Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo G. V. (G. V.) atstovui advokato padėjėjui Povilui Blažiui, išvadą byloje duodančios institucijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių tarnyba) atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui G. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Rita Lankutienė ieškinį palaikė, pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad atsakovas grįžęs gyventi į Lietuvą savo nepilnametėms dukroms iki 2021 m. rugsėjo mėnesio teikė po 140 Eur išlaikymą, o vėliau visiškai nustojo teikti išlaikymą. Su dukromis atsakovas bendravo ypač retai, nors dukros bendravimo norėjo. Nurodė, kad abi ieškovės dukros turi įvairių sveikatos problemų ir visas rūpestis dukromis tenka ieškovei. Mano, kad ieškovė visiškai įrodė dukrų optimalius poreikius, tai yra tik būtiniausi dukrų poreikiai. Atsakovo išlaikymo skola paskaičiuota atsižvelgus į dukrų buvusius poreikius. Kiekvienai dukrai prašomas išlaikymo dydis net neviršija minimalaus atlyginimo dydžio, o poreikiai paskaičiuoti mažesni.

Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Neimantė Nicienė perskaitė byloje pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečių vaikų K. V., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė L. G., o tėvas – atsakovas G. V.. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė L. G. Lietuvos Respublikoje nėra registravusi transporto priemonių savo vardu, taip pat Lietuvos Respublikoje jos vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino Jungtinėje Karalystėje turinti transporto priemonę. Iš byloje pateiktų priedų (išverstų) matyti, kad ieškovė nuo 2023 m. balandžio 1 d. už būsto nuomą moka 115,32 svarus sterlingus per savaitę, t. y. 134,98 Eur (Lietuvos banko 2024 m. vasario 1 d. valiutų keitimo kursas) arba 539,92 Eur į mėnesį. Iš pranešimo apie Tarybos mokestį už 2022-2023 metus matyti, kad Tarybos mokestis nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sudarė 1378,13 svarų sterlingų (1613,74 Eur). Taip pat matyti, kad siekiant padengti pragyvenimo išlaidas Jungtinės Karalystės Vyriausybė skiria ieškovei 802,82 svarų sterlingų (939,69 Eur) išmoką per mėnesį. 2023 m. kovo 15 d. duomenimis Jungtinėje Karalystėje ieškovė už pirmąjį vaiką gavo 21,80 svarų sterlingų (25,52 Eur), o už antrąjį 14,45 svarų sterlingų (16,91 Eur) pašalpą kas savaitę, t. y. vidutiniškai už vieną vaiką per mėnesį ieškovė gavo po 84,86 Eur per mėnesį. Iš ieškovės pridėtos formos, kurioje nurodyta iš darbo išeinančio darbuotojo informacija matyti, kad ieškovė iki 2022 m. vasario 9 d. darbovietėje uždirbo 10 032,10 svarus sterlingus (11 742,38 Eur), tuo tarpu mokesčiai nuo šios sumos sudarė 596 svarus sterlingus (697,61 Eur). Kitoje darbovietėje ieškovė iki 2022 m. balandžio 5 d. uždirbo 724,39 svarus sterlingus (847,88 Eur). Be kita ko, ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog jai buvo atlikta plaštakų operacija, taip pat duomenis apie dukroms išrašytus siuntimus pas gydytojus ir dukrų persirgtas tam tikras ligas. Iš pridėtų dokumentų matyti, kad nepilnametės K. V. ir A. V. 2022 m. rugsėjo 12 d. duomenimis mokėsi (duomenys neskelbtini) bendrojo lavinimo mokykloje. Byloje pateikti kvitai apie ieškovės išleidžiamas sumas maistui ir kosmetikai. Pateikti pinigų priėmimo kvitai apie atsakovo ieškovei už vaikų išlaikymą mokėtas sumas – 240 Eur kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2021 m. birželio 30 d. ir du vėlesni kvitai, kurių data neįskaitoma.

Tuo tarpu iš atsakovo G. V. pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Lietuvoje sudarė santuoką. Santuokos metu atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, kuriam nustatytas neįgalumas. Atsakovas pateikė duomenis, kad yra paėmęs 9 000 Eur vartojimo kreditą, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 12 359,54 Eur. Minėtas kreditas paimtas šeimos reikmėms – automobiliui įsigyti. Taip pat atsakovas su TF Bank AB yra sudaręs 4 000 Eur vartojimo kredito sutartį asmeniniams poreikiams tenkinti, pagal kurią bendra kredito gavėjo mokama suma sudaro 5 822,74 Eur. Vis tik, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog pagal ankstesnę vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojimų nebeturi, o šiuo metu yra paėmęs 20 000 Eur paskolą, ką patvirtina teismui pateikta Vartojimo kredito sutartis Nr. 718522763, vartojimo kredito sutarties paskirtis: kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti. Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovo pajamos laikotarpiu už 2023 m. spalio mėnesį – 2023 m. gruodžio mėnesį, vidutiniškai sudarė 2 761,38 Eur. Be kita ko, iš telefono ekrano foto nuotraukų matyti, kad atsakovas susirašinėjimuose prašė, jog ieškovė atsiųstų savo banko sąskaitos numerį. Duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą byloje nėra pateikta.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių tarnyba pateiktoje išvadoje nurodo, kad nepilnametės dukros nuo gimimo gyvena su mama, kuri rūpinosi ir toliau rūpinasi jų sveikata, ugdymu, kasdieninių poreikių tenkinimu, todėl neabejotina, kad tarp jų vyrauja stiprus tarpusavio emocinis ryšys. Valstybės vaiko teisių tarnyba neturi jokios informacijos, apie tai, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi dukromis, ar būtų nepaisoma jų interesų, taip pat neturi duomenų, jog ieškovės gyvenimo būdas, ar charakterio savybės būtų netinkamos vaikų auklėjimui ir ruošimui savarankiškam gyvenimui, todėl teikia išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, o nepilnamečių vaikų motina geba užtikrinti vaikų poreikius ir saugią aplinką, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų K. V. ir A. V. gyvenamoji vieta turi būti nustatytina su ieškove, vaikų motina L. G., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukromis tvarką: tėvas pagal galimybes kuo dažniau bendrauja su vaikais telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauja vaikų auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaikų interesams; apie savo ketinimą aplankyti vaikus, ne vėliau kaip prieš savaitę informuoja dukras ir jų motiną, suderina su jomis susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, sutartu laiku vaikus pasiima ir grąžina, bendraujant su vaikais užtikrina jiems saugią aplinką; pasiimdamas vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos, užtikrina vaikams saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikams reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.; gali vežtis vaikus už Jungtinės Karalystės ribų tik turėdamas rašytinį motinos sutikimą; veždamasis vaikus į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą – parūpina bilietus, vaikų kelionės dokumentus, vaikus apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.

Valstybės vaiko teisių tarnyba pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka nepažeidžia bei neapriboja tiek vaikų teisės bendrauti su tėvu, tiek tėvo teisės bendrauti su vaikais, todėl jos siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių K. V. ir A. V. interesams.

Teismas susipažinęs su ieškovės ieškinyje pasiūlyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka iš esmės atitinka ir užtikrina, tiek tėvo, tiek nepilnamečių vaikų interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkina visiškai ir nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti nepilnamečių dukrų K. V. ir A. V. išlaikymui iš atsakovo, jų tėvo G. V., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 470 Eur kiekvienai iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo dukroms suma, kadangi jo manymu ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė kiekvieną mėnesį patiria po 765 Eur dydžio išlaidas. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad ji finansiškai gali prisidėti prie nepilnamečių dukrų išlaikymo kiekvienai skiriant ne daugiau kaip 200 Eur, kadangi ji yra sveika ir darbinga moteris, kas sąlygoja, jog ieškovė turi galimybes gauti didesnes pajamas ir proporcingai prisidėti prie nepilnamečių dukrų išlaikymo. Mano, kad ieškovė turi visas galimybes gauti didesnes pajamas ir didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat papildomai pažymėjo, jog pati ieškovė net nežino kiek yra būtina skirti vaikų išlaikymui ir jos nurodytos pinigų sumos nėra tikslios. Vien tai, jog ieškovė augina dar mažametį vaiką nėra pagrindas ieškovei uždirbti mažesnes pajamas, nors, kaip buvo pažymėta teismo posėdyje, ieškovės pajamos su valstybės parama sudaro apytikriai apie 1400 Eur, taigi ieškovės pajamos iš esmės siekia atsakovo pajamas, todėl mano, kad vaikų išlaikymo suma turėtų būti paskirstoma tolygiai. Mano, kad vienam tėvui tenkanti išlaikymo dalis turėtų sudaryti apie 316 Eur, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad dar gaunami vaiko pinigai, kurie turėtų būti atimti, tai vienam tėvui tenkanti dalis sudarytų apie 270 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, jog atsakovas galėtų teikti išlaikymą, ne didesnį nei suformuotas teismų praktikoje, atsižvelgiant į minimalų atlyginimą, atskaičius vaiko pinigus.

Teismo vertinimu, šioje byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi, abiejų šalių pajamos, įskaičius ieškovei skiriamą paramą, viršija Lietuvos Respublikos atlyginimų vidurkį. Vis tik, ieškovė, nors ir būdama sveika bei darbinga, dirba nepilnu etatu, konkrečių aplinkybių, išskyrus tai, jog ieškovė tam tikromis dienomis pasiima mažametį sūnų dieną iš ugdymo įstaigos, dėl kurių ieškovė negalėtų dirbti pilnu etatu ir uždirbti didesnes pajamas, iš esmės nenurodė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenų apie galimai (ne)turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą užsienio valstybėje - Jungtinėje Karalystėje, kurioje pastaruoju metu gyvena, ieškovė teismui nepateikė. Taip pat ieškovė nenurodė aplinkybių, kodėl jos mažamečio sūnaus iš ugdymo įstaigos negali pasiimti kiti asmenys, pavyzdžiui mažamečio sūnaus tėvas gyvenantis kartu su ieškove, todėl šiuo konkrečiu atveju sutiktina su atsakovo atstovo pozicija, jog vien tai, jog ieškovė augina mažametį vaiką, nėra pagrindas ieškovei dirbti mažiau ir uždirbti mažesnes pajamas bei šiuo pagrindu reikalauti iš atsakovo prie nepilnamečių dukrų išlaikymo prisidėti didesne dalimi. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog nors atsakovo gaunamos pajamos ženkliai viršija Lietuvos Respublikoje mokamo vidutinio darbo užmokesčio dydį, atsakovas taip pat augina dar vieną mažametį vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas, taip pat, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų bei teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, atsakovas turi įsipareigojimų kredito įstaigoms.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybės, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas disponuojant savo turtu ir pajamomis ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

Kaip minėta, Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga šiuo metu sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių arba 708,42 Eur atskaičius mokesčius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio).

Šiuo konkrečiu atveju, ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, jog abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės leidžia jiems teikti vaikams teismų praktikoje pripažintą orientacinį išlaikymą, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisti po 330 Eur kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Nagrinėjamu atveju, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškovė prašo priteisti materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, tuo tarpu, iki ieškinio pateikimo, gali būti priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, todėl materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 330 Eur kas mėnesį, teismas priteisia nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 21 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė L. G.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Ieškovė L. G. prašo iš atsakovo G. V. nepilnamečiams vaikams K. V. ir A. V. priteisti neteikto išlaikymo skolą 16 100 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., t. y. už praėjusius 23 mėnesius kiekvienai dukrai neteikto 350 Eur dydžio išlaikymo sumą.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas jau gyvendamas atskirai, dukrų išlaikymui iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. mokėjo po 120 svarų sterlingų, apie 140 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai, tačiau atsakovui 2021 m. rugpjūčio mėnesį grįžus gyventi į Lietuvą, išlaikymo teikimas visiškai nutrūko. Nurodo, kad atsakovo iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos geranoriškai mokamas išlaikymas dukroms buvo per mažas, ieškovė prašė atsakovo skirti daugiau lėšų, tačiau jis daugiau nemokėjo, todėl iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai dukrai, paskaičiuotą po 350 Eur kas mėnesį.

Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad su atsakovu buvo žodinis susitarimas, kad jis prisidės prie dukrų išlaikymo, tarėsi, kad atsakovas abiem dukroms skirs 240 svarų sterlingų per mėnesį išlaikymui. Atsakovas gyvendamas Jungtinėje Karalystėje išlaikymo pinigus perduodavo grynais pinigais, bet jam grįžus į Lietuvą išlaikymo teikimas grynai pinigais nutrūko. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas prašė, jog ji duotų jam banko sąskaitos numerį, bet ji sąskaitos numerio taip ir nenusiuntė, nes atsakovas pasakė, kad į orą pinigų nesiųs. Jos manymu atsakovas galvojo, kad ji duos kažkokio tai svetimo žmogaus sąskaitos numerį, o daugiau bendravimo nebuvo.

Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog atsakovas mokėjo ieškovei už abiejų vaikų išlaikymą 240 svarų sterlingų sumą kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Taip pat pateikti du analogiškų sumų pinigų priėmimo kvitai, kurių data neįskaitoma, todėl šiuo konkrečiu atveju, teismui nekyla abejonių, jog šalys, kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė, buvo sutarusios, jog atsakovas teiks kiekvienai iš dukrų išlaikymą po 120 svarų sterlingų, apie 140 Eur, per mėnesį. Atsakovas į bylą taip pat pateikė SMS žinučių foto nuotraukas, iš kurių matyti, jog atsakovas ieškovės prašė, kad ši jam pateiktų banko sąskaitos numerį, tačiau kaip patvirtino ieškovė, ji banko sąskaitos numerio, atsakovui nenusiuntė.

Šiuo konkrečiu atveju, byloje esantys įrodymai ir šalių paaiškinimai neabejotinai patvirtina šalių konkretų susitarimą dėl dukroms teikiamo išlaikymo dydžio, jokių duomenų, kad ieškovė būtų raginusi atsakovą mokėti didesnį išlaikymą dukroms, byloje nėra pateikta. Pastebėtina, jog nors ieškovė byloje prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukroms po 350 Eur kas mėnesį kiekvienai, tačiau pagrįstų argumentų, kodėl iš atsakovo turėtų būti priteistas minėto dydžio periodinis išlaikymo įsiskolinimas, išskyrus tai, jog vaikų poreikiai per minėtą laikotarpį pasikeitė, nepateikia.

Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas ieškovės argumentus dėl atsakovui tenkančios išlaikymo įsiskolinimo sumos, visų pirma, atsižvelgia į geranorišką šalių susitarimą dėl išlaikymo dydžio, šio susitarimo laikymąsi bei ieškovės veiksmus, prieštaraujančius vaikų interesams, nenurodant atsakovui savo banko sąskaitos numerio, į kurią atsakovas galėtų pervesti vaikų išlaikymui skirtas lėšas. Paminėtina ir tai, jog abi šalys iš esmės sutinka, kad atsakovas turėjo teikti kiekvienai iš dukrų po 140 Eur periodinį išlaikymą, pagal šalių žodinį susitarimą, todėl teismo vertinimu, ieškovei manant, kad minėta suma, skiriama dukrų išlaikymui yra per maža, ar atsakovui nustojus teikti išlaikymą grynais pinigais, ieškovė turėjo pagrindą iškart kreiptis į teismą dėl materialinio išlaikymo dukroms priteisimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju, ieškovė tokį veiksmą atliko tik praėjus beveik dvejiems metams, kai atsakovas nustojo teikti išlaikymą.

Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo išlaikymo skola turėtų būti skaičiuojama už neteiktą išlaikymo laikotarpį po 350 Eur sumą kiekvienai iš dukrų, kadangi šalių susitarimas buvo dėl 140 Eur kiekvienam vaikui.

Atsižvelgus į tai, jog pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl už neteiktą materialinį išlaikymą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. (ieškinio pateikimo dienos), nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – po 3310,32 Eur (140 Eur x 23 mėn. ir 20 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovė šioje byloje patyrė 1373 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 109 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 269 Eur už dokumentų vertimus ir 1000 Eur advokatės pagalbos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų reikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Tuo tarpu atsakovas šioje byloje patyrė 1736 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų reikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 70,44 proc., kadangi reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir su tuo susiję išvestiniai reikalavimai patenkinti visiškai – 100 proc., reikalavimas dėl materialinio išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo patenkintas iš dalies – 70,21 proc. (330 Eur / 470 Eur x 100), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas iš dalies 41,12 proc. (6620,64 Eur / 16 100 Eur x 100), todėl iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteistina 967,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1736 Eur, todėl atmetus 29,56 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų (100 proc. – 70,44 proc.) atsakovo naudai iš ieškovės turėtų būti priteistina 513,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį ir abiejų šalių naudai iš priešingos šalies priteisus bylinėjimosi išlaidas už patenkintų / atmestų reikalavimų dalį, teismo vertinimu, siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymą, būtina atlikti priešpriešinių priteistų sumų įskaitymą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 453,98 Eur (967,14 Eur – 513,16 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė šioje byloje įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Už minėtus reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, žyminis mokestis šioje byloje sudaro 327 Eur, todėl šis žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nepilnamečių vaikų K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. V. (G. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. V. (G. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3 310,32 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dešimt eurų 32 ct) kiekvienai, išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečių vaikų K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas G. V. (G. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

- tėvas pagal galimybes kuo dažniau bendrauja su vaikais telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, dalyvauja vaikų auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, nekenkiant vaikų interesams;

- apie savo ketinimą aplankyti vaikus, ne vėliau kaip prieš savaitę informuoja dukras ir jų motiną, suderina su jomis susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, sutartu laiku vaikus pasiima ir grąžina, bendraujant su vaikais užtikrina jiems saugią aplinką;

- pasiimdamas vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos, užtikrina vaikams saugią aplinką, tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikams reikmenų turėjimą pas save – drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.;

- gali vežtis vaikus už Jungtinės Karalystės ribų tik turėdamas rašytinį motinos sutikimą;

- veždamasis vaikus į užsienį tėvas savo sąskaita užtikrina visų reikiamų formalumų sutvarkymą – parūpina bilietus, vaikų kelionės dokumentus, vaikus apdraudžia reikiamomis draudimo formomis, paskiepija reikiamais skiepais ir pan.

Priteisti iš atsakovo G. V. (G. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 453,98 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. V. (G. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 327 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį.

Teismo sprendimas dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Įpareigoti ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. V. (G. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodyti savo asmeninės banko sąskaitos rekvizitus, į kurią turėtų būti pervedamas periodinis išlaikymas.

Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.