Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-73-995/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-07
Bylos Nr.: 2-73-995/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00188-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Railienė
Ieškovas: O. M.
Atsakovas: A. P.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. 2-73-995/2019Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00188-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.7.6. 3.2.6.1. (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 7 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Ginai Mosteikytei,dalyvaujant ieškovei O. M., jos atstovei advokatei A. S.,atsakovui A. P., jo atstovams advokatui R. B. bei advokato padėjėjai A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - J. I., V. B., O. Z., K. S., Z. B., R. V., K. P., R. J., M. J., J. L., E. L., I. A., Valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl savininko teisių įgyvendinimo apribojimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama negatorinį ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti 2014 m. sausio 10 d. susitarimo 1.16 punktą dėl ūkinio pastato – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko patalpų plane žymimo 1-6 (6,35 kv. m.) paskyrimo naudotis nuosavybės teise A. P.; 2) nustatyti kad ieškovė O. M., naudosis nuosavybės teisėmis sandėliuku, patalpų plane žymimu 1-6 (6,35 kv. m.) ūkiniame pastate – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ūkinis pastatas 5l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), performuotas 2014 m. sausio 2 d. į du ūkinius pastatus – 7l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), ir 8l1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir atsakovas yra ūkinio pastato – 8l1p bendraturčiai. Ieškovė įsigijo 1/25 dalį ūkinio pastato 5l1p (toliau - sandėliukas) 1992 m. birželio 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise su savo sutuoktiniu A. S. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties ieškovė paveldėjo jo palikimą ir 2018 m. kovo 2 d. sandėliukas įregistruotas ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė faktiškai naudojasi sandėliuku, ūkinio pastato 8l1p patalpų plane pažymėtu 1-6 ( 6.35 kv. m.) nuo sandėliuko įsigijimo ir niekam šio sandėliuko neperleido. Atsakovas naudojasi ūkinio pastato 8l1p patalpų plane, pažymėtu sandėliuku 1-7 (6.29 kv. m.), kurį nuosavybės teis įsigijo 1999 m. gegužės 5 d. dovanojimo sandorio pagrindu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė taip pat nurodo, kad ūkinio pastato bendraturčiai 2014 m. sausio 10 d. susitarimu pasidalino ūkinio pastato 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis (sandėliukais). Susitarimo 1.16 punktu atsakovui A. P. paskirta naudotis nuosavybės teise sandėliukas patalpų plane pažymėtas Nr. 1-6 (6.35 kv. m.), kurį faktiškai naudoja ieškovė ir Nr. 1-7 (6.29 kv. m. ), kurį naudoja atsakovas.

Ieškovė ir jos sutuoktinis A. S. M. nedalyvavo bendraturčių susitarime dėl ūkinio pastato 8l1p patalpų pasidalinimo, nes nebuvo pakviesti dalyvauti šiame susitarime. Ieškovė ir jos sutuoktinis apie bendraturčių susitarimą sužinojo Nekilnojamojo turto registrų centre, taip pat sužinojo, kad jos ir sutuoktinio nuosavybės teisės į 1/25 dalį ūkinio pastato 5l1p išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro be jokio teisinio pagrindo ir be jų, kaip savininkų žinios. Tuomet, 2014 m. spalio 3 d. ieškovės sutuoktinis pateikė prašymą Valstybinės įmonės Registro centro Klaipėdos filialui, kad ištaisytų neteisingus nuosavybės teisių registracijos duomenis ir įregistruotų jo nuosavybės teises į sandėliuką, kuriuo faktiškai naudojasi. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. spalio 17 d. raštu Nr.(4.6.10.) RS-128 pranešė, jog Nekilnojamojo turto registre S. A. M. atstatyta nuosavybės teisių registraciją, įgytų 1992 m. birželio 19 d. pirkimo - pardavimo sandorio, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu į 1/25 dalį ūkinio pastato 5l1p, kuris yra performuotas į du ūkinius pastatus- 7l1p ir 8l1p ir nurodė, kad pakeitus (papildžius) bendraturčių 2014 m. sausio 10 d. susitarimą, bus galima spręsti klausimą dėl ieškovės nuosavybės teisių įregistravimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas, įgyvendindamas valdymo, naudojimo, disponavimo teisę į ūkinį pastatą 8l1p, siekia savo interesų apsaugos kito bendraturčio, t. y. ieškovės teisių suvaržymo sąskaita. Atsakovas, pasirašydamas 2014 m. sausio 10 d. susitarimo 1.16 punktą, neatskleidė aplinkybių, kad jis faktiškai nesinaudoja ūkinio pastato 8l1p dalimi, pažymėta Nr. 1-6 (6,36 kv. m.) ir savo parašu, patvirtindamas 2014 m. sausio 10 d. susitarimo 1.16 punktą. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė įstatymo saugomą interesą – tenkinti ūkinius, eksploatacinius poreikius, susijusius su nuosavybės teise, priklausančio ūkinio pastato 8l1p dalies eksploatavimu, priežiūra, pagerinimu. Tokiu būdu, ieškovės manymu, atsakovas, siekdamas patenkinti savo interesus, ignoravo ieškovė, kaip bendraturtę, todėl atsakovo veiksmai, vertintini, kaip neatitinkantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) ir CK 4.75 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovė prašo panaikinti 2014 m. sausio 10 d. susitarimo 1.16 punktą, kaip prieštaraujantį gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodydamas, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių jai pagrįstai teigti, jog dalinės nuosavybės teise jai priklauso sandėlis, esantis ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 8l1p. Vadovaujantis CK 1.75 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas yra tinkamai ir pagrįstai įregistravęs jam priklausančias nuosavybės teises į bendrosios nuosavybės turtą, t. y. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 8l1p, o ieškovė, jos teigimu, jai priklausančių nuosavybės teisių į šį konkretų turtą apskritai nėra įregistravusi, konstatuotina, kad atsakovo daiktinės teisės į ginčo dalį bendrojoje nuosavybėje yra nepaneigtos, o ieškovė neįrodė, kad ginčo dalis bendrojoje nuosavybėje turėtų priklausyti ne atsakovui, o ieškovei. Dėl šios priežasties nėra teisiškai pagrįsto pagrindo keisti ar naikinti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 8l1p, bendraturčių sudaryto susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos. Atsakovas pažymi, kad jam teisėtai priklauso Nekilnojamojo turto registre registruota dalis ūkinio pastato, indeksas 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuosavybės teisės yra neginčijamai patvirtintos ieškovės į bylą pateiktais turto įsigijimo notarinės formos dokumentais, kurių galiojimas nėra nuginčytas ar kitaip paneigtas, o taip pat įrašais Nekilnojamojo turto registro duomenų banke, todėl ieškovės teiginiai, jog atsakovui pagal bendraturčių sudarytą naudojimosi bendru turtu tvarką (susitarimą) negalėjo būti priskirta atitinkamo dydžio dalis bendrojoje nuosavybėje (t. y. du sandėliukai) yra neįrodyti ir niekuo nepagrįsti. Svarbu pažymime, jog faktas, kad Atsakovui priklauso ir yra priskirti būtent du sandėliukai šiuo atveju neginčijamai patvirtina Atsakovui priklausančio turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos turinys. Šioje byloje esantis ūkinio pastato planas patvirtina, jog jau 1990 m. gegužės 21 d. dienai butui Nr. (duomenys neskelbtini, buvo priskirti būtent du vienetai, arba kitaip 2/25 dalis, sandėliukų. Tie patys duomenys taip pat patvirtina, jog minėtam butui Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskirti du sandėliukai patvirtina ir kiti atsakovo nuosavybės dokumentai. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad susitarimas dėl naudojimosi bendruoju turtu buvo sudarytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daugiau kaip prieš keturis metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Per visą šį laikotarpį atsakovas iš ieškovės (ar jos sutuoktinio) nėra sulaukęs jokių pretenzijų dėl aptariamų sandėliukų valdymo ir/ar naudojimo. Atsakovas su ieškove niekada nėra net bendravę, todėl atsakovui yra nesuprantami ieškovės teiginiai apie tai, kad susitarimu buvo tariamai pažeistos jos naudojimosi sandėliuku Nr. 1-6 teisės. Dar daugiau, ieškovė apskritai nenurodo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teiginiui, kad ji yra ūkinių pastatų, pažymėtų indeksais 7l1p ir 8l1p, ar bet kurio iš jų bendraturtė. Atsakovas taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo siekį, sudarant susitarimą su kitais bendraturčiais, atlikti civilinės teisės požiūriu akivaizdžiai neteisėtus veiksmus. Priešingai, ieškovės į bylą pateikti duomenys rodo, kad susitarimo sudarymo metu ieškovės nuosavybės teisės į pastatą, kurio indeksas 5l1p, apskritai net nebuvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, o šios bylos nagrinėjimo metu nėra jokių duomenų, jog ieškovė yra būtent naujai suformuoto pastato, pažymėto indeksu 8l1p, bendraturtė, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo ieškovės teiginiams, jog susitarimas, o būtent jo 1.16 punktas prieštarauja viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei.

Ieškovė O. M. pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai aiškina, kad nėra jokių duomenų, leidžiančių ieškovei pagrįsti teiginį, jog dalinės nuosavybės teise ieškovei priklauso sandėlis žymimas Nr. 1-6 ūkiniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas – 8l1p. Paaiškino, kad 2014 m. sausio 2 d. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimas -5llp, buvo performuotas į du ūkinius pastatus: pastatą - žymimą 7l1p, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir pastatą - žymimą 8l1p, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). 2014 metais gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), administruojamas įgalioto asmens I. A., kuri inicijavo ūkinio pastato 5l1p atskyrimą nuo pastato 6l1p, tuo metu įregistruoto adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu buvo užsakytas pastato performavimo projektas - suformuojant du ūkinius pastatus: atskirais unikaliais numeriais, atskirais adresais - (duomenys neskelbtini (7l1p) ir(duomenys neskelbtini) (8l1p), užsakytos kiekvieno statinio kadastrinių matavimų bylos, kurių pagrindu pastate -7l1p suformuota 12 vnt. sandėliukų - kiekvienas atitinka 1/25 dalį pastato ir pastate - 8l1p suformuota 14 vnt. atskirų sandėliukų, kiekvienas atitinka 1/25 dalį pastato. Apklausos būdu buvo nustatyti sandėliukų naudotojai ir šiuo pagrindu sudarytas 2014 m. sausio 10 d. bendraturčių susitarimas. Nekilnojamojo turto registrų centre buvo įregistruota bendraturčių idealiosios nuosavybės dalys, realiųjų dalių įregistruota nebuvo, sandėliukų naudotojai tarpusavyje nebendravo, dauguma vienas kito nepažinojo, išskyrus senbuvius gyventojus. Atsakovas pasinaudojo esama situacija ir pateikė informaciją, kad jis naudoja sandėliukus Nr. 1-6 ir Nr. 1-7 ūkio pastate 8l1p. Spaudoje nebuvo paskelbta apie tai, kad vyksta statinio performavimas ir sandėliukų pasiskirstymas, todėl A. S. M., gyvenantis ne Palangoje, liko neįtrauktas į bendraturčių susitarimą, sudarytą 2014 m. sausio 10 d. dėl sandėliukų pasiskirstymo , t. y. kiekvieno bendraturčio nuosavybės realiųjų dalių nustatymo. Iš atsakovo pateikto buto, (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos kadastrinių duomenų matyti, A. S. M. buvo pirmas asmuo 1992 metais privatizavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir du sandėliukus pastate 5l1p, iš kurių vieną pardavė G. A. kartu su butu, o sandėliuką Nr. 1-6, pastate 8l1p naudoja iki šiol, niekam šio sandėliuko neperleido. Ieškovė taip pat pažymi, kad 1995 m. vasario 4 d. pažymėjime Nr. 2-028115 aiškiai matosi pataisymai, o būtent pažymėjimas išduotas A. G. pirkimo-pardavimo sutarčiai įforminti butui, esančiam (duomenys neskelbtini), registruoto asmeninės nuosavybės teise šio asmens vardu ir 2/25 5l1p (skaičius 2/25 skaitiklyje „1“ ištaisytas į skaičių „2“). Tai patvirtina, kad A. S. M. A. G. tik 1/25 dalį plytų ūkinio pastato, žymimo indeksu 5l1p. Vadinasi A. G. pardavė L. B. nuosavybės teisių daugiau, nei pats buvo įgijęs pagal 1994 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 17.

Atsakovas A. P. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovės dublike nurodyti argumentai bei pateikti papildomi įrodymai nepaneigė atsakovo atsiliepime išdėstytų motyvų dėl ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo. Pažymi, kad ieškovės teiginius, jog neva atsakovui pagal bendraturčių sudarytą naudojimosi bendru turtu tvarką (susitarimą) negalėjo būti priskirta atitinkamo dydžio dalis bendrojoje nuosavybėje (t. y. du sandėliukai), paneigė pačios ieškovės į bylą pateiktas Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995 m. vasario 4 d. pažymėjimas Nr. 2-028115. Šiame dokumente užfiksuotas neginčijamas faktas - A. G. nuosavybės teisėmis priklausė 2/25 dalys ūkinio pastato, indeksas 5l1p. Tai tik dar kartą patvirtina, jog visi atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai sudaro neabejotiną pagrindą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigia, kad „analizuojant Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995 m. vasario 4 d. pažymėjimą Nr. 2-028115 aiškiai matosi suklastojimas, t. y. pažymėjime aiškiai ištaisyti duomenys <...> skaičius 2/25 skaitiklyje „1" ištaisytas į skaičių „2“, tačiau, apart šių deklaratyvaus pobūdžio teiginių, ieškovė kartu su dubliku nepateikė jokių objektyvių minėto dokumento suklastojimo įrodymų. Skirtingai nuo ieškovės, kuriai neva „aiškiai matosi suklastojimas“, atsakovas neįžvelgia šio dokumento klastojimo požymių. Ieškovė dublike, kaip ir pareikštame ieškinyje, nenurodė nei faktinių, nei teisinių pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti patikimai paneigtas atsakovo nuosavybės teisėtumas ir išreikalauta jo dalis bendrojoje nuosavybėje. Atsakovas jam priklausantį turtą yra įgijęs teisėtai ir sąžiningai, todėl turėjo neginčijamą teisę kartu su kitais bendraturčiais sudaryti susitarimą ir šiuo Susitarimu nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Atsakovas taip pat nurodo, kad atsakovui D. P. (duomenys neskelbtini) padovanojo ginčijamą ūkinio pastato 2/25 dalį. Nei D. P., nei atsakovui, sudarant minėtą sandorį ir iki pat ieškinio pareiškimo dienos nebuvo žinomos jokios ieškovės pretenzijos dėl sandėliukų valdymo ir(ar) naudojimo teisėtumo. Atsakovas neturėjo ir iki šiol neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad nuosavybės teises į 2/25 dalis sandėliukų įgijo iš asmens, kuris neturėjo teisės jos perleisti, todėl atsakovas pagrįstai yra vertintinas kaip sąžiningas įgijėjas, iš kurio pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Ieškovė taip, kaip ieškinyje, taip ir dublike, nurodo, kad susitarimas, o būtent jo punktas 1.16 prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, tačiau kaip matyti iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų, ieškovė šioje byloje taip ir nepagrindė bei neįrodė susitarimo prieštaravimo nei gerai moralei, nei viešajai tvarkai. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, jog atsakovo ir (ar) kitų bendraturčių, pasirašiusių susitarimą, pagrindinis ir vienintelis ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Priešingai, ieškovės į bylą pateikti duomenys rodo, kad susitarimo sudarymo metu ieškovės nuosavybės teisės į pastatą, kurio indeksas 5l1p, apskritai net nebuvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, o šios bylos nagrinėjimo metu nėra jokių duomenų, jog ieškovė yra būtent naujai suformuoto pastato, pažymėto indeksu 8l1p, bendraturte (kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį, pastatas, žymėtas indeksu 5I1p, šiai dienai yra padalintas į pastatus, žymimus indeksais 8l1p ir 7l1p), todėl akivaizdu, kad nei atsakovas, nei kiti bendraturčiai, pasirašę susitarimą, objektyviai net negalėjo žinoti apie ieškovės reiškiamas kokias nors (ne)pagrįstas pretenzijas į ginčijamą turto dalį ir juo labiau siekti pasirašyti susitarimą sąmoningai į jį neįtraukiant A. S. M. ar ieškovės, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo ieškovės teiginiams, jog susitarimas, o būtent jo 1.16 punktas, prieštarauja viešajai tvarkai ir(ar) gerai moralei.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis (reg. Nr. 50/124869), ūkinis pastatas (pažymėjimas plane 5l1p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), performuotas padalijimo būdu į du nekilnojamuosius daiktus: ūkinį pastatą, kurio pažymėjimas plane 7l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, kurio pažymėjimas plane 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) . Advokatė A. S., atstovaudama A. S., L. Z., R. U., Palangos miesto savivaldybę, D. P., J. K., A. S., I. G., A. K., M. J., R. J., V. C., B. Z. (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). butų ir kitų patalpų savininkai), Registrų centro Klaipėdos filialui (toliau - Klaipėdos filialas), pateikė 2014 m. liepos 17 d. prašymą (įregistravimo Paslaugų apskaitos sistemoje (toliau - PAS) Nr. 6917219 įregistruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniu ūkinį pastatą 7l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teises į jį ir dokumentus: 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2014 m. sausio 2 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (18.27.)-SS1-3), 2014 m. sausio 10 d. susitarimą dėl sandėliukų priskyrimo butams, 2009 m. rugpjūčio 11 d. Jungtinės veiklos sutartį, 2014-06-17 atstovavimo sutartį. Teritorinis registratorius 2014 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-913 „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre“ prašymą tenkino iš dalies. Įregistravo ūkinį pastatą 7l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2014 m. sausio 2 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (18.27.)-SS1-3). Prašymą įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į ūkinį pastatą 7l1p tenkino iš dalies, atmetant dalyje dėl nuosavybės teisių įregistravimo Palangos miesto savivaldybės, A. S., M. J. ir R. J. vardu, bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti. Ūkinio pastato 5l1p bendraturčiams (gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams) ūkinio pastato dalys, kaip butų (patalpų) priklausiniai, įregistruoti pagal butų (patalpų) įgijimo dokumentus, kuriuose įrašytos ūkinio pastato dalys. Pagal pateiktą 2014 m. sausio 10 d. susitarimą dėl sandėliukų pasiskirstymo, padalinus ūkinį pastatą 5l1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daiktinių teisių įregistravimui A. S. (į sandėliuką 1-10 (5,91 kv. m.) ūkiniame pastate 7l1p) vardu ir Palangos miesto savivaldybės (į sandėliuką 1-5 (5,88 kv. m.) ūkiniame pastate 7l1p) vardu, nuosavybės (patikėjimo) teises patvirtinantys dokumentai nėra pateikti. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (NTRĮ 23 str. 2 d.). Prašymas netenkintas, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 2 dalimi. Trečiasis asmuo, taip pat nurodo, kad advokatė A. S. Klaipėdos filialui 2014 m. rugpjūčio 3 d. pateikė dar vieną prašymą (įregistravimo PAS Nr. 7117618) dėl ūkinio pastato 7l1p, unikalus Nr. 4400-2731-4885, įregistravimo gyvenamojo namo, esančio Palangos m. Vytauto g. 124, priklausiniu. Teritorinis registratorius 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1110 prašymo netenkinto. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalimi, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kadangi 2014 m. sausio 10 d. susitarime nurodyta, kad ūkinis pastatas 7l1p, unikalus Nr. 4400-2731-4885, priklausys gyvenamųjų namų Vytauto g. 124 ir Vytauto g. 122, Palangos m. butų/patalpų savininkams, todėl negalima įregistruoti ūkinio pastato 7l1p, unikalus Nr. 4400-2731-4885 gyvenamojo namo, esančio Vytauto g. 124, Palangos m., priklausiniu. Toks pareiškėjos prašymas netenkintas. Šie teritorinio registratoriaus sprendimai yra galiojantys. Duomenų, kad šie sprendimai apskųsti įstatymų nustatyta tvarka, trečiasis asmuo neturi.

Registre įregistruoti ūkinis pastatas 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teisė į jį (žr., Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 50/124869). Likusi ūkinio pastato 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nuosavybės teise neįregistruota.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad Klaipėdos filiale 2014 m. spalio 3 d. buvo gautas A. S. M. prašymas (įregistruotas paslaugų apskaitos sistemoje (toliau - PAS) Nr. 7310801) ištaisyti klaidą, t. y. nekilnojamojo turto registre atstatyti išregistruotas jam priklausančias nuosavybės teises į 1/25 dalį ūkiniame pastate 5I1p (dabar žymimas 8I1p) pagal dokumentus: 1) 1992 m. sausio 23 d. sutartis Nr. 2-309, kuria įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą 5I1p - 7,1 kv. m.; 2) 1992 birželio 19 d. sutartis Nr. 1430, kuria nupirko 1/25 dalį plytų ūkiniame pastate 5l1p iš buto, esančio(duomenys neskelbtini) , savininko A. K. Januškevičiaus; 3) 1994 m. sausio 4 d. sutartis Nr. 17, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/25 dalį plytų ūkinio pastato 5I1p.

Šalies argumentai

Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, 2014 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1287 „Dėl klaidingų duomenų ištaisymo Nekilnojamojo turto registre“, vadovaudamasis NTRĮ 5 straipsnio 2 punktu, 33 straipsniu, prašymą ištaisyti klaidingus duomenis tenkino iš dalies ir įrašė duomenis nekilnojamojo turto registre pagal 1992 m. birželio 19 sutartį Nr. 1430, kuri buvo užregistruota Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro rejestro knygoje, A. S. M. nuosavybės teises į 1/25 dalį ūkinio pastato (performuoto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tik papildžius ar pakeitus 2014 m. sausio 10 d. ūkinio pastato 5l1p bendraturčių (gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai) susitarimą šį pastatą pasidalinti į 7l1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 8l1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinius pastatus, bus galima spręsti dėl nuosavybės teisių įregistravimo į konkretų sandėliuką 7l1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar 8l1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ūkiniame pastate. Šis sprendimas yra galiojantis. Duomenų, kad buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, trečiasis asmuo neturi.

O. M. atstovė advokatė A. S. 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Klaipėdos filialą ir pateikė prašymą Nr. 6474 Nekilnojamojo turto registre ištaisyti neteisingus, klaidingus duomenis, t. y. išregistruoti L. B. nuosavybės teises į 2/25 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (paliekant L. B. nuosavybę 1/25 dalį ūkinio pastato), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ištaisyti klaidas, atsiradusias L. B., perleidžiant įregistruotas nuosavybės teises į 2/25 dalis minėto ūkinio pastato. Klaipėdos filialas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (4.4.2.)KLS-1174 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre apie L. B. priklausančią ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės dalį atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys perkelti iš Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro į Nekilnojamojo turto registrą. Taip pat paskesnių nuosavybės teisų perleidimo dokumentų duomenys apie perleistas minėto ūkinio pastato dalis atitinka duomenis, kurie įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Duomenų, kad dokumentai būtų netekę galios ar kitaip pripažinti neteisėtais nėra, todėl keisti ar taisyti registro duomenis Nekilnojamojo turto registre nėra juridinio pagrindo.

O. M. atstovė advokatė A. S., pasinaudodama įstatymo nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pateikė skundą Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau - CRGNK) dėl Klaipėdos filialo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. (4.4.2.)KLS-1174. CRGNK 2019 m. sausio 23 d. posėdyje išnagrinėjo O. M. atstovės advokatės A. S. 2018 m. gruodžio 26 d. skundą dėl Klaipėdos filialo 2018 m. gruodžio 3 d. priimto sprendimo Nr. (4.4.2)KLS-1174 panaikinimo ir pateiktus dokumentus. Nurodė, kad NTRĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šias Registro įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1262/2012).

Patikrinus Nekilnojamojo turto registro archyvinius duomenimis, nustatyta, kad L. B. 1995 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1066 pagrindu, Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įregistruotas butas, esantis(duomenys neskelbtini) , ir 2/25 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, duomenys sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad tuometinėse turto registravimo įstaigose sukauptų duomenų perrašymas į Nekilnojamojo turto registrą atliekamas nerevizuojant tų duomenų pakartotinai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A21-202/2004).

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė Nekilnojamojo turto registre ištaisyti neteisingus, klaidingus duomenis, t. y. išregistruoti L. B. nuosavybės teises į 2/25 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (paliekant L. B. nuosavybę 1/25 dalį ūkinio pastato), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ištaisyti klaidas, atsiradusias L. B. perleidžiant įregistruotas nuosavybės teises į 2/25 dalis minėto ūkinio pastato. NTRĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Patikrinus Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis nustatyta, kad jie atitinka dokumentus, kurių pagrindu įrašyti, t. y. 1995 m. vasario 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1066, kurioje nurodyta, kad L. B. perka butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2/25 dalis ūkinio pastato 5l1p. Komisija pažymėjo, kad ir vėlesni nuosavybės teisių perleidimo dokumentų (1996 m. sausio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 296; 1998 m. vasario 9 d. dovanojimo sutartis Nr. 339; 1999 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartis Nr. 6466) duomenys apie perleistas ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis atitinka duomenis, kurie įrašyti Nekilnojamojo turto registre. NTRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. CRGNK nurodė, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, Klaipėdos filialas sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė Nekilnojamojo turto registre pakeisti duomenis, t. y. išregistruoti L. B. nuosavybės teises į 2/25 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. 2595-8008-7075) (paliekant L. B. nuosavybę 1/25 dalį ūkinio pastato), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ištaisyti klaidas, atsiradusias L. B. perleidžiant įregistruotas nuosavybės teises į 2/25 dalis minėto ūkinio pastato. Vadovaudamasis NTRĮ 31 ir 32 straipsniais, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė 2019 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. CSPR-35 palikti galioti Klaipėdos filialo 2018 m. gruodžio 3 d. priimtą sprendimą Nr. (4.4.2)KLS-1174. Šis sprendimas yra galiojantis. Duomenų, kad buvo apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administraciniam teismui, trečiasis asmuo neturi.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, buvo perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998-01-01 Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Tuometinėse turto registravimo įstaigose sukauptų duomenų perrašymas į Nekilnojamojo turto registrą atliekamas nerevizuojant tų duomenų pakartotinai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A21-202/2004). Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 50/124869, kuriame buvo įrašyti ūkinio pastato 5l1p, unikalus numeris 2595-8008-7075, kadastro ir registro duomenys, yra perrašyti aktualūs duomenys (be istorijos). Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys - 2/25 dalys ūkinio pastato 5l1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininko - A. P., (įgijimo pagrindas – 1999 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartis Nr. 6466), 2007 m. vasario 13 d. prašymu atskirtos (įregistruotos pagrindiniu daiktu), duomenys apie nuosavybės teisę į 2/25 dalis ūkinio pastato 5I1p 2007 m. kovo 5 d. įrašyti registro įraše Nr. Nr. 50/124869. Trečiasis asmuo mano, kad Jonavos rajono notarų biuro notarė matydama, kad A. G. perleidžia daugiau nuosavybės teisių L. B., negu turėjo įgijęs pagal 1994 m. sausio 4 d. sutartį Nr. 17, kad Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995 m. vasario 4 d. pažymėjime Nr. 2- 028115 galimai atlikti taisymai, prirašymai arba neatitikimai 1994 m. sausio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties registro Nr. 17, duomenims, turėjo atsisakyti tvirtinti 1995 m. vasario 7 d. sutartį Nr. 1066.

Registro tvarkytojas vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus pagal pateiktus dokumentus (NTKĮ 12 straipsnis, NTRĮ 22 straipsnis). Duomenys nekilnojamojo turto registre įrašyti dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Pažymi, kad ieškovė nekelia reikalavimo iš dalies panaikinti 1999 m. gegužės 7 d. dovanų sutartį Nr. 6466, 1998 m. vasario 7 d. dovanų sutartį Nr. 339, 1996 m. sausio 10 d. sutartį Nr. 2-96 ir 1995 m. vasario 7 d. sutartį Nr. 1066 dėl 1/25 dalies ūkinio pastato 5l1p. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo ieškovės ieškinį dėl savininko teisių apribojimo pašalinimo - nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu ieškovė O. M. ir jos atstovė A. S. palaikė ieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė negatorinį ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra teisėta ginčo sandėliuko savininkė. Šį sandėliuką ji buvo įgijusi santuokos su A. S. M. metu. Po to, mirus vyrui, šis sandėliukas paveldėjimo teisės pagrindu tapo jos nuosavybe. Nors ji pati gyvena Kretingoje, tačiau sandėliuku, atvažiavusi į Palangą naudojosi ir naudojasi iki šiol.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. ir jo atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad jis ginčo sandėliuką įgijo dovanų sutarties pagrindu. Ginčo sandėliukas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buto inventorizacijos knygelėje nurodyta, kad jo butui priklauso du sandėliukai, todėl prieš sudarant bendraturčių susitarimą dėl sandėliukų naudojimosi tvarkos, jis ir nurodė, kad jam priklauso du sandėliukai, t. y. 1-6 ir 1-7, esantys ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini). Jis neneigia, kad sandėliukais nesinaudoja, tačiau, jo manymu, tai nereiškia, kad jie yra ne jo, nes jie įregistruoti kaip jo asmeninė nuosavybė. Jam nei ieškovė, nei kas kitas iki ieškinio pareiškimo teisme jokių pretenzijų dėl sandėliukų nereiškė. Apie tai, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoriuose yra galimai padarytos klaidos, ar įrašai juose būtų suklastoti, jam nieko nėra žinoma.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų I. A. parodė, kad ji administruoja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ji inicijavo ūkinio pastato 5I1p atskyrimą nuo pastato 6I1p, tuo metu įregistruoto adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu užsakė pastato performavimo projektą, suformuojant du ūkinius pastatus – atskirais unikaliais numeriais, atskirais adresais, užsakė kiekvieno statinio kadastrinių matavimų bylas, kurių pagrindu pastate 7I1p suformuota 12 vienetų sandėliukų – kiekvienas atitinka 1/25 dalį pastato ir pastate 8I1p suformuota 14 vienetų atskirų sandėliukų, kiekvienas atitinka 1/25 dalį pastato. Ji apklausos būdu nustatė sandėliukų naudotojos ir tuo pagrindu sudarė 2014 m. sausio 10 d. bendraturčių susitarimą. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas šis susitarimas. Ieškovės O. M. ji nepažinojo, ir jai nebuvo žinoma, kad ir ji pretenduoja į vieną sandėliuką. Tik po to, ieškovės vyras buvo atėjęs ir sakė, kad jam nuosavybės teise taip pat priklauso sandėliukas. Ji pati susisiekė su A. P., kuris nurodė, kokie jam sandėliukai priklauso ir įrašė jo pageidaujamus sandėliukus į bendraturčių susitarimą. Jokių dokumentų ji netikrino ir nesiaiškino bendraturčių pateiktos informacijos tikrumo.

Į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - J. I., V. B., O. Z., K. S., Z. B., R. V., K. P., R. J., M. J., J. L., E. L., Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovas neatvyko, jiems apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl teismas, nenustačius procesinių kliūčių, trukdančių išnagrinėti bylą, nusprendė ją nagrinėti, nedalyvaujant pirmiau paminėtiems tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė

Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filiale 2014 m. spalio 3 d. gautas A. S. M. prašymas (įregistruotas paslaugų apskaitos sistemoje (toliau - PAS) Nr. 7310801) ištaisyti klaidą, t. y. nekilnojamojo turto registre atstatyti išregistruotas jam priklausančias nuosavybės teises į 1/25 dalį ūkiniame pastate 5I1p (dabar žymimas 8I1p) pagal dokumentus: 1) 1992 m. sausio 23 d. sutartis Nr. 2-309, kuria įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą 5I1p - 7,1 kv. m.; 2) 1992 birželio 19 d. sutartis Nr. 1430, kuria nupirko 1/25 dalį plytų ūkiniame pastate 5l1p iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko A. K. J.; 3) 1994 m. sausio 4 d. sutartis Nr. 17, kuria pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/25 dalį plytų ūkinio pastato 5I1p (T. 1, b. l. 11). 2014 m. spalio 17 d. VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo sprendimu Nr. (4.6.10)RS-1287 „Dėl klaidingų duomenų ištaisymo nekilnojamojo turto registre“ tenkino A. S. M. prašymą ištaisyti klaidingus registro duomenis iš dalies ir Nekilnojamojo turto registre A. S. M. įregistruoti nuosavybės teises į 1/25 dalį ūkinio pastato 5I1p (performuoto), unikalus Nr. 2595- 8008-7075, esančio (duomenys neskelbtini), A. S. M. buvo nurodyta, kad tik papildžius ar pakeitus 2014 m. sausio 10 d. ūkinio pastato 5I1p bendraturčių (gyvenamųjų namų(duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai) susitarimą šį pastatą pasidalinti į 7I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 8I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ūkinius pastatus, bus galima spręsti dėl nuosavybės teisių įregistravimo į konkretų sandėliuką 7I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ar 8I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate.

(duomenys neskelbtini) susitarimu, pagalbinio ūkinio pastato, unikalus Nr. 2595-8008-7075, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, po pastato padalinimo į du turtinius vienetus susitarė ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 7I1p, ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėtą indeksu 8I1p, pasidalinti nuosavybės teise. Pagal šio susitarimo 1.16. punktą, kurį prašo panaikinti ieškovė, sandėliukas Nr. 1-6 (6,35 kv. m.) ir sandėliukas Nr. 1-7 (6,29 kv. m.) ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, pažymėjimas plane 8I1p, nuosavybės teise priklauso A. P., buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui (T. 1, b. l. 23-24).

(duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei pirkimo-pardavimo sutartimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) , A. S. M., remiantis Palangos rajono (miesto) valdybos(duomenys neskelbtini) buto kainos apskaičiavimu, nusipirko iš A. S. Z. butą, kurio bendras plotas – 53, 89 kv. m., ir ūkinį pastatą, pažymėjimas plane 5I1p (7,1 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 29).

Taip pat nustatyta, kad A. S. M. (duomenys neskelbtini) sutartimi, notarinio registro Nr. 1430, buvo nupirkęs 1/25 dalį plytų ūkinio pastato, pažymėjimas plane 5I1p, iš buto (duomenys neskelbtini), savininko A. K. J.

(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, išduotu Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės I. K., notarinio registro Nr(duomenys neskelbtini) , nustatyta, kad O. M. paveldėjo visą turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. S. M., miręs (duomenys neskelbtini), taip pat ir 1/50 pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1p (T. 1, b. l. 18-22).

(duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad 1/25 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5I1p, asmeninės nuosavybės teise įregistruota ieškovės O. M. vardu, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (T. 1, b. l. 13-16).

(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad A. S. M. pardavė A. G. butą (duomenys neskelbtini) m., ir 1/25 dalį sandėlio 5I1p, kuriuos A. S. M. buvo įgijęs pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 30).

(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. G. pardavė pirkėjai L. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/25 dalis sandėlio, pažymėjimas plane 5I1p. Sutarties 1 punkto antroje pastraipoje taip pat nurodyta, kad „šis butas ir dalis plytų ūkio pastato priklauso A. G. privatinės nuosavybės teisėmis pagal Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro (duomenys neskelbtini) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Palangos notarų biuro notaro R. S. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b. l. 32).

S. Š. ir O. Š. nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p įgijo iš L. B. pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 33).

D. P. pagal (duomenys neskelbtini) dovanų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), gavo iš S. Š. ir O. Š. dovanų butą, esantį (duomenys neskelbtini). ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p (T. 1, b. l. 34).

Atsakovas A. P. pagal (duomenys neskelbtini) dovanų sutartį, notarinio registro Nr. 6466, įgijo iš D. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2014-01-10 Susitarimą (1.16 punktas) A. P. priklauso sandėliukai 1-5 (6,51 kv. m.), 1-7 (6,29 kv. m.) ūkiniame pastate 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

2007 m. kovo 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad A. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), išrašo 11 punkto atžymoje nurodytos registro pastabos – kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys yra 2/25 dalių sandėlio 5I1p suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas registre Nr. 50/124869 (T. 1, b. l. 51-52).

1999 m. liepos 12 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filialo pažymėjime apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos nurodyta, kad A. P. vardu registre įregistruotas butas ir 2/25 dalys pagalbinio ūkio pastato – sandėlio, pažymėjimas plane 5I1p, kadastro duomenys užfiksuoti 1990 m. gegužės 21 d., esantys (duomenys neskelbtini).

1995 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjime Nr. 028115, išduotame A. G., pažymima, kad pastatas – trijų kambarių butas ir 2/25 ūkinio pastato, pažymėjimas plane 5I1p, esantys (duomenys neskelbtini) registruotas respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure asmeninės nuosavybės teisėmis A. G. vardu, dokumentai patvirtinantys A. G. asmeninės nuosavybės teisę - (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 17 (T. 1, b. l. 66).

2014 m. spalio 20 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo performuotas padalijimo būdu į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7I1p, ir ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 8I1p (T. 1, b. l. 107-111).

Asmens nuosavybės fondo buto techniniu pasu, sudarytu 1992 m. sausio 1 d., nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. K. J. įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2/32 dalis ūkinio pastato - 6I1p, ir 1/25 dalį pastato - 5I1p, kurią (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1430, būtent ir pardavė A. S. M. (T. 2, b. l. 113, 114).

2018 m. lapkričio 7 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 39, bei fotolentelėmis užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 6 d., 10.00 val., antstolis J. P., dalyvaujant O. M. pradėjo vykdyti O. M. 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu O. M. pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), parodė jai priklausantį sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 1-6, ir savo turimais raktais atrakino sandėliuko duris (aštuonioliktos durys, skaičiuojant iš kairės į dešinę). Atidarius sandėliuką buvo matyti sandėliuke sudėti daiktai, taip pat įrengta dangčiu uždaroma duobė. O. M. žodžiu paaiškino, kad faktiškai sandėliuku naudojasi ir valdo nuo 1992 metų (pateikė (duomenys neskelbtini) sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), užregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro rejestro knygoje Nr. 351), bei jai priklauso sandėliuke esantys daiktai.

Dėl negatorinio ieškinio ir jam keliamų reikalavimų

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo panaikinti 2014 m. sausio 10 d. bendraturčių susitarimo 1.16 punktą dėl ūkinio pastato – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko patalpų plane žymimo 1-6 (6,35 kv. m.) paskyrimo naudotis nuosavybės teise A. P., ir nustatyti kad ieškovė O. M. naudosis nuosavybės teisėmis sandėliuku, patalpų plane žymimu 1-6 (6,35 kv. m.) ūkiniame pastate – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kaip teisinį pareikštų reikalavimų pagrindą ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė CK 4.98 straipsnį. Taigi, nagrinėjamoje byloje reiškiamas negatorinis ieškinys, siekiant apginti ieškovės teises, įpareigojant atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, įgyvendindamas valdymo, naudojimo, disponavimo teisę į ūkinį pastatą 8l1p, siekia savo interesų apsaugos kito bendraturčio, t. y. ieškovės teisių suvaržymo sąskaita. Atsakovas A. P., pasirašydamas 2014 m. sausio 10 d. susitarimo 1.16 punktą, neatskleidė aplinkybių, kad jis faktiškai nesinaudoja ūkinio pastato 8l1p dalimi, pažymėta Nr. 1-6 (6,36 kv. m.). Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad jis yra teisėtas ginčo sandėliuko savininkas ir nepažeidžia jokių ieškovės teisių.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, CK 4.98 straipsnio pagrindu reikšdamas negatorinį ieškinį. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-26 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-189/2011; 2011-05-17 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-242/2011 ir kt.).

Taigi, ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra ginčo sandėliuko, patalpų plane žymimo 1-6 (6,35 kv. m.) ūkiniame pastate – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisėta savininkė ir, kad atsakovas pažeidė jos, kaip savininkės, teises, t. y. tik savininkas turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises.

Byloje nustatyta, kad sandėliukus, kurį vieną iš jų prašo grąžinti ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, atsakovas A. P. įgijo pagal (duomenys neskelbtini) dovanų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). D. P. pagal (duomenys neskelbtini) dovanų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iš S. Š. ir O. Š. dovanų butą, esantį (duomenys neskelbtini) m. ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p (T. 1, b. l. 34). S. Š. ir O. Š. nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) ir 2/25 dalis sandėlio 5I1p įgijo iš L. B. pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 33). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. G. pardavė pirkėjai L. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2/25 dalis sandėlio, pažymėjimas plane 5I1p. Sutarties 1 punkto antroje pastraipoje taip pat nurodyta, kad „šis butas ir dalis plytų ūkio pastato priklauso A. G. privatinės nuosavybės teisėmis pagal Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1995 m. vasario 4 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Palangos notarų biuro notaro R. S. reg. Nr. 17“ (T. 1, b. l. 32). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. 17, nurodyta, kad A. S. M. pardavė A. G. butą (duomenys neskelbtini) ir 1/25 dalį sandėlio 5I1p, kuriuos A. S. M. buvo įgijęs pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 30). Nei viena pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra nuginčytos, nėra panaikintos ar pakeistos, todėl yra galiojančios ir vykdytinos. Be to, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos, kurią teismui pateikė atsakovas A. P., matyti, kad jau 1990 m. gegužės 21 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) buvo priskirti du sandėliukai, t. y. 2/25, pažymėjimas plane 5I1p. Pagal (duomenys neskelbtini) susitarimą (1.16 punktas) A. P. priklauso sandėliukai 1-6 (6,51 kv. m.), 1-7 (6,29 kv. m.) ūkiniame pastate 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas negalėjo įgyti 2/25 ūkinio pastato, nes jos sutuoktinis S. M. A. G. pardavė tik vieną sandėliuką, t. y. 1/25 dalies ūkinio pastato, todėl pastarasis negalėjo L. B. parduoti daugiau sandėliukų, nei pats buvo įgijęs, tačiau reikalavimo pripažinti šį sandorį ir vėliau sudarytuosius sandorius negaliojančiais byloje nereiškė. Teismas ne kartą ieškovės atstovei siūlė tikslinti ieškinio reikalavimus, išaiškino teisines pasekmes, tačiau ieškovė šiais siūlymais nepasinaudojo ir apsisprendė atsakovui reikšti negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Teismas nesutinka su ieškovės O. M. argumentais, kad sandėliukas, kurį prašo jai paskirti naudotis nuosavybės teisėmis, galimai nėra atsakovo A. P. asmenine nuosavybe, t. y., kad jis neteisėtai įgijo sandėliuką. Anot ieškovės tai įrodo ir inventorizavimo biuro, išduota pažyma, kurioje matyti, kad vietoje 1/25 sandėliuko ištaisyta į 2/25 sandėliuko. Kaip byloje nurodė atsakovo atstovai, tai tėra ieškovės prielaidos. Šių ieškovės prielaidų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad teismas vadovaujasi įrodymais, o ne kurios nors šalies prielaidomis (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis), ir nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad kol nėra pripažintos negaliojančiomis minėtos pirkimo-pardavimo sutartys, nepaneigti VĮ „Registrų centras“ duomenis apie atsakovo dovanojimo sutarties pagrindu įsigytus du sandėliukus (2/25 dalis ūkinio pastato), jie šiuo metu teisėtai, notarinės sutarties pagrindu, priklauso atsakovui A. P., todėl, atsakovas turi visas teises neleisti ieškovei O. M. naudotis ginčo sandėliuku.

CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad niekas neturi teisės paimti prievarta iš savininko nuosavybės, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, o pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, ir atsakovas įrodė, kad jis savo dalį bendrojoje nuosavybėje yra įgijęs sąžiningai, teisėtai sudarytos notarinės sutarties pagrindu, o naudojimosi šiuo turtu tvarka buvo nustatyta ginčijamu susitarimu su kitais ūkinio pastato, kurio indeksas 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiais. Duomenų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, ar kad ginčo sandėliuko pardavimas įvyko dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, byloje nėra.

Nors ieškovė teigia, kad ji ir šiuo metu naudojasi sandėliuku, savo teiginiams pagrįsti pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau šios nurodytos aplinkybės nėra pagrindas neginčijamai išvadai, kad ji, o ne atsakovas, yra teisėtas ginčo sandėliuko savininkas. Atsakovo faktinis nesinaudojimas jam nuosavybės teise priklausančiu sandėliuku niekaip nepaneigia nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principų, kurie inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.

Teismas ieškovės argumentus dėl jos nuosavybės teisių pažeidimo taip pat pripažįsta nepagrįstais, nes ji neįrodė, jog jos teisės yra pažeidžiamos, nes išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas. Šioje byloje atsakovas įrodė, kad jis ginčo sandėliuką yra įgijęs teisėtai ir sąžiningai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui, ar buvusiai daikto savininkei, sudarant (duomenys neskelbtini) ginčijamo ūkinio pastato 2/25 dalies dovanojimo sandorį, būtų žinomos aplinkybės apie tai, kad 1/25 dalį ginčo sandėlio priklauso ieškovei ir jos sutuoktiniui. Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės O. M. jis nepažįsta, nė karto nėra matęs ir apie reiškiamas pretenzijas dėl sandėliukų valdymo ir (ar) naudojimo teisėtumo jis sužinojo ieškovei pareiškus ieškinį teisme. Trečiasis asmuo I. A. taip pat patvirtino, kad apie ieškovės pretenzijas į sandėliuką, jai tapo žinoma, tik po to, kai buvo patvirtintas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi sandėliukais tvarkos. Taigi, šios aplinkybės leidžia atsakovą pagrįstai vertinti kaip sąžiningą įgijėją, iš kurio pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Ir nors ieškovė teigia, kad sudarant 1995 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, kuria A. G. pardavė L. B. butą ir 2/25 dalis ūkinio pastato 5I1p, yra padaryta klaida, tačiau, nesant nuginčytam šiam sandoriui, negalima daryti išvados, jog turi būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, įsigijus nekilnojamąjį turtą bei sąžiningai ir teisėtai įregistravus nuosavybes teises į jį, todėl, teismo vertinimu, ieškovės pažeistos teisės negali būti ginamos taikant daiktinius teisės gynimo būdus (kaip šiuo atveju, reiškiant negatorinį ieškinį).

Dėl bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei

Ieškovė ieškiniu, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) susitarimo 1.16 punktą dėl ūkinio pastato – 8l1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuko patalpų plane žymimo 1-6 (6,35 kv. m.) paskyrimo naudotis nuosavybės teise A. P., rėmėsi CK 1.81 straipsnio 1 dalimi.

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB „Ratio“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; kt.). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). susitarimu bendraturčiai, įskaitant ir atsakovą, susitarė dėl bendrosios nuosavybės turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Šio susitarimo 1.16 punkte numatyta ir ūkinio pastato, indeksas 8I1p sandėliuko patalpų plane pažymėto 1-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, numatant, kad juo naudosis atsakovas A. P.. Ieškovė teikė reikalavimą pripažinti šį susitarimą negaliojančiu, nes jį sudarydamas atsakovas neatskleidė aplinkybių, kad jis faktiškai nesinaudoja ūkinio pastato 8l1p dalimi, pažymėta Nr. 1-6 (6,36 kv. m.) ir savo parašu, patvirtindamas (duomenys neskelbtini) susitarimo 1.16 punktą, pažeidė įstatymo saugomą interesą.

Su tokiais ieškovės argumentais teismas nesutinka. Viena vertus, disponuodamas jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, savininkas savo nuožiūra sprendžia, ar naudotis juo, ar ne. Kita vertus, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog atsakovo ir (ar) kitų bendraturčių, pasirašiusių susitarimą, pagrindinis tikslas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Priešingai, ieškovės į bylą pateikti duomenys rodo, kad susitarimo sudarymo metu ieškovės nuosavybės teisės į pastatą, kurio indeksas 5I1p, nebuvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, todėl akivaizdu, kad nei atsakovas, nei kiti bendraturčiai, pasirašę susitarimą, objektyviai net negalėjo žinoti apie ieškovės reiškiamas pretenzijas į ginčijamą turto dalį ir juo labiau siekti pasirašyti susitarimą sąmoningai į jį neįtraukiant ieškovės ir jos sutuoktinio. Taigi, ieškovė neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu ginčijamas sandoris ar jo dalis, būtų pripažinti kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 straipsnio pagrindu.

Dėl nekilnojamojo turto registro įrašų (duomenų) reikšmės

Šalių atstovai teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl nekilnojamojo turto registre, esančių įrašų (duomenų) reikšmės. Šiame kontekste yra aktualūs CK 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-116/2008). Taigi, įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (T. 1, b. l. 27-29) matyti, kad atsakovui A. P. nuosavybės teisė į 1264/9969 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini).); įregistravimo pagrindu nurodyta: (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susitarimas; ieškovei O. M. įregistruota nuosavybės teisė į 1/25 pastato, Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2018 m. kovo 2 d.); įregistravimo pagrindas: nuosavybės teisės liudijimas, paveldėjimo teisės liudijimas); A. S. M. (ieškovės sutuoktiniui) nuosavybės teisė į 1/25 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. vasario 13 d.), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis). Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas tik 2014 m. Nekilnojamojo turto registre S. A. M. atstatė nuosavybės teisių registraciją, įgytų (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandorio, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu į 1/25 dalį ūkinio pastato 5l1p, kuris šiuo metu yra performuotas į du ūkinius pastatus - 7l1p ir 8l1p. Taigi, nekilnojamojo turto registre iki 2014 metų A. S. M. nuosavybės teisės į ginčo objektą nebuvo registruotos, jos buvo įregistruotos tik A. S. M. pateikus Nekilnojamo turto registro centrui (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

Pagal šio ginčo objekto ir teisių į juos įregistravimo metu galiojusias (ir tebegaliojančias) Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (įstatymo 4 straipsnis). Šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytas pavyzdinis sąrašas juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, nors vieną iš kurių nustačius, atsisakoma įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

Teismas atsižvelgdamas į teisės normų reglamentavimą bei suformuotą jų aiškinimo ir taikymo praktiką, dar kartą pažymi, kad ieškovė neginčijo dokumentų, kurių pagrindu buvo duomenys įrašyti, teisingumo, todėl šią dieną atsakovas A. P. laikomas sąžiningu ginčo objekto įgijėju. Teismui nustačius, kad atsakovui nuosavybės teisės į ginčo sandėliuką įregistruotos notarinės sutarties pagrindu, kuri yra galiojanti, ir esant įrodymų, kurie patvirtina atsakovo nuosavybės teisę į ginčo sandėliuko įgijimą, nėra teisinio pagrindo (ir netgi prielaidų) tenkinti ieškovės negatoriniu ieškiniu keliamus reikalavimus. Teismo vertinimu, ieškovės teisės galėtų būti ginamos per sandorių nuginčijimo institutą, tačiau, kaip minėta, ieškovė tokių reikalavimų nereiškė. Akcentuotina, kad ieškovei, šiuo nagrinėjamu atveju pasirinkusiai netinkamą savo teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimų patenkinimas negali būti kompensuojamas atsakovo A. P. sąskaita, pažeidžiant jo, kaip savininko teisėtus lūkesčius ir interesus, paimant iš jo nuosavybę ir ją perduodant naudotis ieškovei.

Pagal kasacinio teismo praktiką teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010). Advokatė, kuri atstovavo ieškovę, žinojo apie ieškovės teises, įtvirtintas CPK 42 straipsnyje, tarp jų – ir teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 243 straipsnis). Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-3-518/2007).

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės O. M. ieškinys dėl savininko teisių įgyvendinimo apribojimo pašalinimo, atmestinas.

Dėl kitų šalių atstovų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas A. P. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo 2749,73 Eur jo interesus byloje atstovavusiam advokatui. Šias bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš ieškovės O. M..

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, t. y. į Rekomendacijų 7 punktą, pagal kurį priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo 970,30 Eur), taip pat į Rekomendacijų 8.2 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento, į Rekomendacijų 8.3 punktą, pagal kurį už tripliko parengimą numatytas 1,5 koeficiento, į Rekomendacijų 8.16 punktą, pagal kurį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – numatytas 0,4 koeficiento; į Rekomendacijų 8.18 punktą, pagal kurį už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus numatytas 0,01 koeficiento; į Rekomendacijų 8.19 punktą, pagal kurį už atstovavimo teisme kiekvieną valandą – 0,1 koeficiento. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba nagrinėjamu atveju atsakovo sumokėta pinigų suma 2749,73 Eur nėra nepagrįsta ir per didelė, vertintina, kad išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu atsakovui priteistina iš ieškovės 2749,73 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Netenkinus ieškovės ieškinio, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Pagal 2019 m. birželio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas patyrė 45,44 Eur tokių išlaidų. Teismui nusprendus ieškinį atmesti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės O. M. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės O. M. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. M. atsakovui A. P. 2749,73 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės O. M. valstybei 45,44 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė