Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui O. G. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, trečiasis asmuo B. S., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad: 1) O. G. nėra vaiko N. G. tėvas, ir panaikinti N. G. gimimo liudijime įrašą, kad tėvas O. G.; 2) nustatyti, kad S. L. yra N. G. tėvas; 3) priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 4) nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina bei 5) nustatyti jo bendravimo tvarką su dukra; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su B. S., vaiko motina, susipažino 2011 m. lapkritį ir netrukus kartu apsigyveno. Santykiai klostėsi gerai, jie planavo bendrą ateitį. 2015 m. vasaros pradžioje vaiko motina susipažino su atsakovu ir su juo bendravo, tačiau tikino, jog jie yra tik draugai. Vaiko motina 2015-08-20 išsikėlė gyventi į išnuomotą butą, tačiau santykiai tarp jų nenutrūko. 2015-08-23 ieškovas su vaiko motina dalyvavo draugų vestuvėse ir po šventės vaiko motina liko nakvoti ieškovo namuose. Jie bendravo intymiai, ko pasėkoje B. S. tapo nėščia. Po kurio laiko vaiko motina pranešė, jog nori nutraukti santykius, nes nori kurti santykius su atsakovu, nors jis ir nėra vaiko tėvas, tačiau jo finansinė padėtis yra geresnė. Nors ieškovas bandė vaiko motiną atkalbėti, tačiau ji nepersigalvojo. Nepaisant to, jie dažnai susitikdavo ir leisdavo laiką kartu. Vaiko motina jam siųsdavo nuotraukas, kaip ji keičiasi nėštumo metu, jie tardavosi, kaip augins vaiką. Po kurio laiko ieškovas sulaukė atsakovo grasinimų, jis reikalavo, kad paliktų vaiko motiną ramybėje. Po to karto vaiko motinos ir ieškovo bendravimas pasibaigė. Ieškovui tapo žinoma, kad vaiko motina susituokė su atsakovu ir 2016-05-17 ji pagimdė dukrą N. G.. Ieškovas ne kartą bandė susisiekti su vaiko motina, tačiau ji visiškai su juo nebendrauja.Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, jog santykiai tarp ieškovo ir atsakovės buvo gana keisti. Atsakovė šioje byloje piktnaudžiauja savo teisėmis ir nėra suinteresuota nustatyti tikrąją mergaitės tėvystę. Skyriaus nuomone, galima nustatyti, kad ieškovas yra biologinis tėvas, o nustačius ieškovo tėvystę, atsiranda visos iš to išplaukiančios teisinės pasekmės.Atsakovas O. G. ir trečiasis asmuo B. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-08 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. L. į valstybės biudžetą 4,80 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė skirti DNR ekspertizę tam, kad įsitikinti, jog jis yra vaiko tėvas. Teismas 2017-09-19 nutartimi tenkino ieškovo prašymą, tačiau byloje ji nebuvo atlikta dėl objektyvių priežasčių, t. y. net ir po paieškos paskelbimo atsakovė bylos nagrinėjime nedalyvavo. Ieškovo atstovas prašė šias aplinkybes vertinti kaip atsisakymą atlikti DNR ekspertizę ir kaip ieškovo tėvystės įrodymą. Tačiau teismo vertinimu, bylos duomenys neleidžia manyti, kad byloje konstatuotos atsisakymo atlikti ekspertizę priežastys yra pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę ir pripažinti ieškovą atsakovės dukters tėvu. Ieškovo ir atsakovės santykiai atsakovės nėštumo metu nebuvo vienareikšmiški, o ieškovas nedėjo pakankamai pastangų savo, kaip atsakovės vaiko tėvo, statuso išsaugojimui ir įtvirtinimui. Priešingai, leido besilaukiančiai atsakovei apsigyventi su kitu vyru, kaip tai pripažino teismo posėdžio metu, jis galėjo atlikti DNR ekspertizę dar atsakovei nesilaukiant kūdikio, tačiau tai būtų buvęs labai brangus tyrimas, o be to, ieškovas nenorėjo pyktis su atsakove, tikėjo, kad pagimdžiusi atsakovė nors ir gyvens su kitu vyru (Olegu) – leis ieškovui auginti dukrą, nesuteiks dukrai jokio vyro pavardės. Be to, iš ieškovo paaiškinimų ir liudytojo L. Č. parodymų nustatyta, jog vaiko motina abejojo vaiko tėvyste, nes tuo pačiu metu palaikė santykius ir su ieškovu, ir su Olegu, atsakovė pasirinko gyvenimą su kitu vyru ir ieškovas su tuo sutiko, pats atsakovę su daiktais nuvežė gyventi į Olego butą, todėl pripažinti vaiko motinos atsisakymą atlikti DNR tyrimą siekiu išvengti tiesioginio įrodymo, kad ieškovas yra dukros tėvas, nėra pagrindo. Ieškovas savo tėvystę nagrinėjamu atveju įrodinėja kitais, nei nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje būdais, t. y. teigdamas, jog jis su vaiko motina gyveno, vedė bendrą ūkį, o B. S. pastojus, jie kartu aptarė gimsiančio vaiko auklėjimo, vardo išrinkimo ir kitus, su vaiku susijusius klausimus. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai fotonuotraukos patvirtina, jog ieškovą su vaiko motina siejo šilti ir gražūs ryšiai bei santykiai, tačiau pats ieškovas ir liudytojai nurodė, jog tuo pačiu metu vaiko motina bendravo ir su ieškovu, ir su O. G., todėl teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateiktos fotonuotraukos iš esmės nepatvirtina, jog būtent jis yra biologinis vaiko tėvas.Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai apie ieškovo S. L. ir B. S. artimus santykius taip pat nėra objektyvus pagrindas konstatuoti, kad ieškovas yra biologinis N. G., gimusios 2016-05-17, tėvas, juo labiau, kad pats ieškovas ir liudytojas L. Č. tvirtino, kad dar prieš savo nėštumą B. S. pažinojo O. G. ir su juo artimai bendravo. Teismas darė išvadą, kad byloje nebuvo pateikta tokių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, ir šį reikalavimą atmetė.Atmetus reikalavimą nuginčyti tėvystę, byloje nėra pagrindo spręsti kitų ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų, todėl teismas plačiau dėl to nepasisakė.

Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovas S. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareikštą ieškinį tenkinti visa apimtimi, paskirti DNR ekspertizę, kuri atsakytų į klausimą, ar ieškovas S. L. yra nepilnametės N. G., gim. 2016-05-17, biologinis tėvas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias normas, dėl ko neteisingai sprendė, kad nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas.Nėra įrodymų, kad paskirta DNR ekspertizė neatlikta dėl objektyvių priežasčių. Ji neatlikta todėl, kad B. S. sąmoningai vengė dalyvauti procese, priimti bet kokius jai siunčiamus procesinius dokumentus. Faktinių aplinkybių visuma yra pagrindu atsakovės DNR ekspertizės atsisakymą vertinti kaip ieškovo tėvystės įrodymą.Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kad atsakovas pats pripažino, kad ieškovas yra B. S. dukros tėvas, kad atsakovas sąmoningai nedalyvavo procese. Teismas taip pat netinkamai įvertino visą eilę faktinių aplinkybių, kurios buvo nurodytos 2017-05-31 ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose.Teismas klaidingai nustatė ieškovo 2018-02-15 posėdžio metu duotų paaiškinimų turinį, dėl ko neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Taip susiklostė, kad B. S. santuokiniam gyvenimui pasirinko kitą žmogų. Nors ieškovas siekė abipusius santykius išsaugoti, jis turėjo susitaikyti ir gerbti savo vaiko motinos pasirinkimą. Tad nesuprantami teismo argumentai apie tariamai nepakankamas ieškovo pastangas savo, kaip atsakovės vaiko tėvo, statuso išsaugojimui ir įtvirtinimui. Be to, aplinkybės susijusios su šalių galimybėmis išsaugoti savo santykius neturi ryšio su šia byla.Vadovaujantis liudytojo L. Č. parodymais B. S. artėjant gimdymui sprendė esamų ir būsimų santykių su S. L. ir atsakovo klausimus, todėl atrodė pasimetusi, B. S. pastojus nebuvo abejonių, kieno čia vaikas, abejonės buvo išsakytos tik prieš gimdymą. E. K. paliudijo, kad ieškovas neabejojo, kad yra vaiko tėvas.2018-02-15 ieškovas paaiškino, kad B. S. minėjo, kad DNR tyrimą galima atlikti iki gimdymo, tačiau procedūra kainuoja 2 500,00 Eur. Be to, kad tokių pinigų jie neturėjo, ieškovas su B. S. net nesvarstė atlikti šio testo, nes abiem buvo aišku, kad tėvu yra ieškovas.Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas tokį testą atliko, po ko prasidėjo jo grasinimai ir šantažas, kad ieškovas nesiektų tėvystės nustatymo teismine tvarka. Be to, teismui pateikta ištrauka susirašinėjimo, kuriame atsakovas pripažįsta, kad B. S. pastojo nuo ieškovo. Ieškovas S. L. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.Atsakovas O. G. ir trečiasis asmuo B. S. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad B. S., gim. 1989-06-05, santuoką su O. G. įregistravo 2016-03-06, turi nepilnametę dukrą N. G., gim. (duomenys neskelbtini). B. S. gimusios dukros N. G. gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas O. G.. Iš ieškovo paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, jog vaiko motina tuo pačiu metu bendravo ir su dabartiniu savo sutuoktiniu O. G., ir su ieškovu.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą ieškovo prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad toks būtinumas nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka bei šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nėra, bei, jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas ieškovo prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl pakartotinio ekspertizės skyrimo

Ieškovas prašo pakartotinai skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-19 nutartimi nutarė paskirti DNR ekspertizę, tačiau B. S. pas ekspertus su dukra neatvyko. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, jog B. S. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, taip pat nepateikė jokių kitų procesinių dokumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pakartotinai byloje skirti ieškovo prašymą nėra tikslinga, nes labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo su dukra atlikti ekspertizės ir vėl neatvyks, kas užvilkins bylos nagrinėjimą, o tai nėra suderinama su proceso koncentruotumo principu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias normas, dėl ko neteisingai sprendė, kad nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Kaip teisingai nurodė ginčijamajame sprendime pirmosios instancijos teismas, ieškovas savo tėvystę įrodinėja kitomis nei nurodytoje normoje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodomų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo labiau tikėti, kad būtent ieškovas yra vaiko tėvas. Ieškovas neginčija fakto, kad trečiasis asmuo palaikė artimus santykius su atsakovu, nėštumo metu su juo apsigyveno bei už jo ištekėjo. Nors į bylą pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovas buvo raštu pripažinęs, jog vaiko tėvas yra ieškovas, tačiau, kaip apeliaciniame skunde nurodo pats ieškovas, vadovaujantis liudytojo L. Č. parodymais, trečiajam asmeniui prieš gimdymą buvo kilusios abejonės dėl vaiko tėvystės, t. y. B. S. nebuvo tikra, kieno vaiko laukiasi. Tai suponuoja išvadą, jog tuo metu, kai trečiasis asmuo pastojo, ji turėjo artimų santykių tiek su ieškovu, tiek su atsakovu, tuo tarpu nesant ekspertizės duomenų, patvirtinančių ieškovo tėvystę, įrodymų, patvirtinančių bendrą vaiko motinos ir ieškovo gyvenimą viso nėštumo laikotarpio metu ir po jo, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą ir t. t., ieškovo į bylą pateikti įrodymai bei nurodytos aplinkybės nėra pakankami nuneigti teisėtoje santuokoje pripažintą tėvystę.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsakovui atsisakius DNR ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos – trečiojo asmens artimi santykiai pastojimo metu su abiem bylos šalimis, nėštumo metu gyvenimas su atsakovu, nėštumo metu sudaryta santuoka, pripažinta tėvystė, trečiojo asmens abejonės dėl tėvystės – bei kitos pirmosios instancijos teismo šiame kontekste paminėtos aplinkybės eliminuoja galimybę trečiojo asmens atsisakymą atlikti DNR ekspertizę traktuoti kaip ieškovo tėvystės įrodymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks procesinis sprendimas labiausiai atitinka prioritetinius vaiko interesus, jo teisių apsaugos imperatyvą. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, yra pagrindas ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.