- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-91-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. M. apeliacinį skundą bei trečiojo asmens, nepareiškiančios savarankiškų reikalavimų, I. A. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-73-995/2019 pagal ieškovės O. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – J. I., V. B., O. Z., K. S., Z. B., R. V., K. P., R. J., M. J., J. L., E. L., I. A., Valstybės įmonė Registrų centras, dėl savininko teisių įgyvendinimo apribojimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. M. negatoriniu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti 2014 m. sausio 10 d. susitarimo 1.16 punktą dėl ūkinio pastato – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko patalpų plane žymimo 1-6 (6,35 kv. m), paskyrimo naudotis nuosavybės teise A. P.; 2) nustatyti kad ieškovė O. M., naudosis nuosavybės teisėmis sandėliuku, patalpų plane žymimu 1-6 (6,35 kv. m), ūkiniame pastate – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ūkinis pastatas 5l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), performuotas 2014 m. sausio 2 d. į du ūkinius pastatus – 7l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir 8l1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas yra ūkinio pastato – 8l1p bendraturčiai. Ieškovė įsigijo 1/25 dalį ūkinio pastato 5l1p (toliau – sandėliukas) pagal 1992 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.1430, bendrosios jungtinės nuosavybės teise su savo sutuoktiniu A. S. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties ieškovė paveldėjo jo palikimą ir 2018 m. kovo 2 d. sandėliukas įregistruotas ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė faktiškai naudojasi sandėliuku, ūkinio pastato 8l1p patalpų plane pažymėtu 1-6 ( 6.35 kv. m), nuo sandėliuko įsigijimo ir niekam šio sandėliuko neperleido. Atsakovas naudojasi ūkinio pastato 8l1p patalpų plane, pažymėtu sandėliuku 1-7 (6.29 kv. m) kurį nuosavybės teis įsigijo pagal 1999 m. gegužės 5 d. dovanojimo sandorį.
3. Ūkinio pastato bendraturčiai 2014 m. sausio 10 d. susitarimu pasidalijo ūkinio pastato 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis (sandėliukais). Susitarimo 1.16 punktu atsakovui A. P. paskirta naudotis nuosavybės teise sandėliukas, patalpų plane pažymėtas Nr. 1-6 (6.35 kv. m), kurį faktiškai naudoja ieškovė ir Nr. 1-7 (6.29 kv. m), kurį naudoja atsakovas. Ieškovė ir jos sutuoktinis A. S. M. nedalyvavo bendraturčių susitarime dėl ūkinio pastato 8l1p patalpų pasidalijimo, nes nebuvo pakviesti, apie jį sužinojo Nekilnojamojo turto registrų centre, ten sužinojo, kad jos ir sutuoktinio nuosavybės teisės į 1/25 dalį ūkinio pastato 5l1p išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro be jokio teisinio pagrindo ir be jų, kaip savininkų, žinios. Tuomet 2014 m. spalio 3 d. ieškovės sutuoktinis pateikė prašymą Valstybinės įmonės Registro centro Klaipėdos filialui, kad ištaisytų neteisingus nuosavybės teisių registracijos duomenis ir įregistruotų jo nuosavybės teises į sandėliuką, kuriuo faktiškai naudojasi. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. spalio 17 d. raštu Nr.(4.6.10.) RS-128 pranešė, jog Nekilnojamojo turto registre S. A. M. atstatyta nuosavybės teisių registracija, įgyta pagal 1992 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sandorį, į 1/25 dalį ūkinio pastato 5l1p, kuris yra performuotas į du ūkinius pastatus – 7l1p ir 8l1p, ir nurodė, kad pakeitus (papildžius) bendraturčių 2014 m. sausio 10 d. susitarimą, bus galima spręsti klausimą dėl ieškovės nuosavybės teisių įregistravimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas, įgyvendindamas valdymo, naudojimo, disponavimo teisę į ūkinį pastatą 8l1p, siekia savo interesų apsaugos kito bendraturčio, t. y. ieškovės teisių suvaržymo sąskaita. Atsakovas, pasirašydamas 2014 m. sausio 10 d. susitarimo 1.16 punktą, neatskleidė aplinkybių, kad jis faktiškai nesinaudoja ūkinio pastato 8l1p dalimi, pažymėta Nr. 1-6 (6,36 kv. m). Šiais veiksmais atsakovas pažeidė įstatymo saugomą interesą – tenkinti ūkinius, eksploatacinius poreikius, susijusius su nuosavybės teise, priklausančio ūkinio pastato 8l1p dalies eksploatavimu, priežiūra, pagerinimu. Taigi, ieškovės manymu, atsakovas, siekdamas patenkinti savo interesus, ignoravo ieškovę, kaip bendraturtę, todėl atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) ir CK 4.75 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovė prašo panaikinti 2014 m. sausio 10 d. susitarimo 1.16 punktą, kaip prieštaraujantį gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis).
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad dalinės nuosavybės teise ieškovei priklauso sandėlis, esantis ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 8l1p. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 8l1p, bendraturčių sudaryto susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos. Atsakovas pažymi, kad jam teisėtai priklauso Nekilnojamojo turto registre registruota dalis ūkinio pastato, indeksas 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuosavybės teisės yra neginčijamai patvirtintos ieškovės į bylą pateiktais turto įsigijimo notarinės formos dokumentais, kurių galiojimas nėra nuginčytas ar kitaip paneigtas, o taip pat įrašais Nekilnojamojo turto registro duomenų banke, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovui pagal bendraturčių sudarytą naudojimosi bendru turtu tvarką (susitarimą) negalėjo būti priskirta atitinkamo dydžio dalis bendrojoje nuosavybėje (t. y. du sandėliukai) yra neįrodyti ir niekuo nepagrįsti. Atsakovui priklauso ir yra priskirti būtent du sandėliukai, tai patvirtina buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos turinys, kuriame nurodyta, kad jau 1990 m. gegužės 21 d. butui Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirti būtent du vienetai, arba kitaip 2/25 dalys, sandėliukų. Susitarimas dėl naudojimosi bendruoju turtu buvo sudarytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daugiau kaip prieš ketverius metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Per visą šį laikotarpį atsakovas iš ieškovės (ar jos sutuoktinio) nėra sulaukęs jokių pretenzijų dėl aptariamų sandėliukų valdymo ir (ar) naudojimo. Atsakovas su ieškove niekada nėra net bendravę, todėl atsakovui yra nesuprantami ieškovės teiginiai apie tai, kad susitarimu buvo tariamai pažeistos jos naudojimosi sandėliuku Nr. 1-6 teisės. Ieškovė nenurodo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teiginiui, kad ji yra ūkinių pastatų, pažymėtų indeksais 7l1p ir 8l1p, ar bet kurio iš jų bendraturtė. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo siekį, sudarant susitarimą su kitais bendraturčiais, atlikti civilinės teisės požiūriu akivaizdžiai neteisėtus veiksmus. Priešingai, ieškovės į bylą pateikti duomenys rodo, kad susitarimo sudarymo metu ieškovės nuosavybės teisės į pastatą, kurio indeksas 5l1p, apskritai net nebuvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, o šios bylos nagrinėjimo metu nėra jokių duomenų, jog ieškovė yra būtent naujai suformuoto pastato, pažymėto indeksu 8l1p, bendraturtė, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo ieškovės teiginiams, jog susitarimas, o būtent jo 1.16 punktas, prieštarauja viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras prašė ieškovės ieškinį dėl savininko teisių apribojimo pašalinimo nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. A. nurodė, kad ji administruoja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ji inicijavo ūkinio pastato 5I1p atskyrimą nuo pastato 6I1p, tuo metu įregistruoto adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu užsakė pastato performavimo projektą, suformuojant du ūkinius pastatus – atskirais unikaliais numeriais, atskirais adresais, užsakė kiekvieno statinio kadastrinių matavimų bylas, kurių pagrindu pastate 7I1p suformuota 12 vienetų sandėliukų – kiekvienas atitinka 1/25 dalį pastato ir pastate 8I1p suformuota 14 vienetų atskirų sandėliukų, kiekvienas atitinka 1/25 dalį pastato. Ji apklausos būdu nustatė sandėliukų naudotojus ir tuo pagrindu sudarė 2014 m. sausio 10 d. bendraturčių susitarimą. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas šis susitarimas. Jokių dokumentų ji netikrino ir nesiaiškino bendraturčių pateiktos informacijos tikrumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės O. M. atsakovui A. P. 2749,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 45,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
8. Pasisakydamas dėl negatorinio ieškinio ir jam keliamų reikalavimų, teismas pažymėjo, kad ieškovė turi įrodyti, jog ji yra ginčo sandėliuko, patalpų plane žymimo 1-6 (6,35 kv. m), ūkiniame pastate – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė ir kad atsakovas pažeidė jos, kaip savininkės, teises, t. y. tik savininkas turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises. Teismas sprendė, kad, kol nėra pripažintos negaliojančiomis sprendime minimos pirkimo-pardavimo sutartys, nepaneigti VĮ Registrų centro duomenys apie atsakovo dovanojimo sutarties pagrindu įsigytus du sandėliukus (2/25 dalis ūkinio pastato), ginčo objektai šiuo metu teisėtai, notarinės sutarties pagrindu priklauso atsakovui A. P., todėl atsakovas turi visas teises neleisti ieškovei O. M. naudotis ginčo sandėliuku. Atsakovas įrodė, kad jis savo dalį bendrojoje nuosavybėje yra įgijęs sąžiningai, teisėtai sudarytos notarinės sutarties pagrindu, o naudojimosi šiuo turtu tvarka buvo nustatyta ginčijamu susitarimu su kitais ūkinio pastato, kurio indeksas 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali patvirtinti, kad ieškovė, o ne atsakovas, yra teisėtas ginčo sandėliuko savininkas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui ar buvusiai daikto savininkei, sudarant 1999 m. gegužės 7 d. ginčijamo ūkinio pastato 2/25 dalies dovanojimo sandorį, būtų žinomos aplinkybės apie tai, kad 1/25 dalį ginčo sandėlio priklauso ieškovei ir jos sutuoktiniui. Trečiasis asmuo I. A. taip pat patvirtino, kad apie ieškovės pretenzijas į sandėliuką jai tapo žinoma tik po to, kai buvo patvirtintas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi sandėliukais tvarkos. Taigi, šios aplinkybės leido atsakovą vertinti kaip sąžiningą įgijėją, iš kurio pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Ir nors ieškovė teigia, kad sudarant 1995 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, kuria A. G. pardavė L. B. butą ir 2/25 dalis ūkinio pastato 5I1p, yra padaryta klaida, nesant nuginčytam šiam sandoriui, teismas negalėjo padaryti išvados, jog turi būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, įsigijus nekilnojamąjį turtą bei sąžiningai ir teisėtai įregistravus nuosavybes teises į jį, todėl ieškovės pažeistos teisės negali būti ginamos taikant daiktinius teisės gynimo būdus.
9. Vertindamas bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei teismas pažymėjo, kad disponuodamas jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, savininkas savo nuožiūra sprendžia, ar naudotis juo, ar ne. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog atsakovo ir (ar) kitų bendraturčių, pasirašiusių susitarimą, pagrindinis tikslas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Susitarimo sudarymo metu ieškovės nuosavybės teisės į pastatą, kurio indeksas 5I1p, Nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešintos, todėl teismui buvo akivaizdu, kad nei atsakovas, nei kiti bendraturčiai, pasirašę susitarimą, objektyviai net negalėjo žinoti apie ieškovės reiškiamas pretenzijas į ginčijamą turto dalį ir juo labiau siekti pasirašyti susitarimą sąmoningai į jį neįtraukiant ieškovės ir jos sutuoktinio. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu ginčijamas sandoris ar jo dalis būtų pripažinti kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 straipsnio pagrindu.
10. Pažymi, kad ieškovė neginčijo dokumentų, kurių pagrindu buvo duomenys įrašyti, teisingumo, todėl šią dieną atsakovas A. P. laikomas sąžiningu ginčo objekto įgijėju. Teismui nustačius, kad atsakovui nuosavybės teisės į ginčo sandėliuką įregistruotos notarinės sutarties pagrindu, kuri yra galiojanti, ir esant įrodymų, kurie patvirtina atsakovo nuosavybės teisę į ginčo sandėliuko įgijimą, nėra teisinio pagrindo (ir netgi prielaidų) tenkinti ieškovės negatoriniu ieškiniu keliamus reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovės teisės galėtų būti ginamos per sandorių nuginčijimo institutą, tačiau, kaip minėta, ieškovė tokių reikalavimų nereiškė. Akcentuotina, kad ieškovei, šiuo nagrinėjamu atveju pasirinkusiai netinkamą savo teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimų patenkinimas negali būti kompensuojamas atsakovo A. P. sąskaita, pažeidžiant jo, kaip savininko teisėtus lūkesčius ir interesus, paimant iš jo nuosavybę ir ją perduodant naudotis ieškovei.
11. Akcentuodamas nekilnojamojo turto registro įrašų (duomenų) reikšmę, teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčijo dokumentų, kurių pagrindu buvo duomenys įrašyti, teisingumo, todėl atsakovą laikė sąžiningu ginčo objekto įgijėju. Nustatęs, kad atsakovui nuosavybės teisės į ginčo sandėliuką įregistruotos notarinės sutarties pagrindu, kuri yra galiojanti, ir esant įrodymų, kurie patvirtina atsakovo nuosavybės teisę į ginčo sandėliuko įgijimą, teismas neturėjo teisinio pagrindo (ir netgi prielaidų) tenkinti ieškovės negatorinio ieškinio. Teismas nurodė, kad ieškovės teisės galėtų būti ginamos taikant sandorių nuginčijimo institutą, tačiau ieškovė tokių reikalavimų nereiškė. Teismas sprendė, kad ieškovei, šiuo atveju pasirinkusiai netinkamą savo teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimų patenkinimas negali būti kompensuojamas atsakovo A. P. sąskaita, pažeidžiant jo, kaip savininko teisėtus lūkesčius ir interesus, paimant iš jo nuosavybę ir ją perduodant naudotis ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė O. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantės nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, selektyviai ir netinkamai vertino bylos aplinkybes bei įrodymus, netinkamai taikė teisės normas. Apeliantė įsitikinusi, kad 2014-01-10 bendraturčių susitarimo 1.16 punktas dėl sandėliuko, žymimo 1-6, naudojimo patvirtina besitęsiantį ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą, ribojantį laisvai disponuoti jai priklausančia nuosavybės dalimi bendroje nuosavybėje, ir tai yra aplinkybė, patvirtinanti negatorinio ieškinio pagrindą. Atsakovo, kaip bendraturčio, pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas pažeidžia kito bendraturčio, šiuo atveju ieškovės, teises į bendrą daiktą ir teisėtus interesus.
12.2. Teismas nevertino ir neanalizavo 2019-03-28 VĮ Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus rašto ir 1992-06-19 pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. 1430, kuria A. S. M. iš A. K. J. nupirko ½ dalį ūkinio pastato, žymimo indeksu 5l1p, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su visais byloje esančiais įrodymais.
12.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ar jos sutuoktinis nuo 1992-06-16 būtų netekę nuosavybės teisių į ½ dalį ūkinio pastato, žymimo indeksu 5l1p. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo sandėliukas notarine sutartimi perduotas atsakovui.
12.4. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas neteisingai taikė teisės normas nustatydamas nuosavybės teisių išviešinimą ir jos reikšmę nuosavybės teisių įgyvendinimui. Apeliantė nesutinka ir su teismo nurodymu, kad ieškovė privalo savo pažeistas teises ginti per sandorių nuginčijimo institutą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apeliantės nuomone, nesivadovavo formuojama teismų praktika ir nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje negatoriniu ieškiniu ieškovė negali ginti subjektinių nuosavybės teisių į turtą, esantį bendrojoje nuosavybėje. Teismas sprendime dviprasmiškai pasisakė, kad kelis kartus advokatei siūlė keisti ieškinio pagrindą, išaiškino galimas neigiamas pasekmes. Apeliantė įsitikusi, kad atsakovas niekada nesinaudojo ginčo sandėliuku ir byloje nėra duomenų, kad jis įgijo teises į šį sandėliuką, o ieškovė, priešingai, pateikė teismui konkrečius įrodymus, kad įgijo nuosavybės teises konkrečiai į ginčo sandėliuką ir nuo 1992 m. ir iki šiol nuosavybės teisių neprarado, o bendraturčių susitarimas yra naudojimo tvarkos pakeitimas, kuriam paruošti buvo reikalingas projektas.
12.5. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra perteklinės ir mažintinos.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. A. prisideda prie ieškovės apeliacinio skundo nurodydama, kad faktiškai ieškovės nuosavybės teisės nenuginčytos, todėl sandėliuką ji naudoja teisėtai iki šiol. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas teisėtas turto įgijėjas, tačiau pripažino, kad R. A. perleido nuosavybės teisių daugiau, negu pats buvo įgijęs. Ieškovė neprivalo įrodinėti neteisėtų atsakovo veiksmų buvimo arba žalingų pasekmių atsiradimo. Sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos, todėl nereikėjo nustatinėti jų naudojimo tvarkos, o, atlikus pastato 511 p performavimą ir atlikus sandėliukų ir pastatų –711 p ir 811 p kadastrinius matavimus, reikėjo nustatyti sandėliukų naudotojus, valdančius sandėliukus privačios nuosavybės teise. Bendraturčių susitarimas nepanaikino nuosavybės teisių, įgytų notarinio sandorio pagrindu, nes sandėliukai po privatizacijos tapo savarankiškais nuosavybės teisinių santykių objektais. Atsakovo atlikti veiksmai, pasirašant susitarime, kad jis naudoja ginčo sandėliuką, vertintini kaip neigiamas poveikis ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, todėl ieškovės pažeistos subjektinės nuosavybės teisės turi būti ginamos teisme. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole patvirtino aplinkybes, kad ieškovė valdo ginčo sandėliuką, ji turi sandėliuko raktus, jame laiko jai priklausančius buitinius daiktus, turi sandėliuko pirkimo-pardavimo notarinę sutartį.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nėra teismo prievolės procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalies (šalių) išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus apeliantei, savaime nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.
14.2. Apeliantė šioje byloje turėjo įrodyti, kad ji yra ginčo sandėliuko savininkė. Priešingai, nei teigia apeliantė, aplinkybė, jog jai priklauso dalis ūkinio pastato, žymimo indeksu 8I1p, patalpų plane pažymėta Nr. 1-6, nėra pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais. Apeliantė neįrodė, kad ginčo dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų priklausyti ne atsakovui, o jai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės nėra pagrindas neginčijamai išvadai, kad apeliantė, o ne atsakovas, yra teisėtas ginčo sandėliuko savininkas. Faktinis atsakovo nesinaudojimas jam nuosavybės teise priklausančiu sandėliuku niekaip nepaneigia nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principų. Apeliantė neįrodė visų negatorinio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų. Byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo sandėliukas nuosavybės teise priklauso apeliantei, ir nenuginčijus prima facie, t. y. didesnę galią turinčio įrodymo bei kitų po jų buvusių sandorių, kurių pagrindu atsakovas laikomas sąžiningu ginčo objekto įgijėju, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti panaikinti 2014-01-10 susitarimo 1.16 dalį ir išreikalauti iš atsakovo teisėtai priklausančias nuosavybės teises į ginčo objektą.
14.3. Savo esme apeliantės inicijuotas ginčas yra ne dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nepraradus valdymo, bet dėl nuosavybės teisės į ginčo objektą, todėl apeliantė klaidingai interpretuoja teismo sprendimą. Apeliantė neginčijo dokumentų, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registro duomenys įrašyti, teisingumo, todėl atsakovas pagrįstai yra laikomas sąžiningu ir teisėtu ginčo objekto įgijėju.
14.4. Atsakovo atstovo į bylą pateikta detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma yra parengta neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų ar advokato padėjėjų atstovavo (teikė paslaugas) atsakovui šioje byloje, t. y. išlaidos vien dėl byloje atstovaujančių advokatų skaičiaus nebuvo didinamos. Išanalizavus kiekvieną advokato išlaidų eilutę, matyti, jog priteistas užmokesčio dydis neviršija Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centras apeliacinį skundą dėl skundžiamos sprendimo panaikinimo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.
18. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės: VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale 2014 m. spalio 3 d. gautas A. S. M. prašymas (įregistruotas paslaugų apskaitos sistemoje (toliau – PAS) Nr. (duomenys neskelbtini) ) ištaisyti klaidą, t. y. nekilnojamojo turto registre atstatyti išregistruotas jam priklausančias nuosavybės teises į 1/25 dalį ūkiniame pastate 5I1p (dabar žymimas 8I1p) pagal dokumentus: 1) 1992 m. sausio 23 d. sutartis Nr. 2-309, kuria įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą 5I1p - 7,1 kv. m.; 2) 1992 birželio 19 d. sutartis Nr. 1430, kuria nupirko 1/25 dalį plytų ūkiniame pastate 5l1p iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko A. K. J.; 3) 1994 m. sausio 4 d. sutartis Nr. 17, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/25 dalį plytų ūkinio pastato 5I1p (1. t., b. l. 11). 2014 m. spalio 17 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimu Nr. (4.6.10)RS-1287 „Dėl klaidingų duomenų ištaisymo nekilnojamojo turto registre“ tenkino A. S. M. prašymą ištaisyti klaidingus registro duomenis iš dalies ir Nekilnojamojo turto registre A. S. M. įregistruoti nuosavybės teises į 1/25 dalį ūkinio pastato 5I1p (performuoto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. S. M. buvo nurodyta, kad tik papildžius ar pakeitus 2014 m. sausio 10 d. ūkinio pastato 5I1p bendraturčių (gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai) susitarimą šį pastatą pasidalyti į 7I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 8I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinius pastatus, bus galima spręsti dėl nuosavybės teisių įregistravimo į konkretų sandėliuką 7I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar 8I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkiniame pastate.
19. 2014 m. sausio 10 d. susitarimu, pagalbinio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai po pastato padalijimo į du turtinius vienetus susitarė ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 7I1p, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 8I1p, pasidalyti nuosavybės teise. Pagal šio susitarimo 1.16. punktą, kurį prašo panaikinti ieškovė, sandėliukas Nr. 1-6 (6,35 kv. m), ir sandėliukas Nr. 1-7 (6,29 kv. m), ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 8I1p, nuosavybės teise priklauso A. P., buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui (1. t., b. l. 23–24).
20. 2014 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei pirkimo-pardavimo sutartimis nustatyta, kad 1992 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2- 309, A. S. M., remiantis Palangos rajono (miesto) valdybos 1992 m. sausio 22 d. buto kainos apskaičiavimu, nusipirko iš A. S. Z. butą, kurio bendras plotas – 53, 89 kv. m, ir ūkinį pastatą, pažymėjimas plane 5I1p (7,1 kv. m), (duomenys neskelbtini) (1. t., b. l. 29).
21. Taip pat nustatyta, kad A. S. M. 1992 m. birželio 19 d. sutartimi, notarinio registro Nr. 1430, buvo nupirkęs 1/25 dalį plytų ūkinio pastato, pažymėjimas plane 5I1p, iš buto (duomenys neskelbtini), savininko A. K. J..
22. 2018 m. vasario 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, išduotu Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės I. K., notarinio registro Nr. 54, nustatyta, kad O. M. paveldėjo visą turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. S. M., miręs (duomenys neskelbtini), taip pat ir 1/50 pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1p (1. t., b. l. 18–22).
23. 2018 m. kovo 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad 1/25 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5I1p, asmeninės nuosavybės teise įregistruota ieškovės O. M. vardu 2018 m. vasario 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (1. t., b. l. 13–16).
24. 1994 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. 17, nurodyta, kad A. S. M. pardavė A. G. butą (duomenys neskelbtini), ir 1/25 dalį sandėlio 5I1p, kuriuos A. S. M. buvo įgijęs pagal 1992 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 2-309 (1. t., b. l. 30).
25. 1995 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1066, A. G. pardavė pirkėjai L. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/25 dalis sandėlio, pažymėtas plane 5I1p. Sutarties 1 punkto antroje pastraipoje taip pat nurodyta, kad „šis butas ir dalis plytų ūkio pastato priklauso A. G. privatinės nuosavybės teisėmis pagal Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995 m. vasario 4 d. pažymėjimą Nr. 2-028115 ir 1994 m. sausio 4 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Palangos notarų biuro notaro R. S. reg. Nr. 17“ (1. t., b. l. 32).
26. S. Š. ir O. Š. nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p įgijo iš L. B. pagal 1996 m. sausio 10 d. sutartį, notarinio registro Nr. 2-96 (1. t., b. l. 33).
27. D. P. pagal 1998 m. vasario 9 d. dovanų sutartį, notarinio registro Nr. 339, gavo iš S. Š. ir O. Š. dovanų butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p (1. t., b. l. 34).
28. Atsakovas A. P. pagal 1999 m. gegužės 7 d. dovanų sutartį, notarinio registro Nr. 6466, įgijo iš D. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2014-01-10 Susitarimą (1.16 punktas) A. P. priklauso sandėliukai 1-5 (6,51 kv. m), 1-7 (6,29 kv. m) ūkiniame pastate 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1. t., b. l. 35).
29. 2007 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad A. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), išrašo 11 punkto atžymoje nurodytos registro pastabos – kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys yra 2/25 dalys sandėlio 5I1p suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas registre Nr. 50/124869 (1. t., b. l. 51–52).
30. 1999 m. liepos 12 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filialo pažymėjime apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos nurodyta, kad A. P. vardu registre įregistruotas butas ir 2/25 dalys pagalbinio ūkio pastato – sandėlio, pažymėto plane 5I1p, kadastro duomenys užfiksuoti 1990 m. gegužės 21 d., esantys (duomenys neskelbtini).
31. 1995 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjime Nr. 028115, išduotame A. G., pažymima, kad pastatas – trijų kambarių butas ir 2/25 dalys ūkinio pastato, pažymėti plane 5I1p, esantys (duomenys neskelbtini), registruotas respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure asmeninės nuosavybės teisėmis A. G. vardu, dokumentai, patvirtinantys A. G. asmeninės nuosavybės teisę, – 1994 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 17 (1. t., b. l. 66).
32. 2014 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo performuotas padalijimo būdu į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 7I1p, ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 8I1p (1. t., b. l. 107–111).
33. Asmens nuosavybės fondo buto techniniu pasu, sudarytu 1992 m. sausio 1 d., nustatyta, kad 1991 m. gegužės 14 d. A. K. J. įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2/32 dalis ūkinio pastato – 6I1p, ir 1/25 dalį pastato – 5I1p, kurią 1992 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1430, būtent ir pardavė A. S. M. (2. t., b. l. 113, 114).
34. 2018 m. lapkričio 7 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 39 bei fotolentelėmis užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 6 d. 10.00 val. antstolis J. P., dalyvaujant O. M. pradėjo vykdyti O. M. 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu O. M. pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), parodė jai priklausantį sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 1-6, ir savo turimais raktais atrakino sandėliuko duris (aštuonioliktos durys, skaičiuojant iš kairės į dešinę). Atidarius sandėliuką buvo matyti sandėliuke sudėti daiktai, taip pat įrengta dangčiu uždaroma duobė. O. M. žodžiu paaiškino, kad faktiškai sandėliuku naudojasi ir valdo nuo 1992 metų (pateikė 1992 m. birželio 19 d. sutartį, notarinio registro Nr. 1430, užregistruotą 1992 m. birželio 23 d. Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro rejestro knygoje Nr. 351), bei jai priklauso sandėliuke esantys daiktai.
Dėl apeliantės dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje
35. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą ir trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo prašė panaikinti 2014 m. sausio 10 d. bendraturčių susitarimo 1.16 punktą dėl ūkinio pastato – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko patalpų plane žymimo 1-6 (6,35 kv. m), paskyrimo naudotis nuosavybės teise A. P., ir nustatyti kad ieškovė O. M. naudosis nuosavybės teisėmis sandėliuku, patalpų plane žymimu 1-6 (6,35 kv. m), ūkiniame pastate – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad atsakovas, įgyvendindamas valdymo, naudojimo, disponavimo teisę į ūkinį pastatą 8l1p, siekia savo interesų apsaugos kito bendraturčio, t. y. ieškovės teisių suvaržymo sąskaita, o pasirašydamas 2014 m. sausio 10 d. susitarimo 1.16 punktą, neatskleidė aplinkybių, kad jis faktiškai nesinaudoja ūkinio pastato 8l1p dalimi, pažymėta Nr. 1-6 (6,36 kv. m).
37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, įskaitant ir aplinkybes, susijusias su 1992-06-19 pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 1430, 1999-05-27 dovanojimo sutartimi, reg. Nr. 6466, 1990-05-21 statinių išdėstymo planu, buto techninės apskaitos byla, invent. Nr. 940, trečiojo asmens VĮ Registrų centro teiktais dokumentais, konstatavo, jog atsakovas savo dalį, t. y. 2/25dalis (sandėliuką 1-6 (6,51 kv. m) ir 1-7 (6.29 kv. m)), bendroje nuosavybėje yra įgijęs sąžiningai, teisėtai, pagal sudarytą notarinę sutartį, o naudojimosi šiuo turtu tvarka teisėtai nustatyta ginčijamu susitarimu su kitais ūkinio pastato, kurio indeksas 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiais.
38. Apeliaciniame skunde ieškovės nesutikimas su sprendimu yra grindžiamas tuo, jog teismas neatskleidė bylos esmės, selektyviai ir netinkamai vertino bylos aplinkybes bei įrodymus. Apeliantė įsitikinusi, kad 2014-01-10 bendraturčių susitarimo 1.16 punkto dalis dėl sandėliuko žymimo 1-6 naudojimo patvirtina besitęsiantį ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą, ribojantį laisvai disponuoti jai priklausančia nuosavybės dalimi bendroje nuosavybėje, ir tai yra aplinkybė, patvirtinanti negatorinio ieškinio pagrindą. Atsakovo, kaip bendraturčio, pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas pažeidžia kito bendraturčio, šiuo atveju ieškovės, teises į bendrą daiktą ir teisėtus interesus. Apeliantė nesutinka ir su teismo nurodymu, kad ieškovė privalo savo pažeistas teises ginti per sandorių nuginčijimo institutą. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.
39. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 ).
40. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka. Darant išvadą, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).
41. Ieškovė reiškia atsakovui negatorinį ieškinį ir tokiu būdu gina jai teisėtai priklausančią nuosavybės teisę į 1/25 dalį ūkinio pastato, pažymėto indeksu 8I1p, patalpų plane žymimo 1-6 (6.35 kv. m).Taigi, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra ginčo sandėliuko, patalpų plane žymimo 1-6 (6,35 kv. m), ūkiniame pastate – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė.
42. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ji ar jos sutuoktinis nuo 1992-06-16 būtų netekę nuosavybės teisių į ½ dalį ūkinio pastato, žymimo indeksu 5I1p, taip pat, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo sandėliukas notarine sutartimi perduotas atsakovui. Priešingai, nei teigia apeliantė, bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovei teisi6kai priklauso dalis ūkinio pastato, žymimo indeksu 8I1p, patalpų plane pažymėta Nr. 1-6.
43. Visų pirma, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sandėlio dalis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 5I1p, o ne 8I1p. (žr. išrašo 2.8 punktą, tomas 1, b. l. 15–16). Nors minėtas sandėlis 5I1p buvo padalytas į du atskirus savarankiškus turtinius vienetus, t. y. ūkinius pastatus, kurie plane pažymėti indeksais 7I1p ir 8I1p, turinčius atskirus unikalius numerius, tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, apeliantės dalinė nuosavybė įregistruota į iki padalijimo buvusį sandėlį, kuris plane buvo pažymėtas indeksu 5I1p. Įvertinus tai, nėra pagrindo pripažinti, jog dalinės nuosavybės teise ieškovei priklauso 1/25 dalis ūkinio sandėlio, esančio ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 8I1p.
44. Antra, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos, kurią teismui pateikė atsakovas A. P., nustatyta, kad jau 1990 m. gegužės 21 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) buvo priskirti du sandėliukai, t. y. 2/25, pažymėjimas plane 5I1p. Nors apeliantė tvirtina, kad atsakovas negalėjo įgyti 2/25 ūkinio pastato, nes jos sutuoktinis S. M. A. G. pardavė tik vieną sandėliuką, t. y. 1/25 dalies ūkinio pastato, teisėjų kolegija pažymi, kad tuomet Antano S. M. vardu turėjo būti parengta nauja atskira 1/25 dalies ūkinio pastato, pažymėto indeksu 5I1p, techninė apskaitos byla, kurioje 1/25 dalies ūkinio pastato 5I1p savininku turėjo būti nurodytas būtent A. S. M.. Tačiau tokios techninės apskaitos bylos apeliantė į bylą nepateikė.
45. Apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai kelia prielaidą, jog G. A. galėjo įgyti nuosavybės teises dar į 1/25 dalį ūkinio pastato 5I1p iš kitų asmenų arba pirminio turto privatizavimo būdu, todėl Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995-02-04 pažymėjime Nr. 028115 yra nurodyta, kad G. A. priklauso 2/25 dalys ūkinio pastato 5I1p. Tokią apeliantės poziciją paneigia 1995-02-04 pažymėjimas, kuriame nurodoma, jog G. A. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) jau kartu su 2/25 dalimis ūkinio pastato 5I1p (buto priklausiniai), o ne atskirais sandoriais, kaip įtikinti apeliantė.
46. Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ginčo sandėliuką atsakovas A. P. įgijo pagal 1999 m. gegužės 7 d. dovanų sutartį, notarinio registro Nr. 6466. D. P. pagal 1998 m. vasario 9 d. dovanų sutartį, notarinio registro Nr. 339, gavo iš S. Š. ir O. Š. dovanų butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p (1 t., b. l. 34). S. Š. ir O. Š. nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p įgijo iš L. B. pagal 1996 m. sausio 10 d. sutartį, notarinio registro Nr. 2-96 (1 t., b. l. 33). 1995 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1066, A. G. pardavė pirkėjai L. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/25 dalis sandėlio, pažymėjimas plane 5I1p. Sutarties 1 punkto antroje pastraipoje taip pat nurodyta, kad „šis butas ir dalis plytų ūkio pastato priklauso A. G. privatinės nuosavybės teisėmis pagal Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995 m. vasario 4 d. pažymėjimą Nr. 2-028115 ir 1994 m. sausio 4 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Palangos notarų biuro notaro R. S. reg. Nr. 17“ (1 t., b. l. 32). 1994 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. 17, nurodyta, kad A. S. M. pardavė A. G. butą (duomenys neskelbtini), ir 1/25 dalį sandėlio 5I1p, kuriuos A. S. M. buvo įgijęs pagal 1992 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 2-309 (1 t., b. l. 30). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad nė viena pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra nuginčyta ir yra galiojančios. Taigi, šio faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčo patalpų savininkas yra atsakovas.
47. Ketvirta, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas įvertino ieškovės į bylą pateiktą 2018-11-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 39 ir visiškai pagrįstai nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės nėra pagrindas neginčijamai išvadai, kad apeliantė, o ne atsakovas, yra teisėtas ginčo sandėliuko savininkas. Taigi, faktinis atsakovo nesinaudojimas jam nuosavybės teise priklausančiu sandėliuku niekaip nepaneigia nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principų.
48. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015). Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad apeliantė savo neva turimas nuosavybės teises į 1/25 dalį ūkinio pastato 8I1p iš esmės bando įrodyti abejodama dėl 1994-01-04 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 17, tačiau reikalavimo pripažinti šį sandorį ir vėliau sudarytuosius sandorius negaliojančiais byloje ieškovė nereiškė. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad kol nėra pripažintos negaliojančiomis minėtos pirkimo-pardavimo sutartys, nepaneigti VĮ Registrų centras duomenys apie atsakovo dovanojimo sutarties pagrindu įgytus du sandėliukus (2/25 dalis ūkinio pastato), ginčo sandėliukas priklauso atsakovui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant duomenų, jog ginčo sandėliukas nuosavybės teise priklauso ieškovei, apeliantė neįrodė visų negatorinio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų.
Dėl nekilnojamojo turto registro įrašų (duomenų) reikšmės
49. Apeliantė teigia, jog 1992-06-19 pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 1430, kuria A. S. M. iš A. K. J. įsigijo 1/25 dalį ūkinio pastato 5I1p, 1992-06-23 buvo užregistruota Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro rejestro knygoje Nr. 351, vadinasi, įregistruoti duomenys teisingi, kol jie nėra nuginčyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad dar iki 1994-01-04 pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. 17, kuria A. S. M. pardavė G. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, buvo užregistruota 1992-06-19 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1430, nereiškia, kad tokie duomenys egzistavo ir po 1994-01-04 pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. 17 sudarymo. Kaip minėta nutarties 47 punkte, šiuo atveju ieškovė neginčijo dokumentų, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registro duomenys įrašyti, teisingumo, todėl atsakovas pagrįstai yra laikomas sąžiningu ir teisėtu ginčo objekto įgijėju.
Dėl kasacinio teismo praktikos privalomumo
50. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nesivadovavo formuojama teismų praktika nurodydamas, kad negatoriniu ieškiniu ieškovė negali ginti subjektinių teisių į turtą esantį bendroje nuosavybėje“. Apeliantė teigdama, kad „susitarimo punkto 1.16 dalies panaikinimas reiškia neigiamų pasekmių pažeidėjui sukėlimą ir subjektinės teisės apsaugą per pažeidimo pašalinimą, todėl nutraukus ieškovės subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančią bendraturčių sudaryto susitarimo dalį, bus atkurta iki teisės pažeidimo buvusi padėtis, remiasi kasacinio teismo 2009-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009.
51. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai ir jų negalima suabsoliutinti kaip teisės šaltinių; kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas. Vertinant, ar išaiškinimas kitoje byloje traktuotinas kaip precedentas ir taikytinas nagrinėjamoje, būtina atsižvelgti taip pat ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų precedento sukūrimo laiką, į tai, ar jis rodo jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis, argumentacijos įtikinamumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).
52.Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliantės nurodytas kasacinio teismo nutartis bei nustačiusi, kad nagrinėjamos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtų civilinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareikšto negatorinio ieškinio pagrįstumo, nukrypo nuo minėtose bylose pateiktų išaiškinimų, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad savo esme ieškovės inicijuotas ginčas yra ne dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nepraradus valdymo, bet dėl nuosavybės teisės į ginčo objektą.
Dėl įrodymų vertinimo
53. Teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai vertimo šalių pateiktus įrodymus ir įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie apie apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Skundžiamame sprendime įvertintos ir atskleistos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalavimu, apeliantės nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti
54. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistomis 2749,73 Eur bylinėjimosi išlaidomis, mano, kad jos yra perteklinės ir mažintinos.
55. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 2749,73 Eur jo interesus byloje atstovavusiam advokatui. Teisėjų kolegijos vertinimu Atsakovo turėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už atsiliepimą į ieškinį – taikomas 2,5 dydžio koeficientas. Vadinasi, maksimali atlygintina advokato išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2404,25 Eur, advokato padėjėjo – 1923,40 Eur. Šiuo atveju atsakovo turėtos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudarė tik 544,50 Eur suma, už tripliko parengimą – 435,60 Eur (pagal Rekomendacijų 8.3 punktą – 1442,55 Eur). Atsakovo atstovo į bylą pateikta detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma yra parengta neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų ar advokato padėjėjų atstovavo atsakovą. Įvertinus bylos medžiagą, advokato darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, apimtį, teismo posėdžių skaičių, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo naudai teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nelaikytinos perteklinėmis ar per didelėmis, kaip yra teigiama apeliaciniame skunde.
56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo ar trečiojo asmens prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundas atmestinas, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
59. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 762,30 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2 t., 195–198a). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimui į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 punktas) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
60. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų, todėl priteistina 762,30 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.