Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje Nr. e2-2-547/2023, pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovėms E. D., M. U., S. D. dėl teisės suderinti žemės sklypų kadastrinius matavimus, neturint bendraturčių sutikimo, pripažinimo ir žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo dalimis

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Teisinis reguliavimas numato, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui J. D. ir atsakovėms S. D., M. U. ir E. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Visi šie sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Siekiant įgyvendinti nuosavybės teises visa apimtimi, ieškovas nutarė atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus. 2015 metais atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus atsakovės nedalyvavo, apie darbų atlikimo laiką joms buvo pranešta. Po atliktų matavimų atsakovėms susipažinimui ir pastabų pateikimui buvo išsiųsti parengti žemės sklypų planai. Atsakovės jokių pastabų dėl pateiktų planų nepateikė, tačiau atsisakė juose pasirašyti, nurodydamas, kad atliks savo kadastrinius žemės sklypų matavimus. Atlikus reikiamas procedūras, buvo suformuotos ginčo žemės sklypų kadastro bylos. Šias bylas Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2016 m. balandžio 20 d. aktu atsisakė derinti, kadangi nebuvo žemės bendraturčių (atsakovių) parašų. Dėl to ieškovas 2016 m. rugsėjo 29 d. pateikė teismui ieškinį atsakovėms, prašydamas teismo leisti suderinti ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo ir nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką. Teismas 2023 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliantas (ieškovas) J. D. nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis teismas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 3062 Eur, o jų sumokėjimą išdėstė penkiems mėnesiams. Taigi, apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, ar pagrįstai šių išlaidų sumokėjimą išdėstė penkiems mėnesiams.

21. Apeliantas prašo priteisti iš atsakovių visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, kaip jis nurodo, siekia 7 229,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 6 567,97 Eur. Taigi, byloje iškilo būtinybė nustatyti tikslų ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

22. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas už 2016 m. rugsėjo mėn. parengtą ieškinį sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį.

23. Teisme 2017 m. vasario 28 d. gautas ieškovo atstovo advokato prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad bendra išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu suma, yra 3 092,65 Eur, o papildomai už atliktus kadastrinius matavimus patirta 695,08 Eur išlaidų.

24. Bylos įrodymai patvirtina, kad už suteiktas teisines paslaugas ieškovas 2016 m. gegužės 9 d. sumokėjo savo atstovui (advokatui) 434,25 Eur; 2016 m. spalio 20 d. – 784,86 Eur; 2017 m. sausio 15 d. – 1 873,54 Eur, iš viso – 3 092,65 Eur. Šios išlaidos susidarė už ieškinio parengimą, dokumentų rinkimą ir pateikimą teismui, įvairių prašymų parengimą ir pateikimą teismui bei dalyvavimą teismo posėdžiuose (DOK-714/2017-02-28).

25. Byloje esantis R. S. IĮ 2015 m. kovo 28 d. išrašytas kasos pajamų orderis patvirtina, kad už ieškovo užsakymu atliktus kadastrinius matavimus jis sumokėjo 695,08 Eur.

26. Ieškovo atstovas 2023 m. sausio 10 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo papildomai prašė iš atsakovių priteisti 2 718,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidariusias nuo 2020 m. už suteiktas teisines paslaugas – 1868,24 Eur, taip pat už atliktus naujus kadastrinius matavimus – 850 Eur (DOK-1307/2023-01-10).

27. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 6 567,97 Eur (62 Eur (žyminis mokestis) + 3 092,65 Eur (už teisines paslaugas) + 695,08 Eur (už kadastrinius matavimus) + 1 868,24 Eur (už teisines paslaugas) + 850 Eur (už naujus kadastrinius matavimus). Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Tačiau apeliantas tinkamai nenurodė ir nepagrindė, iš ko konkrečiai susideda apeliacinės instancijos teisme prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 7 229,25 Eur.

Dėl išlaidų mažinimo už suteiktas teisines paslaugas

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog valstybėms suteikta plati veiksmų laisvė reguliuojant išlaidų paskirstymo sistemas teisminiuose procesuose, o bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš priešingos (pralaimėjusios) šalies turi atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (išlaidų dydį, bylos sudėtingumą ir pan.), įvertinti, ar advokato paslaugų užmokesčiai iš tikrųjų buvo teisingi ir pagrįsti kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o pernelyg didelių nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš pralaimėjusios šalies gali reikšti šios šalies teisių pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Nacionalinis judėjimas Ekoglanost prieš Bulgariją Nr. 31678/17, 83 punktas). Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti įvertinta bylos šalių interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar nevisiškas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal bylos aplinkybes gali prilygti asmens teisės kreiptis į teismą apribojimui, taip pat įvertinta, ar priteistinos bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-566-933/2022).

31. Nagrinėjamu atveju nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus –sąlyginai nedidelį byloje keliamų teisinių problemų sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, šalių amžių, jų turtinę padėtį.

32. Apeliaciniame skunde šias pirmosios instancijos teismo išvadas ieškovas ginčija. Anot apelianto, teismas neproporcingai pablogino ieškovo turtinę padėtį, lyginant ją su atsakovių turtine padėtimi, byloje buvo reikalingos specialios žinios, dėl to viso proceso metu ieškovo interesus atstovavo advokatas, o bylos nagrinėjimas užtruko išimtinai dėl atsakovių kaltų veiksmų, todėl apeliantas prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

34. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

35. Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 24 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023, 38 punktą).

36. Byloje nustatyta, kad ieškovas su advokatu P. M. 2016 m. kovo 24 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 1886. Advokatas P. M. tos pačios dienos pavedimu savo kontoros advokatams pavedė atstovauti ieškovo interesus visose institucijose ir teismuose.

37. Iš byloje esančios 2016 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitos faktūros nustatyta, kad ieškovui teisinės paslaugos, už kurias ieškovas sumokėjo 434,25 Eur, teikiamos laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., apėmė susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais, konsultavimą, prašymo NŽT Varėnos skyriui rengimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos parengimo, už susipažinimą su atliktais kadastriniais matavimais. Taigi, šios paslaugos buvo suteiktos dar iki kreipimosi į teismą ir, tikėtina, nežinant, ar iš viso bus pagrindas kreiptis į teismą, todėl jos negali būti priskirtos prie atstovavimo teisme išlaidų.

38. Iš 2016 m. spalio 12 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovą atstovas atstovavo ikiteisminėje stadijoje, nes atsakovės jau 2016 m. liepos mėnesį buvo pareiškusios prieštaravimus dėl kadastrinių matavimų, jų nepasirašė, dėl to ieškovas buvo priverstas dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis su ieškiniu į teismą. Ši suma neviršija minėtose Rekomendacijose nustatyto dydžio, nes maksimali suma už 2016 m. rugpjūtį pateiktą ieškinį yra 1870 Eur (748 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo advokatui sumokėta 784,86 Eur suma pagal minėtą sąskaitą faktūrą yra pagrįsta, todėl priteistina.

39. Ieškovas už 2017 m. sausio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4 ir 2017 m. vasario 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1886 yra sumokėjęs 1 873,54 Eur. Iš minėtų sąskaitų matyti, kad ieškovui buvo teikiamos teisinės paslaugos už atstovavimą teisme, pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo parengimą, papildomų įrodymų rinkimą ir teikimą teismui, vykimą į teismo posėdžius iš Vilniaus į Varėną ir atgal bei dalyvavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose.

40. Nustatyta, kad už pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, pateiktą 2016 m. lapkričio mėn. pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 308,76 Eur (771,90 Eur bruto × 0,4 (8.16 p.), už papildomų dokumentų pateikimą 2017 m. vasario mėnesį maksimali suma yra 317,32 Eur (793,30 Eur × 0,4 (8.16 p.); už dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo apie 3 val. – 237,99 Eur (793,30 bruto × 0,1 (3 p., 8.19 p.) × 3 val.). Pažymėtina, kad už teismui teikiamus prašymus dėl nedalyvavimo teismo posėdžiuose arba dėl dalyvavimo nuotoliniu negali būti pripažintos pagrįstomis išlaidomis, kadangi tokie prašymai teismui teikiami savo naudai, o ne atstovaujant ieškovą. Taigi, pagal minėtas sąskaitas pagal Rekomendacijas pagrįsta suma būtų 864,07 Eur (308,76 Eur + 317,32 Eur + 237,99 Eur).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo advokatui sumokėta 1 873,54 Eur suma per laikotarpį nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. kovo 16 d. (kai bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas) viršija minėtose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl ji mažintina iki 864,07 Eur.

42. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 16 d. bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki 2019 m. spalio 7 d., nuo 2019 m. lapkričio 14 d. vėl sustabdyta iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., ir nuo 2020 m. lapkričio 27 d. dar kartą sustabdyta iki 2022 m. lapkričio 3 d. Teismas 2022 m. lapkričio 21 d. atidėjo bylos nagrinėjimą, sudarydamas šalims galimybę ginčą išspręsti taikiai, tačiau taikus susitarimas nebuvo pasiektas, todėl teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. sausio 10 d., kurio metu ši byla išnagrinėta iš esmės.

43. Iš 2023 m. sausio 10 d. ieškovo atstovo prašymo matyti, kad prašomos papildomai priteisti turėtos teisinės paslaugos išlaidos, kurių bendra suma yra 1 868,24 Eur, susidarė pagal 2020 m. rugpjūčio 13 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 467,06 Eur sumai; 2020 m. gruodžio 22 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 291,91 Eur sumai; 2022 m. gruodžio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 467,06 Eur sumai; 2023 m. sausio 6 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 642,21 Eur sumai.

44. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad prieš atnaujinat 2020 m. rugpjūčio 17 d. bylos nagrinėjimą, ieškovo atstovas teikė teismui du pranešimus apie atliekamų kadastrinių matavimų eigą, pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, atnaujinus bylos nagrinėjimą teisme gauta nuomonė dėl pakartotinio bylos sustabdymo, prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Per minėtą laikotarpį įvyko du teismo posėdžiai: 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas advokatas P. M., vyko 9 minutes, 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdis, kuriame ieškovą atstovavo advokato padėjėja nuotoliniu būdu per ZOOM programėlę, vyko 1 val. 17 min.

45. Taigi, papildomos išlaidos susidarė už 5 procesinių dokumentų parengimą, kuriuose pateikti suformuluoti prašymai, ir atstovaujant ieškovą teismo posėdžiuose, ir tokios išlaidos neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, nes už dviejų 2020 m. kovo ir birželio mėnesiais parengtų pranešimų apie kadastrinių matavimų rengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma yra 527,04 Eur (1317,60 Eur bruto × 0,4 8.16 p.) ir 543,44 Eur (1358,60 Eur bruto × 0,4 8.16 p.); už 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateiktą pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo maksimali priteistina suma yra 552,40 Eur (1381 Eur bruto ×0,4 (8.16 p.), už atsikirtimo dėl pakartotinio bylos sustabdymo 2020 m. lapkričio mėn. parengimą, kuriuo ieškovas nesutiko su atsakovų prašymą sustabdyti bylą, maksimali suma yra 559,40 Eur (1398,50 Eur bruto × 0,4 (8.16 p.). Taigi, vien už teismui pateiktų keturių procesinių dokumentų parengimą maksimali suma viršytų 2 tūkst. eurų, tuo tarpu ieškovo turėtos išlaidos siekė 1 868,24 Eur, todėl ši suma laikytina pagrįsta.

46. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ir jo atstovas savo procesinėmis teisėmis viso bylos nagrinėjimo metu naudojosi sąžiningai, jomis nepiktnaudžiavo, nepagrįstų skundų, prašymų teismui neteikė, teismo posėdžiuose dalyvaudavo. Tuo tarpu atsakovės nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios be jokių aiškių priežasčių su ieškovo reikalavimais nesutiko, administraciniams teismams teikė įvairius skundus, kurie visi buvo atmesti, dėl to šios bylos nagrinėjimas labai užsitęsė.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei šalių elgesį viso proceso metu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos ne visos buvo realios ir pagrįstos, tačiau sumažino jas neproporcingai ir neatsižvelgdamas į šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką bei į minėtas Rekomendacijas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas šioje dalyje pakeisti skundžiamą teismo sprendimą. Kaip jau minėta (nustatyta), ieškovo pirmosios instancijos teisme realios ir įrodymais pagrįstos teisinės pagalbos išlaidos siekia 3 517,17 Eur (784,86 Eur + 864,07 Eur + 1 868,24 Eur), todėl yra pagrindas šias išlaidas priteisti ieškovui iš atsakovių.

Dėl išlaidų už kadastrinius matavimus priteisimo

48. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis prieštarauja rezoliucinei daliai, nes motyvuojamojoje dalyje teismas pripažino pagrįstomis ir 698,08 Eur ieškovo išlaidas už atliktus kadastrinius matavimus, tačiau į priteistiną sumą jų neįtraukė.

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas sakinys „Ieškovas papildomai turėjo 695,08 Eur dydžio išlaidas, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus. Įvertinus ieškovo reikalavimų turinį, laikytina, kad ieškovo patirtos ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo išlaidos buvo būtinos, todėl priteistinos iš atsakovių“ yra pacituotas iš ieškovo atstovo 2017 m. vasario 28 d. teismui pateikto prašymo (DOK-714/2017-02-28). Tai reiškia, kad teismas perrašė tai, ką ieškovo atstovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė savo prašyme, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas pripažino pagrįstomis išlaidas už atliktus kadastrinius matavimus.

50. Be to, skundžiamo sprendimo 6 lape 6 pastraipoje teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-390-601/2017, ir aiškiai nurodė, jog išlaidos už iki teismo atliktus kadastrinius matavimus neatlygintinos.

51. Minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, kurioje ieškovė, be kita ko, prašė teismo priteisti iš atsakovų turėtas išlaidas dėl atliktų kadastrinių matavimų (968 Eur) ir dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto paruošimo (500 Eur). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendė, kad tokios išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. šių išlaidų atsiradimo priežastis nėra bylos nagrinėjimas teisme. Tam, kad ieškovė galėtų atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai būtina atlikti kadastrinius matavimus ir parengti atsidalijimo projektą, nepriklausomai nuo to, ar atsidalijimas vyks teisminiu būdu ar ne. Teisėjų kolegija pritaria tokiai išvadai, tokia teismo išvada neprieštarauja ir šioje nutartyje prieš tai nurodytiems argumentams todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovo patirtos iki kreipimosi į teismą 695,08 Eur dydžio išlaidos už atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus, kai tarp šalių nebuvo ginčo, nelaikytinomis būtinosiomis bylinėjimosi išlaidomis.

52. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jo turėtas išlaidas už bylos nagrinėjimo metu atliktus naujus kadastrinius matavimus, už kuriuos jis sumokėjo 850 Eur.

53. CPK 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos nagrinėjimo teisme. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014).

55. Taigi, siekiant įvertinti nurodytų išlaidų už naujų kadastrinius matavimus būtinumą, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, jų pagrindą, atsakovų byloje reikštus atsikirtimus, pateiktus įrodymus, taip pat į apskųsto sprendimo motyvus.

56. Pirmus kadastrinius matavimus 2015 metais atliko R. S. IĮ, kuri išrašė kasos pajamų orderį 695,08 Eur sumai. Šių kadastrinių matavimų atsakovės nepasirašė, nurodydamos, kad pateiks savo atliktus kadastrinius matavimus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės tokius darbus užsakė ir jie buvo atlikti, todėl ieškovas kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių dėl jo atliktų kadastrinių matavimų patikrinimo, kuris 2016 m. balandžio 20 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą. Nr. 03KAM-35346.

57. Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėtas atsakovių skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2017 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 3SS-3-(14.3.45.) dėl 2016m. balandžio 20 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 03KAM-35346 iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas.

58. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu byla išnagrinėta. Įsiteisėjus šiam sprendimui, bylos nagrinėjimas 2019 m. spalio 7 d. buvo atnaujintas, tačiau 2019m. lapkričio 14 d. nutartimi vėl sustabdytas iki bus atlikti nauji žemės sklypo, kadastro Nr. 3833/0008:87, kadastriniai matavimai ir bus atlikta patikra Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties matyti, jog šiais sprendimais yra konstatuota, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 3833/0008:87 matavimus atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo ne žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose nurodytas asmuo – matininkė R. J., o kitas, neturintis matininko kvalifikacijos asmuo. Nurodyti argumentai ir administracinių teismų sprendimai bei NŽT 2018-08-08 raštas Nr. 1SS-1619-(10.5.) įpareigoja ieškovą iš naujo atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. 3833/0008:87 kadastrinius matavimus. Tai, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant nustatytą tvarką, ieškovui nebuvo žinoma, kol tuo klausimu nebuvo priimtas teismo sprendimas.

59. Taigi, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovėms ir toliau ginčijant ieškovo teisę, ieškovui iškilo būtinybė atlikti naujus kadastrinius matavimus, dėl to teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir įpareigojo ieškovą pateikti teismui naujus, teisės aktų reikalavimus atitinkančius kadastrinius matavimus. 2020 m. rugpjūčio 4 d. matininkė R. J. parengė naujus kadastrinius matavimus, dėl to ieškovas papildomai patyrė 850 Eur išlaidas. Tačiau ieškovui parengus naujus ir įstatymų reikalavimus atitinkančius ginčo žemės sklypų kadastrinius duomenis, atsakovės ieškovo teises ir toliau ginčijo, teismui apskundė NŽT 2020 m. liepos 1 d. administracinį aktą, 2020 m. lapkričio 12 d. teikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo ir tik 2022 m. lapkričio 18 d. prašyme nutraukti bylą pripažino ieškovo šioje byloje ginčijamą teisę.

60. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo patirtos 850 Eur dydžio išlaidos už naujai atliktus žemės kadastrinius matavimus šiuo atveju atitinka realumo, būtinumo ir sąsajumo su nagrinėjama byla kriterijus, todėl yra pagrindas priskirti šias išlaidas prie kitų būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme bei priteisti jas ieškovui iš atsakovių.

61. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo ir padidinti ieškovui iš atsakovių priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 4 429,17 Eur (62 Eur žyminis mokestis + 3 517,17 Eur (nutarties 47 punktas) + 850 Eur (nutarties 60 punktas) pirmosios instancijos teisme turėtos, t. y. priteisiant iš kiekvienos atsakovės po 1 476,39 Eur (CPK 93 straipsnis).

Dėl priteistos sumos išdėstymo

62. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išdėstė penkių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi ir atsakovių prašymą prašo atmesti, nurodydamas, kadangi jis taip pat yra pensinio amžiaus, atsakovės turi daug nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti ir atsiskaityti su ieškovu.

63. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

64. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-420-467/2023).

65. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra pensinio amžiaus, jų gaunamos per mėnesį pajamos – tai 400 Eur dydžio pensija, tiek ieškovas, tiek atsakovės nuosavybės teise valdo po keletą nekilnojamojo turto objektų, dalis žemės sklypų valdomi ieškovo ir atsakovių bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, šalių turtinė padėtis yra panaši.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto siekis nagrinėjamu atveju tuoj pat įvykdyti teismo sprendimą nepasiektų savo tikslų, kadangi atsakovės pagal byloje nustatytą turtinę jų padėtį negalėtų įvykdyti sprendimo iš karto, o apelianto lūkesčiai dėl atsakovių turimo turto pardavimo galimybės ir faktiškai tokio nekilnojamojo turto pasiruošimo parduoti ir pardavimo procedūrų tikėtina neišsipildytų, kadangi realūs turto pardavimo terminai viršytų arba būtų artimi terminui, kuriam išdėstytas teismo sprendimas. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovėms prašant sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, o teismui nusprendus šį terminą sutrumpinti iki 5 mėnesių, sprendimo vykdymo išdėstymas nesuteikė nepagrįsto pranašumo atsakovėms, ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl to jis patyrė ar patiria realius nuostolius, teismo nustatytas sprendimo įvykdymo terminas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pakeisti teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo išdėstymą, tačiau ne visiškai teisingai taikė CPK teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovių 4 429,17 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 1 476,39 Eur, šios sumos sumokėjimą išdėstant penkerių mėnesių laikotarpiui, pradedant priteistas įmokas mokėti nuo šios nutarties priėmimo dienos tokia tvarka: 5 (penkis) kalendorinius mėnesius mokėti po 295,28 Eur, atliekant mokėjimus iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

68. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apelianto apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Ieškovas apeliaciniu skundu pareiškė du reikalavimus: dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (50 proc.) ir dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (50 proc.). Apeliacinės instancijos teismas pirmą reikalavimą patenkino 16,40 proc. (apeliacinio skundo suma yra 7 229,25 Eur – 3 062 Eur = 4 167,25 Eur; teismas padidino priteistą suma 1 367,17 Eur = 4 429,17 Eur – 3 062 Eur; 1 367,17 Eur × 50 proc. / 4 167,25 Eur = 16,40 proc.), antrą reikalavimą atmetė.

69. Apeliantas pateikė teismui įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 934,12 Eur, kurias prašo priteisti iš atsakovių. Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinį skundą patenkinti 16,40 proc. atitinkamai ieškovui iš atsakovių priteistina 153,20 Eur (934,12 Eur × 16,40 proc. / 100 proc.), t. y. iš kiekvienos atsakovės po 51,07 Eur (153,20 Eur / 3) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismo sprendimo išdėstymo ir šias dalis išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 1 476,39 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 39 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti šia teismo nutartimi iš atsakovių iš kiekvienos priteistą 1 476,39 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis 5 (penkiems) mėnesiams, pradedant įmokas mokėti nuo šios nutarties priėmimo dienos tokia tvarka: 5 (penkis) kalendorinius mėnesius mokėti po 295,28 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 28 ct), atliekant mokėjimus iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.“

Kitas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovui J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių S. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 51,07 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 7 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.