- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-620-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01711-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- biudžetinė įstaiga Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei J. K. dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo skolą, kuriuos dydis, išskaičiavus atsakovui privalomą sumokėti gyventojų pajamų mokestį į valstybės biudžetą, yra 14 228,30 Eur (16 739,18 Eur nuomos sutarčių mokestis – 2 510,88 Eur gyventojų pajamų mokestis), 473,32 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 701,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2016 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis (Sutartis Nr. 1), pagal kurią išnuomojo atsakovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 29,3500 ha, iš kurių žemės naudmenų plotas 20,100 ha (padalintas į du atskirus žemės sklypus – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Su atsakovu 2016 m. balandžio 18 d. taip pat sudarė žemės sklypo nuomos sutartį (Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovui išnuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 5,4461 ha, iš kurių žemės naudmenų plotas 5,27 ha. Žemės sklypus atsakovas išsinuomojo savo žemės ūkio veiklos vykdymui, nes yra ūkininkas. Sutarčių 1.1 punktuose nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja naudoti žemės sklypus sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti metinę nuomą, kiekvienais metais už einamuosius metus iki gruodžio 31 d. Pagal sutartį Nr. 1, sutarta metinė nuomos kaina - 2000 Eur, o pagal sutartį Nr. 2 – 550 Eur. Abiejose sutartyse nurodyta, kad pirmasis mokėjimas atliekamas 2016 m., tačiau atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs nei vienos metinės nuomos mokesčio sumos, įskaitant ir pirmųjų metų, kuri turėjo būti sumokėta iki 2016 m. gruodžio 31 d.. Nurodo, kad 2022 m. birželio 21 d. atsakovui pateikė pretenziją „Dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo“, kuri atsakovui buvo įteikta 2022 m. birželio 25 d.. Atsakovas per pretenzijoje nustatytą terminą skolos ir delspinigių nesumokėjo, todėl laiko, kad abi sutartys nutrauktos nuo 2022 m. liepos 26 d. pagal sutarčių 4.3 punktą. Nurodo, kad iki 2018 m. už nuomą gaunamos pajamos buvo priskiriamos prie B klasės pajamų ir ieškovė turėjo mokėti Gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM), o nuo 2018 m. atsakovui tenka pareiga išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 15 procentų pajamų mokesčio pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GMPĮ) 22 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad iš dalies nesutinka su nurodyto ieškiniu pagrindu - nuomos teisinių santykių pasibaigimu, tai yra, kad nuomos sutartys nutrauktos nuo 2022 m. liepos 26 d.. Atsakovas taip pat pirminiame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2010 m. kovo 30 d. vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir nuo 2018 m. pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas jis privalo išskaičiuoti 15 procentų ir šią sumą sumokėti į biudžetą, todėl jo skola ieškovei yra 14 228,30 Eur ir 473,32 Eur delspinigių. Prašė teismo sprendimą išdėstyti šešių mėnesių terminui, mokant lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu 2022 m. birželio 21 d. pranešimą dėl sutarties Nr. 1 ir sutarties Nr. 2, nutraukimo, nustatant, kad sutartys baigėsi 2022 m. gruodžio 31 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis su ieškove sudarė dvi nuomos sutartis, tai yra sutartį Nr. 1 ir sutartį Nr. 2, kuriose numatyta, kad nuomos sutarties pabaiga - 2022 m. gruodžio 31 d.. Ieškovė pateikė 2022 m. birželio 21 d. pretenziją „Dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo“, kurioje nurodė, kad nesilaikant žemės nuomos sutarčių sąlygų mokėti nuomą, aukščiau nurodytos 2016 m. balandžio 18 d. žemės nuomos sutartys yra nutraukiamos. Mano, kad ieškovė sutartis nutraukė neteisėtai ir jis iki šiol naudojasi žemės sklypais. Ieškovės pranešimas apie sutarties nutraukimą neatitinka jam keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas ir neteisėtas ir teismo turėtų būti laikomas tik pretenzija dėl skolos. Tarp jo ir ieškovės sudarytų Sutarčių 4.3 punkte buvo numatyta, kad „Nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, Nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį vienašališkai per vieną mėnesį.“, tai yra ieškovė 2022 m. birželio 21 d. nutraukti nuomos sutarčių neturėjo teisės, nei pagal sutarčių nuostatas, nei pagal įstatymą, nes sutartyse aiškiai buvo nustatyta, kad „Nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį vienašališkai per vieną mėnesį.“, tai yra iki 2017 m. sausio 31 d.. Vadovaujantis sutarties nuostatomis nutraukti sutarčių ieškovė neturėjo teisės ir jo nuomone sutartys yra galiojančios iki 2022 m. gruodžio 31 d., be to iki šiol jis naudojasi žemės sklypais ir nuomos teisiniai santykiai yra nepasibaigę. Nurodo, kad sutarčių nutraukti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais taip pat nebuvo galima, nes padarytas sutarties vykdymo pažeidimas nėra ir negali būti laikomas esminiu. Sutartyje nenustatyta, kad vėlavimas mokėti nuomos mokestį yra kvalifikuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Pažymi, kad dėl 2017 m. lietingų orų, o 2018 m. sausringų orų, buvo gautas žymiai mažesnis derlius, gautas ir ženkliai mažesnis pelnas, todėl buvo vėluojama vykdyti finansinius įsipareigojimus. Pažymi, kad žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnyje, todėl mano, kad 2022 m. birželio 21 d. pranešimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas nuo sutarčių sudarymo dienos nėra sumokėjęs nei vienos metinės nuomos mokesčio įmokos, bet ir po bylos iškėlimo nesumokėjo nė vienos įmokos. Nesutinka, kad nuomos mokesčio nemokėjimas nėra laikytinas esminiu sutarčių pažeidimu. Pagal Kasacinio teismo praktiką CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, tai yra juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį. Sutarčių 4.3. punkte šalys numatė, kad nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai per vieną mėnesį, todėl ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo. 2022 m. birželio 21 d. pranešimas dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo negali būti vertinamas kaip reikalavimas dėl skolos sumokėjimo, o ne pranešimas dėl sutarčių nutraukimo, nes tiek rašto pavadinimas, ir argumentavimas, ir pranešimas aiškiai informavo atsakovą dėl sutarčių nutraukimo. Jeigu teismas vertintų, kad nebuvo laikytasi įstatyme numatyto termino pranešti apie sutarčių nutraukimą, atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pranešimo įteikimo atsakovui 2022 m. birželio 25 d. praėjo jau šeši mėnesiai, tai yra dvigubai daugiau nei įstatymo nustatytas terminas, ir netgi per šį laikotarpį atsakovas nepadengė netgi dalies skolos. Mano, kad atsakovo teiginiai dėl tariamai sunkios jo finansinės padėties nepanaikina nei pažeidimo fakto, nei sutartyse ir įstatyme numatytos teisės nutraukti sutartį nuomininkui nemokant nuomos mokesčio. Be to, atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo apie savo tariamai sunkią finansinę padėtį ir kad jis nebūtų galėjęs per septynis metus sumokėti bent dalies nuomos mokesčio. Priešieškinio argumentas, kad atsakovui nustatytu terminu nesumokėjus pirmos įmokos iki 2016 m. gruodžio 31 d., ieškovė turėjo nutraukti sutartis iki 2017 m. sausio 31 d., o tokia teise nepasinaudojus ji išvis prarado teisę vienašališkai nutraukti sutartis, prieštarauja logikai, sutarties nuostatoms ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto normai.
5. Atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl žemės sklypų nuomos kainos ir nurodė, kad sutartyje Nr. 1 buvo nustatyta, kad ieškovė perduoda jam žemės naudmenų plotą 20,100 ha, o jis įsipareigoja mokėti 2000 Eur nuomos mokestį, tai yra suapvalinus po 100 Eur/ha. Sutartyje Nr. 2 buvo nustatyta, kad perduodamas 5,4461 ha, žemės naudmenų plotas 5,27 ha ir jis įsipareigoja mokėti 550 Eur nuomos mokesti, tai yra suapvalinus po 100 Eur/ha. Pagal abi sutartis, nuomos mokestis metams turėjo būti 2150 Eur (1600 Eur ir 550 Eur), atėmus 15 proc. GPM, tai yra bendras nuomos mokestis turėjo būti 1 827,50 Eur, o skola už 2016–2022 m. laikotarpį 1 827,50 x 7 m. yra 12 792,50 Eur. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 18 d., o pagal sutartis nuomos mokestis turėjo būti mokamas iki einamųjų metų gruodžio 31 d., ieškinio pateikimo momentą atsakovo prievolės dydis – 10 965 Eur. Jis turi prievolę mokėti sutartyse nustatytas netesybas 0,02 proc., todėl už 6 mėnesių terminą susidaro 394,20 Eur. Bendra jo skola ieškovei yra 11 359,20 Eur.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad 2022 m. paraiškose tiek atsakovas, tiek ieškovė pirmą kartą deklaravo ginčo sklypuose pasėlius. Kadangi abu pareiškėjai deklaravo tuos pačius laukus, buvo nustatyti dvigubo deklaravimo atvejai, todėl atsakovo buvo paprašyta pateikti ginčytinų sklypų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. Atsakovui nepateikus prašomų dokumentų parama už deklaruotus ginčytinus sklypus 2022 m. nebuvo mokama. Papildomai nurodė, kad 2022 m. birželio 21 d. buvo gautas ieškovės 2022 m. birželio 21 d. raštas „Dėl žemės sklypų nuomos“, kuriuo ieškovė informavo apie 2016 m. balandžio 18 d. sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimą ir prašė ieškovė informuoti, ar atsakovas už žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gavo išmokas. Trečiasis asmuo 2022 m. liepos 4 d. raštu Nr. „Dėl atsakymo į pareiškimą“ ieškovę informavo, kad atsakovas 2016 - 2021 m. laikotarpiu sklypų nedeklaravo ir išmokų už šiuos sklypus negavo, nes sklypus 2016 - 2021 m. laikotarpiu deklaravo ir išmokas už šiuos sklypus gavo Č. A.. Nurodo, kad nėra suinteresuota, kaip bus išspręstas ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu nusprendė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti ir atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 14 228,30 Eur skolą, 473,32 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 701,62 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2049 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
7.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė dvi žemės sklypo nuomos sutartis (2016 m. balandžio 18 d.), kurių pagrindu ieškovė iki 2022 m. gruodžio 31 d. išnuomojo atsakovui (ūkininkui) žemės ūkio paskirties sklypus. Pagal nuomos sutartis atsakovas atitinkamai įsipareigojo mokėti 2000 Eur nuomos mokestį už 29,35 ha sklypą ir 550 Eur už 5,27 ha žemės sklypą. Sutarčių vykdymo metu ieškovė 2022 m. birželio 21 d. išsiuntė pranešimą dėl sudarytų sutarčių nutraukimo, kadangi atsakovas nemoka nuomos mokesčio. Minėtu pranešimu atsakovas taip pat paragintas per septynias dienas sumokėti skolą. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntė Nacionalinei mokėjimo agentūrai duomenis apie jo valdomus dokumentus deklaruotiems sklypams ir nurodė, kad jis nuo 2016 metų nuomojasi žemės sklypus ir dirba, šiuo metu laukuose yra pievos, kurios yra nušienautos.
7.2. Dėl reikalavimo priteisti žemės nuomos mokestį teismas nurodė, kad sudarytų nuomos sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė terminuoti žemės nuomos teisiniai santykiai. Šalys susitarė, jog atsakovas, kuris verčiasi ūkine veikla, turi mokėti fiksuotus nuomos mokesčius, atitinkamai 2000 Eur ir 550 Eur. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad atsakovas laiku, tai yra iki 2016 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo pirmos žemės nuomos mokesčio įmokos, neįvykdė savo prievolės. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, kad nuo 2016 metų iki 2021 metų neįdirbo išnuomotų sklypų, jų nedeklaravo, nes tai darė kitas ūkininkas Č. A., kuris kaip tvirtino atsakovas su juo buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu atsakovas ir perdavė jam iš ieškovės išnuomotus žemės sklypus, nors tarp sudarytose sutartyse buvo draudžiama subnuomoti žemės sklypus be nuomotojo sutikimo. Teismas įvertinęs šalių sudarytų sutarčių sąlygas konstatavo, jog jos yra konkrečios, yra nustatytas aiškus nuomos mokestis. Nors atsakovas teigia, kad jam buvo perduota mažiau žemės sklypo, tačiau atsakovas jokių veiksmų dėl to nesiėmė ir tai nesudaro pagrindo mažinti nuomos kainos. Teismas atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus, nusprendė ieškovės reikalavimą dėl 14 228,30 Eur skolos priteisimo tenkinti.
7.3. Dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas nurodė, kad šalys sudarytomis sutartimis susitarė, kad nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai per vieną mėnesį. Šiuo atveju atsakovui pretenzija dėl sutarčių nutraukimo buvo išsiųsta 2022 m. birželio 21 d. registruotu paštu. Atsakovas teigia, kad sutartis gali būti nutraukta tik 2023 m. vasario 1 d., kadangi nuomos mokestis atitinkamai mokamas iki gruodžio 31 d., tačiau teismas įvertinęs tai, jog atsakovas nėra sumokėjęs nė vieno metinio žemės nuomos mokesčio (nuo 2016 m. gruodžio 31 d), sprendė, jog ieškovė turėjo pakankamą pagrindą sutartį nutraukti. Nurodė, kad atsižvelgiant į sutarties nuostatas šalių sudarytos sutartys laikytinos nutrauktos po mėnesio nuo ieškovės atsakovui išsiųsto ir įteikto pranešimo apie sutarčių nutraukimą, tai yra 2022 m. liepos 25 d.. Teismas atsakovo argumentus, jog jis negalėjo vykdyti sutarties dėl meteorologinių sąlygų vertino kritiškai, nes atsakovas galėjo kreiptis į ieškovę, derėtis dėl nuomos kainų, tačiau faktiškai vengė prievolės vykdymo.
7.4. Dėl delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad šalys sudarytų sutarčių 3.2 punkto pagrindu susitarė dėl delspinigių skaičiavimo, tai yra po 0,02 procento nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tai yra laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma. Teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nesumokėjo nė vienos įmokos, nusprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 473,32 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą teismas nurodė, kad atsakovas sunkią turtinę finansinę padėtį grindžia tuo, jog jam yra iškelta ne viena civilinė byla, o ir be to, dėl nepalankaus oro sąlygų, jo pajamos buvo mažesnės. Teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie turtinę padėtį, nusprendė atsakovo prašymo netenkinti.
7.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme patyrė 2049 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 389 Eur žyminis mokestis ir 1660 Eur už teisines teisinės pagalbą. Teismas įvertinęs tai, jog ieškovės patikslintas ieškinys yra tenkinamas, nusprendė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso – (toliau – CPK) 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 965 Eur skolą, 394,20 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 359,20 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2022 m. rugpjūčio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkinti atsakovo priešieškinį ir pripažinti 2016 m. balandžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutarties, kuria ieškovė išnuomojo žemės sklypą̨, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 29,3500 ha, (šiuo metu padalinto į du atskirus žemės sklypus - un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir un. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2016 m. balandžio 18 d. žemės sklypo nuomos sutarties, kuria ieškovė išnuomojo žemės sklypą̨, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5,4461 ha, iš kurio žemės naudmenų̨ plotas 5,27 ha. nutraukimą neteisėtu, nustatant, kad sutartys baigėsi 2022 m. gruodžio 31 d. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Dėl nuomos sutarčių nutraukimo atsakovas nurodo, kad ieškovei remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pagrindu (nuomininkui ilgiau kaip tris mėnesius nesumokėjus nuomos mokesčio), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tokios sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą, turėjo pirmiausia nustatyti sutartį pažeidžiančius atsakovo veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti atsakovo veiksmai leidžia ieškovei nesitikėti, jog atsakovas tinkamai ateityje įvykdys sutartį. Pažymi, jog pagal šalių sudarytų sutarčių nuostatas ieškovė sutartį galėjo nutraukti tik iki 2017 m. sausio 31 d., todėl ieškovė neturėjo teisės nutraukti sutarties, kuri yra galiojanti iki 2022 m. gruodžio 31 d.. Pažymi ir tai, jog šalių nuomos teisinai santykiai pasibaigė teisminio nagrinėjimo metu, tai yra 2022 m. gruodžio 31 d., o ir be to, atsakovo vertinimu, šiuo atveju nuomos mokesčio nesumokėjimas negali būti laikomas esmine sutarčių pažeidimo sąlyga. Pažymi, jog teismas iš esmės neįvertino aplinkybės, jog atsakovui faktiškai buvo perduotas mažesnis žemės sklypo plotas nei sutartyje.
Atsiliepimas
8.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovas nurodo, kad ieškovė pirminiu ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 17 296,02 Eur skolos priteisimo kurį vėliau, atsakovui pateikus atsiliepimą, sumažino iki 15 174,94 Eur sumos. Toks ieškovės elgesys įrodo, jog ji pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kas sąlygojo civilinės bylos nagrinėjimą, lėmė didesnes bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas turėjo taikyti proporcingumo taisyklę spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymi, jog atsakovas sutinka, kad yra ieškovei skolingas 11 359,20 Eur, todėl patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų santykis yra 65,68/34,32. Be to, teismas turėtų patenkinti atsakovo priešieškinį, todėl atsakovo vertinimu jis turėtų atlyginti nedaugiau kaip 32,84 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o ieškovė atsakovo 67,16 proc.
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Atsiliepimas
9.1. Dėl nuomos sutarčių nutraukimo ieškovė nurodo, kad atsakovas yra nesumokėjęs nei vienos metinės nuomos mokesčio įmokos ir ieškinio pateikimo dienai skola buvo 16 739,18 Eur. Teigia, kad priešingai nei nurodo atsakovas, nuomos mokesčio nemokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas ir šiuo atveju atsakovas piktavališkai mokesčio nemokėjo. Pažymi, jog atsakovas neteisėtai žemės sklypus subnuomojo, Nurodo, kad argumentai dėl sunkios finansinės padėties, sausros, nepanaikina atsakovo pareigos mokėti nuomos mokestį. Teigia, jog šiuo atveju atsakovas buvo tinkamai informuotas apie sutarčių nutraukimą.
9.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad ieškovė pradinį ieškinį dėl skolos priteisimo pateikė, vadovaudamasi sutartyse numatytu nuomos mokesčiu, už kurį ieškovė pagal sutartis būtų pati privalėjusi sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Atsižvelgdama į atsakovo poziciją, kad jis ketina sumokėti GPM, taip pat vadovaujantis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, ieškovė, elgdamasi sąžiningai patikslino ieškinio sumą, sumažindama ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, atimdama mokėtiną GPM. Nurodo, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir rūpestingai. Tuo tarpu būtent atsakovas vilkino bylos nagrinėjimą, reiškė priešieškinį, kurio patenkinimas nebūtų sukėlęs jam jokių teisių ir pareigų, dėl ko šalys patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas ir teismo procesas užtruko ženkliai ilgiau. Tokiu būdu teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinį tenkino pilna apimtimi, o priešieškinį atmetė, todėl iš pralaimėjusios bylos šalies pagrįstai priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.
10. Trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo sprendimą dėl atsakovo apeliacinio skundo priimti pagal byloje esančius dokumentus bei duomenis. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Nurodo, kad byloje ginčas byloje vyksta dėl pagal 2016 m. balandžio 18 d. sudarytų nuomos sutarčių, kuriomis buvo išnuomoti sklypai, nesumokėto nuomos sutarčių mokesčio ir 2022 m. birželio 21 d. pranešimo, kuriuo buvo nutrauktos 2016 m. balandžio 18 d. sudarytos sklypų nuomos sutartys. Nurodo, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai nėra žinomos ieškinyje nurodytų sutarčių sudarymo ar jų nutraukimo ar nesumokėto nuomos sutarčių mokesčio aplinkybės, be to agentūra nėra kompetentinga spręsti ginčų dėl valdymo teisės, vertinti ieškovės ar atsakovo veiksmų teisėtumo. Pažymi, kad apeliaciniu skundu nėra skundžiami jokie agentūros veiksmai (neveikimas), todėl ji nėra suinteresuota ginčo išsprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl sudarytų nuomos sutarčių nutraukimo
13. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį netinkamai vertino ir aiškino sudarytų sutarčių sąlygas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ilgą laiką nereikalavo sumokėti nuomos mokesčio, nevertino šalių elgesio sutarčių vykdymo metu. Teigia, kad aiškinant šalių sudarytų sutarčių nuostatas ieškovė sutartį galėjo nutraukti tik iki 2017 m. sausio 31 d., todėl atsakovo vertinimu ieškovei šia teise nepasinaudojus, sutartys yra galiojančios iki 2022 m. gruodžio 31 d.. Pažymi, kad atsakovas iki 2022 m. gruodžio 31 d. naudojosi žemės sklypais, jie iki nurodyto termino ieškovei nebuvo perduoti, todėl nuomos santykiai baigėsi bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2022 m. gruodžio 31 d.
14. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, tai yra nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
15. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
16. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2016 m. balandžio 18 d. sudarė dvi žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurias ieškovė yra – nuomotoja, o atsakovas nuomininkas ir ieškovė atsakovui išnuomojo ieškovei priklausančius du žemės ūkio paskirties žemės sklypus laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. (sutarčių 4.1 punktas). Šių sutarčių 4.3 punkte nurodyta, kad „Nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, Nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį per vieną mėnesį“. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju aiškinant minėtą sutarties nuostatą ieškovė turėjo teisę šalių sudarytas sutartis nutraukti tik iki 2017 m. sausio 31 d.. Pažymėtina, kad pagal šalių sudarytų sutarčių 1 punktą, atsakovas turėjo mokėti nuomos mokestį kiekvienų metų pabaigoje, tai yra iki gruodžio 31 d. pinigus sumokant grynais arba pervedant ieškovei į banko sąskaitą.
17. Vertinant šalių sudarytų sutarčių 4.3 punkto nuostatą, negalima sutikti su apeliantu, jog šalys susitarė, kad ieškovė turi tik vieną galimybę, tai yra iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovui nemokant nuomos mokesčio sudarytas sutartis nutraukti tik 2017 m. sausio 31 d.. Akivaizdu, jog toks sutarties aiškinimas neatitinka ir negali atitikti tikrosios ieškovės – nuomotojos valios ir interesų, tai yra tinkamai gauti nuompinigius už atsakovui perleistus sklypus ne tik iki 2016 m. gruodžio 31 d., bet ir iki termino pabaigos (2022 m. gruodžio 31 d.), o atsakovui nemokant nuomos mokesčio, prarasti sutartyje nustatytą galimybę vienapusiškai nutraukti sudarytą sutartį tuo atveju, jei atsakovas nevykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, jog pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties tikslą ir sudarymo aplinkybes, minėto straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę, bei jos dalyką, reikšmė.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas interpretuodamas sutarties nuostatas jas vertina vienpusiškai, neatsižvelgia į sutarties esmę, ieškovės, kaip nuomotojos interesą ir tikslą gauti nuomos mokestį, galimybę nutraukti sutartį atsakovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, todėl apelianto argumentas, jog ieškovė pasinaudoti teise vienašališkam sutarties nutraukimui turėjo tik 2017 m. sausio 13 d., o vėliau tokią teisę, aiškinant sutarčių 4.3 punktą, prarado, laikytinas neapgrįstu ir neįrodytu, neatitinkančiu tikrosios ieškovės valios išraiškos.
19. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumą neįvertino šalių elgesio sutarčių vykdymo metu, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nuomos mokesčio ilgą laiką nereikalavo, todėl nuomos mokesčio nesumokėjimas, šiuo atveju, negali būti laikytinas esmine sąlyga sutarčių vienpusiškam nutraukimui. Su šiuo argumentu nesutiktina.
20. Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.550 straipsnyje nustatyti reikalavimai šalių sudarytai žemės nuomos sutarčiai, tai yra sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuomą (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas). CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalys sudarytomis sutartimis (sutarčių 1.1 punktas) susitarė, kad nuomotojas perduoda laikinai naudoti, deklaruoti žemės sklypus, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (atitinkamai 2000 Eur nuomos mokestį už 29,35 ha sklypą ir 550 Eur už 5,27 ha žemės sklypą). Šalys sutarčių 2.2.1. punktu susitarė, kad atsakovas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais ir 3.2 punktu šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo, atsakovui nemokant nuomos mokesčio.
21. Atsižvelgiant į tai, jog žemės nuomos sutarties būtinoji sąlyga yra nuomos kaina (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas), į tai, jog šalys susitarė, jog atsakovas nemokėdamas nuomos mokesčio įsipareigoja mokėti delspinigius, negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog šiuo atveju žemės sklypų nuomos sutarčių sąlyga – nuomos mokestis ir jo mokėjimo tvarka nėra esminis ir jo nemokėjimas nėra esminė priežastis sutarčių nutraukimui. Priešingai, šalys sudarytomis sutartimis susitarė, kad atsakovui nemokant nuomos mokesčio, ieškovė turi teisę vienpusiškai nutraukti nuomos sutartis (sutarčių 4.3 punktas). Ta aplinkybė, jog ieškovė nepareiškė reikalavimo sumokėti nuomos mokesčio atsakovui nesumokėjus pirmosios įmokos, neleidžia daryti išvados, jog nuomos mokestis, kaip teigia atsakovas, nėra esminė sutarties sąlyga ir atsakovas jos neprivalėjo laiku vykdyti dėl ieškovės pasyvumo. Pažymėtina, kad šalys sutarčių 1.1. punktu susitarė, jog būtent atsakovas privalo atlikti veiksmą - sumokėti nuomos mokestį arba grynais pinigais arba pervesdamas pinigines lėšas į ieškovės banko sąskaitą, tačiau šiuo atveju atsakovas nuomos mokesčio visiškai nemokėjo, sutartinės prievolės nevykdė, nesikreipė į ieškovę dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ir ar jo sumažinimo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu būtina atsižvelgti ir į tai, jog atsakovas ieškovės perduotais sklypais naudojasi nuo sutarčių pasirašymo momento, tai yra nuo 2016 m. balandžio 18 d., tačiau atsakovas visą šį laikotarpį tinkamai nuomos mokesčio ieškovei nesumokėjo. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas 2022 m. rugpjūčio 18 d., atsakovas neginčija fakto, jog yra skolingas ieškovei, tačiau visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, atsakovas visiškai ar iš dalies nesumoka nuomos mokesčio, nesiekia atsiskaityti su ieškove, teigia, kad ieškovė perdavė mažesnį sklypo plotą, nei buvo sutarta sudarytose 2016 m. balandžio 18 d. sutartyse, dėl ko jis turi mokėti mažesnį nuomos mokestį, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nurodytas argumentas dėl netinkamai įgyvendintos sutarties sąlygos – sklypų perdavimo, vertintinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sklypais naudojosi (apeliacinio skundo 18 punktas), tačiau nė karto nesikreipė į ieškovę, taip kaip numato sutarčių 6.3 punktas, nei dėl perduotų sklypų ploto neatitikties sudarytoms sutartims, nei dėl sutarto nuomos mokesčio ir jo įsiskolinimo sumokėjimo.
23. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu 2022 m. birželio 21 d. pranešimą dėl sudarytų sutarčių nutraukimo. Nurodo, kad ieškovė pranešimu iš esmės nustatė septynių dienų terminą nuomos mokesčio skolai apmokėti, pranešime nenurodytas, nei sutarčių nutraukimo pagrindas, nei jų nutraukimo momentas, tuo tarpu atsakovui jokių papildomų pranešimų apie nuomos santykių pasibaigimą nebuvo teikiama. Pažymi, kad žemės nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik suėjus trijų mėnesių terminui, taip kaip numato CK 6.564 straipsnis, įvertinant atsakovo veiksmus taip pat ir ar šioje situacijoje būdamas nuomotoju kiekvienas protingas asmuo galėtų pagrįstai prarasti pasitikėjimą nuomininko gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
24. Įvertinus byloje pateiktą 2022 m. birželio 21 d. pranešimo turinį, kuris atsakovui buvo įteiktas 2022 m. birželio 25 d., nustatyta, jog ieškovė pateikė atsakovui pranešimą „Dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo“. Ieškovė pranešime nurodė, kad nesilaikant žemės nuomos sutarčių sąlygų mokėti nuomą, nurodytos 2016 m. balandžio 18 d. sutartys yra nutraukiamos. Pranešimu apeliantui taip pat nustatytas septynių dienų terminas sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir delspinigius, nurodant, kad nustatytu terminu skolos nesumokėjus, ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateikto pranešimo turinį, nesutinka su atsakovu, jog minėtu pranešimu atsakovas buvo paragintas tik sumokėti įsiskolinimą ir jis nebuvo informuotas nei apie sutarčių nutraukimą, nei apie nutraukimo pagrindą. Priešingai, minėtame pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad nesilaikant sutarties sąlygos mokėti nuomos mokestį sudarytos sutartys yra nutraukiamos (pranešimo 6 pastraipa), todėl šiuo aspektu nesutiktina su atsakovu, jog ieškovės 2022 m. birželio 21 d. pranešimas laikytinas raginimu skolai apmokėti, o ne pranešimu dėl nuomos sutarties nutraukimo, kas be kita ko, nurodyta ir pranešimo įžanginėje dalyje.
25. Kaip minėta nutarties 24 punkte ieškovė 2022 m. birželio 21 d. pranešimu informavo atsakovą apie sudarytų žemės nuomos sutarčių nutraukimą, pranešime nurodytas žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas, o ginčo dėl to, jog atsakovui ginčijamas pranešimas buvo įteiktas tinkamai, nėra. Pažymėtina, jog šiuo atveju šalys susitarė, jog nuomos sutartis atsakovui nemokant nuomos mokesčio gali būti nutraukta prieš mėnesį (sutarčių 4.3 punktai). Nors apelianto teigimu šiuo atveju nebuvo išlaikytas CK 6.564 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas žemės nuomos sutarties nutraukimui, tačiau pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje akcentuota, jog pats termino pažeidimas nėra pagrindas sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, jeigu faktinis sutarties nutraukimo poreikis buvo akivaizdus ir asmuo, savo teisių pažeidimą grindžiantis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimu, neįrodo, kad pranešimo termino pažeidimas realiai lėmė sutarties šalies (nagrinėjamo ginčo atveju – atsakovo) civilinių teisių pažeidimą, šalis dėl to patyrė papildomų nuostolių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl sutarties nutraukimo patyrė bet kokių nuostolių, kita vertus, būtina pažymėti, kad sudarytų nuomos sutarčių nutraukimo pagrindas buvo akivaizdus – atsakovas nuo 2016 m. balandžio 20 d. naudojosi ieškovės perduotais žemės sklypais, tačiau visiškai nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio, prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškiniu pareikštus reikalavimus, kuriais atsakovas ginčija nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumą.
26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 13-25 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, taikydamas materialinės ir proceso teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
27. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė pirmu ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl 17 296,02 Eur skolos priteisimo kurį vėliau, atsakovui pateikus atsiliepimą, sumažino iki 15 174,94 Eur sumos. Teigia, kad ieškovės elgesys įrodo, jog ji pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kas sąlygojo civilinės bylos nagrinėjimą, tai lėmė didesnes bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas turėjo taikyti proporcingumo taisyklę spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymi, jog atsakovas sutinka, kad yra ieškovei skolingas 11 359,20 Eur, todėl patenkintų atmestų ieškovės reikalavimų santykis yra 65,68/34,32. Be to, teismas turėtų patenkinti atsakovo priešieškinį, todėl atsakovo vertinimu jis turėtų atlyginti nedaugiau kaip 32,84 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi iš laidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o ieškovė atsakovo 67,16 proc.
28. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nustatė, kad ieškovė už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme patyrė 2049 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 389 Eur žyminis mokestis ir 1660 Eur už teisines teisinės pagalbą. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovės ieškinys yra tenkinamas, nusprendė ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog šalys neginčija aplinkybės, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių, tačiau atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino pareikštų reikalavimų apimtį, todėl toks ieškovės elgesys įrodo, jog ji pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kas sąlygojo civilinės bylos nagrinėjimą, tai lėmė didesnes bylinėjimosi išlaidas.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
31. Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).
32. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos netinkamai atsižvelgiant į netinkamą ieškovės procesinį elgesį, į sumažintus patikslinto ieškinio reikalavimus, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, atsižvelgdama į tai, jog atsakovas ketina sumokėti gyventojų pajamų mokestį, dėl ko pasikeitė reiškiamų reikalavimų suma.
33. Ši aplinkybė nurodyta kartu su patikslintu ieškiniu pateiktame prašyme dėl patikslinto ieškinio priėmimo. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti ir su atsakovo argumentais, jog ieškovė reiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį ir ar nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Priešingai, kaip matyti šiuo atveju ieškovės reiškiami reikalavimai buvo patenkinti visiškai, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis nenustatė, jog ieškovė atliko bet kokius veiksmus, nesuderinamus su tinkamu procesinių teisių naudojimusi, atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto argumentais jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė proceso teisės normas ir ar nutarties 31 punkte nurodytą taisyklę „pralaimėjęs moka“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nutaria, kad apelianto argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nesudaro pagrindo panaikinti ir ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju atsakovo apeliacinio skundo motyvais pagrindu nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: Ieškovė patyrė 1936 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovas patyrė 289 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, 1825 Eur advokato pagalbos išlaidų, trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 1936 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. L. 1936 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovės J. K. naudai.