Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1141-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-01
Bylos Nr.: e2A-1141-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00812-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Tomas Ridikas, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: S. K.
Atsakovas: V. G.
Advokatai: Asta Kakoškina, Aurimas Navikas

Civilinė byla Nr. e2A-1141-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00812-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-738-1085/2024 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo bei pagal atsakovo V. G. patikslintą priešieškinį ieškovei S. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. K. 2024 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-1195), kuriuo prašė:

- nustatyti vaiko A. G. gyvenamąją vietą su ja, t. y. ieškove S. K.;

- priteisti iš atsakovo V. G. 400 Eur dydžio išlaikymą vaikui A. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ją, t. y. ieškovę S. K.;

- nustatyti atsakovo V. G. bendravimo su vaiku tvarką:

1) atsakovas V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų arba 10.00 val. iš ieškovės S. K. gyvenamosios vietos, jei mokslo metai būtų pasibaigę ar tuo metu būtų mokinių atostogos, ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į ieškovės S. K. gyvenamąją vietą;

2) lyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja pirmąją pusę mokinių vasaros atostogų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių vasaros atostogų dienos, o antrąją pusę mokinių vasaros atostogų su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmosios mokinių vasaros atostogų dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę pirmosios mokinių vasaros atostogų pusės dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

3) nelyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja antrąją pusę mokinių vasaros atostogų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių vasaros atostogų dienos, o pirmąją pusę mokinių vasaros atostogų su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmą antrosios mokinių vasaros atostogų pusės dieną 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą rugpjūčio 30 d. nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

4) lyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja per mokinių rudens atostogas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių rudens atostogų dienos, o nelyginiais metais per mokinių rudens atostogas su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmosios mokinių rudens atostogų dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę mokinių rudens atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

5) nelyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja per mokinių žiemos atostogas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių žiemos atostogų dienos, o lyginiais metais per mokinių žiemos atostogas su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmosios mokinių žiemos atostogų dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę mokinių žiemos atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

6) lyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja per mokinių Šv. Velykų atostogas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių Šv. Velykų atostogų dienos, o nelyginiais metais per mokinių Šv. Velykų atostogas su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmosios mokinių Šv. Velykų atostogų dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę mokinių Šv. Velykų atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

7) kiekvienais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja per mokinių Šv. Kalėdų atostogas nuo gruodžio 30 d. iki mokinių Šv. Kalėdų atostogų pabaigos, o per mokinių Šv. Kalėdų atostogas nuo jų pradžios iki gruodžio 30 d. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę mokinių Šv. Kalėdų atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

8) nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų išpuola bendravimo su vaiku dienos, lyginiais metais nepilnametis vaikas A. G. savo gimimo dieną praleidžia su tėvu V. G., kuris vaiką pasiima iš ieškovės S. K. gyvenamosios vietos vaiko gimimo dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 20.00 val., ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki vaiko gimimo dienos 20.00 val.; o nelyginiais metais nepilnametis vaikas A. G. savo gimimo dieną praleidžia su mama S. K., į kurios gyvenamąją vietą atsakovas atveža vaiką jo gimimo dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

Šalies argumentai

2. Ieškovė S. K. (toliau – ir ieškovė) pateiktame ieškinyje nurodė, kad gyvendama kartu su atsakovu V. G. (toliau – ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) susilaikė sūnus A. G.. Šalims pradėjus gyventi skyrium, nepilnametis sūnus A. G. liko gyventi su ja. Ją su sūnumi sieja tvirtas ir artimas ryšys. Jie abu gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, kur yra sudarytos visos reikiamos ir būtinos sąlygos vaikui sėkmingai vystytis ir augti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Pažymėjo, kad nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 890 Eur suma. Kadangi tiek jos, tiek ir atsakovo pajamos yra nemažos ir panašaus dydžio, prašė iš V. G. priteisti 400 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ją. Taip pat prašė nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką pagal jos siūlomą atsakovo V. G. ir nepilnamečio sūnaus A. G. susitikimų grafiką. Ieškovė laiko, kad šiuo metu nusistovėjusi bendravimo tvarka (vaikas po kelias dienas gyvena tai jos, tai atsakovo namuose) kelia sūnui A. G. stresą ir daro neigiamą poveikį jo psichologinei sveikatai. Su tokia bendravimo tvarka ji nesutinka, tokia bendravimo tvarka neatitinka ir paties vaiko norų bei jo interesų, kas tiesiogiai užfiksuota psichologės J. Š. 2023 m. sausio 2 d. parengtoje psichologinio tyrimo išvadoje.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. G. 2023 m. vasario 23 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-23276), kuriame nurodė, kad su ieškovės pareikštais reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad jo ir nepilnamečio sūnaus santykiai yra geri, jis turi galimybę atliepti visus jo poreikius, užtikrinti jam tinkamą psichologinę ir fiziologinę aplinką, dėl ko A. G. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo. Kadangi vaiko auklėjime ir ugdyme privalo dalyvauti abu tėvai, todėl, atsakovo manymu, turėtų būti nustatoma bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“. Tokia bendravimo tvarka, vaikui praleidžiant su kiekvienu iš tėvų po savaitę laiko, geriausiai atitiktų nepilnamečio A. G. interesus, užtikrintų jam stabilumą, vaikas maksimaliai bendrautų su kiekvienu iš tėvų. Dėl teiktino išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, atsakovas pažymėjo tai, jog A. G. gyvenamąją vietą nustačius su juo, būtent ieškovė turėtų mokėti periodines išlaikymo išmokas, kurios galėtų būti mažesnės už teismų praktikoje nustatytą orientacine išlaikymo vienam vaikui sumą (t. y. minimalios mėnesinės algos dydį), atsižvelgiant į aplinkybę, jeigu būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pagal modelį „50:50 procentų laiko“.

4. Atsakovas 2023 m. birželio 30 d. pateikė byloje priešieškinį, kurį vėliau tikslino.

Šalies argumentai

5. Patikslintu priešieškiniu (reg. Nr. DOK-151540), pateiktu 2023 m. gruodžio 14 d., atsakovas prašė:

- vaiko A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove S. K.;

- priteisti iš jo 274 Eur dydžio išlaikymą vaikui A. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

- nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką:

1) V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų lyginių savaičių trečiadieniais ir savaitgaliais, trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į S. K. gyvenamąją vietą;

2) V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir penktadienį ryte nuveždamas vaiką į jo ugdymo įstaigą (mokyklą);

3) V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. pavasario atostogų laikotarpio metu ugdymo įstaigoje kiekvienais nelyginiais metais, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų paskutinę mokslo dieną prieš atostogas ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

4) V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. rudens atostogų laikotarpio metu ugdymo įstaigoje kiekvienais lyginiais metais, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų paskutinę mokslo dieną prieš atostogas ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

5) V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. žiemos atostogų laikotarpio metu ugdymo įstaigoje kiekvienais metais antrąją pusę vaiko atostogų laiko, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos praėjus 1/2 daliai atostogų laiko, atostogų pradžią skaičiuojant nuo sekančios dienos, einančios po paskutinės mokslo dienos prieš atostogas, ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

6) V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. vasaros atostogų laikotarpio metu (liepos ir rugpjūčio mėnesiais) ugdymo įstaigoje kiekvienais metais 1/2 dalį laiko. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tuomet liepos mėnesį A. G. praleidžia su tėvu V. G., o rugpjūčio mėnesį praleidžia su motina S. K.;

7) kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpio metu turi teisę išvykti su vaiku į užsienį turistiniais ir poilsiniais tikslais be atskiro kito iš tėvų sutikimo. Kiekvienas iš tėvų, ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 14 kalendorinių dienų turi žinute ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo ir grįžimo dienas bei vietą (maršrutą), kurioje planuojama apsistoti užsienyje. Tuo atveju, jeigu vieno iš tėvų su vaiku planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikas turi bendrauti su kitu iš tėvų, išvykstantis į užsienį tėvas / motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar el. žinute) kito iš tėvų sutikimą. Tėvas ir motina vienas kitam pateikia kelionei į užsienį reikalingus turimus vaiko dokumentus, o esant reikalui, bendradarbiauja, išduodant rašytinį sutikimą vaiko kelionei į užsienį, įskaitant ir sutikimus bei dokumentus reikalingus vizai įforminti;

8) jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai atitinkama šalis privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, kai tik apie tokias aplinkybes sužino;

9) tėvai privalo vienas kitą nedelsiant informuoti apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus, kitaip sunegalavus, atsitikus nelaimingam įvykiui, traumai ir pan., taip pat po planinio ar / ir neplaninio apsilankymo pas medikus, taip pat apie suplanuotus vizitus pas medikus ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki suplanuoto vizito;

10) tėvai privalo vienas kitą nedelsiant informuoti apie vaiko ugdymosi, mokslo pasiekimus, svarbius gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus ir kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;

11) tėvai bet kada gali susitarti ir dėl kitokio bendravimo su vaiku laiko ir sąlygų;

12) pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, el. pašto adresui ar bet kuriam kitam kontaktiniam duomeniui, kuris naudojamas tėvui ir motinai įgyvendinant šią bendravimo tvarką, šalys privalo nedelsdami (ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo kontaktinio duomens pasikeitimo) viena kitą apie tai informuoti, pranešdami naujus kontaktinius duomenis;

13) visi tėvų pranešimai vienas kitam bendravimo tvarkos klausimais yra galimi ir laikomi tinkamais, kai yra pateikti bet kuriomis komunikacijos priemonėmis, kurios įgalina tokį pranešimą gauti tą iš tėvų, kuriam jis yra siunčiamas ir šį pranešimą identifikuoti vėliau, jeigu kiltų ginčas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į paties nepilnamečio sūnaus A. G. teisminio nagrinėjimo metu išsakytą nuomonę, neprieštarauja jo gyvenamosios vietos nustatymui kartu su ieškove. Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio atsakovas pažymėjo, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą yra laikomas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris (atskaičius mokesčius) 2023 m. sudaro 633 Eur sumą. Iš jos atėmus valstybės mokamos tikslinės išmokos („vaiko pinigų“) sumą (85,75 Eur), kiekvienam iš tėvų tenkanti nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtinų lėšų per mėnesį suma sudaro 274 Eur (633 Eur – 85,75 Eur / 2 = 274 Eur). Kadangi atsakovė neįrodė didesnių išlaidų reikalaujančių nepilnamečio sūnaus poreikių, prašė iš jo priteisti 274 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Sūnui A. G. teisminio nagrinėjimo metu pareiškus, kad jį visiškai tenkina bylos nagrinėjimo metu (dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių) nusistovėjusi bendravimo tvarka, atsakovas prašė nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal jo siūlomą susitikimų grafiką.

7. Ieškovė 2024 m. sausio 11 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą priešieškinį (reg. Nr. DOK-4564) nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos neliko. Pasisakydama dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio, ieškovė pažymėjo tai, jog atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, dėl ko jis gali materialiai prisidėti ne tik prie minimaliausių, bet ir prie visų kitų A. G. poreikių tenkinimo. Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, ieškovė laiko, kad patikslintame priešieškinyje numatytų dienų, skirtų atsakovui bendrauti su vaiku pastarojo mokymosi laikotarpiu, skaičius yra ydingas. A. G. mokymosi laikotarpiu jis su tėvu turėtų bendrauti 6 iš 14 dienų per 2 savaites, kas iš esmės atitiktų bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, kuriam ji nepritaria ir kuris neatitinka geriausių vaiko interesų. Be to, nustačius patikslintame priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, nepilnametis A. G. mokymosi laikotarpiu turėtų taikytis prie skirtingo tėvų požiūrio į mokymosi procesą. Atsakovas yra visiškai neempatiškas vaiko sveikatos sutrikimų ir dėl jų kylančių sunkumų mokymosi procese atžvilgiu. Dėl vaikui nustatytų sunkumų ((duomenys neskelbtini)) jam būtina nuolatinė pagalba mokantis, nekeliant papildomo streso ir nereikalaujant jo gebėjimų neatitinkančių užduočių atlikimo. Atsakovas ne tik nepripažįsta, kad sūnus turi mokymosi sunkumų, bet ir priekaištauja jam dedant per mažai pastangų mokantis. Nuo vaiko gebėjimų, sveikatos ir realių poreikių atsietas atsakovo požiūris į jo ugdymo procesą lemia tai, kad A. G. išgyvena stresą ir jaučiasi nesaugiai mokymosi procese, kai pastarajame dalyvauja atsakovas. Pats nepilnametis sūnus yra nurodęs, kad ieškovės darbas su juo ugdymo procese jam yra priimtinesnis, kelia mažiau streso ir lemia geresnius rezultatus. Taip pat, ieškovės nuomone, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos jo mokymosi laikotarpiu nustatymo klausimą, neturėtų būti besąlygiškai orientuojamasi į Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nes ši nutartis buvo priimta laikino situacijos sureguliavimo tikslu, teismui nesprendus ir negalėjus spręsti bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimo iš esmės, t. y. teismui neatlikus visapusiško byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką dėl nepakankamo atsakovo dėmesio vaiko pamokų ruošai ir dėl atsakovo neempatiškumo savo sūnaus sveikatos sutrikimų ir jų sukeliamų sunkumų mokymosi procese atžvilgiu, prastėja vaiko penktadienio pamokų rezultatai, vaikas tinkamai neįsisavina ketvirtadienio pamokų medžiagos, išsibalansuoja vaiko mokymosi procesas, o dėl to prastėja nepilnamečio sūnaus savijauta, motyvacija, krenta jo savivertė. Ieškovė, atsižvelgdama į sūnaus 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdyje išsakytą nuomonę ir norėdama saugoti bei puoselėti vaiko ir tėvo ryšį, mano, kad nustatant papildomą dieną vaiko mokymosi laikotarpiu, vaiko interesus geriausiai atitiktų, jei ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka būtų papildyta tokia nuostata, kad mokinių mokymosi laikotarpiu atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką ketvirtadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į ieškovės gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies:

- nustatė vaiko A. G. gyvenamąją vietą su ieškove S. K.;

- priteisė iš atsakovo V. G. 400 Eur dydžio išlaikymą vaikui A. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę S. K.

- nustatė atsakovo V. G. ir vaiko A. G. bendravimo tvarką:

1) V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų lyginių savaičių ketvirtadieniais ir savaitgaliais, ketvirtadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į S. K. gyvenamąją vietą;

2) V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir penktadienį ryte nuveždamas vaiką į jo ugdymo įstaigą (mokyklą);

3) lyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja pirmąją pusę mokinių vasaros atostogų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių vasaros atostogų dienos, o antrąją pusę mokinių vasaros atostogų su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmosios mokinių vasaros atostogų dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę pirmosios mokinių vasaros atostogų pusės dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

4) nelyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja antrąją pusę mokinių vasaros atostogų, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių vasaros atostogų dienos, o pirmąją pusę mokinių vasaros atostogų su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmą antrosios mokinių vasaros atostogų pusės dieną 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą rugpjūčio 30 d. nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

5) lyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja per mokinių rudens atostogas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių rudens atostogų dienos, o nelyginiais metais per mokinių rudens atostogas su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmosios mokinių rudens atostogų dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę mokinių rudens atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.

6) nelyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja per mokinių žiemos atostogas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių žiemos atostogų dienos, o lyginiais metais per mokinių žiemos atostogas su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmosios mokinių žiemos atostogų dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę mokinių žiemos atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

7) lyginiais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja per mokinių Šv. Velykų atostogas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo pirmos mokinių Šv. Velykų atostogų dienos, o nelyginiais metais per mokinių Šv. Velykų atostogas su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos pirmosios mokinių Šv. Velykų atostogų dienos 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę mokinių Šv. Velykų atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

8) kiekvienais metais atsakovas V. G. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja per mokinių Šv. Kalėdų atostogas nuo gruodžio 30 d. iki mokinių Šv. Kalėdų atostogų pabaigos, o per mokinių Šv. Kalėdų atostogas nuo jų pradžios iki gruodžio 30 d. su nepilnamečiu vaiku A. G. nepertraukiamai bendrauja mama S. K.. Atsakovas vaiką pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 10.00 val. ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą paskutinę mokinių Šv. Kalėdų atostogų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

9) nepriklausomai nuo to, kuriam iš tėvų išpuola bendravimo su vaiku dienos, lyginiais metais nepilnametis vaikas A. G. savo gimimo dieną praleidžia su tėvu V. G., kuris vaiką pasiima iš ieškovės S. K. gyvenamosios vietos vaiko gimimo dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 20.00 val., ir grąžina vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą iki vaiko gimimo dienos 20 val.; o nelyginiais metais nepilnametis vaikas A. G. savo gimimo dieną praleidžia su mama S. K., į kurios gyvenamąją vietą atsakovas atveža vaiką jo gimimo dienos išvakarėse nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

10) kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpio metu turi teisę išvykti su vaiku į užsienį turistiniais ir poilsiniais tikslais be atskiro kito iš tėvų sutikimo. Kiekvienas iš tėvų, ketindamas išvykti su vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 14 kalendorinių dienų turi žinute ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo ir grįžimo dienas bei vietą (maršrutą), kurioje planuojama apsistoti užsienyje. Tuo atveju, jeigu vieno iš tėvų su vaiku planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikas turi bendrauti su kitu iš tėvų, išvykstantis į užsienį tėvas / motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar el. žinute) kito iš tėvų sutikimą. Tėvas ir motina vienas kitam pateikia kelionei į užsienį reikalingus turimus vaiko dokumentus, o esant reikalui, bendradarbiauja, išduodant rašytinį sutikimą vaiko kelionei į užsienį, įskaitant ir sutikimus bei dokumentus reikalingus vizai įforminti;

11) jei kuris nors iš tėvų dėl svarbių priežasčių (darbinės veiklos, ligos ir pan.) negali įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos suteikiamų teisių, tai atitinkama šalis privalo apie tai pranešti kitam vaiko tėvui iš anksto, kai tik apie tokias aplinkybes sužino;

12) tėvai privalo vienas kitą nedelsiant informuoti apie vaiko sveikatos būklę vaikui susirgus, kitaip sunegalavus, atsitikus nelaimingam įvykiui, traumai ir pan., taip pat po planinio ar / ir neplaninio apsilankymo pas medikus, taip pat apie suplanuotus vizitus pas medikus ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki suplanuoto vizito.

- Priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalį – 3 894,38 Eur, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo – 108 Eur.

9. Teismas, nesant tarp šalių ginčo, vaiko A. G. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove S. K..

10. Teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, duomenis apie abiejų ginčo šalių turtinę padėtį ir jų realias galimybes tenkinti nepilnamečio sūnaus poreikius, sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė iš atsakovo V. G. 400 Eur dydžio išlaikymą vaikui A. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę S. K..

11. Teismas konstatavo, kad šalys iš esmės nesutaria dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos tomis dienomis, kai vyksta ugdymo procesas mokykloje. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas darytų neigiamą įtaką nepilnamečiam sūnui, nesugebėtų užtikrinti svarbiausių jo poreikių. Teismo vertinimu, nors ieškovė ir įrodinėjo, kad A. G. būnant su atsakovu suprastėja jo mokymosi rezultatai, tačiau tiesiogiai tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Teismas sprendė, kad skirtingas šalių požiūris, būdai ir indėlis, teikiant pagalbą sūnui ruošiant pamokas ir ruošiantis mokyklai, negali būti lemiantis veiksnys iš esmės riboti tėvo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi ir nereiškia, kad atsakovas neskiria dėmesio A. G. namų darbų ruošai, nevertina pasiruošimo pamokoms svarbos. Teismas pažymėjo ir tai, kad sūnaus mokymosi rezultatai, ieškovės indėlis ir pastangos į juos yra svarbūs, tačiau taip pat labai svarbu užtikrinti sūnaus emocinį ryšį, bendravimą su tėvu, kurį, bendraujant tik kas antrą savaitgalį, gali būti sunku išlaikyti. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (psichologės J. Š. 2023 m. sausio 2 d. psichologinio tyrimo išvada; Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2024 m. sausio 10 d. pažyma dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo; ieškovės susirašinėjimo su atsakovu kopijos) nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas tinkamai užtikrina nepilnamečiam sūnui galimybes ruoštis pamokoms ir atitinkami (daugiau ar mažiau) dalyvauja jų ruošime.

12. Teismas, įvertinęs 2023 m. spalio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu išsakytą vaiko nuomonę, kad jam tinkamiausia yra Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo su tėvu tvarka, atsižvelgęs į aktualią kasacinio teismo praktiką, sprendė, jog tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki sekmadienio ir kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki penktadienio, nepakenks nepilnamečio V. G. interesams, užtikrins skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir vaiko teisę bei norą bendrauti su tėvu, tai pat užtikrins jam pastovios ir stabilios aplinkos, disciplinos poreikį.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad dėl kitų bendravimo su vaiku tvarkos punktų ginčo šalys iš esmės prieštaravimų nereiškė, atsižvelgęs į abiejų tėvų pateiktus bendravimo su vaiku tvarkos variantus (kuriuos laikė labai panašiais), nustatė skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, derindamas ieškovės ir atsakovo pateiktus pasiūlymus.

14. Skirstydamas ginčo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys patenkintas 83,30 proc. apimtimi (100 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo) + 100 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) + 50 proc. (reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo) / 3), o atsakovo priešieškinis patenkintas 50 proc. (100 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) + 0 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo) + 50 proc. (reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo) / 3). Todėl teismas laikė, kad ieškovė turi teisę gauti 5 714,38 Eur (6 860 Eur x 83,3 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovas turi teisę gauti 1 820 Eur (3 640 Eur x 50 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Atlikęs nurodytų sumų įskaitymą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3 894,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį (5 714,38 Eur – 1 820 Eur = 3 894,38 Eur). Taip pat teismas valstybei priteisė iš atsakovo žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo – 108 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovė S. K. 2024 m. gegužės 13 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-58308) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos, jos 1 ir 2 punktus išdėstant taip: „1. Mokinių mokymosi laikotarpiu atsakovas V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į S. K. gyvenamąją vietą. 2. Mokinių mokymosi laikotarpiu atsakovas V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų nelyginių savaičių ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į S. K. gyvenamąją vietą.“. Taip ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, padidinat jai iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį nuo 3 894,38 Eur iki 5 106,50 Eur.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, visiškai neatsižvelgė į ieškovės įrodinėtus A. G. sveikatos sutrikimus. Nors vaikui nustatytus sutrikimus teismas sprendime ir nurodė, tačiau dėl jų teisinės reikšmės nustatytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai nepasisakė. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į psichologės J. Š. 2023 m. sausio 2 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad A. G. konstatuoti sveikatos sutrikimai ((duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))), kiti patiriami sunkumai ((duomenys neskelbtini)) suponuoja išvadą, jog vaikui būtina nuolatinė pagalba mokantis, nekelianti vaikui papildomo streso, nereikalaujanti jo gebėjimų neatitinkančių užduočių atlikimo. Tokių sunkumų turintiems vaikams, būtina pastovi ir stabili aplinka, disciplina, vienoda tvarka ir taisyklės. Nors ginčo byloje dėl minėtoje psichologinio tyrimo išvadoje nurodytų vaiko sutrikimų bei rekomendacijų nebuvo, tačiau teismas į jas visiškai neatsižvelgė.

16.2. Atsakovas nepripažįsta, kad nepilnametis sūnus turi mokymosi sunkumų, priekaištauja jam dedant per mažai pastangų mokantis, verčia sūnų su juo bendrauti tik rusų kalba ir skaityti rusiškas knygas, nepadeda vaikui namų darbų ruošoje ir liepia pamokas ruošti vienam. Atsakovas nėra linkęs atsižvelgti į specialistų rekomendacijas, specialistų įvardintus vaiko poreikius atsakovas neigia, remdamasis vien savo subjektyvia nuomone. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus visus byloje esančius įrodymus, ieškovės įsitikinimu, akivaizdu tai, kad tokia nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, darbo dienomis išdarko normalų vaiko dienos režimą, o tai, atsižvelgiant į gydytojų diagnozuotus vaiko sveikatos sutrikimus, yra žalinga nepilnamečio vaiko psichinės raidos ir harmoningo vystymosi užtikrinimo aspektu.

16.3. Teismas neteisingai įvertino byloje pateiktą Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2024 m. sausio 10 d. pažymą dėl specialiojo ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Ieškovės manymu, šis dokumentas teismo turėjo būti vertinamas ne atsietai nuo visų kitų byloje esančių įrodymų, o jų visumoje, ir tik iš įrodymų visumos teismas galėjo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nors šis dokumentas, kaip teisingai nustatė teismas, iš esmės yra skirtas ugdymo įstaigai, kuri teikia ugdymo paslaugas, tačiau jis kartu su psichologės J. Š. 2023 m. sausio 2 d. parengta psichologinio tyrimo išvada vienareikšmiai patvirtina ieškovės įrodinėtas aplinkybes tiek apie nepilnamečio sūnaus poreikį specifiniam specialistų rekomenduojamam mokymuisi, tiek apie vaiko tėvų suderinto dėmesio ir požiūrio į vaiko mokymąsi būtinybę. Nagrinėjamu atveju yra ne tiek svarbu, kiek atsakovas užtikrina sūnui galimybes ruoštis pamokoms ir padeda jas ruošti, o svarbu, kaip jis tą daro, t. y. ar atsižvelgia į specialistų rekomendacijas. Atsakovui neigiant tiek vaiko specifinio mokymosi poreikį, tiek būtinybę laikytis vaikui įprasta tapusios disciplinos, tvarkos ir taisyklių, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad jis vaiko mokymosi laikotarpiu užtikrins tinkamą pagalbą mokantis, pastovią ir stabilią aplinką, disciplinos, vienodos tvarkos ir taisyklių laikymąsi.

16.4. Nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nelyginėmis savaitėmis, pagal kurią atsakovas pasiima sūnų kiekvieną ketvirtadienį iš karto po pamokų ir kitą rytą pristato vaiką į ugdymo įstaigą, byloje esančių duomenų apie A. G. sveikatos sutrikimus bei į pastarųjų sukeliamas problemas jo ugdymo procese kontekste, apeliantės nuomone, neatitinka byloje esančioje psichologės J. Š. 2023 m sausio 2 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodytų rekomendacijų. Minėtoje psichologinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad dažnas fizinės vietos kaitaliojimas nepilnamečiui A. G. nesuteikė stabilumo, jį blaškė, dėl ko jis patyrė stresą ir nerimą, o tai atsiliepė jo emocinei ir fizinei būsenai. Ieškovės įsitikinimu, tokio stabilumo nesuteiks ir pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią bent kartą per savaitę nepilnametis A. G., turintis sveikatos sutrikimų ir dėl jų atsirandančių problemų ugdymo procese, turės vykti į ugdymo įstaigą iš kitų, nei jam įprastais tapusių, namų. Todėl siekiant išvengti pakenkimo normaliam nepilnamečio A. G. dienos rėžimui, bendravimo su juo tvarka turėtų būti orientuota į tai, kad mokymosi laikotarpiu vaikui nereikėtų į ugdymo įstaigą (mokyklą) važinėti iš skirtingų namų.

Šalies argumentai

16.5. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka anaiptol nereiškia atsakovo bendravimo su vaiku tik kas antrą savaitgalį, kaip yra nurodyta skundžiamame sprendime, dėl ko, pasak teismo, gali būti sunku išlaikyti emocinį vaiko ir tėvo ryšį. Atsakovas pagal ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi bendrautų ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir penktadienį prieš savaitgalį bei kitos savaitės ketvirtadienį, ir tokia tvarką galiotų tik vaiko mokymosi laikotarpiu. Tuo tarpu laikas, kurį vaikas praleistų su kiekvienu iš tėvų švenčių dienomis ir atostogų metu, būtų visiškai vienodas.

16.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu, laikytinas patenkintu, nes atsakovas patikslintu ieškiniu prašė to paties, ko reikalavo ir ieškovė. Toks atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas, kuriuo buvo siekta ne jam pačiam palankių pasekmių nustatymo, o priešingą interesą bylos baigtimi turinčiai ieškovei, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu yra laikytinas ieškovės reikalavimo pripažinimu. Ieškovė nesutinka ir su tuo, jog abiejų šalių bendravimo tvarkos sąlygos buvo patenkintos 50 proc. apimtimi, nes atsakovas, tikslindamas priešieškinį, pakeitė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, dėl ko ieškovei atsirado papildomos bylinėjimosi išlaidos atsikirtinėjant į jį. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti konstatuota, jog ieškovės reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo patenkintas 50 proc., o atsakovo – atmestas. Tokiu būdu teismas ieškovės ieškinį turėjo laikyti esant patenkintu 83,30 proc. apimtimi, o atsakovo priešieškinį atmestu visa apimtimi, ko pasekoje ieškovė turėjo atgauti 5 714,38 Eur (6 860 Eur x 83,30 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovas – 607,88 Eur (3 640 Eur x 16,70 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalį. Atlikęs įskaitymą, pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti ieškovei iš atsakovo 5 106,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį.

Atsiliepimas

17. Atsakovas V. G. 2024 m. birželio 4 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (DOK-68312), kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

17.1. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką savo nepilnamečiam sūnui, nesugebėtų užtikrinti svarbiausių jo poreikių, todėl nėra jokio pagrindo riboti atsakovo bendravimo su vaiku. Apeliaciniame skunde nurodyti ieškovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo spendimo pakeitimo dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo yra iškraipyti, faktinės aplinkybės ištrauktos iš konteksto ir naudojamos siekiant nepagrįstai neigiamai charakterizuoti atsakovą.

17.2. Analogiška bendravimo tvarka, kuri yra nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, buvo byloje nustatyta dar Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nepilnametis A. G. pagal tokį susitikimų su atsakovu grafiką bendrauja jau daugiau nei metus, prie tokios bendravimo tvarkos yra pripratęs, patį nepilnametį sūnų tokia bendravimo tvarka visiškai tenkina.

17.3. Ieškovės apeliaciniame skunde nuolat minimoje psichologės J. Š. 2023 m. sausio 2 d. parengtoje psichologinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys jau nėra aktualūs. Minėta išvada buvo parengta prieš pusantrų metų, kuomet nepilnamečio sūnaus emocinė būsena buvo visiškai destabilizuota, buvo praėjęs pakankamai nedidelis laikotarpis po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir A. G. reikėjo prie to prisitaikyti.

17.4. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad A. G. būnant su atsakovu suprastėja jo mokymosi rezultatai. Ieškovės teiginiai dėl pamokų ruošos, kad tik ji viena žino kaip reikia ruošti pamokas su sūnumi, kad atsakovas nemoka pasirūpinti sūnumi, užtikrinti tinkamo jo ugdymo proceso ir kt., yra tik niekuo nepagrįsti jos pačios samprotavimai. Ieškovės nepagrįstus teiginius paneigia į byla pateikti sūnaus praėjusių metų ir einamųjų metų pažangumo rodikliai.

17.5. Atsakovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į paties nepilnamečio A. G. nuomonę, kad jam trūksta laiko būti kartu su tėčiu, kad jam patinka eiti į mokyklą tiek iš tėčio, tiek iš mamos namų, kad jam tinkama ta bendravimo su tėčiu tvarka, kuri galiojo jo apklausos metu.

17.6. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo keisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Byla buvo išnagrinėta pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį bei šiuose procesiniuose dokumentuose suformuluotus galutinius šalių reikalavimus, todėl ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo paskirstytos, atsižvelgiant į šalių reikalavimus, pagal kuriuos buvo išnagrinėtas ginčas. Pažymėjo, kad atsižvelgdamas į sūnaus išsakytus teiginius apklausos metu teisme, į tai, kad A. G. pats nurodė, kad iš esmės jam tinka bendravimo su atsakovu tvarka, kuri yra nustatyta pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones ir kad sūnus norėtų su atsakovu bendrauti daugiau nei bendrauja pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsakovas tikslino priešieškinį ir reikalavimus formavo atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio sūnaus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektas

19. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamo sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo (tėvo) ir nepilnamečio vaiko (sūnaus) bendravimo tvarka vykstant ugdymo procesui mokykloje, taip pat sprendimo dalies dėl pirmosios instancijos teisme ginčo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.

Dėl atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1 ir 2 punktų (ne) pagrįstumo

20. Nagrinėjamoje byloje, ieškovė ieškiniu, taip pat atsakovas patikslintu priešieškiniu, be kita ko, prašė nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) V. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G. tvarką. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi įprastai (vykstant ugdymo procesui mokykloje) bendrauja tik metų lyginių savaičių savaitgaliais, nuo penktadienio iki sekmadienio, taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarką vaiko atostogų ir šventinių periodų metu. Atsakovas prašė nustatyti, kad įprastai (vykstant ugdymo procesui mokykloje) jis su nepilnamečiu vaiku bendrauja metų lyginių savaičių trečiadieniais ir savaitgaliais (nuo trečiadienio iki sekmadienio) bei metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais (nuo ketvirtadienio iki penktadienio ryto), taip pat prašė nustatyti bendravimo tvarką vaiko atostogų ir šventinių periodų metu.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu nustatė, kad: V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų lyginių savaičių ketvirtadieniais ir savaitgaliais, ketvirtadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į S. K. gyvenamąją vietą (žr. skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas); V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir penktadienį ryte nuveždamas vaiką į jo ugdymo įstaigą (mokyklą) (žr. skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 2 punktas). Taip pat teismas nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką atostogų ir šventinių periodų metu, nustatė papildomas bendravimo tvarkos vykdymo sąlygas (žr. skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 3–12 punktai).

22. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vykstant ugdymo procesui mokykloje, jos 1 ir 2 punktus išdėstant taip: „1. Mokinių mokymosi laikotarpiu atsakovas V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką penktadienį iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į S. K. gyvenamąją vietą. 2. Mokinių mokymosi laikotarpiu atsakovas V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. kiekvienų metų nelyginių savaičių ketvirtadienį, pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. į S. K. gyvenamąją vietą.“. Kitų pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų, nurodytų jos 3–12 punktuose, ieškovė nekvestionuoja ir neginčija.

23. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta šios nutarties 22 punkte, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir argumentus, toliau pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 1 ir 2 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai neįvertino svarbių aplinkybių – vaiko sveikatos būklės ir jos nulemtų (duomenys neskelbtini) sutrikimų, atsakovo negebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiko ugdymo procesu, atsakovo asmeninių savybių, dėl kurių, ieškovės nuomone, vaiko nakvojimas pas tėvą vykstant ugdymo procesui mokykloje neatitinka nepilnamečio A. G. interesų, neužtikrina kokybiško jo ugdymo proceso, negarantuoja jam saugios ir stabilios aplinkos.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagos visetą, sprendžia, kad nurodyti ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, paremti išimtinai jos subjektyviu faktinių aplinkybių interpretavimu ir nesudarantys pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

26. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių šeimos teisės principų yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

27. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

28. Atsižvelgiant į tai, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.

29. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

30. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

31. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų nepagrįstas (nemotyvuotas) kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku gali būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

32. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

33. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

34. Nepilnametis A. G. gimė (duomenys neskelbtini) ir ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (žr. Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Jis mokosi (duomenys neskelbtini) (Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-18). Byloje esantys ginčo šalių nepilnamečio vaiko medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad A. G. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), taip pat (duomenys neskelbtini) sutrikimai ((duomenys neskelbtini)). Nepilnamečiui A. G. yra konstatuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie reikalauja vidutinių specialiųjų ugdymo poreikių jo atžvilgiu taikymą (žr. Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2024 m. sausio 10 d. pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. K10-73).

35. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 34 punkte nurodytas reikšmingas aplinkybes, nustatė tokią atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku (sūnumi) tvarką, pagal kurią ginčo sūnus nakvoja pas ieškovą metų lyginėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio (žr. skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas), taip pat metų nelyginėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio iki penktadienio ryto (žr. skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta bendravimo tvarka užtikrina pastovų ir tiesioginį skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku ir sudaro sąlygas atsakovui realiai ir reikšmingai (o ne epizodiškai) dalyvauti ginčo šalių nepilnamečio sūnaus auklėjime bei kurti artimesnį vaiko ir tėvo ryšį, be to, užtikrina, kad vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais kuo mažiau skirtųsi. Ieškovės apeliaciniame skunde siūlomoje tėvo bendravimo su vaiku tvarkoje, priešingai, atsakovo galimybės tiesiogiai bendrauti su ginčo šalių sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime (vykstant ugdymo procesui mokykloje) yra labai apribojamos – apeliaciniame skunde siūlomoje bendravimo tvarkoje iš esmės nustatyta, kad atsakovo nepertraukiamai praleidžiamas laikas su vaiku (su nakvynėmis) vyktų vos du savaitgalius (metų lyginėmis savaitėmis) per mėnesį (nuo penktadienio iki sekmadienio), o bendravimas darbo dienomis būtų apribotas vos keliomis valandomis metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, minimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu galėtų būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokių duomenų byloje nėra.

36. Bylos medžiaga liudija, kad civilinė byla dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal ieškovės ieškinį teisme buvo inicijuota dar 2023 m. sausio 24 d. Ieškovė pareikštą ieškinį iš esmės grindė vieninteliu įrodymu – psichologės J. Š. 2023 m. sausio 2 d. psichologinio tyrimo išvada. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tik minėta psichologinio tyrimo išvada ieškovė grindžia ir pateiktą apeliacinį skundą, jame nuolat akcentuodama psichologės padarytas įžvalgas. Tačiau psichologės J. Š. psichologinio tyrimo išvada buvo parengta dar 2023 m. sausio 2 d., todėl pritartina atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad nuo tokios išvados parengimo praėjus daugiau kaip pusantrų metų laikotarpiui, ji yra praradusi savo reikšmę, o joje psichologės išdėstyta informacija bei padarytos įžvalgos nebeatitinka kitų byloje surinktų (naujesnių) faktinių duomenų.

37. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei nustatyta laikina atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, numatanti, kad kol vyksta ugdymo procesas mokykloje, atsakovas V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. metų lyginių savaičių ketvirtadieniais ir savaitgaliais, ketvirtadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19.00 iki 20.00 val. į ieškovės S. K. gyvenamąją vietą, o metų nelyginių savaičių ketvirtadieniais atsakovas V. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir penktadienį ryte nuveždamas vaiką į jo ugdymo įstaigą (mokyklą).

38. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis A. G. nurodė, kad: jam patinka šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka; į mokyklą vienodai gerai gali nuvykti tiek iš tėčio namų, tiek iš mamos namų; vykstant pas tėtį daiktų daug su savimi gabentis nereikia, dėl to nėra jokių bėdų, norėtų daugiau laiko praleisti su tėčiu. Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 2ŠTA-175 matyti, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiam sūnui pasilikti ilgesniam laikui bei tinkamai ruoštis ugdymo procesui, t. y.: atsakovas gyvena kotedžo tipo būste, kuriame yra trys kambariai, yra uždaras kiemas, šalia – viešojo autobuso stotelė; būstas švarus ir tvarkingas; vaikui yra skirtas atskiras, 10 kv. m kambarys; kambaryje yra lova, rašomasis stalas, kompiuteris, lentyna daiktams susidėti; vaikas kambaryje turi visus jam būtinus daiktus. Byloje esantys reikšmingi faktiniai duomenys, gauti po to, kai jau Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, neleidžia daryti išvados, kad tėvo bendravimas su sūnumi skundžiamu sprendimu nustatytomis dienomis (metų lyginėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio; metų nelyginėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio iki penktadienio ryto) darytų neigiamą įtaką A. G. ugdymo procesui. Pateikta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 7 d. Psichologinio vertinimo išvada liudija, kad savo neverbaliniais gebėjimais A. G. lenkia 61 proc. bendraamžių, o verbaliniais gebėjimais jis lenkia 89 proc. savo bendraamžių, jam konstatuotas aukštesnis nei vidutinis intelektinių gebėjimų lygis. Iš TAMO dienyno duomenų matyti, kad tiek I trimestro (2023 m. rugsėjo 1 d.–2023 m. lapkričio 30 d.), tiek II trimestro (2023 m. gruodžio 1 d.–2024 m. kovo 20 d.) nepilnamečio A. G. visų ugdymo dalykų įvertinimai yra teigiami, bendras jų vidurkis iš esmės abu trimestrus yra labai panašus (7,94 ir 7,56). Nors byloje esantys duomenys liudija, kad ginčo šalių nepilnametis sūnus yra gavęs pastabų dėl neatliktų namų darbų bei netinkamo pasiruošimo pamokoms, tačiau iš jų negalima spręsti, kad nurodytos pastabos buvo gautos tuo metu, kuomet už vaiko pamokų ruošą namuose ar pasiruošimą kitos dienos ugdymo procesui buvo atsakingas išimtinai atsakovas.

39. Atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, jos nuomone, netinkamai įvertino Marijampolės savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos 2024 m. sausio 10 d. pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo Nr. K10-73. Minėtoje pažymoje nepilnamečiui A. G. yra konstatuoti specifiniai (duomenys neskelbtini) sutrikimai, kurie reikalauja vidutinių specialiųjų ugdymo poreikių jo atžvilgiu taikymą. Tačiau tokie nepilnamečio ginčo šalių sūnaus (duomenys neskelbtini) sutrikimai stebimi jau ilgą laiką (jie yra nurodyti ir psichologės J. Š. 2023 m. sausio 2 d. psichologinio tyrimo išvadoje), o byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad tokie sutrikimai atsirado dėl netinkamos atsakovo (tėvo) įtakos vaikui. Nors nepilnametis A. G. dėl jam nustatytų (duomenys neskelbtini) sutrikimų turi tam tikrų specialiųjų poreikių, bylos duomenys taip pat neleidžia daryti išvados, kad šie poreikiai yra tokie, kuriuos atliepti galėtų išimtinai tik vaiko motina (t. y. ieškovė). Atsakovas yra išsilavinęs asmuo, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jokių jo žalingus įpročius ar neigiamas asmenines savybes liudijančių duomenų (kad savo sūnaus atžvilgiu jis elgiasi nederamai, kad vartoja alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, kad neturi reikiamų socialinių įgūdžių ar pan.) byloje nėra. Tarp atsakovo ir nepilnamečio sūnaus stebimas artimas ryšys, vaikas nori bendrauti su tėvu (apklausiamas 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu A. G. neįvardijo jokių tėvą ar jo aplinką neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, pabrėžė tik tai, kad tėvas yra griežtesnis nei mama), sąlygos ilgesnio laikotarpio bendravimui tėvo namuose yra tinkamos, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas geba atliepti visus būtinus vaiko poreikius bei užtikrina vaikui tinkamą ir saugią aplinką. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė (motina) skiria daugiau laiko ir pastangų besirūpindama nepilnamečio sūnaus ugdymo procesu, nei kad atsakovas (ką apklausiamas 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdyje patvirtino ir pats nepilnametis A. G.), savaime nereiškia, kad dėl to turėtų būti ribojamas tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas, kadangi dažnu atveju abiejų tėvų indėlis auklėjant savo vaikus ar dalyvaujant jų ugdymo procese niekada nebūna identiškas bei vienodas.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismas dar 2023 m. gegužės 12 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones byloje ir nustatė laikiną atsakovo bei nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, kuri yra identiška skundžiamu 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu nustatytai tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkai. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pats nepilnametis A. G., apklaustas 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad jam laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo su tėvu tvarka patinka. Ieškovė neskundė Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per daugiau kaip pusantrų metų laikotarpį nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesikreipė dėl jų panaikinimo ar pakeitimo, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (kuri yra identiška Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatytai laikinai tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkai) nepilnamečiam A. G. jau yra tapusi įprastine, prie tokios bendravimo su tėvu tvarkos per pusantrų metų laikotarpį jis yra pripratęs, todėl konstatuoti, kad ji pažeidžia ginčo šalių nepilnamečio sūnaus teises bei teisėtus interesus ar kenkia jo ugdymo procesui, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi.

41. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nesant jokių reikšmingų įrodymų, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka kenktų nepilnamečio A. G. interesams, nėra pagrindo keisti skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1 ir 2 punktų bei nustatyti ieškovės apeliaciniu skundu siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią jo bendravimas su sūnumi būtų ženkliai apribotas. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos rašytinę medžiagą, taip pat aktyviai aiškinosi bylai svarbias aplinkybes teismo posėdžių metu, t. y. apklausė ne tik ginčo šalis, tačiau betarpiškai išklausė ir patį nepilnametį vaiką. Todėl išdėstytų motyvų pagrindu darytina priešinga išvada, nei kad savo apeliaciniame skunde teigia ieškovė – pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių ginčui išspręsti svarbias aplinkybes, išanalizavo pateiktus įrodymus ir, nenustatęs priežasčių riboti skyriumi gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

42. Taip pat pažymėtina tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina visada gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl pasikeitus aplinkybėms (pavyzdžiui, nustačius, kad skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka dėl kokių nors priežasčių nebeatitinka vaiko interesų), tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui, pakartotinai kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme gali būti laikytinos tokios aplinkybės kaip pasikeitęs paties vaiko požiūris į nustatytą bendravimo tvarką, suprastėjusi jo savijauta, suprastėję mokymosi rezultatai, vieno iš tėvų elgesio pokyčiai ir pan.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (ne) pagrįstumo

43. Bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė bendras 6 860 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (210 Eur sumokėtas žyminis mokestis + 6 650 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti). Tuo tarpu atsakovas byloje patyrė bendras 3 640 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (220 Eur sumokėtas žyminis mokestis + 3 420 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti).

44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendė, kad ieškovės ieškinys patenkintas 83,30 proc. (100 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo) + 100 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) + 50 proc. (reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo) / 3), o atsakovo priešieškinis patenkintas 50 proc. (100 proc. (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) + 0 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo) + 50 proc. (reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo) / 3). Todėl teismas laikė, kad ieškovė turi teisę gauti 5 714,38 Eur (6 860 Eur x 83,3 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovas turi teisę gauti 1 820 Eur (3 640 Eur x 50 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Atlikęs nurodytų sumų įskaitymą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 3 894,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį (5 714,38 Eur – 1 820 Eur).

45. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Sutinka su tuo, kad jos ieškinys buvo patenkintas 83,3 proc. apimtimi (t. y. visiškai patenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; visiškai patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis; 50 proc. apimtimi patenkintas reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Tačiau laiko, kad atsakovo patikslintas priešieškinis buvo atmestas visiškai. Pažymėjo, kad negali būti laikomas patenkintu atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes toks reikalavimas laikytinas ne kuo kitu, kaip analogiško jos ieškinio reikalavimo pripažinimu. Atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti ženkliai mažesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis buvo atmestas pilna apimtimi. Kadangi patikslintu ieškiniu atsakovas pakeitė savo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kuris nuo ieškovės analogiško reikalavimo skyrėsi tik keliomis papildomai nustatytomis bendravimo su vaiku dienomis per savaitę, ieškovės nuomone, toks reikalavimas taip pat turėjo būti laikomas atmestu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo atgauti 5 714,38 Eur (6 860 Eur x 83,30 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovas – 607,88 Eur (3 640 Eur x 16,70 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalį. Teismui atlikus nurodytų sumų įskaitymą, jai iš atsakovo turėjo būti priteista 5 106,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis.

46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimai neteisingu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, iš dalies pripažintini pagrįstais.

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1–3 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

48. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

49. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

50. Nagrinėjamu atveju abi ginčo šalys byloje buvo pareiškusios analogiškus neturtinio pobūdžio reikalavimus – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, patenkintos (atmestos) ieškinio (priešieškinio) dalys, nagrinėjamu atveju nustatytinos pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių.

51. Vienas iš byloje spręstinų klausimų buvo tai, su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. po nepilnamečio A. G. apklausos 2023 m. spalio 2 d. teismo posėdyje, tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neliko, ko pasekoje atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį ir juo jau pats prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Toks atsakovo procesinio elgesio pasikeitimas įvyko dėl teismo posėdžio metu išgirsto vaiko noro nuolat gyventi su ieškove (motina). Atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių (teismo posėdžio metu išklausytos vaiko nuomonės) neliko ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas skirstydamas ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas į minėto reikalavimo išsprendimo rezultatą apskritai turėjo neatsižvelgti, o bylinėjimosi išlaidas paskirstyti išimtinai pagal kitų dviejų ieškinio / patikslinto priešieškinio reikalavimų, dėl kurių tarp ieškovės bei atsakovo ir vyko esminis ginčas, procesinę baigtį.

52. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis buvo patenkintas pilnai, o atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti ženkliai mažesnio dydžio išlaikymą vaikui buvo atmestas. Iš to seka, kad nurodytas ieškovės ieškinio reikalavimas buvo patenkintas 100 proc., o analogiškas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas buvo atmestas.

53. Kadangi tiek ieškovės siūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tiek ir atsakovo siūlyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka buvo itin panašios, jų abiejų sąlygos teismo buvo nežymiai pakoreguotos atsižvelgiant į vaiko interesus, todėl sutiktina su skundžiamo sprendimo argumentais, kad abiejų ginčo šalių reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo buvo patenkinti 50 proc. apimtimi.

54. Remdamasis šios nutarties 50–53 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 75 proc. apimtimi, o atsakovo patikslintas priešieškinis buvo patenkintas 25 proc. apimtimi. Todėl skirstant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė turi teisę gauti proporcingą (75 proc.) savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį (t. y. 5 145 Eur), o atsakovas turi teisę gauti proporcingą (25 proc.) savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį (t. y. 910 Eur). Įskaičius ieškovės ir atsakovo vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumas (5 145 Eur ir 910 Eur), ieškovei S. K. iš atsakovo V. G. turėjo būti priteista likusi pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 4 235 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo vykstant ugdymo procesui mokykloje, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau skirstydamas ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė ginčo šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo / atmetimo proporcijas, dėl ko ieškovei iš atsakovo priteisė mažesnę jai priklausančių gauti bylinėjimosi išlaidų dalį. Todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje pirmosios instancijos teismo spendimas iš dalies yra keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

56. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė bendras 1 710 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už pateiktą apeliacinį skundą sumokėtas 110 Eur dydžio žyminis mokestis ir 1 600 Eur dydžio išlaidos už advokato Aurimo Naviko teisinę pagalbą.

57. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokatės Astos Kakoškinos teisinę pagalbą.

58. Ieškovės apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. 50 proc. apimtimi (atmestas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo; tenkintas reikalavimas perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas). Todėl ieškovei turi būti atlyginta proporcinga (50 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 855 Eur. Atsakovui taip pat turi būti atlyginta proporcinga (50 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 500 Eur. Įskaičius ieškovei ir atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumas (855 Eur ir 500 Eur), ieškovei S. K. iš atsakovo V. G. priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 355 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

59. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirta nebuvo, todėl tokių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme:

- priteisti ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 235 (keturių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų dalį.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 355 (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė Tomas Ridikas Edita Šliumpienė