- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-635-775/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00812-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- S. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G. (A. G.) (toliau – nepilnametis vaikas/sūnus) bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų lyginių savaičių savaitgaliais, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19 iki 20 val. į ieškovės gyvenamąją vietą, taip pat priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 320 Eur per mėnesį, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nepagrindė, kad, nenustačius laikinos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, todėl toks prašymas turėtų būti atmestas. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodymas, jog svarbu nekeisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka faktinių aplinkybių – šalių sūnus šiame bute gyvena vos penkerius metus (iki 2017 m. šalys gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini)), todėl nėra prie jo taip prisirišęs, kad negalėtų gyventi kitur. Egzistuoja visos sąlygos nustatyti maksimalią nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarką, kuomet sūnus su kiekvienu iš tėvų praleistų po vieną savaitę („50:50 procentų laiko“). Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus, jog kas mėnesį skiria nepilnamečiui vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, šias lėšas pervesdamas ieškovei, dėl ko, jo manymu, laikinai, ginčui dar esant neišnagrinėtam, tokia pervedama suma yra pakankama ir iš atsakovo neturėtų būti priteisiama ieškovės prašoma 320 Eur išlaikymo suma.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAS, Skyrius) palaikė ieškovės reikalavimą. Nurodė, kad nepilnametis vaikas Skyriaus atstovui paaiškino, kad šiuo metu beveik po lygiai gyvena ir su mama, ir su tėčiu, tačiau tai jam nepatinka. Vaikas nurodė, kad dėl tokio gyvenimo būdo būna išsiblaškęs, daug ką pamiršta, pameta daiktus. Sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu nusistovėjusios tvarkos pakeitimo pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti į 2023 m. sausio 2 d. psichologės J. Š. psichologinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad vaikui nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0), funkcinė dispepsija (K30), t. y virškinimo trakto nemalonūs pojūčiai, kuriuos gali sukelti emocinė įtampa ir nerimas, bei kiti nepatikslinti kalbos sutrikimai (R47.8). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko turimus sunkumus, psichologė rekomenduoja vaikui teikti nuolatinę pagalbą mokantis, nekeliant jam papildomo streso, nereikalaujant jo gebėjimų neatitinkančių užduočių atlikimo. VTAS pritaria psichologės vertinimui, kad vaiko santykis su mama yra emociškai artimesnis nei su tėčiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė patenkinti iš dalies. Iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 275 Eur, paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiui sūnui skirtas lėšas. Nustatė laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų lyginių savaičių savaitgaliais, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19 iki 20 val. į ieškovės gyvenamąją vietą.
6. Teismas nustatė, kad šalių sūnus kas antrą dieną gyvena tai su ieškove, tai su atsakovu. Išklausius jo nuomonę, vaikas nurodė, kad jam dabartinė tvarka nepatinka, kadangi jis būna išsiblaškęs, daug ką pamiršta, pameta daiktus. Vaikas nurodė, kad norėtų gyventi kartu su mama, nes ji labiau padeda ruošti pamokas, juo rūpinasi. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. nepilnametis gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausiančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Skyriaus vertinimu, ieškovė sūnui suteikia tinkamas gyvenimo bei buities sąlygas. 2023 m. sausio 2 d. psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nepilnamečiui nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0), funkcinė dispepsija (K 30), t. y virškinimo trakto nemalonūs pojūčiai, kuriuos gali sukelti emocinė įtampa ir nerimas, ir kiti nepatikslinti kalbos sutrikimai (R47.8). Dėl šių aplinkybių vaikui rekomenduojama teikti nuolatinę pagalbą mokantis, nekeliant jam papildomo streso, nereikalaujant jo gebėjimų neatitinkančių užduočių atlikimo. Pažymėta, kad tokių sunkumų turintiems vaikams ypač svarbi pastovi ir stabili aplinka, disciplina, vienoda tvarka ir taisyklės.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog šalys netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikui, juo nesirūpintų ar neprižiūrėtų, tačiau sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam–socialiniam augančio žmogaus vystymuisi. Todėl įvertinęs psichologės bei VTAS išvadose pateiktus duomenis, siekdamas užtikrinti vaiko fizinę sveikatą ir emocinį saugumą, teismas konstatavo, kad yra būtina laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vienu iš tėvų. Įvertinęs vaikui diagnozuotus susirgimus bei psichologės rekomendacijas, atmetė atsakovo siūlymą, pagal kurį vaikas po vieną savaitę gyventų su kiekvienų iš tėvų, kaip neatitinkantį vaiko interesų ir žalingą vaiko psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Teismas vertino, kad vaikas pagal jo amžių turi turėti vieną nuolatinę gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kuri bus jo nuolatinis interesų centras, o ne kas savaitę kraustytis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Įvertinęs tai, kad šalių nepilnametis vaikas daugiau laiko praleidžia su ieškove ir didesnę laiko dalį gyvena su ja, aiškiai išsako norą gyventi su mama, laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove.
8. Nustatęs šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Teismas nustatė, kad šalių vaiko netenkina atsakovo pasiūlyta ir šiuo metu esanti (50:50) bendravimo tvarka su tėvais. VTAS pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaikas norėtų, jog būtų nustatytas bendravimas kas antrą savaitgalį. Teismas pažymėjo, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir jos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje nustatė laikiną nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku metų lyginių savaičių savaitgaliais, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos (mokyklos) po pamokų ir grąžindamas vaiką sekmadienį nuo 19 iki 20 val. į ieškovės gyvenamąją vietą.
9. Teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės, tai yra tėvų turtinė padėtis ir/ar vaiko poreikiai, gali būti nustatomos ir įvertinamos, tik išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus iš esmės, surinkus ir įstatyme nustatyta tvarka ištyrus visus reikšmingus klausimui išspręsti įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingų šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančių aplinkybių, į teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, kuris šiuo metu, atskaičius mokesčius ir išmoką vaikui, sudaro apie 275 Eur (633-85)/2) bei preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis apie vaiko poreikius, teismas padarė išvadą, kad, tenkinus ieškovės prašymą iš dalies, yra pagrindas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2023 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio lyginės metų savaitės savaitgalį nuo sekmadienio 19 val., pasiimdamas vaiką iš su ieškove, sutartos vietos, iki kito sekmadienio 19 val., pristatydamas vaiką į su ieškove sutartą vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma esant šiam aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastys, sąlygojančios būtinybę laikinai sureguliuoti teisinius šalių santykius. Nors nepilnamečio tėvai gyvena atskirai, ieškovė neįrodė, kad atsakovo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Be to, materialinis ieškinio reikalavimas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove sutampa su analogišku reikalavimu taikyti laikinąją apsaugos priemonę, todėl teismui nusprendus tenkinti ieškovės prašymą pradinėje teisminio proceso stadijoje, ginčas buvo išspręstas iš esmės.
10.2. Teismo nutartis nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iš esmės yra grįstas dviem ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – psichologinio tyrimo išvada ir vaiko nuomonės išklausymo aktu. Tačiau vaiko apklausa atlikta, neinformavus atsakovo, kuriam vėliau sūnus paaiškino, jog ieškovė prieš apklausas su vaiku kalbėjosi ir mokė jį, ką jis turėtų atsakinėti specialistams. Atsakovo vertinimu, vaiko apklausa atlikta neobjektyviai, vaikui buvo padaryta įtaka, todėl teismas ja negalėjo vadovautis. Teismas privalėjo tiesiogiai išsiaiškinti nepilnamečio vaiko nuomonę, jį apklausdamas teisme, tačiau prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu priimdamas nutartį, iš esmės neatitinkančią nepilnamečio vaiko interesų ir poreikio išlaikyti glaudų vaiko ryšį su abiem tėvais.
10.3. Nors psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nepilnamečiui nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, funkcinė dispepsija ir kiti nepatikslinti kalbos sutrikimai, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu vaikui keltų įtampą ar nerimą. Atsakovas mano, kad ieškovės vykdomas sistemingas vaiko nuteikinėjimas prieš jį būtent ir kelia vaikui įtampą ir nerimą.
Atsiliepimas
10.4. Atsakovas kategoriškai nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, kadangi teismo nutartimi yra įtvirtintas minimalus atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Teismo teiginys, kad šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti viena kitai, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą, yra niekinis, kadangi ieškovė yra neigiamai nusiteikusi prieš atsakovą, prieš jį nuteikinėja šalių sūnų. Neverta tikėtis, jog ji geranoriškai, nesant to užfiksuota teismo procesiniame dokumente, leistų atsakovui bendrauti su sūnumi daugiau nei kas antrą savaitgalį. Teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neatitinka ir psichologinio tyrimo išvados, kuria rekomenduojama tokia laikina bendravimo tvarka, kuomet atsakovas su vaiku praleistų ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir kiekvieną savaitę po vieną darbo diena.
10.5. Atsakovas mano, kad laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, jam praleidžiant su kiekvienu iš tėvų po savaitę laiko nepažeidžia vaiko teisių ir atitinka jo teisėtus interesus, nes maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų. Atsakovas mano, kad vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu iš tėvu jam yra stabilumo garantas. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Atsakovas, kaip ir iki šiol, užtikrins, jog vaikas laiku būtų nuvestas į ugdymo įstaigą, būrelius ir iš jų paimtas. Atsakovo gyvenamoji vieta yra vos 20 minučių kelio viešuoju transportu atstumu iki nepilnamečio ugdymo įstaigos, šalia mokyklos bei vaiko lankomo baseino gyvena atsakovo tėvai, kurie gali pasitikti vaikaitį ir su juo, esant reikalui, praleisti laiką. Be to, atsakovo darbo pobūdis suteikia jam galimybę visiškai atliepti sūnaus poreikius, užtikrinti jo interesus ir sveiką psichologinę bei fizinę aplinką. Psichologinio tyrimo išvadoje sūnus pasisakė, kad norėtų su tėčiu leisti savaitgalius, o ne darbo dienas, nes aplinkos keitimas kas kelias dienas jam kelia stresą, tačiau nebuvo klausta nepilnamečio vaiko nuomonės dėl „50:50 procentų“ bendravimo tvarkos, praleidžiant su kiekvienu iš tėvų ne kas antrą dieną, o po vieną savaitę.
10.6. Nustačius vienodą bendravimo su vaiku modelį, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė įrodymus, jog kas mėnesį skiria nepilnamečiam vaikui po 200 Eur dydžio išlaikymą, šias lėšas pervesdamas ieškovei, todėl mano, kad laikinai, kol ginčas neišnagrinėtas iš esmės, minėta suma yra pakankama ir neturėtų būti didinama iki 275 Eur.
11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Laikinas, iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, tačiau nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, ši priemonė skirta ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Pagrindas šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra: tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyriumi, nėra. Byloje pateikta psichologinio tyrimo išvada patvirtina, kad dažnas nepilnamečio fizinės vietos kaitaliojimas nesuteikia vaikui stabilumo, jį išblaško, dėl ko jis patiria stresą ir nerimą, o tai atsiliepia jo emocinei būklei. Dėl nepilnamečio sveikatos būklės jam ypač svarbi pastovi ir stabili aplinka, disciplina, vienoda tvarka ir taisyklės. Nepilnametis nurodė, kad šiuo metu nusistovėjusi tvarka jam nepatinka. Vaikas taip pat nurodė, kad norėtų gyventi kartu su mama. Bylos duomenimis, ieškovė nepilnamečiui sūnui suteikia tinkamas gyvenimo bei buities sąlygas. Laikytina, kad ieškovė yra įrodžiusi tiek laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtinybę, tiek laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove pagrindą. Atsakovas nepateikė prieštaraujančių įrodymų, nenurodė argumentų, kad minėti įrodymai neturėtų būti laikomi pakankamais, taikant laikinąją apsaugos priemonę, ar kad realiai neegzistuoja laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas, ar kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kenkia vaiko interesams. Teismo nutartį iš esmės kvestionuoja tik dėl to, kad jam atsiranda tam tikrų nepatogumų, bendraujant su vaiku, kas, paisant prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, skirtą vaiko teisių ir interesų apsaugai užtikrinti.
11.2. Atsakovo teiginiai, kad sūnus buvo ieškovės nuteikinėjamas, yra visiškai neatitinkantys tikrovės ir niekuo nepagrįsti, prieštarauja jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių psichologės ir institucijos teikiančios išvadą byloje parengtuose dokumentuose nurodytai nepilnamečio pozicijai. Atsakovo aiškinimas, kad teismas privalėjo išklausyti vaiką, jau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausymą, yra ydingas, kadangi vaikas turės būti išklausytas dėl bylos esmės, o pakartotinės vaiko apklausos traumuoja vaiko psichiką. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie prieštarautų minėtuose dokumentuose užfiksuotai nepilnamečio išreikštai pozicijai.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovė neteigė, kad įtampą ir stresą vaikui kelia gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Savo prašyme nurodė, kad įtampą ir nerimą vaikui kelia neturėjimas pastovios gyvenamosios vietos. Nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą prašė su ja, atsižvelgiant į ją ir vaiką siejantį emocinį ryšį, į jos gyvenamąją aplinką, į jos rūpinimąsi vaiku, į paties vaiko nuomonę ir į jos pateiktus tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Paneigiančių nurodytas aplinkybes įrodymų atsakovas nepateikė.
11.4. Teismui nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, kilo pareiga nustatyti ir laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nes, to nepadarius, iki šiol buvusi bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“), esant teismo nustatytai laikinai vaiko gyvenamajai vietai su ieškove, neatitiktų vaiko interesų ir nespręstų nurodytų nepilnamečio vaiko problemų. Todėl ieškovė yra įrodžiusi tiek jos nurodytos laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo būtinybę, tiek tokios laikinos tvarkos nustatymo pagrindą.
11.5. Nutartimi nustatyta atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarka iš esmės atitinka tiek psichologinio tyrimo išvadoje rekomenduojamą tvarką, tiek paties nepilnamečio psichologei ir VTAS specialistei išreikštą nuomonę, tiek teismų praktiką, pripažįstančią, kad pastovios ir stabilios gyvenamosios vietos išlaikymas geriau užtikrina vaiko interesus nei jos kaitaliojimas, todėl teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Detalesnė tvarka, įskaitant ir darbo dienas, kuriomis atsakovas galės bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, bus nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės, teisme išklausius vaiko nuomonę.
11.6. Atsakovas, įrodinėdamas, kad vaiko interesus geriausiai atitinka dabartinė bendravimo su vaiku tvarka („50:50 procentų laiko“), atskiruoju skundu prašo tokią laikiną tvarką nustatyti, kaip skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pasekmę. Tačiau atsakovas įstatymo nustatyta tvarka, įskaitant žyminio mokesčio sumokėjimą, tokios laikinosios apsaugos priemonės nustatymo pirmosios instancijos teismo neprašė ir teismas dėl tokio prašymo nepriėmė jokios nutarties, dėl kurios atsakovui būtų pagrindas teikti atskirąjį skundą. Todėl atskiruoju skundu negali būti formuluojamas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei tokio reikalavimo nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
11.7. Atsakovas kvestionuoja laikino išlaikymo priteisimą, įrodinėdamas, kad jis kas mėnesį nepilnamečiam sūnui skiria 200 Eur sumą, kuri yra pakankama dėl to, jog abu vaiko tėvai su vaiku praleidžia vienodai laiko. Su tuo sutikti nėra jokio pagrindo, kadangi teismui nustačius laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir laikiną bendravimo su vaiku tvarką, ieškovė su vaiku praleidžia ženkliai daugiau laiko nei atsakovas, todėl jai tenka žymiai didesnė jo kasdienių poreikių tenkinimo našta. Be to, atsakovo kas mėnesį skiriama 200 Eur išlaikymo suma, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą orientacinį priteistino išlaikymo dydžio kriterijų – pusė minimalios mėnesio algos, kuri atsakovo skundžiamos nutarties priėmimo dienai buvo 633 Eur (neto), yra akivaizdžiai nepakankama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos, bendravimo tvarko nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai.
16. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pirminius įrodymus – medicininius dokumentus išrašus iš e-sveikatos portalo apie nepilnamečio sveikatos būklę, jo apsilankymus pas specialistus laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 9 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. Nurodė, kad pateiktais medicininiais dokumentais buvo remtasi 2023 m. sausio 2 d. atliekant nepilnamečio psichologinio tyrimo išvadą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, teikdama procesinius dokumentus, nesuformulavo prašymo dėl pastarųjų įrodymų priėmimo, tad vien ši aplinkybė būtų pakankamas pagrindas įrodymus atsisakyti priimti. Pažymėtina, kad ieškovės su atsiliepimu pateikti medicininių dokumentų išrašai iš e.sveikatos portalo iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, kaip minėta, jie buvo vertinti, atliekant 2023 m. sausio 2 d. nepilnamečio psichologinio tyrimo išvadą, kuria rėmėsi ir vertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Darytina išvada, kad minėti dokumentai tik papildomai patvirtina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti išimtį bei priimti ieškovės su atsiliepimu pateiktus nurodytus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
17. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, argumentuodamas, tuo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastys, sąlygojančios būtinybę laikinai sureguliuoti teisinius šalių santykius. Nors šalys gyvena atskirai, ieškovė, atsakovo vertinimu, neįrodė, kad jo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
18. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Sprendžiant dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
20. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kuris reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
21. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas ir yra skirta ne tėvų interesų, o nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės taikymui, tai yra, kad jo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, tačiau ieškovė, teikdama prašymą, ir neteigė, kad įtampą ir stresą vaikui kelia gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu. Ieškovė prašyme nurodė aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko interesais, tai yra, kad įtampą ir nerimą jam kelia nuolatinė jo gyvenamosios vietos kaita tarp šalių namų. Būtent tuo pagrindu teismas ir vadovavosi, vertindamas ieškovės prašymo pagrįstumą.
22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šalys netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikui, juo nesirūpintų ar neprižiūrėtų. Teismas nagrinėjamu atveju, taip pat vertino nepilnamečio vaiko išsakytą poziciją, kad jam nepatinka šiuo metu nusistovėjusi tvarka, pagal kurią jis kas antrą dieną gyvena tai su ieškove, tai su atsakovu bei rėmėsi psichologinio tyrimo ir VTAS išvadomis, kuriuose taip pat nurodyta, kad nuolatinė vaiko gyvenamosios vietos kaita sukelia jam papildomą stresą, neigiamai veikia jo savijautą. Todėl pagrįstai sprendė, kad yra būtina laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vienu iš tėvų, kadangi atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę bei jam nustatytus sutrikimus, jam ypač svarbi pastovi ir stabili aplinka, disciplina, vienoda tvarka ir taisyklės. Įvertinęs tai, kad šalių nepilnametis vaikas daugiau laiko praleidžia su ieškove ir didesnę laiko dalį gyvena kartu su ja ir aiškiai išsako norą gyventi su mama, teismas laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Duomenų, kurie paneigtų teismo nustatytas išvadas, tai yra, kad nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitinka vaiko interesų, atsakovas nepateikė, todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, sutikti su šiuo atsakovo skundo argumentu nėra jokio pagrindo.
23. Atsakovas nurodė, kad materialinis ieškinio reikalavimas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove sutampa su analogišku reikalavimu taikyti laikinąją apsaugos priemonę, todėl teismui nusprendus tenkinti ieškovės prašymą pradinėje teisminio proceso stadijoje, ginčas buvo išspręstas iš esmės. Pažymėtina, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko išsakyta pozicija lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, galimas palankus ieškovei teismo sprendimas, gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų ir pažeisti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.
24. Atsakovo vertinimu, VTAS specialistų atlikta vaiko apklausa atlikta neobjektyviai, vaikui buvo padaryta įtaka, todėl teismas ja negalėjo vadovautis. Teismas, atsakovo vertinimu, privalėjo tiesiogiai išsiaiškinti nepilnamečio vaiko nuomonę, jį apklausdamas teisme, tačiau prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tokiu būdu priimdamas nutartį iš esmės neatitinkančią nepilnamečio vaiko interesų ir poreikio išlaikyti glaudų vaiko ryšį su abiem tėvais. Nustatyta, kad šalių nepilnamečio vaiko nuomonė buvo išklausyta 2023 m. sausio 30 d. VTAS skyriaus specialistės. Nepilnametis, kuriam šiuo metu yra 11 metų, nuosekliai ir aiškiai išsakė savo poziciją, kad jam nepatinka tokia tvarka, kai tenka gyventi ir pas mamą, ir pas tėtį, jis norėtų gyventi su mama, todėl nesutikti su tokia nepilnamečio vaiko išreikšta pozicija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad šalys netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią vaikui, juo nesirūpintų ar neprižiūrėtų. Kaip minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi klausimo nagrinėjimo metu nepilnamečio išsakyta aktualia nuomone bei padarė pagrįstą išvadą, todėl atsakovo teiginiai, kad vaiko apklausa buvo atlikta neobjektyviai, atmestini kaip nepagrįsti.
25. Atsakovas nesutiko su teismo priteistu laikinu periodiniu išlaikymu 275 Eur. Nurodė, kad nustačius vienodą bendravimo su vaiku modelį, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų, todėl prašė palikti jo iki šiol teiktą 200 Eur periodinį išlaikymą. Tačiau sutikti su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nėra pagrindo mažinti nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kuris pirmosios instancijos teismo nustatytas preliminariai įvertinus bylos faktines aplinkybes, vadovaujanti orientaciniu minimalios algos kriterijumi bei atskaičius mokesčius ir išmoką vaikui.
26. Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, nes, jo nuomone, teismo nutartimi yra įtvirtintas minimalus atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas mano, kad laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, jam praleidžiant su kiekvienu iš tėvų po savaitę laiko nepažeidžia vaiko teisių ir atitinka jo teisėtus interesus, nes maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų. Nepilnamečio vaiko nebuvo klausta nuomonės dėl „50:50 procentų“ bendravimo tvarkos praleidžiant su kiekvienu iš tėvų ne kas antra dieną, o po vieną savaitę.
27. Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs vaikui diagnozuotus susirgimus bei psichologės rekomendacijas, atmetė atsakovo siūlymą, pagal kurį vaikas po vieną savaitę gyventų su kiekvienu iš tėvų, kaip neatitinkantį vaiko interesų ir žalingą vaiko psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Teismas taip pat nustatė, kad šalių vaiko netenkina atsakovo pasiūlyta ir šiuo metu esanti (50:50) bendravimo tvarka su tėvais. VTAS pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaikas norėtų, jog būtų nustatytas bendravimas kas antrą savaitgalį.
28. Aptariamu klausimu būtina pažymėti, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie netinkamą atsakovo bendravimą ar elgesį nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Sutiktina, kad intensyvus nepilnamečio šalių sūnaus bendravimas su tėvais, kai iš esmės kas antrą dieną turėdavo keisti savo gyvenamąją vietą, jį vargino bei apsunkindavo vaiko kasdieninę rutiną, tačiau šiuo metu nustatyta minimali bendravimo tvarka iš esmės ženkliai apriboja vaiko ir jo tėvo bendravimą, jiems susitinkant tik kas antrą mėnesio savaitgalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į 2023 m. sausio 2 d. psichologinio tyrimo išvadą, nutarties dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo naikintina ir šis klausimas, papildomai nustatant bendravimą bent vieną darbo dieną per savaitę, įvertinus šalių bei nepilnamečio vaiko užimtumą, perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
29. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.