- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- II-181-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00914-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. L.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2020 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2337-2020 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2020 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2337-2020 V. L. buvo pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2020 m. sausio 20 d., 09.45 val., Vilniuje, Laisvės pr. važiuojant nuo Karoliniškių mikrorajono link Lazdynų mikrorajono, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,88 promilės neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. L. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę ar pakeisti jos taikymo terminą. Skunde V. L. su skundžiamu nutarimu nesutinka nurodydamas, jog jis priimtas neištyrus (nenustačius ir neįvertinus) visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, todėl jis yra neteisėtas, nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas nurodė, jog administracinio nusižengimo padarymo išvakarėse (2020 m. sausio 19 d.), būdamas namuose su draugu vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę), dviese išgėrė 0,5 l. talpos butelį degtinės. Kitos dienos rytą (2020 m. sausio 20 d.), apie 8.30 val., paskambinus jo sugyventinės broliui ir paprašius pas jį atvykti, kadangi pastarasis nugriuvo ir susižalojo koją, V. L. nejausdamas jokių apsvaigimo požymių, apie 9.00 val., kartu su sugyventine jo vairuojamu automobiliu nuvyko pas jos brolį. Atvykus pas sugyventinės brolį, nusprendus jį vežti į gydymo įstaigą, važiuojant į ligoninę jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kurie vykdė vairuotojų blaivumo kontrolę ir jam nustatė 0,88 promilės girtumo laipsnį. Skunde nurodoma, jog administracinis nusižengimas padarytas norint padėti nelaimės ištiktam sugyventinės broliui, kuris turi invalidumą, gyvena vienas, todėl nebuvo kitų asmenų, kas ištikus nelaimei galėtų jam skubiai padėti. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas nutarimas priimtas neįvertinus pareiškėją charakterizuojančios informacijos – kad tai pirmasis jo tokio pobūdžio nusižengimas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, alkoholį vartoja saikingai, įvykis nulemtas atsitiktinumo, o yra ne dėsninga jo elgesio išraiška. Iki administracinio nusižengimo padarymo dirbo turistinio autobuso vairuotoju, turi didesnę nei 10 metų darbo patirtį, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, užsirekomendavęs kaip nevartojantis alkoholio darbuotojas. V. L. nurodė, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, buvo priverstas išeiti iš darbo, kadangi neteko galimybės vykdyti savo tiesioginių pareigų – vairuoti autobuso, tokiu būdu neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, kas skaudžiai atsiliepė ne tik jo, bet ir jo šeimos gyvenimui – iškilo reali grėsmė, kad nebeišgalės patenkinti net būtiniausių savo šeimos poreikių.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su V. L. skundo argumentais nesutinka, prašė V. L. skundo netenkinti. Nurodė, kad V. L. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to jis galėjo nuspėti neigiamų pasekmių kilimo riziką - galimas pasekmes kilsiančias jam bei jos artimiesiems dėl neleistino elgesio. Institucijos nuomone V. L. skunde išdėstytuose motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą skunde išdėstytais motyvais ir paaiškino, jog alkoholį vartojo iš vakaro, išgėrė kartu su draugu 0,5 l. talpos degtinės butelį, alkoholį baigė vartoti apie 24 val., ryte jautėsi gerai, paskambino sugyventinės brolis, pranešė jog susižalojo koją, dėl ko reikėjo skubiai vykti pas jį. Pasiėmę sugyventinės brolį, nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, bevažiuojant jį sustabdė policija. Pareiškėjas nurodė, kad jo sugyventinė taip pat turi teisę vairuoti, todėl, jei ryte būtų jautęsis dar apsvaigęs nuo alkoholio, tai būtų vairavusi jo sugyventinė, bet kadangi jis pats jautėsi gerai, todėl ir vairavo. Pareiškėjas nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusižengimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs, nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės bei V. L. kaltės klausimas neginčijami, skunde prašoma panaikinti administracinio poveikio priemonę ar sumažinti jos taikymo terminą, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti V. L. reikalinga siekiant vykdyti iki administracinio nusižengimo padarymo vykdytą darbinę veiką – vairuoti turistinį autobusą, bei tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui ir patenkinti būtiniausius šeimos poreikius.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti ar sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Visų pirma, nustatyta, kad V. L. vairavo automobilį, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, artimas šio neblaivumo laipsnio vidurkiui. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, lengvas neblaivumas yra tuomet, kai nustatomas didesnis negu 0,4 promilės, bet nedidesnis negu 1,5 promilės neblaivumas. V. L. nustatytas 0,88 promilės neblaivumas. Pažymėtina, jog V. L. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik paties pažeidėjo sveikatai ir gyvybei, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Tokiais savo veiksmais V. L. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. V. L. teiginiai, kad sėsdamas už vairo nemanė, jog yra neblaivus, nelaikytinas sąžiningu suklydimu vertinant situaciją, nes jis pats žinojo ir suprato, kad vartojo stiprų alkoholį ir jo buvo išgėręs pakankamai didelį kiekį (kaip pats nurodė su draugu išgėrė 0,5 l degtinės), nuo tada, kai baigė vartoti alkoholį (kaip pats nurodė – tai buvo apie 24 val. nakties) iki momento, kai sėdo už vairo (nusižengimas padarytas 9.45 val.) tebuvo praėjusios tik beveik 10 valandų, tačiau šių aplinkybių nepaisė ir mieste ryto metu vairavo automobilį, vietoj to, jog pasinaudotų taksi ar pavėžėjimo paslaugas teikiančių bendrovių paslaugomis.
Antra, byloje nenustatyta V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese, paskiriant jam minimalią administracinę nuobaudą - baudą ir minimaliam terminui atimant specialiąją teisę vairuoti.
Trečia, kad teisė vairuoti transporto priemones V. L. reikalinga siekiant vykdyti iki administracinio nusižengimo padarymo vykdytą darbinę veiką – vairuoti turistinį autobusą, bei tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui ir patenkinti būtiniausius šeimos poreikius, nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų šios specialios teisės atėmimo terminą sumažinti. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad V. L. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga siekiant vykdyti darbinę veiką ir tokiu būdu užsidirbti pinigų pragyvenimui, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai V. L. poreikiai, jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės, viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.
Ketvirta, teismas, spręsdamas paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą taip pat atsižvelgė ir į pareiškėjo ir jo atstovo skunde bei teisme nurodytą aplinkybę, jog administracinį nusižengimą V. L. padarė veikdamas būtinojo reikalingumo aplinkybėmis, kadangi neišvengiamai turėjo suteikti pagalbą susitraumavusiam sugyventinės broliui. Įvertinus kartu su skundu pateiktą V. L. sugyventinės brolio V. D. medicinos dokumentų išrašą nustatyta, kad pastarasis gydytas nuo 2020 m. sausio 20 d., jam diagnozuotas dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio impresinis lūžis bei dešinio šeivikaulio galvos lūžis, tačiau remiantis dokumente išdėstytais duomenimis, V. D. jau 2020 m. sausio mėnesio pradžioje buvo pasikreipęs koją, 2020 m. sausio 16 d. buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini) ortopedo traumatologo, atsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir tik kliniškai ir radiologiškai nustačius dešinio blauzdikaulio lat. kondilo impresinį lūžį, pacientas buvo hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini) traumatologijos skyrių, t. y. iš medicininės dokumentacijos matyti, kad į (duomenys neskelbtini) V. D. buvo pristatytas ne ekstrine tvarka, o pagal jam išduotą siuntimą. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, jog V. D. koja jau buvo sutraumuota ir dėl jos gydymo konsultuotasi dar likus kelioms dienoms iki V. L. įvykdyto administracinio nusižengimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamų duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo deklaruojamą būtinojo reikalingumo visų būtinų sąlygų egzistavimą. Pirmiausia, pareiškėjas negalėjo nurodyti, kodėl stipriai susižalojus jo sugyventinės broliui, nebuvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, o aplinkybę, kad būtent jis (pareiškėjas) turėjo vairuoti automobilį, V. L. argumentavo ne kažkokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, o tik tuo, jog jis nemanė, kad dar gali būti apsvaigęs nuo alkoholio, juo labiau, kad kartu su juo tuo metu buvo ir sugyventinė, galinti vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo pasirinktos priemonės ir būdai išvengti gresiančio pavojaus savo sugyventinės brolio sveikatai nebuvo adekvatūs galėjusioms kilti pasekmėms, nes siekiant apsaugoti kito asmens sveikatą, juolab, kad iš bylos medžiagos nėra nustatyta, jog toks sužalojimas kėlė grėsme žmogaus gyvybei, o medicininė dokumentacija patvirtina, jog asmuo į gydymo įstaigą pristatytas su siuntimu, t. y. planine tvarka, ir vairuojant automobilį neblaiviam buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kartu su pažeidėju važiavusios sugyventinės ir jos sužaloto brolio sveikatai ar net gyvybei, kitų eismo dalyvių saugumui. Iš to darytina išvada, kad V. L. neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino ar baudos, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5, 6 dalyse paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-323-919/2019). Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės poveikio priemonės paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų ar sunkumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti.
Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu V. L. paskirta teisinga administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti atėmimas) minimaliam terminui, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2020 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2337-2020.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.