Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovėms: E. D., M. U., S. D. dėl leidimo suderinti žemės sklypų kadastrinius matavimus, neturint bendraturčių sutikimo ir žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas patikslintu ieškiniu, kurį pateikė 2020-08-11 patikslino ieškinio dalyką ir taip suformulavo savo reikalavimą: (1) pripažinti ieškovui J. D. teisę suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (pagal 2020-07-01 Nacionalinės žemės tarnybos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) be bendraturčių M. U., E. D. ir S. D. pritarimo (parašų); (2) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatytą 2020-08-04 matininkės R. J. parengtame sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane: 2.1. ieškovui J. D. paskiriant naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi Plane pažymėta indeksu ,,Skl. Nr. 87-1“ (22140 m² ), koordinatės 1-2-3-4-7-1; 2.2. atsakovėms M. U., S. D., E. D., paskiriant naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Plane pažymėta indeksu ,,Skl. Nr. 87-2“ (10299 m²), koordinatės 7-4-5-6-7; 3; (3) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Šie ieškovo reikalavimai laikytini galutiniais.

Atlikus naujus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tikslintinas ir žemės sklypo naudojimosi planas. Pagal pateiktą naują planą ieškovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką: (i) nustatyti ieškovo naudojimuisi žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu ,,Skl. Nr. 87-1“ (22140 m²), (ii)atsakovių naudojimuisi nustatyti žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu ,,Skl. Nr. 87-2“ (10299 m²). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka bendraturčių turimas nuosavybės idealiąsias dalis, naudojimosi planas atitinka keliamus reikalavimus, numatytus LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2003-04-04 įsakymu Nr. 3D-137/164 ,,Dėl žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektą taisyklių patvirtinimo“: ,, Kai skaidomas vientisas ariamos žemės, pievų ar miško masyvas, formuojami žemės sklypai turi būti kompaktiški, stačiakampio arba panašios į jį formos ir racionaliai išdėstyti“, nepažeidžia kitų žemės sklypo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų

Dėl šio administracinio akto atsakovės kreipėsi į administracinį teismą. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 01 d. sprendime konstatavo: ,,Matininkei, 2020 metais atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo išlikę žemės sklypo nuosavybės teisės atkūrimo metu įtvirtintų riboženklių, todėl pagrįstai ir teisėtai Žemės sklypo ribos buvo nustatytos vadovaujantis žemės sklypo planais, lauko matavimų abrisais ir teritorijų planavimo dokumentais (žemės reformos Matuizų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos net neginčija, jog Matininkės atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti Matininkės nustatytų Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių tikslumu ir teisingumu“.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 01 d. sprendimu, S. D. ir M. U. skundą atmetė bei padarė išvadą, jog atsakovė (NŽT) 2020 m. liepos 1 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini)), atsisakydama suderinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą dėl to, jog žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra visų bendraturčių parašų bei 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 3SS-9-(14.3.45) palikusi galioti šį tikrinimo aktą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimą.

Kaip patvirtino teismo posėdžio metu atsakovių atstovas, atsakovės visiškai sutinka suderinti NŽT kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą, ir sutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal R. J. 2020-08-04 parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, t. y. pripažįsta ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus.

Posėdžio metu trečiojo asmens atstovė Živilė Akulavičiūtė nurodė, kad ji sutinka, jog ieškovo patikslintas ieškinys būtų patenkintas, nes teismui pateiktas naujas naudojimosi tvarkos nustatymo planas, kurį rengiant buvo išlaikyti visi reikalavimai, taikytos visos būtinos procedūros, todėl planas yra parengtas tinkamai.

Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Ieškovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Proceso įstatymai neįtvirtina galimybės teismui nutraukti bylą vien tuo pagrindu, kad atsakovas pripažino ieškinį. Jei atsakovas, pripažinęs ieškinio reikalavimus, jų geruoju nevykdo, ieškovo materialinė subjektinė teisė, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, išlieka pažeista. Tokiu atveju ieškovo pažeista materialinė teisė turi būti ginama teismo sprendimu patenkinant ieškinį ir tokiu būdu sudarant ieškovui galimybę savo pažeistą teisę įgyvendinti priverstine teismo sprendimų vykdymo tvarka. Ieškinio pripažinimas šiuo atveju sukelia procesinius teisinius padarinius – galimybę taikyti supaprastintą bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo tvarką, teismui baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismo sprendime išdėstant sutrumpintus ieškinio tenkinimo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 21, 24 punktai). Kitokia procesinė situacija susiklosto tuo atveju, kai atsakovas bylos nagrinėjimo metu patenkina ieškovo pareikštus reikalavimus. Patenkinus ieškinio reikalavimus, išnyksta ieškovo subjektinės teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, pažeidimas ir poreikis šią teisę ginti teismine tvarka (ieškovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovių atstovas nurodė, kad tokios didelės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje atsirado dėl neteisingų ir nepagrįstų, prieštaraujančių NŽT išvadų. Todėl reikėjo ieškovui tikslinti reikalavimus ir atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovės 2015 metais atliktų kadastrinių matavimų nepripažino. Kiti matavimai buvo padaryti 2020 metais ir atsakovės juos pripažino po Vyriausiojo administracinio teismo 2022-10-12 nutarties. Bylinėjimosi išlaidos šioje byloje turėtų būti ženkliai mažinamos. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba gali būti priteisiamos, bet ne didesnės nei Rekomendacijose nustatyti dydžiai. Ieškovo atstovas rengė ieškinį, patikslintą ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Už ieškinio parengimą skaičiuotina 1870 Eur, atstovavimo teisme valanda gali būti vertinama apie 80 Eur. Nurodė, kad jų skaičiavimu šioje byloje maksimali atstovavimo išlaidų suma turėtų būti apie 2000 Eur. Atsižvelgiant į trečiojo asmens veiksmus byloje mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ne iš atsakovių, o iš trečiojo asmens. Jeigu teismas vertintų kitaip, tuomet prašo vadovautis CPK 284 straipsniu ir išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą maksimaliai 24 mėnesių terminui, nes visos atsakovės yra garbaus amžiaus, pragyvena iš gaunamų pensijų.

Trečiojo asmens atstovė Živilė Akulavičiūtė nurodė, kad ji visiškai nesutinka su atsakovių atstovo išdėstytais argumentais, jog dėl NŽT neteisėtų veiksmų šioje byloje užsitęsė nagrinėjimas ir šalys patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos administracinis teismas 2017-12-20 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1518-644/2017 pasisakė, kad ,,nustačius, kad kadastrinius matavimus atliko asmuo, neturintis teisės juos atlikti, t. y. iš esmės pripažinus atliktus kadastrinius matavimus niekiniais, nėra galimybės nei pagrindo tikrinti ir vertinti atsakovo nustatytus žemės sklypo kadastrinių matavimų pažeidimus“.

Atsakovių atstovas nurodė ir antrą argumentą: ,,jeigu Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nebūtų surašytas 2020-07-01 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (...) Ieškovui nebūtų buvę teisinio pagrindo kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidų“.

Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais kadastrinių matavimų atlikimą – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, kurios numato, kad pateikus tikrinti bylą yra surašomas patikrinimo aktas.

Regionų apygardos administracinio teismo 2021-07-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-727-644/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-10-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-593-575/2022 (50 p., 51 p.) pripažinta, kad 2020-07-01 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra teisėtas ir nėra pagrindo jo panaikinti.

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis.

Pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovo išlaidos, turėtos dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ruošimo, nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. šių išlaidų atsiradimo priežastis nėra bylos nagrinėjimas teisme. Tam, kad ieškovas galėtų nustatyti naudojimosi tvarką yra būtina atlikti kadastrinius matavimus ir parengti atsidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, nepriklausomai nuo to, ar naudojimosi tvarkos nustatymas vyks teisminiu būdu ar ne, t. y. šių išlaidų priežastis ieškovo noras atsidalinti savo turtą, todėl šios išlaidos neatlygintinos (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-390-601/2017).

Todėl lieka spręstinos ieškovo turėtos išlaidos advokatui 3092,65 Eur (apskaičiuotos 2017 metais) ir 1868,24 Eur (apskaičiuotos 2023 metais), t. y. iš viso 4960,89 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi 6 metus ir 4 mėnesius, tačiau didžiąją dalį laiko ši civilinė byla buvo sustabdyta, nes tiek ieškovas, tiek atsakovės teikė prašymus stabdyti bylą dėl to, kad buvo nagrinėjami skundai administraciniuose teismuose. Šioje civilinėje byloje vyko 7 posėdžiai, kuriuose dalyvavo šalių atstovai ir kurie iš viso užtruko apie 6 val. Civilinėje byloje buvo teikiama daug įvairių procesinių dokumentų, buvo tikslinami reikalavimai. Tad vadovaujantis Rekomendacijomis vien už ieškinio parengimą galima priteisti maksimalų 1929,75 Eur atlygį (2016 m. 2 ketvirčio bruto 771,9x2,5). Pagal teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip ieškinio, pareiškimo, skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, procesinio dokumento (ieškinio, skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje.

Iš kitos pusės įvertinus ginčo nagrinėjimo objektą, ši byla nelaikytina sudėtinga, nes joje sprendžiami klausimai nėra nauji ir nėra sudėtingi, teismų praktika šiuo klausimu yra pakankamai aiškiai suformuluota. Nors ieškovas tikslino savo reikalavimus, bet to priežastis buvo netinkamai atlikti matavimai. Iš esmės bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl kadastrinių matavimų rengimo du kartus ir dėl to, kad ir ieškovas, ir atsakovės skundė NŽT priimtus sprendimus administraciniams teismams. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, būtinybę advokatui vykti į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, į ginčo pobūdį, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintinos iki 3000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovės tik išnaudojus visas įmanomas teismines apskundimo galimybes ir gavusios neigiamą teismų sprendimą, tik tada pripažino ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Iš kitos pusės teismas atsižvelgia ir į atsakovių turtinę padėtį: jos yra garbaus amžiaus, pragyvena iš senatvės pensijos ir našlio (arba vienišo asmens) pensijos, tačiau be šių pajamų atsakovės visos turi net po keletą nekilnojamojo turto objektų (žemės, miškų). Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai atsakovėms pripažinus ieškinio reikalavimus (tačiau ieškinį atsakovės pripažino tik išnaudojus visas galimas teismines procedūras), tai priteistina ieškovui J. D. iš atsakovų lygiomis dalimis po 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Ieškovas, pateikdamas ieškinį sumokėjo 62 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, ši suma priteistina ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis po 20,66 Eur.

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus darytina išvada, jog atsakovės yra atsakingos dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Antrieji kadastriniai matavimai buvo atlikti 2020 metais, kuriuos atsakovės pripažino tik 2022-10-12 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paskelbus nutartį. Atsakovės dar 2020-05-13 raštu prieštaravo R. S. IĮ, nurodydamos, kad ,,nesutinkame su miškų paskirties sklypo ribomis kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo paženklinimo akte nurodytos ribos neatitinka esamų pagal anksčiau nustatytą vietovėje išlikusiais aiškiais kapčiais ir kur yra išvestos aiškios miško ribinės linijos“.

Iš atsakovių valstybei priteistinos iš viso 20,06 Eur (po 6,69 Eur iš kiekvienos) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui (Vilniaus apygardos teismo 2012-02-08 nutartis Nr. 2S-396-464/2012).

Atsakovių atstovas prašo teismo priteistas iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas ieškovui išdėstyti dalimis per maksimalų 24 mėnesių terminą. Nurodė, kad dar yra priteistos ir bylinėjimosi išlaidos administraciniuose teismuose, kurias atsakovės turi susimokėti, kad atsakovės yra garbaus amžiaus, pragyvena iš gaunamų pensijų.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas pardavė savo turto dalį, kad galėtų susimokėti advokatui ir teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Jo turtinė padėtis yra ne geresnė nei atsakovių. Priešingai, atsakovės turi daug nekilnojamojo turto objektų. Derantis dėl taikos sutarties sąlygų buvo kalbama apie išdėstymą keliems mėnesiams ir vieno nekilnojamojo objekto perdavimo, tačiau atsakovės nesutiko.

Atsižvelgiant į atsakovių atstovo prašymą, byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. kitų teismų sprendimus apie priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsakovių gaunamas pajamas bei jų turimą nekilnojamąjį turtą, teismas daro išvadą, kad atsakovių turtinės padėties negalima pripažinti sunkia ar labai sudėtinga. Atsakovės yra garbaus amžiaus, kurios pragyvena iš gaunamų pensijų ir kartu turi nemažai nekilnojamojo turto objektų (žemės, miško sklypų). Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovių turtinė padėtis galėtų ženkliai pagerėti per artimiausią laiką. Ieškovas taip pat yra garbaus amžiaus, pragyvenantis iš pensijos. Tad atsižvelgiant į abiejų proceso šalių padėtį, teismas vertina, kad bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo išdėstymas taikytinas, bet ženkliai trumpesniam terminui – 5 mėnesiams. Atsakovės turi išmokėti bylinėjimosi priteistas sumas ieškovui per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant penkis mėnesius po 204,13 Eur, (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovui J. D. teisę suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (pagal 2020-07-01 Nacionalinės žemės tarnybos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) be bendraturčių M. U., E. D. ir S. D. pritarimo (parašų).

Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, numatytą 2020-08-04 matininkės R. J. parengtame sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane:

Ieškovui J. D paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi plane pažymėta indeksu ,,Skl. Nr. 87-1“, koordinatės 1-2-3-4-7-1.

Atsakovėms M. U., S. D., E. D., paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu ,,Skl. Nr. 87-2“, koordinatės 7-4-5-6-7.

Priteisti J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovių: S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 1020,66 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti šiuo teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-547/2023 iš atsakovių S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos priteistą 1020,66 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėjimą dalimis per 5 mėnesius, pradedant mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, tokia tvarka:

5 (penkis) kalendorinius mėnesius mokėti po 204,13 Eur (du šimtus eurų 13 centų), atliekant mokėjimą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti iš atsakovių S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 6,68 Eur (šešis eurus 68 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.