Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

-pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir D. V. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 8 punktu, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotas D. V. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu D. V. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš D. V. konfiskuota 46 694 Eur vertės turto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas dėl D. V. pripažinimo kaltu pasisavinus didelės vertės, t. y. 46 694 Eur UAB „duomenys neskelbtini“ turto (BK 183 straipsnio 2 dalis) ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis). Taip pat nesutinkama su D. V. taikytu 46 694 Eur vertės turto konfiskavimu bei paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai išanalizavusi byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai pagrįsti iš dalies. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl D. V. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y., jog pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. Taip pat sutinkama su D. V. taikytu 46 694 Eur vertės turto konfiskavimu. Vis tik apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina kitaip bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir D. V. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl kaltės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

18. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas vien tik galimą pinigų perdavimą D. V. laikė nepaneigiamu įrodymu dėl pinigų pasisavinimo. Be aptartų liudytojų parodymų, byloje įvertinti ir kiti įrodymai, kurių analizė leidžia padaryti išvadas, sprendžiant dėl nuteistajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Šioje byloje buvo atliktas UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas (t. 7, b. l. 12–154). Specialistė D. S. teisiamajame posėdyje patvirtino savo 2019 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadą Nr. 04/14-2-16-12495 ir papildomai paaiškino, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nuostolis atsirado, nes „duomenys neskelbtini“ suteikė paslaugas, t. y. pardavė medžiagas, kuriomis buvo dengiami stogai fiziniams asmenims. Fiziniai asmenys sumokėjo pinigus grynaisiais ir šie pinigai nebuvo užpajamuoti UAB „duomenys neskelbtini“. UAB „duomenys neskelbtini“ nesurašė PVM sąskaitų faktūrų atliktiems stogų dangų pardavimams, jų neapskaitė savo buhalterinėje apskaitoje, taip pat neapskaitė pajamų, gautų iš fizinių asmenų. Tyrimo metu buvo tirta, kad fiziniai asmenys, sumokėję pinigus už prekes, negavo jokių dokumentų ir šie pinigai nebuvo apskaityti įmonės apskaitoje (t. 19, b. l. 61–62). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad visi proceso dalyviai, apklausiant specialistę pirmosios instancijos teisme, turėjo teisę užduoti klausimus specialistei ir tą darė. Šiuo atveju, specialisto išvadoje apelianto akcentuojamas pinigų trūkumas tirtas nebuvo, kadangi buvo tirta tai, kad konkretūs fiziniai asmenys, už prekes atsiskaitę grynaisiais pinigais, jokių tai patvirtinančių dokumentų negavo, o šie pinigai nebuvo apskaityti UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitoje. Tyrimo metu nustatyta, kad iš fizinių asmenų gauti pinigai nebuvo įnešti į kasą, kas reiškia, kad UAB „duomenys neskelbtini“ patyrė žalą. UAB „duomenys neskelbtini“ suteikė paslaugas fiziniams asmenims, aukščiau nurodyti liudytojai patvirtino, kad darbai buvo atlikti. Visi liudytojai kategoriškai tvirtino, kad mokėjo grynaisiais pinigais, tačiau UAB „duomenys neskelbtini“ neapskaitė pajamų, gautų iš fizinių asmenų. Visiškai nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad specialistė į įmonės kasą neįneštas sumas skaičiavo išimtinai remdamasi tik liudytojų parodymais, o ne tirdama įmonės finansinius dokumentus, susijusius su kaltinamajame akte nurodytų prekių pardavimu, t. y. specialistė netyrė, ar pagal nurodytas sąskaitas faktūras iš „duomenys neskelbtini“ AS įgytas prekes ir vėliau jas pardavus, bankiniais mokėjimo pavedimais apmokėjo ir už jas atsiskaitė UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, tyrimas buvo atliktas pagal pateiktus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis, 2016 – 2017 metų finansines ataskaitas, 2016 – 2018 metų PVM deklaracijas, įvairių įmonių pateiktą informaciją, UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitų išrašus, UAB „duomenys neskelbtini“ atliktos kratos metu rastus ir paimtus dokumentus, „duomenys neskelbtini“ AS pateikta informacija, liudytojų parodymais ir kt. Toks specialisto išvados ir liudytojų nurodytų aplinkybių sutapimas, specialistės paaiškinimai leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentus apie išvadų nepatikimumą ir tuo pačiu konstatuoti, kad aptariama specialisto išvada atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai ja rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį. Pirmosios instancijos teisme gynyba prašė skirti finansinę – ekonominę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo prekių, gautų iš UAB „duomenys neskelbtini AS“ pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, trūkumas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ar yra šių prekių pardavimą pateisinantys dokumentai, ar pardavimo pajamos už šias prekės buvo įtrauktos į UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas prašė byloje skirti teismo buhalterinę ekspertizę, kad būtų nustatyta, ar iš „duomenys neskelbtini“ AS bei UAB „duomenys neskelbtini“ pagal teismo nuosprendyje nurodytus važtaraščius parduotos prekės ir gautos pajamos buvo apskaitytos UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, netenkino gynybos prašymo, kadangi ekspertizės išvados nėra absoliutus įrodymas, ji yra vertinama kartu su kitais įrodymais ir neturi didesnės galios. Prašyme išdėstytoms aplinkybėms nustatyti pakanka byloje esančios specialisto išvados bei kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų. Kita vertus, BPK nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, jog teismas galėtų padaryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiškia, jog teismas įrodymus vertina laisvai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

19. D. V. kaltės pasisavinus UAB „duomenys neskelbtini“ turtą nepaneigia pirmosios instancijos teisme pateiktos sąskaitos faktūros, gynybos teigimu, patvirtinančios stogo dangos ir komplektuojančių medžiagų pardavimą UAB „duomenys neskelbtini“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikti dokumentai savaime nėra pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą D. V. padarytoje veikoje, kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ minėtų prekių iš esmės negalėjo gauti. Byloje buvo tirtos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“. Svarbu pažymėti ir tai, kad peržiūrėjus krovinio važtaraščius, PVM sąskaitas faktūras, kurie buvo gauti iš „duomenys neskelbtini“ AS, ir PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo pateiktos UAB „duomenys neskelbtini“, nustatyti neatitikimai tarp išrašymų datų ir kiekių, spalvų, PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“, neišvardintos visos prekės, kurios buvo nurodytos „duomenys neskelbtini“ AS dokumentuose (t. 12, b. l. 1–4). Liudytoja I. V., atlikusi UAB „duomenys neskelbtini“ tyrimą, nurodė, kad buvo nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ sandoriai su UAB „duomenys neskelbtini“. Pažymėjo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ veikla daugiausia susijusi su elektros skydinių transformatorinių gamyba, elektros prekių pardavimas, stogų dengimo, statybų veiklos nėra, nors, pagal dokumentus, UAB „duomenys neskelbtini“ UAB „duomenys neskelbtini“ pardavė stogo dangas, papildomai reikalingą medžiagą. Buvo nagrinėjami sandoriai ne tik su UAB „duomenys neskelbtini“, bet ir su kitomis įmonėmis. Nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ gautos prekės užpajamuotos kitais pavadinimais, dėl to buvo priskaičiuoti mokesčiai ir UAB „duomenys neskelbtini“ susimokėjo. Specialistas ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad ūkinės operacijos neįvyko. Nurodė ir tai, kad atliekant UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, krovinio važtaraščiai, kurie patvirtintų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių pervežimus iš UAB „duomenys neskelbtini“ į UAB „duomenys neskelbtini“, specialistui pateikti nebuvo (t. 19, b. l. 79). 2020 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados Nr. 04/14-2-8-7740 dėl UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinės finansinės veiklos duomenimis, buvo tirti UAB „duomenys neskelbtini“ sandoriai su UAB „duomenys neskelbtini“. Tyrimo laikotarpis apėmė 2017 – 2018 metus. UAB „duomenys neskelbtini“ pagrindinė vykdoma veikla – elektros paskirstymo ir valdymo įrangos gamyba, kitų mašinų įrangos, naudojamos pramonėje, prekyboje ir navigacijoje, didmeninė prekyba, techninis tikrinimas ir analizė, kita didmeninė prekyba. Bendrovės deklaruota veikla – elektros skirstomosios ir valdymo įrangos gamyba. Tyrimui nebuvo pateikti krovinio važtaraščiai, kurie patvirtintų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių pervežimus UAB „duomenys neskelbtini“. 2019 m. spalio 16 d. atliktos kratos UAB „duomenys neskelbtini“ buveinėje ir gamybinėse patalpose krovinio važtaraščiai nerasti, pagal reikalavimą iki specialisto išvados surašymo krovinio važtaraščius, patvirtinančius prekių gavimą iš UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ nepateikė. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. liepos 17 d. rašytiniu paaiškinimu informavo, kad ji neturi jokių krovinio gabenimo važtaraščių, patvirtinančių prekių vežimą į UAB „duomenys neskelbtini“, nes bendrovė prekių nesandėliuoja ir neturi krovininio transporto (t. 19, b. l. 39 – 59). Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius G. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą. UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius buvo įtariamas ir savo kaltę pripažino, kad 2017 – 2018 metais tyčia apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra buhalterė jo nurodymu į buhalterinę apskaitą įtraukė realiai neįvykusias ūkines operacijas dėl nereikalingų bendrovės veiklai medžiagų profiliuotos stogo dangos pirkimo iš UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 19, b. l. 5 – 34). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys reikšmingi teismo vidinio įsitikinimo susiformavimui dėl nuteistojo kaltės.

27. Be kita ko, nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 m. kovo 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3601150 iš „duomenys neskelbtini“ pirko stogo dangą, kuri krovinio važtaraščiu Nr. 3601292 buvo nugabenta A. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. Š. pateikė dokumentus, pagrindžiančias įvykusias ūkines operacijas dėl stogo dengimo derinimo su UAB „duomenys neskelbtini“: 2016 m. kovo 15 d. „Produkto pardavimo informaciją ir atitikties deklaracijas“ (t. 8, b. l. 155); 2016 m. kovo 21 d. „Patikslintą komercinį pasiūlymą“ (t. 8, b. l. 156), ant kurio ranka padarytas įrašas „Už stogo dangą ir darbus sumokėjo 7 000 Eur (septyni tūkstančiai Eur). Pinigai paimti R. K., parašas, kuriame išvardintos medžiagos, reikalingos dangos keitimui objekte (duomenys neskelbtini) bendra mokėtina suma – 4 001, 79 Eur. Pasiūlymo I ir II grafose nurodytos medžiagos, įsigytos iš „duomenys neskelbtini“ sudaro 2 779,72 Eur(2 409,79+369,93) (t. 8, b. l. 156; t. 10, b. l. 132). Taip pat pateikė 2016 m. kovo 21 d. „Patikslintą lokalinę sąmatą“ (t. 8, b. l. 157). Liudytoja P. T. pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ surašytą 2016 m. kovo 4 d. „Komercinį pasiūlymą“ už 4 070 Eur (t. 8, b. l. 163); 2016 m. balandžio 5 d. „Patikslintą komercinį pasiūlymą“ už 4 430 Eur, kuriuose išvardintos medžiagos, reikalingos stogo dangos keitimui objekte (duomenys neskelbtini). Ant „Patikslinto komercinio pasiūlymo“ ranka padarytas įrašas, „Už medžiagas sumokėta ir paimta viso 4 430 Eur (keturi tūkstančiai Eur) R. K., parašas“ (t. 8, b. l. 165) Taip pat liudytoja pateikė 2016 m. kovo 4 d. „Lokalinę sąmatą“ už 2 980 Eur (t. 8, b. l. 164) ir 2016 m. balandžio 5 d. „Patikslintą lokalinę sąmatą“ už 3 100 Eur, ant kurios ranka įrašyta „Už darbus sumokėjo 2 000 Eur (du tūkstančius Eur) R. K., parašas“ (t. 8. b. l. 166). P. T. pateikė 2016 m. balandžio 13 d. „Produkto pardavimo informaciją ir atitikties deklaracijas“ (t. 8, b. l. 160), „duomenys neskelbtini“ vardu išrašytą 2016 m. balandžio 13 d. krovinio važtaraštį Nr. 3602197 (t. 8, b. l. 161– 162). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 m. balandžio 13 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3601981 iš „duomenys neskelbtini“ AS pirko šokolado spalvos stogo dangą, kuri krovinio važtaraščiu Nr. 3602197 buvo nugabenta P. T. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 9; 18). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 m. gegužės 23 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3603505 iš „duomenys neskelbtini“ AS pirko pilkos spalvos stogo dangą, kuri krovinio važtaraščiu Nr. 3603853 buvo nugabenta V. Č. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 103; 104 – 105). Byloje yra liudytojos R. B. pateikti dokumentai: UAB „duomenys neskelbtini“ vardu surašytas 2016 m. gegužės 31 d. „Komercinis pasiūlymas“ už 3 400 Eur, 2016 m. liepos 18 d. „Patikslintas komercinis pasiūlymas“ už 4 300 Eur, kuriuose išvardintos medžiagos, reikalingos stogo dangos keitimui objekte (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 173; 175); 2016 m. gegužės 31 d. „Lokalinė sąmata“ už 2 485 Eur (t. 8, b. l. 174) ir 2016 m. liepos 18 d. „Patikslinta lokalinė sąmata“ už 2 850,15 Eur. Kaip matyti, ant „Patikslintos lokalinės sąmatos“ ranka padarytas įrašas („4 300 Eur +2 850 Eur =7 150 Eur -1 000=6 150 Eur)“ (t. 8, b. l. 176). Taip pat liudytoja pateikė 2016 m. liepos 13 d. „Produkto pardavimo informaciją ir atitikties deklaraciją“ (t. 8, b. l. 170), „Lietaus vandens nuvedimo sistemos garantiją“ (t. 8, b. l. 171), „duomenys neskelbtini“ vardu išrašytą 2016 m. liepos 13 d. krovinio važtaraštį Nr. 3606264 (t. 8, b. l. 172). UAB „duomenys neskelbtini“ pagal 2016 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3605755 iš „duomenys neskelbtini“ AS rudos spalvos stogo dangą, medžiagas, kurios krovinio važtaraščiu Nr. 3606264 buvo nugabentos R. B. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 20). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3607794 iš „duomenys neskelbtini“ AS pirko pilkos spalvos stogo dangą (t. 8, b. l. 42), kuri krovinio važtaraščiu Nr. 3608386 buvo nugabenta G. B. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 43). UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 m. rugpjūčio 5 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3607088 iš „duomenys neskelbtini“ AS pirko rudos spalvos stogo dangą (t. 8, b. l. 79), kuri krovinio važtaraščiu Nr. 3607645 buvo nugabenta L. K. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 80). Be to, nustatyta, kad 2017 m. sausio 5 d. UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3700045 iš „duomenys neskelbtini“ AS pirko pilkos spalvos stogo dangą (t. 8, b. l. 56), kuri krovinio važtaraščiu Nr. 3700052 nugabenta V. P. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 57). Nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2017 m. birželio 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3705138 iš „duomenys neskelbtini“ AS pirko pilkos palvos stogo dangą (t. 8, b. l. 82), kuri krovinio važtaraščiu Nr. 3705345 buvo nugabenta J. V. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 83). UAB „duomenys neskelbtini“ 2017 m. spalio 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3711744 iš „duomenys neskelbtini“ AS pirko šokolado spalvos stogo dangą (t. 8, b. l. 88), kuri krovinio važtaraščiu Nr. 3712106 buvo nugabenta M. Š. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 93). Nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. vasario 19 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3801067 iš „duomenys neskelbtini“ AS pirko keturis vienetus stoglangius su priedais (t. 8, b. l. 112), kurie krovinio važtaraščiu Nr. 3801113 buvo nugabenti D. R. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 113). UAB „duomenys neskelbtini“ 2017 m. spalio 1 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3811376 iš „duomenys neskelbtini“ AS pirko rudos spalvos stogo dangą (t. 8, b. l. 97), kuri krovinio važtaraščiu Nr. 3811691 buvo nugabenta L. S. adresu (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 98).

28. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įrodyta, kad D. V. pasisavino UAB „duomenys neskelbtini“ pinigines lėšas bei padarė žalą UAB „duomenys neskelbtini“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi aukščiau išdėstyti bylos duomenys sudaro tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir leidžia daryti pagrįstas išvadas dėl D. V. nusikalstamų veiksmų. Nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimo išvados pagrindžia BK 183 straipsnio 2 dalies požymių buvimą D. V. veikoje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog D. V., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio, tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos, iš 17 kaltinime nurodytų asmenų gavęs apmokėjimą grynais pinigais neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, nesurašė kasos pajamų orderių ar pinigų priėmimo kvitų, patvirtinančių grynųjų pinigų gavimą, pinigų neįnešė į bendrovės kasą, tokiu būdu pasisavino UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą. D. V. iš esmės nepripažįsta pasisavinęs UAB „duomenys neskelbtini“ pinigines lėšas, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiems tikslams buvo panaudoti iš fizinių asmenų gauti pinigai, taip pat nenustatyta, kad jie buvo panaudoti įmonės reikmėms. Faktas tas, kad kaltinime nurodytų fizinių asmenų sumokėti grynieji pinigai į UAB „duomenys neskelbtini“ kasą nepateko, o tai yra UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančių pinigų pasisavinimas. Taigi, turtinė žala UAB „duomenys neskelbtini“ buvo padaryta, D. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

29. BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-123-1073/2020 Nr. 2K-10-648/2022).

30. D. V. nuteisimas apeliaciniame skunde ginčijamas vieninteliu argumentu – D. V. veikoje nėra objektyviosios pusės požymio – neteisėtų veiksmų. Anot apelianto, apgaulingas apskaitos vedimas buvo susijęs su tariamu pajamų neatvaizdavimu apskaitoje ir mokesčių nesumokėjimu, kas teismo išteisinamąja nuosprendžio dalimi nebuvo laikoma neteisėta veika. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka. Akcentuotina, pirmosios instancijos teismas išteisino D. V. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) nustatęs, kad neteisingų duomenų į deklaracijas įrašymo pagrindinis tikslas buvo nuslėpti grynųjų pinigų, gautų iš užsakovų, pasisavinimą, o ne tikslas išvengti mokesčių ir to norėjimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant šio tikslo (išvengti mokesčių) negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau pažymėjo, kad už neteisingų duomenų įrašymą į deklaracijas ir tokių deklaracijų pateikimą kitais tikslais, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. V., 2016 – 2018 metais iš kaltinime nurodytų 17 fizinių asmenų gavęs ne mažiau kaip 46 694 Eur pajamų už parduotas stogo dangos medžiagas, neišrašė PVM sąskaitų faktūrų, nesurašė kasos pajamų orderių ar pinigų priėmimo kvitų, grynųjų pinigų gavimo neapskaitė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinėje apskaitoje. Dėl minėtų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 – 2018 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokią išvadą patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada ir rašytinė bylos medžiaga.

31. D. V. nuo 2011 m. lapkričio 17 d. yra UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, nuo 2011 m. lapkričio 17 d. vyr. buhalterė V. V.. V. V. 2019 m. kovo 20 d. buvo apklausta BPK 80 straipsnio 1 punkto ir BPK 82 straipsnio 3 dalies pagrindais ir nurodė, kad ji, kaip vyr. finansininkė, pildo ataskaitas, deklaracijas bei teikia jas Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, esant reikalui išrašo sąskaitas faktūras, pildo kitus dokumentus. Su klientais bendrauja ir kasininko funkcijas atlieka direktorius (t. 10, b. l. 111 – 112). Atsiskaitymo grynaisiais pinigais su UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi D. V. patvirtina aukščiau aptartų liudytojų parodymai, kuriuos teisėjų kolegija laiko patikimais ir nekartoja. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai davė parodymus dėl aplinkybių, susijusių su UAB „duomenys neskelbtini“ suteiktomis paslaugomis. Iš liudytojų parodymų seka, kad fiziniai asmenys sumokėjo pinigus grynaisiais, tačiau šios ūkinės operacijos „duomenys neskelbtini“ apskaitoje nebuvo registruotos.

32. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

33. Kaltinimas D. V. dėl apgaulingo UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinės apskaitos tvarkymo grindžiamas ne tik liudytojų parodymais, bet ir 2019 m. lapkričio 27 d. specialisto išvada Nr. 04/14-2-16-12495, kurioje nustatyti dėl nuteistojo apgaulingai tvarkytos apskaitos kilę padariniai. Vyriausioji specialistė D. S., ištyrusi jai pateiktus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (2016 – 2018 m. PVM deklaracijas, UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitų išrašus, įvairių įmonių, tuo pačiu „duomenys neskelbtini“ AS pateiktą informaciją, liudytojų parodymus, reikšmingus tyrimui ir k.t.) pateikė specialisto išvadą, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 – 2018 m. nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, keliamais buhalterinei apskaitai, kurie reglamentuoti šiuose straipsniuose: 6 straipsnio 2 dalyje (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalyje (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais). Taip pat Bendrovė nesivadovavo 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto (pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas) reikalavimais, nes gavusi grynaisiais pinigais 47 180 Eur, neišrašė kasos pajamų orderių, jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Nurodyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ už 2018 m. parduotą stogo dangą iš L. B. gavo nenustatytos sumos dydžio avansą, tačiau Bendrovė, priėmusi pinigus, neišrašė pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento, jo neužregistravo buhalterinėje apskaitoje. Kadangi į Bendrovės kasą už parduotas prekes nebuvo įnešta 47 180 Eur, todėl Bendrovė patyrė 47 180 Eur nuostolį. Bendrovė 2016 – 2018 m. Pardavimo operacijų registruose atvaizdavo neteisingus duomenis apie parduotas prekes, gautas pajamas. Kasos registre atvaizdavo neteisingus duomenis apie 2016 – 2018 m. gautus grynus pinigus. Dėl šių aplinkybių iš registrų neteisingus duomenis perkėlė į balansą, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 – 2018 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 7, b. l. 129–154). 2020 m. kovo 17 d. apžiūros protokolo duomenimis, specialistė D. S., peržiūrėjusi ikiteisminio tyrimo medžiagą, turimus UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentus, liudytojų apklausas bei priedus prie apklausų, dokumentų apžiūrai pateikus liudytojų papildomos apklausos protokolus, papildomus dokumentus, padarė išvadą, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 – 2018 m. neapskaitė 46 694 Eur (t. 8, b. l. 137–141). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, minėta specialisto išvada patvirtina, jog dėl neteisėtų nuteistojo D. V. veiksmų ir dėl to padarytų įstatymų pažeidimų atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ 2016 – 2018 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstama veika pasireiškė daugkartiniais (nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio) Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimais. D. V. UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, todėl pagal užimamas pareigas galėjo ir privalėjo žinoti buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus ir jų reikalavimų savo veikloje laikytis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

34. Apeliantas nesutinka su D. V. taikytu 46 694 Eur konfiskavimu valstybės naudai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, išteisindamas D. V., pripažino, jog duomenis apie gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius jis įrašė į deklaracijas teisingai, taigi, faktiškai jokių UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančių lėšų nepasisavino ir šiai įmonei, tuo pačiu valstybei, turtinės žalos nepadarė. Apelianto įsitikinimu, nesant žalos teismas negalėjo konfiskuoti ir D. V. turto. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

35. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, t. y. šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskuotinu turtu pripažino nusikalstamos veikos rezultatą. Pažymėtina, jog uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma, panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-80-222/2020, Nr. 2K-189-387/2021).

36. Kaip anksčiau šiame nuosprendyje nustatyta, D. V. pagrįstai nuteistas už UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančių 46 694 Eur pasisavinimą. Nuteistasis gavo finansinės naudos iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes pasisavino už prekes sumokėtus fizinių asmenų pinigus, ką buvo bandoma nuslėpti apgaulingai tvarkant UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą. Byloje nenustatyta, kad šios lėšos buvo panaudotos Bendrovės reikmėms, todėl buvo padaryta turtinė žala UAB „duomenys neskelbtini“. Taigi, byloje nustačius neteisėtus nuteistojo veiksmus, akivaizdu, kad minėtus pinigus jis gavo būtent dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nagrinėjamoje byloje civilinių ieškinių nepareikšta. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad D. V. nusikalstamu būdu įgijo ne mažiau 46 694 Eur, tai yra pasisavino neapskaitytus pinigus ir praturtėjo, šią sumą laikė nusikalstamos veikos rezultatu bei pagrįstai konfiskavo tokios pat vertės jo turtą. Apeliacinio skundo argumentas, susiję su ieškiniu, kuris nėra pareikštas, bet, anot apelianto, gali būti pareikštas ateityje, yra nepagrįstas, nes jis susijęs su hipotetine situacija. Be to, sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimas po nuosprendžio konfiskuoti turtą priėmimo nelemia dvigubo nubaudimo, nes turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis išsprendžiamas vykdymo procese. Tiek teismo nuosprendis dėl turto konfiskavimo, tiek sprendimai dėl nusikalstama veika patirtos žalos atlyginimo vykdomi pagal CPK normas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019). Nuteistasis gavo naudos iš savo nusikalstamų veiksmų, byloje jo atžvilgiu civilinis ieškinys nepareikštas, todėl, siekiant iš nuteistojo atimti gautą finansinę naudą, nusikalstamos veikos rezultatas turi būti konfiskuotas. Šiuo metu tik taikant turto konfiskavimą gali būti tiek atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, tiek užtikrinta, kad nusikalstamos veikos padarymas D. V. nebūtų naudingas.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra tai, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017).

38. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. Tokiu būdu, skiriant bausmes aiškus prieštaravimas teisingumo principui, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.

39. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos.

40. D. V. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių, o kita sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato (BK 183 straipsnio 2 dalis). D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Skirdamas bausmę, tuo pačiu ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog ikiteisminis tyrimas, bylos nagrinėjimas teisme užtruko ilgą laiką. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės atėmimo bausmę, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką - piniginę baudą ir galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 75 straipsnio 3 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) ir iš dalies atidėjo paskirtos bausmės vykdymą, bei nustatė po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydį – 6 mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, joje surinktus duomenis, charakterizuojančius D. V., reikšmingus bausmės skyrimui, įvertina tai, kad po santuokos nutraukimo su A. V. nepilnamečio sūnaus M. V., gimusio (duomenys neskelbtini) m., gyvenamoji vieta nustatyta su D. V., todėl nuteistajam atliekant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį (šešis mėnesius), jo nepilnametis vaikas liktų be tėvo priežiūros ir rūpesčio. Nuteistasis turi būsto kreditą, kurį atitinkamais terminais ir dalimis turi grąžinti bankui. D. V. teisiamas pirmą kartą, nebuvo baustas ir administracine tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, prieš D. V. vykdytas baudžiamasis procesas, grėsusi laisvės atėmimo bausmė, tuo pačiu grėsmė būti atskirtam nuo nepilnamečio vaiko bus pamoka bei paveiks nuteistąjį D. V.. Šie motyvai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga ir jam turi būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo prašymo atidėti 2 metams visos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą. D. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų pabaiga yra 2018 metų lapkričio mėnuo. Tuo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.) nebuvo numatyta galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už sunkaus nusikaltimo padarymą. Laisvės apribojimas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nustatant atitinkamus įpareigojimus, šiuo atveju būtų tinkama ir teisinga bausmė. Skiriant bausmę tinkamiausias įpareigojimas būtų atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą įmonei, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas. D. V. taikytas 46 694 Eur vertės turto konfiskavimas, o atsižvelgiant į kitus finansinius įpareigojimus, jo finansinė padėtis tik dar labiau pablogėtų, todėl jam skiriamas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 150 valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). D. V. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskiriant D. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą maksimaliam, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme numatytam, terminui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. V. paskirtos bausmės pakeisti.

D. V., pripažintam kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams (BK 48 straipsnio 2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigojant D. V. neatlygintinai išdirbti 150 valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 400 MGL dydžio – 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur bauda, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti D. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams (BK 48 straipsnio 2017 gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija), įpareigojant D. V. neatlygintinai išdirbti 150 valandų per vienerius metus šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.