- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-44-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00241-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Laisvė Aleknavičienė, Vidmantas Mylė
- Atsakovas
- R. P., V. S.
- Ieškovas
- Pakruojo ūkininkų
Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Vidmanto Mylės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-315-284/2014, pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovams V. S. ir R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų V. S. ir R. P. 60239,27 Lt negrąžinto sąskaitos kredito, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2008 m. balandžio 30 d. su atsakovu V. S. sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00047 dėl 60000,00 Lt sąskaitos kredito limito suteikimo su 16,00 proc. metinių palūkanų norma. Be to, 2008 m. balandžio 30 d. ieškovas su atsakovu R. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. 08-00047, kuria laiduotojas užtikrino 2008 m. balandžio 30 d. kredito linijos sutarties Nr. 08-00047 vykdymą, pagal kurią atsakovas V. S. gavo iš unijos 60000,00 Lt overdraftą, kuris turėjo būti grąžintas iki 2009 m. sausio 31 d. A. V. S. nesilaikė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti įmokas. Termino praleidimas laikomas prievolės pažeidimu ir sutarties nevykdymu, todėl sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas. A. V. S. 2008 m. gegužės 20 d. buvo išsiųstas reikalavimas dėl papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Ieškovas reikalavo, kad iki 2008 m. gegužės 30 d. pagal overdrafto sutartį Nr. 08-00047 būtų pateiktos ieškovą tenkinančios papildomos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (laidavimas, garantija, įkeitimas ir (ar) hipoteka). 2008 m. gegužės 30 d. ieškovas su Rozalimo ŽŪB sudarė laidavimo sutartį Nr. 59, kuria laiduotojas užtikrino 2008 m. balandžio 30 d. kredito linijos sutarties Nr. 08-00047 vykdymą, pagal kurią V. S. gavo iš unijos 60000,00 Lt overdraftą, kuris turėjo būti grąžintas iki 2009 m. sausio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-417/2012) liko galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimas (civilinė byla Nr. 2-96-74/2011), kuriame nutarta pripažinti laidavimo sutartį Nr. 59, sudarytą tarp ieškovo ir Rozalimo ŽŪB, negaliojančia bei nutarta taikyti restituciją, dėl ko atsakovas V. S. liko skolingas ieškovui, kadangi 2008 m. rugpjūčio 13 d. iš Rozalimo ŽŪB gautų piniginių lėšų buvo padengtas atsakovo V. S. įsiskolinimas ieškovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai pagal sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028, t. y. 60239,27 Lt skola. Ieškovas 2013 m. gruodžio 3 d. atsakovui V. S. išsiuntė pranešimą dėl skolos sumokėjimo, kuriuo nustatė papildomą terminą įsiskolinimui padengti ir įspėjo, kad neįvykdžius sutarties per papildomą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Kadangi sutartiniai įsipareigojimai neįvykdyti ir ginčo išspręsti šalių susitarimu ieškovui nepavyko, todėl ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašė priteisti solidariai iš atsakovų 60239,27 Lt negrąžinto sąskaitos kredito, bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
A. V. S. ir R. P. pateikė prieštaravimus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. preliminaraus sprendimo.
Nurodė, kad minėta paskola jau 2008 m. buvo grąžinta, o apie tai ieškovas nutylėjo. Paimta paskola grąžinta iš pinigų, gautų pardavus Rozalimo ŽŪB pasėlius įmonei UAB „Robusta“ pagal antstolės Z. P. aktą. Ieškovo minimos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties esmė taikyti restituciją, tai, kad ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija privalo grąžinti 1,7 mln. litų bankrutavusiai Rozalimo Ū. A. nuomone ieškovas turi teisę reikalauti iš pasėlių pirkėjo UAB „Robusta“ 1,7 mln. litų, o UAB „Robusta“ taptų bankrutavusios Rozalimo ŽŪB kreditorius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. galutiniu sprendimu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Papildomai priteisė iš atsakovų V. S. ir R. P. po 14,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.
Teismas nurodė, kad CPK 182 str. 2 p. nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismas konstatavo, kad restitucijos taikymas buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011, pagal ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, tretiesiems asmenims R. P., D. P., R. P., G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-417/2012) paliktas galioti. Tokiu būdu atsakovo V. S. skola ieškovui pagal Rozalimo ŽŪB 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartį Nr. 59 ir vekselį liko nepadengta, nes jie pripažinti negaliojančiais ir šalys grąžintos į pirminę padėtį. Tai reiškia, kad atsakovas V. S. neįvykdė savo prievolių pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00047 – pasinaudojo jam suteiktu 60000,00 Lt sąskaitos kreditu ir jo negrąžino nei pats, nei koks nors kitas fizinis ar juridinis asmuo už jį. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.76 str. 1 d., laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas R. P. yra laidavęs už kredito gavėjo atsakovo V. S. įsipareigojimus ieškovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Konstatavo, kad atsakovas R. P. tokia pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas atsakovas V. S. atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai už atsakovo V. S. prievolių pagal 2008 m. balandžio 30 d. Kredito sutarties Nr. 08-00047 tinkamą įvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. galutinį sprendimą. Sujungti civilines bylas Nr. 2-317-284/2014, Nr. 2-315-284/2014, Nr. 2-284-287/2014, Nr. 2-316-287/2014.
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nekreipė dėmesio, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priteista iš ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1 717 481,46 Lt bankrutavusiai Rozalimo ŽŪB - taikė restituciją tik tarp Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos (ieškovo), o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010, ir tuo pačiu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 10 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimis išnagrinėti paskolų laidavimo, pasėlių pardavimo, pinigų mokėjimo, antstolės Z. P. išieškojimo veiksmų teisėtumas ir pripažinta, kad sumokėti pinigai ieškovui Pakruojo ūkininku kredito unijai teisėti.
2. Teismas nekreipė dėmesio į atsakovų prieštaravimus ir pateiktą argumentą, kad teismas, nustatęs restituciją, turi nustatyti ir restitucijos būdą (CK 6.146 str.), o ieškovo minėtu 2011 m. sausio 27 d. sprendimu teismas nustatė, kad ieškovas turi grąžinti Rozalimo ŽŪB 1 717 481,46 Lt, tačiau visiškai nekalbama apie restituciją atsakovams. Tikėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi, žinodamas, kad jau 2010 m. birželio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 nutartimi jau išnagrinėjo pasėlių pardavimo ir pinigų mokėjimo ieškovui klausimus, nepriėmė savo paties sprendimui priešingą sprendimą (netaikė restitucijos atsakovams minėtiems šiose bylose), o Pakruojo rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovų ieškovo prašytas sumas - t. y. priėmė sprendimą, priešingą aukštesniems teismams.
3. Teismas nekreipė dėmesio į atsakovų pateiktus argumentus ir nuorodas į teismų sprendimus, kad paskolos grąžintos jau 2008 m., pinigais, gautais už parduotus Rozalimo ŽŪB pasėlius, o skolą Rozalimo ŽŪB (paskolos mokėtojui) jau yra grąžinę. Teismui pateikta informacija, kad atsakovų skolos Rozalimo ŽŪB per bendrovės savininką R. P. grąžintos jau 2008 m. ir grąžinimo dokumentų kopijos yra pridėtos prie minėtų teismo bylų. Visi atsakovai yra grąžinę skolą Rozalimo ŽŪB jau 2008 m. už tai, kad Rozalimo ŽŪB grąžino už atsakovus minėtas paskolas. Tokiu atveju pagal Pakruojo apylinkės teismo sprendimą atsakovai turėtų sumokėti antrą kartą tas pačias sumas, kurias jau Rozalimo ŽŪB grąžino, tai prieštarauja tiek sąžiningumo principams, tiek CK.
4. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarčiai, kur pasisakyta, kad Rozalimo ŽŪB pasėlius pardavė teisėtai. Teismas, priėmęs sprendimą, neįsigilino į ieškovo pareiškimus ir poziciją visuose minėtuose teismuose, jog atsakovų paskolos grąžintos teisėtai pinigais už parduotus pasėlius, per antstolę Z. P., o tą patį konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartyje.
5. Atsakovo, kaip laiduotojo, pareiga sumokėti už atsakovo paskolą pasibaigusi jau 2008 m., kai buvo grąžinta paskola. Kad paskolą grąžino už atsakovą Rozalimo ŽŪB, pardavusi grūdus per antstolę Z. P., neneigia ir ieškovas.
6. Laidavimas, paskolos išdavimas, paskolos dengimas vyko 2008 m., o 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikyta ieškovui restitucija. Mano, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, praleido ieškinio padavimo terminą pagal CK 6.66 str. 3 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
1. Atsakovas netinkamai aiškina tarp jo ir ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos susidariusių teisinių santykių pobūdį bei Šiaulių apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-73-71/2010 ir Nr. 2-96-71/2011 priimtų sprendimų įtaką ieškovo ir atsakovo teisiniam santykiams. Ieškovas šioje byloje neprašo taikyti restitucijos, jo reikalavimai kyla iš sutartinių santykių su atsakovais V. S. ir R. P. pagal 2008 m. balandžio 30 d. sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00047 ir 2008 m. balandžio 30 d. laidavimo sutarti Nr. 00047, atsakovo minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-454/2009, Nr. 3k-3-46/2008, Nr. 3K-3-536/2013 nagrinėtos aplinkybės neturi nieko bendra su nagrinėtomis šioje byloje.
2. Atsakovas R. P., būdamas atsakovui V. S. suteikto overdrafto laiduotoju, klaidingai aiškina, kad V. S. išduotas sąskaitos kreditas ieškovui yra grąžintas iš Rozalimo ŽŪB antstolės Z. P. išieškotais pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 antstolės Z. P. veiksmus, tame tarpe 1 786 687,00 Lt Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai išieškojimą pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, pripažinus teisėtais, o civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 panaikinus laidavimo sutartis bei vekselį ir iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai priteisus 1 717 481,46 Lt, neatsirado prieštaravimų tarp šių bylų teismo sprendimų, nes šiose bylose nagrinėti visiškai skirtingi teisiniai santykiai.
4. Po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 įsiteisėjimo Rozalimo ŽŪB prievolių pagal 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartį Nr. 59 neliko, todėl ieškovui liko galimybė reikalauti prievolių įvykdymo iš pagrindinio skolininko atsakovo V. S. ir laiduotojo atsakovo R. P., ką ieškovas ir padarė.
5. Ieškinio patenkinimas nereškia, kad atsakovai verčiami skolą grąžinti antrą kartą, nes nei vienas iš atsakovų - nei V. S., nei V. P. išmokėto overdrafto grąžinimui nėra padarę jokių įmokų.
6. Atsakovo argumentas dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįstas, nes CK 6.6 str. 3d. nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes tai ne actio Pauliana ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Sąskaitos kreditavimo sutarties bei Laidavimo sutarties tinkamo vykdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija 2008 m. balandžio 30 d. su atsakovu V. S. sudarė Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00047 (4–6 b. l.) dėl 60000,00 Lt sąskaitos kredito limito suteikimo su 16,00 proc. metinių palūkanų norma, sąskaitos kredito limito galiojimo laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. sausio 31 d. Siekdamas užtikrinti tinkamą prievolės vykdymą, 2008 m. balandžio 30 d. ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija su atsakovu R. P. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 08-00047 (7 b. l.), kuria laiduotojas užtikrino 2008 m. balandžio 30 d. Sąskaitos kreditavimo sutarties Nr. 08-00047 vykdymą. Šios sutartys nėra panaikintos ir galioja. Atsakovui V. S. nesilaikant sutartinių įsipareigojimų ir ieškovui pareikalavus papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, 2008 m. gegužės 30 d. ieškovas su Rozalimo ŽŪB sudarė laidavimo sutartį Nr. 59, kuria pastaroji užtikrino 2008 m. balandžio d. Sąskaitos kreditavimo sutarties Nr. 08-00047 vykdymą. 2008 m. rugpjūčio 13 d. iš Rozalimo ŽŪB gautų piniginių lėšų buvo apmokėtas atsakovo V. S. įsiskolinimas ieškovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai pagal Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00047. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-96-71/2011) nuspręsta pripažinti laidavimo sutartį Nr. 59, sudarytą tarp ieškovo ir Rozalimo ŽŪB, negaliojančia ir taikyti restituciją. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą. Pakruojo ūkininkų kredito unijai gautas iš Rozalimo ŽŪB pinigines lėšas atsakovo V. S. skolos sumokėjimui gražinus, jo skola liko nepadengta.
Dėl bylų sujungimo
Apeliantas R. P. nurodė, kad taupant proceso šalių ir valstybės (teismų) lėšas, turi būti sujungtos keturios civilinės bylos, kuriose ieškovu yra ta pati Pakruojo ūkininkų kredito unija, o jis pats yra atsakovu. Kolegija pripažįsta, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos keturios civilinės bylos, tačiau jų jungti į vieną šiuo metu jau nėra jokio pagrindo, kadangi trys iš jų jau išnagrinėtos. Jose priimtos įsiteisėjusios nutartys dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Kolegija sprendžia, kad ginčas vyksta dėl skirtingų sandorių, kuriuos sudarė atsakovai Ž. P., V. S., G. Š. ir J. M.. Apeliantas yra bendraatsakovis, kaip laiduotojas kiekvienoje byloje, todėl ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai turėjo teisę nesujungti bylų. Tai yra teismo diskrecijos teisė (CPK 136 straipsnio 4 dalis).
Dėl senaties taikymo
Apelianto motyvas dėl ieškinio senaties pagal CK 6.66 str. 3 d. taikymo atmestinas. Nurodytame straipsnyje reglamentuojama ieškinio senatis actio Pauliana atveju, t. y. kai kreditorius ginčija skolininko sudarytus sandorius. Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio teismui matyti, kad ieškovas siekia piniginių sumų, atsiradusių dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00047 ir Laidavimo sutartį Nr.08-00047 neįvykdymo, priteisimo, o sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas byloje nėra keliamas. Apeliantas neginčijo minėtų sutarčių. Be to, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Apeliantas neturi teisės kelti naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.), o prašymas dėl senaties taikymo buvo pareikštas būtent apeliaciniame skunde. Apeliantas šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo. Tokiu atveju kolegija neturi pagrindo analizuoti klausimo, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.
Dėl dvigubo skolos sumokėjimo ir restitucijos taikymo
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011, bei Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Laidavimo sutartį Nr. 57 pripažino negaliojančia, taip pat negaliojančiu pripažino ir 2008 m. gegužės 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1710000 Lt sumai, išduotą Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bedrovės ieškovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Nurodytame sprendime (c. b. Nr. 2-96-71/2011) taikyta restitucija, priteisiant iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1717481,46 Lt bankrutavusiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei. Nei pirmosios instancijos teismui, nei kolegijai nepateikta jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad tuo pačiu atsakovas V. S. atsiskaitė su ieškovu. Panaikinus šiuos Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės pasirašytus dokumentus, buvo pritaikyta restitucija, tačiau ji lietė tik šiuos subjektus. Tai savaime nereiškė, kad šioje byloje dalyvaujantys atsakovai atsiskaitė su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas iš viso neturėjo pagrindo spręsti ir nesprendė restitucijos taikymo klausimo, kadangi ieškovas tokio reikalavimo ir nereiškė. Proceso šalys yra privatūs asmenys, jų ginče nenustatyta viešojo intereso elementų. Tokio pobūdžio byloje, kokia yra nagrinėjama šiuo metu, teismas neturi teisės būti aktyvus ir, be kita ko, išeiti už ieškinio reikalavimų ribų. Kolegija taip pat pažymi, kad Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovė iš viso neturėjo pagrindo sumokėti ieškovui už atsakovų skolinius įsipareigojimus ieškovui, kadangi jos sudaryta laidavimo sutartis Nr.59 buvo pripažinta negaliojančia.
Dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje atsakovai neįrodė, kad yra visiškai ar iš dalies atsiskaitę su ieškovu ir, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Apeliantas taip pat neginčijo Laidavimo sutarties Nr.08-00047. Pagal LR CK 6.81 straipsnį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Šiuo atveju atsakovų pareiga yra solidari, todėl ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovai neatsiskaitydami su ieškovu, pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškinį tenkino.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį atsakovams, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo R. P. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinio skundo motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje
Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Jas sudaro advokato pagalbos išlaidos (188-189 b. l.). R. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais, kolegija daro išvada, kad 700,88 Eur suma yra protinga, atitinkanti bylos apimtį ir sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai (įmonės kodas 110067443, buveinė - V. D. g. 47-3, Pakruojis) 700,88 Eur (septinis šimtus eurų 88 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.