- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-208-873/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- A. O.
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Advokatai
- Ryšardas Burda, Žana Timaškova
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. O. atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Įpareigotas A. O. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis BK 72¹ straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausta A. O. bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. V., artintis prie jos, ar jos šeimos narių. Nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Civilinis ieškinys dalyje dėl 200 (dviejų šimtų) eurų turtinei žalai atlyginti priteisimo iš A. O. atmestas. I. V. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies. Priteista iš A. O. nukentėjusiosios I. V. naudai 2 000 (du tūkstančiai) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. O. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 metais, laikotarpyje nuo kovo 23 d. iki balandžio 18 d., tyčia, siekdamas I. V. sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, viešoje vietoje keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, persekiodamas ją automobiliu, nuolat lankydamasis jos darbo vietoje, rašydamas grasinančio turinio trumpąsias žinutes sistemingai ją baugino, o būtent:
A. O. 2019 metų kovo 23 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme, žaidimų aikštelėje garsiai rėkdamas bei keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo grąžinti jam 500 eurų, o nukentėjusiajai I. V. įsėdus į automobilį ir važiuojant namų link, jis savo automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo paskui nukentėjusiosios automobilį, po to prisigretinęs prie nukentėjusiosios automobilio, važiavo lygiagrečiai, o Nemenčinėje apsisukęs bei atvažiavęs priešpriešinio eismo juosta, atsidaręs savo automobilio langą, apspjovęs nukentėjusiosios automobilį, nuvažiavo.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 24 d., apie 9.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, „duomenys neskelbtini“ informacijos centre, nukentėjusiosios I. V. darbo vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje keikė ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo grąžinti 500 eurų bei grasino sakydamas „iš darbo tu neišeisi, atvažiuos mano draugai ir susidoros su tavimi“.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. kovo 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), informacijos centre, nukentėjusiosios I. V. darbo vietoje, griebė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną nuo jos darbo stalo, tačiau nukentėjusiajai suspėjus sugriebti telefoną, jis spjovęs nukentėjusiajai į veidą, išbėgo.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė grasinančio pobūdžio SMS, 2019 m. kovo 25 d., 9.21 val.,: „Esli hatite mirno razajtis, to 500 evra mne perevedite i pust I. zaberiot zajavlenie s apsaugi, stob u menia nicevo nebylo s policijej i ja ejo astavliu abescaju“. (Jeigu norite laimingai išsiskirti, tai 500 eurų perveskit ir I. tegul atsiima pareiškimą iš apsaugos, kad man nieko nebūtų su policija ir aš ją paliksiu, pažadu). 2019 m. kovo 25 d., 9.24 val., „I stob nikakix zajavlenij nebylo, togda astavliu v pakoe ejo. Nikakix policij“. (Ir kad jokių pareiškimų nebūtų, tada paliksiu ramybėje ją. Jokių policijų). 2019 m. kovo 26 d., 20.35 val., „Do piatnicy stoby I. perevila dolg sto mne dalzna, sto byla otdalzyvsy u menia. Nebudet deniak venite patom sebia, nihatite po horosemu, budet po drugomu. Ja ne pugaju, prosto posle piatnicy drugie liudi uze budut vybivat u nejo dengi, i budete s nimi razberatsia“. (Iki penktadienio tegul I. perveda skolą, kurią pasiskolino. Nebus pinigų, kaltinkit save, nenorite gražiuoju, bus kitaip. Aš ne gąsdinu, paprasčiausiai po penktadienio kiti žmonės išmušinės iš jos pinigus, ir tuomet aiškinsitės su jais). 2019 m. kovo 30 d., 6.17 val., „Vidimo vy ploho poniali sto dengi dolzny boli byt do piatnicy?? Nu horoso, udacki vam v zyzne“. (Jūs turbūt blogai supratote, kad pinigai turėjo būti iki penktadienio?? Na gerai, sėkmytės jums gyvenime). 2019 m. kovo 30 d., 6.19 val., „Vot teper budete na koleniah ko mne palzti vse“. (Va dabar visi pas mane keliais šliaušite) į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios I. V. motinai R. T..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė grasinančio pobūdžio SMS: 2019 m. balandžio 18 d., 20.20 val., „Perevodis, priedu izvenius i bolse menia ne uvides. Inace vsiu zyzn budes videt menia i padrastiot p. ja ej pokazu fotki vse, skazu kak ty s v. izmeniala, so mnoj, perepisku pokazu. Paver ja zlo pametnyj, pasmatri na zenu v sud podaval posle 3 let, seravno dabivaju. Paver ja ocen zestokij“ (Pervesi, atvažiuosiu atsiprašysiu ir manęs daugiau nematysi. Kitaip visą gyvenimą matysi mane ir paaugs p. aš jai visas foto parodysiu, pasakysiu kaip tu v. neištikima buvai, su manim, susirašinėjimą parodysiu. Patikėk aš kerštingas, pažiūrėk žmoną į teismą padaviau po trijų metų, vis tiek damušinėju. Patikėk aš žiaurus) į nukentėjusiosios I. V. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. nesutinka su paskirta bausme bei prašo sumažinti priteistą civilinį ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistasis nurodo, kad nebuvo smurto, nebuvo padaryta žala, jis teisiamas pirmą kartą, todėl apylinkės teismo sprendimas priteisti 2 000 Eur žalos atlyginimo bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams yra per griežtas.
2.2. Skundą padavęs asmuo teigia, kad neatsižvelgta į SMS žinutes, jo parodymus, jog I. V. visą laiką su nuteistuoju bendravo, jį šantažavo.
2.3. Akcentuoja, kad I. V. nepateikė jokių medicininių dokumentų, pažymų, o jos turto nuteistasis negadino. Pasak apelianto, daugelis parodymų teisme nėra pagrįsti, tokiu būdu iš nuteistojo tik nori pasipelnyti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė A. O. apeliacinį skundą, papildomai prašė išteisinti A. O., jei teismas bus kitokios nuomonės, prašė sumažinti paskirtą bausmę bei civilinį ieškinį. Prokurorė, nukentėjusiosios atstovas, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 dalis).
Dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį
5. Nuteistasis A. O. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo iš esmės neginčija. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėja vis tik prašė A. O. išteisinti. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai bei nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam bausmė paskirta pagrįstai – pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, jog A. O. sistemingai baugino kitą žmogų naudojant psichinę prievartą (BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika).
6. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, tai yra įvardintos dvi alternatyvios veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali veika – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-689/2018 nurodyta, kad bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, kaip antai: įžeidinėjimai, grasinimai; kai kurie chuliganiški veiksmai, kaip antai: gąsdinantys telefono skambučiai, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi.
8. Šioje baudžiamojoje byloje A. O. nuteistas dėl sistemingo nukentėjusios I. V. bauginimo naudojant psichinę prievartą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 23 d. iki balandžio 18 d. Apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo, nukentėjusiosios I. V., liudytojų R. T., N. R., P. V. parodymus, susirašinėjimą SMS žinutėmis, kitus rašytinius bylos duomenis, iš esmės pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo A. O. kaltinime nurodyti veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nuteistojo bauginimas naudojant psichinę prievartą reiškėsi: nukentėjusios persekiojimu automobiliu, nukentėjusiosios automobilio apspjovimu, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje keikimu necenzūriniais žodžiais, grasinimais sakant „iš darbo tu neišeisi, atvažiuos mano draugai ir susidoros su tavimi“, taip pat ir sistemingai rašant grasinančio pobūdžio SMS žinutes tiek nukentėjusiajai, tiek jos motinai („<...> Nebus pinigų, kaltinkit save, nenorite gražiuoju, bus kitaip. Aš ne gąsdinu, paprasčiausiai po penktadienio kiti žmonės išmušinės iš jos pinigus, ir tuomet aiškinsitės su jais“; „Va dabar visi pas mane keliais šliaušite“; „<...> Kitaip visą gyvenimą matysi mane <...> Patikėk aš kerštingas <...> Patikėk aš žiaurus“. Taip pat: „Jeigu norite laimingai išsiskirti, tai 500 eurų perveskit ir I. tegul atsiima pareiškimą iš apsaugos, kad man nieko nebūtų su policija ir aš ją paliksiu, pažadu“, „Ir kad jokių pareiškimų nebūtų, tada paliksiu ramybėje ją. Jokių policijų“; „Jūs turbūt blogai supratote, kad pinigai turėjo būti iki penktadienio?? Na gerai, sėkmytės jums gyvenime“).
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo A. O. atliktus veiksmus, konstatuoja, kad jie atitinka sistemingo bauginimo naudojant psichinę prievartą, kaip nusikalstamos veikos, požymius. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais A. O. siekė sąmoningai sudaryti baimės ir nerimo atmosferą ir tai darė tyčia. Nukentėjusiosios teigimu, ji A. O. bijojo, taip pat bijojo vesti dukrą į darželį, dėl įtampos, jog yra sekama, prarado saugumo jausmą (b. l. 171-172). Liudytoja R. T. patvirtino, kad apeliantas siųsdavo dukrai grasinančias žinutes, per dieną liudytoja gaudavo po penkias, I. V. visur sekdavo, jos bijojo ir dėl vaiko (b. l. 173-174). Apie tai, jog apeliantas nukentėjusiajai rašė grasinančias žinutes, ateidavo pas I. V. į darbą, stebėdavo ją prie namų, patvirtino liudytojai N. R. (b. l. 174) ir P. V. (b. l. 174-175), iš dalies ir pats nuteistasis, nors teigė, kad tokie jo veiksmai buvo dėl skolos (b. l. 20, 75, 79, 169-170). Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad žinutes vertino kaip realius grasinimus, dėl to ją pasiimti iš darbo atvažiuodavo sesuo ir vyras (b. l. 172), aplinkybę, kad I. V. prašė, kad ją paimtų po darbo, važinėjo jos paimti apie mėnesį laiko, nurodė ir liudytoja N. R. (b. l. 174), dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusioji I. V. kreipėsi į policijos įstaigą (b. l. 8, 15), kas patvirtina, jog A. O. grasinimus ji suprato kaip realius. Akivaizdu, jog asmenys, kurie yra nuolat persekiojami, patiria neigiamas emocijas, baimę ir nesaugumo jausmą, o agresyvus elgesys bei išsakomi bauginantys žodžiai tik dar labiau tai sustiprina. Kaip minėta, A. O. atvykdavo ne tik prie nukentėjusiosios namų, tačiau ir į darbo vietą, kitų žmonių akivaizdoje keikė necenzūriniais žodžiais, dėl ko, I. V. teigimu, ji buvo priversta išeiti iš darbo (b. l. 38). Visa tai atitinka bauginimo proceso požymius.
10. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Šiuo atveju apeliantas nuteistas už nukentėjusios persekiojimą automobiliu, jos darbo vietoje, grasinimus SMS žinutėmis – daugiau nei tris bauginančio pobūdžio veiksmus, nuteistojo veiksmų sistemiškumą patvirtina ir SMS žinučių intensyvumas, nedideli laiko tarpai tarp žinučių – žinutės buvo rašomos kelios dienos iš eilės, ne po vieną kartą per dieną, o įvertinus jų turinį darytina išvada, kad tokie nuteistojo A. O. veiksmai ne tik bauginančio pobūdžio, tačiau ir kryptingi, vykdomi turint siekį bauginti nukentėjusiąją, sukurti jai nesaugumo jausmą, o tai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Nuteistasis tvirtina, kad nebuvo sugadintas turtas, panaudotas smurtas, padaryta žala, tačiau akcentuotina, jog smurtas, turto sugadinimas ar sunaikinimas šioje byloje A. O. ir nėra inkriminuoti. Aukščiau aptarti nuteistojo veiksmai yra nusikalstamai pavojingi ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. A. O. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagrįstai.
11. A. O. pareikštas kaltinimas ir jis nuteistas tuo pačiu už tai, kad 2019 m. kovo 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) informacijos centre, nukentėjusiosios I. V. darbo vietoje, griebė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną nuo jos darbo stalo, tačiau nukentėjusiajai suspėjus sugriebti telefoną, jis, spjovęs nukentėjusiajai į veidą, išbėgo. Visų pirma, pastebėtina, kad padaryta techninė klaida, neteisingai nurodyta įvykio data. Kaip matyti iš nukentėjusiosios 2019 m. kovo 25 d. pareiškimo (b. l. 8), jos parodymų (b. l. 10, 36), o taip pat ir A. O. paaiškinimų (b. l. 20), aptariamas įvykis buvo 2019 m. kovo 25 d. Asmenų parodymus patvirtina kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kuriais apžiūrėtas vaizdo 2019 m. kovo 25 d. įrašas iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Ši data nurodyta ir pranešime apie įtarimą, apeliantui pareikštame 2019 m. spalio 7 d. (b. l. 78). Be to, administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, A. O. 2019 m. balandžio 8 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu ir jis nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį 15 Eur bauda už tai, kad 2019 m. kovo 25 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, spjovė savo buvusiai merginai I. V. į veidą (b. l. 97). Nukentėjusioji papildomoje apklausoje 2019 m. lapkričio 13 d. paaiškino, kad A. O. spjovė jai į veidą 2019 m. kovo 24 d. (b. l. 38), po ko apeliantui 2019 m. lapkričio 28 d. pranešime apie įtarimą minimos veikos laikas buvo nurodytas kaip 2019 m. kovo 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau akivaizdu, kad apeliantas nukentėjusiajai jos darbo vietoje į veidą spjovė vieną kartą (kaip nustatyta – 2019 m. kovo 25 d.), dėl ko nukentėjusioji kreipėsi į policiją, o dėl šio įvykio A. O. jau buvo nubaustas administracine tvarka. Kadangi asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką (non bis in idem), šis epizodas iš skundžiamo nuosprendžio šalinamas. Pašalintas epizodas veikos kvalifikacijos nekeičia ir įtakos apelianto atsakomybei neturi.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo atsižvelgta į nuteistojo pateiktas SMS žinutes, jo parodymus. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2020 m. birželio 11 d. teisiamajame posėdyje A. O. parodė, jog turi susirašinėjimą su nukentėjusiąją, kuris patvirtina, kad ji iš apelianto skolinosi 200 Eur, susirašinėjimas rusų kalba. Teismas, konstatavęs, jog rusų kalba pateiktas susirašinėjimas nieko nei patvirtina, nei paneigia, aplinkybes nukentėjusioji patvirtino duodama parodymus, nutarė neprijungi pateiktų dokumentų prie bylos, išaiškinant, jog nuteistasis turi teisę įrodymus pateikti išverstus į lietuvių kalbą (b. l. 172 – 173). 2020 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio metu apeliantas pateikė 2019 m. kovo – balandžio mėnesių susirašinėjimą su nukentėjusiąja dėl 200 Eur gražinimo. Dokumentas buvo pateiktas proceso dalyviams susipažinti. Išklausęs proceso dalyvių poziciją, jog žinutės netikslios, neaiškios, neidentifikuotos pagal datą, kad jų turinys patvirtina aplinkybes, kurios iš esmės neginčijamas, teismas atsisakė tenkinti prašymą prijungti susirašinėjimą prie bylos (b. l. 182). Priešingai, nei nurodo nuteistasis, pateiktas susirašinėjimas buvo įvertintas. Taip pat, skundžiamame nuosprendyje buvo aptarti apelianto parodymai, pastebėtas jų nenuoseklumas, šie parodymai lyginti su kitais bylos duomenimis, jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos apeliantui nepalankios išvados, nereiškia, kad jos padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Dėl bausmės
13. Nuteistasis A. O. apeliaciniame skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas A. O. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Apeliantui paskirta bausmė atitinka jo atliktų veiksmų pavojingumą, asmenybę, bausmei keliamą paskirtį.
14. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
15. Už BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto apysunkio nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs tik laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę.
16. Pirmosios instancijos teismas A. O. skyrė laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmės vykdymą, pritaikęs BK 75 straipsnio nuostatas, atidėjo vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskirdamas įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę. Paskirta bausmė teisinga.
17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas A. O. bausmės dydį, atsižvelgė į tai, jog jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Teismas nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. A. O. anksčiau neteistas, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 99), baustas administracine tvarka (b. l. 97 – 98), Sodros duomenimis dirbantis (b. l. 96), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. O. inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę, laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už bausmės vidurkį.
18. Be to, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę ir atsižvelgęs į tai, kad A. O. praeityje neteistas, dirbantis, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laikė, jog yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatė artimą minimaliam bei paskyrė įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos apelianto elgesiui. Be to, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąją I. V., artintis prie jos ar jos šeimos narių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jo terminas kartu su teismo paskirtais įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone neprieštarauja bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje.
19. Nuteistasis apeliuoja į tai, kad jis yra teisiamas pirmą kartą.
20. Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą. Kita vertus, BK 55 straipsnis nedraudžia tokiam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmės: dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą – motyvuoti tokį savo sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad BK 55 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis nurodytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Tuo atveju, jeigu straipsnio sankcija nustato tik laisvės atėmimo bausmę, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas (BK 62 straipsnis) arba kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2020).
21. Byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių nuteistajam galėtų būti skiriama švelnesnė, negu numatyta įstatymo, bausmė. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad veika baigta, tyčinė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pirmą kartą teisiamam A. O. parinkus švelnesnę bausmės rūšį nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą keisti bausmę, nuteistasis skunde nenurodė, o bylos duomenys tokių aplinkybių nepagrindžia.
Dėl civilinio ieškinio
22. Nuteistasis A. O. nesutinka su civiliniu ieškiniu, prašo sumažinti priteistą neturtinę žalą. Prašymas pagrįstas ir yra tenkinamas.
23. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
24. Nukentėjusioji I. V. civiliniu ieškiniu prašė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 124-127). Turtine žala įvardino 200 Eur, grąžintus nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. O. pareikštame kaltinime nėra inkriminuota jokių veiksmų, susijusių su neteisėtai paimtais 200 Eur, taip pat į tai, jog pati nukentėjusioji neneigė iš apelianto tokią pinigų sumą paėmusi ir žadėjo grąžinti, netenkino reikalavimo priteisti iš A. O. prašomą turtinę žalą. Nesutikti su tokia apylinkės teismo argumentacija pagrindo nėra. Nukentėjusioji neturtinę žalą dėl patirto streso, baimės, nerimo, pašlijusios sveikatos įvertino 5 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios I. V. naudai iš nuteistojo priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusiosios prašoma atlyginti neturtinė žala yra didesnė nei formuojamojoje analogiškų bylų praktikoje, o 2 000 Eur suma bus proporcinga neigiamiems padariniams, suteiksianti nukentėjusiajai piniginę satisfakciją, be to, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nepažeis pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir kaltinamojo padėties, nes jis yra darbingo amžiaus, dirbantis, gauna nuolatines pajamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nevisapusiškai įsigilino į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl nukentėjusiajai priteisė per didelę neturtinės žalos kompensaciją – 2 000 Eur. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
25. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajai yra padaryta dėl tyčinių nusikalstamų A. O. veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą abejonių nekyla. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas intensyviai siųsdavo nukentėjusiajai (ir į jos motinos telefoną) SMS žinutes, lankydavosi I. V. darbovietėje, kur matant kitiems žmonėms rėkė, keikė necenzūriniais žodžiais, be to, sekdavo automobiliu. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apelianto bijojo, dėl jo veiksmų buvo gėda, patyrė stresą, negalėjo miegoti, bijojo vesti dukrą į darželį, išeiti iš darbo. Be to, nurodė, kad kreipėsi į gydytoją, jai išrašė vaistų nuo skrandžio, nemigos, raminamųjų (b. l. 171-172). Nukentėjusioji nepateikė medicininių dokumentų, pažymų, tačiau sutiktina, jog nuteistojo A. O. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai I. V. stresą, baimę, ji patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas sprendimą iš apelianto nukentėjusiosios naudai priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą, apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 2 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją, kaip teismų praktika iš esmės rėmėsi viena Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1A-545-626/2019. Akcentuotina, kad minimoje byloje, kurioje apeliacinės instancijos teismo sprendimu neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai buvo padidintas nuo 800 Eur iki 1 500 Eur, faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai – teisėjų kolegija, atsižvelgusi į itin pavojingą nusikalstamų veikų įvykdymo būdą (nukentėjusiajai peiliu sužalotas kaklas), įžvelgė pagrindą nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos ir nukentėjusiajai priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei paprastai priteisiama bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, be to, vis tik priteistas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas nei skundžiamu nuosprendžiu.
26. Analizuojant teismų praktiką analogiško bei panašaus pobūdžio bylose, matyti, kad nukentėjusiesiems yra priteisiami gerokai mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei nagrinėjamu atveju priteisė pirmosios instancijos teismas. Pavyzdžiui, už tai, kad V. J. naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino V. D., ją persekiojo, priteista nukentėjusiajai 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-493/2020); bylos aplinkybėmis, G. B. nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 3 d. tyčia, naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino (išsakydamas bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazes bei atlikdamas bauginančio pobūdžio veiksmus), nukentėjusiajam R. B. priteista 1 000 Eur, nukentėjusiajai I. P. 600 Eur, nukentėjusiajam A. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-519/2019); už tai, kad A. B., laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. birželio 10 d., siekdamas sukelti baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, naudodamas psichinę prievartą, į televiziją dėdamas skelbimus su ją žeminančiomis žinutėmis, persekiodamas nukentėjusiąją automobiliu, nuolat jai skambinėdamas, o paskambinęs tylėdamas, sistemingai ją baugino, nukentėjusiajai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-91-316/2018); už tai, kad V. K. sistemingai baugino savo žmoną R. K., naudodamas psichinę prievartą, ją vadino necenzūriniais žodžiais, nuolat skambindamas jai į mobiliojo ryšio telefoną ir sekdamas ją automobiliu bei pėsčiomis, laukdamas prie namų, tuo siekdamas besąlygiško jos paklusimo, taip sukeldamas nuolatinę baimę ir įtampą, nukentėjusiajai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-360/2020); bylos aplinkybėmis, kaltinamasis O.O. prievartavo turtą, terorizavo ir sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą, sugadino svetimą turtą, nukentėjusiosios naudai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-468/2020); E. B. terorizuodamas ir grasindamas padaryti pavojingą gyvybei bei sveikatai veiką, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino, grasino nužudyti, sugadino ir sunaikino svetimą turtą, I. S., G. S. ir T. S naudai priteista po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-898/2020).
27. Apibendrinant pateiktą analizę matyti, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas ne tik analogiško pobūdžio, tačiau ir sveikatos sutrikdymo, turto sugadinimo, turto prievartavimo, šmeižimo aplinkybių kontekste, daugeliu atvejų priteistos neturtinės žalos dydis buvo mažesnis nei priteista iš A. O. nukentėjusiosios naudai. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus, jog nukentėjusiajai nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas, objektyvių duomenų, patvirtinančių nusikaltimo pasekmes, nukentėjusioji nepateikė, yra per didelis. Atsižvelgus į teismų praktiką, nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 1 000 eurų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiosios patirtiems nepatogumams).
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas), kita nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
29. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš A. O. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 99,00 Eur.
30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis, nuteistasis dirbantis), į bylos sudėtingumą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatus, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje nepažeistų teisingumo ir protingumo principų, todėl prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. O. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 322 straipsnio 1 dalis) tenkina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendį:
Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V. iš A. O. priteisti 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš A. O. 99,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.