- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-398-397/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30993-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Audrius Meilutis, Gytis Večerskas
- Civilinis ieškovas
- J. P.
- Civilinis atsakovas
- „If P&C Insurance AS“, „If P&C Insurance AS filialo“
- Atsakovas
- J. P., „If P&C Insurance AS filialo“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. (nuotoliniu būdu), jos gynėjai advokatei Ramunei G. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo (toliau – ir draudikas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir perduota G. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
Iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS filialo“ priteista: J. P. naudai 3 100,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; L. P. naudai 10 400,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; E. P. naudai 10 400,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. J. P. paskirta L. P. ir E. P. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS filialo“ priteista: S. P. naudai 20 000,00 Eur; V. P. naudai 20 000,00 Eur; A. P. naudai 10 000,00 Eur; I. P. naudai 10 000,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS filialo“ J. P. naudai vienkartine išmoka priteista 158 277,53 Eur turtinės žalos (žuvusio sutuoktinio negautų pajamų) atlyginimo.
Ieškinio reikalavimas E. P. ir L. P. naudai subsidiariai iš atsakovų J. P. ir „If P&C Insurance AS filialo“ priteisti vienkartinio pobūdžio išlaikymo kompensaciją po 47 250,00 Eur (kiekvienam) atmestas.
Iš J. P. J. P. naudai priteista 1 954,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. P., vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodama automobilį „Volswagen Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, kuris numato, kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 109 punkto reikalavimą, kuris numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, ji, sukdama į kairę, nedavė kelio priešpriešinio eismo juosta priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. P., ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų sužalojimų – nubrozdinimo abiejose rankose, kairio klubo, kairiųjų šlaunies ir blauzdos, dešinės pėdos srityse, muštinės žaizdos dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, krūtinkaulio lūžimo tarp kūno ir rankenos, I,II šonkaulių lūžimų kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, I šonkaulio lūžimo dešinės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje, dešinio klubakaulio kūno lūžimo, blužnies ir kepenų plyšimo, kraujo išsiliejimo tarp storosios žarnos pasaito lapelių, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo dešiniųjų momenkaulio bei smilkinkaulio žvyno ir dangčio srityse, pleištakaulio dešinės pusės ragų lūžimo, galvos smegenų sukrėtimo su kraujo išsiliejimu į galvos smegenų skilvelių sistemą žuvo motociklo vairuotojas M. P..
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.
2. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas prašo Marijampolės apylinkės nuosprendžio dalį dėl J. P. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir S. P. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą-J. P. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos jai atlyginimo ir S. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti pilna apimtimi.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo J. P., nuosprendyje nurodė, kad apskaičiuojant J. P. priklausančią žuvusiojo sutuoktinio M. P. darbo užmokesčio dalį, ši suma dalintina iš viso šeimos narių skaičiaus, tai yra J. P., L. P., E. P. ir paties M. P.. M. P. paskutinių trijų mėnesių iki mirties darbo užmokesčio vidurkis buvo 1 983,04 Eur, todėl, dalinant pajamų dalį šeimos nariams, J. P. tenkanti suma buvo 495,76 Eur per mėnesį. Laikotarpis, per kurį skaičiuojamos negautos pajamos, sudaro 404 mėnesius ir 14 dienų. Taigi, bendra negautų pajamų suma buvo 200 287,04 Eur (495,76 Eur x 404 mėnesiai). Iš šios sumos atėmus J. P., L. P. ir E. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV) išmokėtas po 14 003,17 Eur vienkartines išmokas (iš viso 42 009,51 Eur), skiriamas apdraustajam mirus, J. P. priklausanti žuvusiojo sutuoktinio negautų pajamų suma yra 158 277,53 Eur. Tačiau Apylinkės teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad žuvusysis M. P. teikė išlaikymą ir savo tėvams. VSDFV žuvusiojo tėvams S. P. ir V. P. paskyrė ir išmokėjo vienkartines draudimo išmokas dėl netekto išlaikymo (lygiomis dalimis po 14 003,17 Eur kiekvienam). Apylinkės teismo nuosprendžio ketvirto lapo pirmoje pastraipoje pateikti žuvusiojo tėvo V. P. parodymai, kad sūnus jį remdavo finansiškai, rėmė ne tik jį, bet ir abi seseris, oficialiai pinigų nepervesdavo, duodavo neoficialiai. Tai, kad VSDFV išmokėjo po 14 003,17 Eur vienkartinę draudimo išmoką dėl netekto išlaikymo M. P. motinai ir tėvui, taip pat parodo, kad jie abu gaudavo mirusiojo pajamų dalį.
2.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad priteisiant žalos atlyginimą netekus maitintojo, būtina atsižvelgti į mirusiojo pajamas ir jas dalinti tarp visų teisėtų išlaikytinių. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė nustatyto teisinio reglamentavimo, apskaičiuojant J. P. priklausančią žuvusiojo sutuoktinio M. P. darbo užmokesčio dalį, neteisingai jo darbo užmokestį dalino iš keturių išlaikytinių, nors pagal byloje esančius įrodymus turėjo dalinti iš šešių išlaikytinių skaičiaus, ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. M. P. paskutinių trijų mėnesių iki mirties darbo užmokesčio vidurkis buvo 1 983,04 Eur, todėl, dalinant pajamų dalį šešiems išlaikytiniams, J. P. tenkanti suma sudarytų 330,51 Eur per mėnesį. Laikotarpis, per kurį skaičiuojamos negautos pajamos, sudaro 404 mėnesius ir 14 dienų. Taigi, bendra negautų pajamų suma buvo 133 525 Eur (330,51 Eur x 404 mėnesiai). Iš šios sumos atėmus J. P., L. P. ir E. P. VSDFV išmokėtas po 14 003,17 Eur vienkartines išmokas (iš viso 42 009,51 Eur), skiriamas apdraustajam mirus, J. P. priklausanti žuvusiojo sutuoktinio negautų pajamų suma, jei ji būtų sutuoktinio išlaikoma, sudarytų 91 515,18 Eur.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Apylinkės teismas nepagrįstai nevertino ir aplinkybės, kad VSDFV duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., J. P. dirbo Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ bei gavo darbo užmokesčio pajamas (746,55 Eur (2022 m. gegužės mėnesis); 912,45 Eur (2022 m. birželio mėnesis); 783,90 Eur (2022 m. liepos mėnesis)). J. P. vieno mėnesio darbo užmokesčio vidurkis sudarė 814,30 Eur. Duomenų, kad J. P. dėl sveikatos ar kitų aplinkybių negali dirbti, į bylą nepateikta, ji jauno, darbingo amžiaus ir turi galimybę užsidirbti pragyvenimui bei gauti kitų pajamų. Be to, ji turi galimybę sudaryti naują santuoką ir gauti išlaikymą iš naujo sutuoktinio. Nors šios aplinkybės yra hipotetinės, tačiau tikėtinos, jos turėjo būti vertinamos kartu su aplinkybėmis, kuriomis Apylinkės teismas rėmėsi, spręsdamas apie mirusiojo galimybę teikti nustatyto dydžio išlaikymą iki senatvės pensijos amžiaus, siekiant užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
2.4. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas mirusio motinai S. P. 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į konkrečių įrodymų, pagrindžiančių emocinių ryšių tarp M. P. ir jo motinos, nebuvimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl S. P. ryšių su sūnumi nepateikta jokių įrodymų, pati S. P. teismo posėdžiuose nedalyvavo, kiti byloje dalyvaujantys S. P., kuri gyvena Norvegijoje, artimieji ir atstovas taip pat nepateikė paaiškinimų apie jos santykius su sūnumi. Kaip matyti iš civilinio atsakovo atsiliepime pateiktos pastarųjų kelių metų teismų praktikos dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl sūnaus/dukters žūties eismo įvykio metu, priteisiamos sumos, įskaitant draudikų išmokėtas sumas, svyruoja nuo 7 500,00 Eur iki 25 000,00 Eur. Didesnės sumos tėvų neturtinei žalai atlyginti priteisiamos nustačius, kad žuvusysis yra nepilnametis, gyvenantis su tėvais, vienintelis sūnus/dukra šeimoje. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimas S. P. nepagrįstas objektyviais duomenimis ir neatitinkantis aktualios teismų praktikos.
Atsiliepimas
3. 2024 m. birželio 26 d. atsiliepime į apeliacinį skundą civilinės ieškovės J. P. atstovas advokatas E. R. prašo civilinio atsakovo If P&C Insurance AS 2024 m. birželio 5 d. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-416/2024; iš civilinio atsakovo priteisti J. P. naudai patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
3.1. Atsiliepimo autorius nurodo, kad J. P. sutuoktinis, žuvusysis, gavo nuolatines pajamas, kuriomis nuolat prisidėdavo prie šeimos išlaikymo. Akivaizdu, kad dėl nuteistosios kaltų veiksmų eismo įvykyje žuvus J. P. sutuoktiniui, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ji turi teisę į negautas pajamas, kas yra teisinga ir pagrįsta. Kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę. Tokiu būdu apeliacinio skundo argumentas, kad civilinė ieškovė nukentėjusioji <...> nebuvo savo sutuoktinio išlaikytinė, šiuo atveju, sprendžiant negautų pajamų priteisimo pagrįstumą, neturi reikšmės. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad žuvusysis M. P. teikė išlaikymą ir savo tėvams, argumentuojant tuo, kad VSDFV žuvusiojo tėvams paskyrė ir išmokėjo vienkartines draudimo išmokas dėl netekto išlaikymo (lygiomis dalimis po 14 003,17 Eur kiekvienam) ir tuo, kad Apylinkės teismo nuosprendžio ketvirto lapo pirmoje pastraipoje pateikti žuvusiojo tėvo V. P. parodymai, kad sūnus jį remdavo finansiškai, rėmė ne tik jį, bet ir abi seseris, oficialiai pinigų nepervesdavo, duodavo neoficialiai. Tačiau apeliantas nepateikė duomenų, jog VSDFV žuvusiojo tėvams apskritai paskyrė ir išmokėjo vienkartines draudimo išmokas. Vis tik, jei minėtos išmokos ir būtų buvusios skirtos bei išmokėtos, tai nesudaro pagrindo spręsti, apie V. P. ar S. P. tiek objektyvųjį poreikį gauti išlaikymą (nedarbingumą), tiek tai, kad M. P. juos būtų išlaikęs. Pažymėtina, kad minėta išmoka mokama ir ją gali gauti ne tik Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nurodyti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą pagal šį įstatymą, bet ir asmenys, negalintys pretenduoti į žalos, kaip negautų pajamų, atlyginimą pagal NADPLSDĮ, pavyzdžiui, darbingi tėvai (įtėviai) (NADPLSDĮ 27 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, kad NADPLSDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustatytos išmokos visiškai ar iš dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju – jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykiu prarastas pajamas, aptariamos vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimas pagal savo prigimtį ir paskirtį ne visais atvejais gali reikšti, kad ji atlieka žalos negautų pajamų forma atlyginimo funkciją, ji gali reikšti ir socialinės politikos realizavimą.
3.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. P., S. P., A. P. bei I. P. byloje pateiktame ieškinyje reikalavo neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo, tačiau materialinio reikalavimo dėl prarastų pajamų dalies kaip tariami M. P. išlaikytiniai nei vienas neteikė, kas rodo, kad V. P. ir S. P. nebuvo M. P. išlaikomi ir savęs tokiais nelaikė. Byloje duomenų apie tariamą išlaikymą nenurodo nei M. P. motina, nei sesės. Apeliantas remiasi tik V. P. parodymais, kad sūnus jį remdavo finansiškai, rėmė abi seses. Oficialiai pinigų nepervesdavo, duodavo neoficialiai ir, pasak jo, niekas apie tai nežino. V. P. parodymų nepatvirtino kiti šeimos nariai, kas rodo jų nepatikimumą. Tuo labiau, kad mažai tikėtina, jog vienai iš seserų gyvenant Kanadoje, o motinai Norvegijoje, joms būtų reikalinga M. P. finansinė parama ir kad jis ją galėtų suteikti (remiantis apelianto ir V. P. pozicija reikėtų daryti išvadą, kad M. P. iš savo pajamų, kurių vidurkis sudarė 1 983,04 Eur, išlaikė net 8 žmonės, kas objektyviai yra mažai tikėtina). Tuo labiau, kad V. P. ir S. P. M. P. mirties dieną buvo (ir yra) darbingo amžiaus asmenys, patys save išlaikantys. Duomenų, kad jie būtų nedarbingi, nėra. Tuo tarpu civilinė ieškovė reikalavo tik jai kaip sutuoktinei įstatymų ir teismų praktikos pripažintos 1/2 žuvusiojo negautų pajamų dalies. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, šalių dalys yra lygios, todėl net jei tėvai būtų buvę nedarbingi ir išlaikomi žuvusiojo, jų hipotetiniai reikalavimai galėtų būti tenkinami tik iš likusios 1/2 žuvusiojo turto dalies.
3.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Apylinkės teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi tiek aktualia teismų praktika, tiek tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, leidusius spręsti dėl mirusiojo gautinų pajamų ilguoju laikotarpiu bei žalos atlyginimo būdo – M. P. iki eismo įvykio buvo visiškai darbingas, 31 metų amžiaus, lėtinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis nesirgo, taip pat dirbo, turėjo karjeros perspektyvas profesinėje veikloje, todėl manytina, jog vienkartinė išmoka labiausiai atitiko kompensacinę funkciją ir šiuo atveju yra tinkamiausias būdas atlyginti J. P. negautas pajamas. Civilinė ieškovė naudodamasi jai suteikta teise, ieškinyje būtent ir prašė priteisti negautas pajamas vienkartine išmoka. Ji įvertino, kad priteisiant negautas išmokas periodinėmis išmokomis būtų apsunkinta jos teisė kreiptis dėl išmokos perskaičiavimo, nes pakartotinai reikėtų teisininkų pagalbos, skirti pinigų teisminiams procesams. Be to, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, būtent vienkartinė išmoka yra tinkamiausias būdas realiai kompensuoti patirtą žalą. Apeliantas (civilinis atsakovas) yra juridinis asmuo, turintis didelius finansinius išteklius (vien civilinio atsakovo filialo metinės pajamos sudaro 85 mln. Eur), kas rodo galimybę išmokėti vienkartinę išmoką be didesnių sunkumų bei įtakos juridinio asmens ekonominei veiklai. Be to, įmonė turi savo teisininkus, o finansiškai ir teisiškai silpnesnė šalis (nukentėjusioji) atsidurtų sunkesnėje padėtyje nevienkartiniuose būsimuose civiliniuose procesuose dėl žalos perskaičiavimo ir patirtų išlaidas teisinei pagalbai, kas būtų neprotinga ir neproporcinga.
3.4. Atsiliepime akcentuojama ir tai, kad M. P. buvo pagrindinis šeimos maitintojas. Jo gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos (1 983,04 Eur) buvo beveik du su puse karto didesnės nei J. P. gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos (814,30 Eur), todėl jam žuvus ant J. P. pečių krito visa atsakomybė rūpintis šeima, pareiga išlaikyti ir iš gaunamų pajamų tenkinti vaikų būtinuosius ir kitus poreikius. J. P. dirbo jos kvalifikaciją ir galimybes atitinkantį darbą, tačiau nuo 2024 m. birželio 1 d. jai yra suteiktas bedarbio statusas ir ji registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, kad jai po sutuoktinio žūties tenka visa rūpesčio vaikais našta, kas reikalauja papildomų pastangų bei atima daug laiko, apelianto pozicija, kad ji gali gauti kitų pajamų (šiuo metu ji, kaip minėta, ne tik nedirba, tačiau ir serga) ar sudaryti santuoką ir būti išlaikoma kito sutuoktinio, laikytina tik teoriniais pamąstymais, neparemtais faktinėmis aplinkybėmis bei J. P. galimybėmis ir požiūriu į kitus santykius.
4. 2024 m. liepos 5 d. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo J. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime J. P. nurodo, kad eismo įvykio metu padaroma žala atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000,00 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000,00 Eur dėl žalos turtui (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 23 d.). Taigi, apelianto nuomonė, kad bylose dėl kelių eismo įvykio metu, žūties atveju, priteisiamos sumos svyruoja nuo 7 500,00 iki 25 000,00 Eur, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, kadangi 25 000,00 Eur vertinant su maksimalia 5 000 000,00 Eur suma, sudarytų ypač nedidelę proporcinę dalį (0,5 procentus). Taip pat pažymėtina, kad Apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų ir apskaičiuodamas priklausančią žuvusiojo darbo užmokesčio dalį išlaikytiniams, klaidos nepadarė – žalą priteisė sutuoktinei ir vaikams, kadangi teisę į turtinės žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Be to, žuvusiojo motina taip pat patyrė neturtinio pobūdžio žalą, juk teisminio proceso metu buvo nurodyta, kad ji dėl emocinės būklės (per skaudu) negali dalyvauti procese, todėl teismo sprendimas šioje dalyje taip pat yra teisingas.
Šalies argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, šiai pozicijai pritarė ir asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. P., jos gynėja advokatė Ramunė G. B. bei civilinės ieškovės J. P. atstovas advokatas E. R..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo apeliacinis skundas atmestinas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam bei už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos.
7. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teisė gauti žalos atlyginimą dėl šeimos nario ar artimojo asmens gyvybės atėmimo formaliai yra riboto pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalis), tačiau teismų praktikoje šie ribojimai nevertinami kaip absoliutūs (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-3-788/2019, 2K-503/2008 ir kita). Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, kad jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pabrėžtas ir būtinumas teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems tokias bylas, tiesiogiai vadovautis Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
9. Iš bylos duomenų matyti, kad lengvojo automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinė atsakomybė buvo drausta draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 17 d. ir galiojo iki 2022 m. rugsėjo 9 d. Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonę gali vairuoti ne jaunesni kaip 23 m. asmenys turintys ne mažesnį nei 3 metų vairavimo stažą. Pagal įvykio metu galiojusią redakciją, įstatymas numatė draudiko atsakomybės ribas – 5 000 000,00 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000,00 Eur dėl žalos turtui. Vadovaujantis CK 6.987 straipsnio 1 dalimi draudikas prisiėmė pareigą, įvykį pripažinus draudžiamuoju, išmokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, taip atlyginti įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą, todėl pirmosios instancijos teismas Iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS filialo“ priteisė: J. P. naudai 3 100,00,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; L. P. naudai 10 400,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; E. P. naudai 10 400,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti; S. P. naudai 20 000,00 Eur; V. P. naudai 20 000,00 Eur; A. P. naudai 10 000,00 Eur; I. P. naudai 10 000,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS filialo“ J. P. naudai priteisė vienkartinę 158 277,53 Eur išmoką turtinės žalos (žuvusio sutuoktinio negautų pajamų) atlyginimo.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra abejonės, jog nukentėjusieji dėl vyro, tėvo, sūnaus ir brolio žūties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi buvo itin artimi, buvo sugriauti dabarties ir ateities šeimos planai. Po M. P. netekties jo artimieji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir kančias, patirtas stresas ir pergyvenimai turėjo esminės įtakos jų psichinės sveikatos būklės pablogėjimui. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad mirusysis iki eismo įvykio buvo visiškai darbingas, 31 metų amžiaus, lėtinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis nesirgo, taip pat dirbo, turėjo karjeros perspektyvas profesinėje veikloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiems priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžio, įvertino ne tik žuvusiojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, ryšį, bet taip pat atsižvelgė ir į nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Nustatydamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimo dydį, Apylinkės teismas atsižvelgė ir į asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. kaltės formą – jos padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų bei į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo žuvusiojo kaltė nenustatyta.
11. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).
12. Be to, pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumą, taip pat dėmesį skyręs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia civilinis atsakovas, nukentėjusioms J. P. ir S. P. nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kurį mažinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš civilinio atsakovo priteisė J. P. naudai vienkartinę 15 8277,53 Eur išmoką turtinės žalos (žuvusio sutuoktinio negautų pajamų) atlyginimo. Pažymima, kad Apylinkės teismas priimdamas sprendimą nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, nėra objektyvaus pagrindo.
14. Teisėjų kolegija nesutinka su civilinio atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad teismas neteisingai paskaičiavo ir neteisingai žuvusiojo darbo užmokesčio dalį padalino ant keturių išlaikytinių, nors turėjo padalinti ant šešių išlaikytinių, kadangi apeliantas neteisingai interpretuoja CK 6.284 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio komentare nurodyta, kad žuvusiojo tėvai ir kiti išlaikytiniai, turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu žuvusiojo mirties dieną buvo nedarbingi. Nedarbingais laikomi asmenys yra sulaukę pensinio amžiaus arba visiškai nedarbingi dėl invalidumo. Tuo tarpu Apylinkės teismas priimdamas nuosprendį aplinkybių, kad žuvusiojo tėvai būtų nedarbingi ar turėtų neįgalumą, nenustatė, byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra, todėl žuvusiojo tėvai skaičiuojant darbo užmokestį ir jį dalinant, tinkamai nebuvo įtraukti tarp išlaikytinių. Taigi, Apylinkės teismas teisingai suskaičiavo ir padalino žalos atlyginimą pagal žuvusio sutuoktinio negautas pajamas.
15. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad J. P. įvykio metu buvo dirbanti, gavo darbo užmokestį, duomenų kad ji dėl sveikatos ar kitų aplinkybių negalėjo dirbti byloje nėra, todėl jai neturėjo būti paskaičiuotas žalos atlyginimas pagal sutuoktinio pajamas. Teisėjų kolegija su tuo sutikti negali, kadangi CK 6.284 straipsnio komentare yra konkrečiai nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą nesvarbu ar jis darbingas, ar ne. Tokiu būdu, net ir būdama darbinga, sutuoktinė turi teisę gauti žalos atlyginimą, todėl jai paskaičiuotas žalos atlyginimas atitinka įstatymo normas. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad J. P. priteistas išlaikymas turėjo būti skiriamas ne vienkartine išmoka, o periodinėmis išmokomis, tuo tarpu Apylinkės teismas paskirdamas nepasisakė kodėl nusprendė skirti būtent vienkartinę, o ne periodines išmokas. Su šiuo civilinio atsakovo teiginiu taip pat negalima sutikti, kadangi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Apylinkės teismas išsamiai argumentavo kodėl skiriama būtent vienkartinė išmoka, tai yra buvo atsižvelgta į tai, kad žuvusysis buvo visiškai darbingas, 31 metų amžiaus, lėtinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis nesirgo, taip pat dirbo, turėjo karjeros perspektyvas profesinėje veikloje. Taip pat buvo atsižvelgta į kasacinės instancijos nuostatas dėl infliacijos, pragyvenimo lygio augimo. Tuo tarpu civilinio atsakovo argumentai, kad galbūt J. P. vėl susituoks, jos pajamos keisis, galbūt ją išlaikys kitas asmuo, yra niekuo nepagristi ir hipotetiniai, kadangi tai priklauso nuo individualių asmens savybių.
16. Civilinio atsakovo nurodyti argumentai, kad S. P. priteista neturtinė žala turėtų būti atmesta pilna apimtimi, kadangi ji neatvyko į teismo posėdį taip pat niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad Apylinkės teismas priteisdamas S. P. neturtinę žalą išsamiai įvertino tiek jos pačios argumentus, tiek ir žuvusiojo žmonos parodymus, kuri teigia, kad ryšys su žuvusiojo sutuoktinio motina buvo artimas. Tuo tarpu tai, kad S. P. neatvyko į teismo posėdį ir tai, kad ji gyvena Norvegijoje, nesumažina jos patirtų emocinių išgyvenimų, juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad žuvusiojo motina į teismo posėdį neatvyko būtent dėl emocinių išgyvenimų, tai yra, jai buvo psichologiškai per sunku kalbėti apie sūnaus žūtį. Nagrinėjam atveju emocinis ryšys tarp žuvusiojo ir motinos yra nepaneigiamas, motina, kaip ir tėvas, patyrė tokius pačius emocinius pergyvenimus, tokį patį emocinių ryšių nutrūkimą, todėl Apylinkės teismas priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą tenkinti S. P. ieškinį ir priteisė iš civilinio atsakovo 20 000,00 Eur žalos atlyginimo.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusioms priteistos pinigų sumos patenka į draudiko pareigą atlyginti padarytą žalą. J. P. padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, vairavo lengvąjį automobilį „Volswagen Golf“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris nagrinėjamo įvykio dieną buvo draustas draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filiale, draudimas galiojo iki 2022 m. rugsėjo 9 d. Draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, atstovaujama jos Lietuvos filialo, atsako už J. P. padarytą žalą asmeniui 5 000 000,00 Eur ribose, įskaitant ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009 , 3K-3-217-690/2018 ), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).
19. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai S. P. priteistas neturtinės žalos dydis ginčijamas remiantis ir tuo, kad priteista 20 000,00 Eur suma neatitinka susiklosčiusios teisminės praktikos. Civilinio atsakovo teigimu, Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl sūnaus/dukters žūties eismo įvykio metu, priteisiamos sumos, įskaitant draudikų išmokėtas sumas, svyruoja nuo 7 500,00 Eur iki 25 000,00 Eur. Didesnės sumos tėvų neturtinei žalai atlyginti priteisiamos nustačius, kad žuvusysis yra nepilnametis, gyvenantis su tėvais, vienintelis sūnus/dukra šeimoje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 21 d. nutartyje 2K-183-628/2023 nagrinėjama panaši situacija, kai dėl KET pažeidimo eismo įvykio metu žuvo asmuo. Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padavusiems žuvusiojo tėvams buvo priteista kiekvienam po 50 000,00 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021 teismas dėl dukters žūties eismo įvykio metu jos tėvams priteisė bendrą 116 300,00 Eur neturtinės žalos dydžio sumą. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad neturtinės žalos dydžio suma nedaug viršija kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose priteistinų piniginių sumų ribas, tačiau kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo aplinkybės suteikia pagrindą teismui jas šiek tiek viršyti. Taigi, kaip matyti nagrinėjamu atveju Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai S. P. 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, susiklosčiusios teisminės praktikos nepažeidė.
20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalies dėl J. P. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir S. P. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų.
21. Nukentėjusiosios J. P. gynėjas prašo iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo priteisti J. P. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji J. P. sumokėjo 436,60 Eur advokatui už teisinę pagalbą.
22. Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Proceso išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113628/2020).
23. Apeliacinį skundą šioje byloje padavė civilinis atsakovas „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. P. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir S. P. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo. Taigi nukentėjusiosios J. P. turėtos 436,60 Eur teisinės pagalbos išlaidos atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso iniciatorius buvo civilinis atsakovas, nukentėjusiajai J. P. priteistinos iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalies dėl J. P. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir S. P. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti.
Iš civilinio atsakovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajai J. P. 436,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 60 ct) jos turėtų proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.