- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-139-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04867-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- G. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. patikslintą ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokinio turto padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. K. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo: 1) panaikinti Kauno civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą Nr. 1420 apie (duomenys neskelbtini) Kauno Vytauto Didžiojo RKB tarp ieškovės ir L. K. (toliau – ir atsakovas) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę pavardę K., o ieškovei santuokinę pavardę K.; 3) nepilnamečių vaikų L. K., Ž. K., M. K. (toliau - ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą iki vaikų pilnametystės nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo kas mėnesį mokamą 315 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 5) nustatyti ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; 6) po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 123/ 1232 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 1/10 vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/25 nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), viso turto vidutinė rinkos vertė 250 000 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 5000 Eur vidutinės rinkos vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5000 Eur vidutinės rinkos vertės; atsakovui iš ieškovės priteisti 130 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią, tačiau ieškovei atitenkančią turto dalį; 7) priteisti atsakovui L. K. IĮ; butą, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 50000 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį CITROEN, C4 PICASSO, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas automobilis CITROEN, C4 PICASSO, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3000 Eur; ieškovei iš atsakovo priteisti 26 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančią, tačiau atsakovui atitenkančią turto dalį; 8) priteisti ieškovės naudai traktorių Case (duomenys neskelbtini), 2001 m., 20000 Eur vertės, atsakovui priteisiant 10000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančią, tačiau ieškovei atitenkančią turto dalį; 9) ieškovei iš atsakovo priteisti 75500 Eur piniginę kompensaciją už be ieškovės sutikimo parduotas transporto priemones; 10) išsprendus santuokinio turto padalijimo klausimus, ieškovei ir atsakovui atlikti tarpusavio mokėjimų sumų įskaitymą ir, atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 38000 Eur piniginę kompensaciją; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas 2023 m. spalio 19 d. prašymu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti perleisti, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šį turtą: 1) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre įregistruotą ratinį traktorių Case 1H, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo numeris 0231409; 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 123/1232 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/10 vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/25 nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
3. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra dalijamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė – traktorius, kurią ieškovė gali perleisti tretiesiems asmenis. Parduodant ar kitaip perleidžiant traktorių nėra reikalingas kito sutuoktinio parašas ar kitoks sutikimas. Dėl šios priežasties yra tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Ieškovė gali mažinti bendro dalintino turto vertę, apsunkinti turtą sudarant įvairius sandorius, dėl ko nebūtų užtikrintas atsakovo reikalavimų įvykdymas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu.
5. Nurodė, kad patikslintas ieškinys yra priimtas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareikštas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalis). Šalių procesinių dokumentų argumentai nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnis). Ar šalių materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tačiau pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė ketintų perleisti nuosavybės teises į turtą, jį suvaržyti ar kitaip vengti vykdyti teismo sprendimą. Šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 20 punktas). Atsakovui neįrodžius antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės atžvilgiu taikymui ir teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą ieškovės nesąžiningumą, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės atžvilgiu, todėl prašymas dėl jų taikymo atmetamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti perleisti, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į turtą: 1) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre įregistruotą ratinį traktorių Case 1H, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo numeris 0231409, 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 123/1232 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1/10 vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/25 nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Byloje pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tarp jų ir dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas leidžia teismui areštuoti turtą kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad “ieškovės vardu yra registruotas traktorius Case IH, (duomenys neskelbtini), 2001 m., 20 000 Eur vertės, kurį prašome po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, atsakovui priteisiant 10 000 Eur vertės piniginę kompensaciją. Ieškovės vardu traktorius buvo registruotas tik todėl, kad ieškovė padėjo savo tėvams ūkio klausimais, todėl, nors faktiškai traktorius priklauso ieškovės tėvams, tačiau ieškovei suprantant, kad šio fakto ji neįrodys, ieškovė šį turtą nurodo kaip dalintiną turtą.” Ne tik šis traktorius, bet ir kiti ūkio reikmenys (plūgas, sėjamoji ir kt.) priklausė ieškovės ūkiui, jie dabar pardavinėjami. Ieškovė, nuslėpdama dalį bendrosios jungtinės nuosavybės turto, elgiasi nesąžiningai ir netaikius kilnojamųjų daiktų arešto, atsakovo interesai galėtų būti pažeisti – ieškovė galėtų nurašyti ar perleisti kilnojamąjį turtą kitiems asmenims, o tai apsunkintų arba padarytų neįmanomą santuokinio turto apimties nustatymą ir išsaugojimą.
6.2. Nepritaikius nekilnojamojo turto arešto, ieškovė galėtų šalių bendrosios jungtinės nuosavybės turtą perleisti tretiesiems asmenims pagal panaudos sutartį, kuri neregistruojama VĮ Registrų centro duomenų bazėje, o tai yra tikimybė, kad dar nepadalintas turtas gali būti suniokotas ar sugadintas, taip sumažinant nekilnojamojo turto vertę. Šios laikinos apsaugos priemonės taikymo tikslas yra užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties ir vertės, kokios yra šiuo metu.
6.3. Teismas turi įvertinti, jog ieškovė ūkininko ūkyje naudojamą kilnojamąjį turtą gali parduoti, kokiu nors kitu būdu apsunkinti jį ar sumažinti jo vertę. Teismas, nepritaikęs šio turto arešto su tam tikrais draudimais kilnojamųjų daiktų atžvilgiu, pažeidžia atsakovo interesus.
6.4. Atsakovas savo prašymu siekia ne sukaupti lėšų savo reikalavimui patenkinti, bet užkirsti kelią, kad ieškovė neatliktų nesąžiningų veiksmų ateityje, o vienintelė išeitis tą užtikrinti – laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Atsakovas neįrodė ir nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, nėra jokių duomenų, kad kokie nors žemės ūkio technikos padargai, kuriuos neva ieškovė pardavinėja, būtų registruoti ieškovės vardu ir patektų į santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto balansą (juolab kad į žemės techniką, traktorių atsakovas nereiškia jokių materialinio pobūdžio reikalavimų, turtą priteisiant natūra atsakovui).
7.2. Atsakovas prašo apriboti disponavimo teises į nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 123/1232 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/10 dalių vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/25 dalis nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas patenka į santuokoje įgyto turto balansą, todėl pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra perteklinis. Bendro santuokinio turto pardavimas ir taip yra apribotas, kadangi sandoriai gali būti atlikti tik esant kito sutuoktinio sutikimui. Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. spalio 20 d. pranešė registruojamų daiktų (nekilnojamojo turto ir žemės ūkio technikos) viešo registro tvarkytojams apie iškeltą civilinę bylą, šių pranešimų pagrindu atliktos atitinkamos žymos registruose civilinės bylos nagrinėjimo metu apribojo disponavimą nurodytu turtu.
7.3. Atsakovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (neįrodytas ieškovės siekis sumažinti santuokoje įgyto turto balansą), todėl neegzistuoja reali teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Atsakovo su atskiruoju skundu pateikiami rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovės ketinimų parduoti turtą. Kaip matyti iš atsakovo procesinių dokumentų (žr. atsakovo atsiliepimą į patikslintą ieškinį), tarp šalių nėra ginčo dėl traktoriaus: 1) vertės (20 000 Eur); 2) padalijimo būdo (traktorius priteistinas ieškovei natūra, atsakovui išmokant kompensaciją. Net ir darant prielaidą, kad traktorius būtų parduotas, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ir tokiu atveju būsimo teismo sprendimo nebūtų apsunkintas atsakovui mokėtina kompensacija (atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymus).
7.4. Atsakovas remiasi ir vadovaujasi tik hipotetiniais teiginiais, nepagrįstais įrodymais, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo neįrodė. Atsakovo deklaratyvūs teiginiai negali sudaryti pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi tai neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir galimai sąlygotų papildomas procesines išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (draudimo perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė žemės ūkio padargų nuotraukas.
12. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus įrodymus, kadangi iš pateiktų nuotraukų negalima identifikuoti nuotraukų padarymo laiko, be to, iš bylos duomenų nenustatyta, kad atsakovo nurodyti žemės ūkio padargai patenka į šalių santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto balansą (nei viena iš šalių nereiškia reikalavimų, susijusių su žemės ūkio padargais). Iš atsakovo priešieškinio (teismo priimto po skundžiamos nutarties priėmimo) matyti, kad atsakovas nereiškia jokių materialinio pobūdžio reikalavimų dėl šio kilnojamojo turto (CPK 180 straipsnis).
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Byla dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo nagrinėjama pagal CPK XIX skyriaus normas (CPK 381–386 straipsniai). CPK 384 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje.
15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
16. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010). Teismas gali padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti, kad šalių santuokoje įgyto turto kiekis, vertė ir pan. nepakistų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
17. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
18. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ginčo dėl pirmosios sąlygos egzistavimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl argumentų, kurie susiję su grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nustatymu.
19. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).
20. Apeliuodamas dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo atsakovas nurodė, kad ratinis traktorius Case 1H, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei kiti ūkio reikmenys (plūgas, sėjamoji ir kt.) priklausė ieškovės ūkiui, dabar yra pardavinėjami. Netaikius nekilnojamojo turto ir kilnojamųjų daiktų arešto, ieškovė galėtų šalių bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą perleisti tretiesiems asmenims pagal panaudos sutartį, taip pat galėtų nurašyti ar perleisti kilnojamąjį turtą kitiems asmenims, o tai apsunkintų arba padarytų neįmanomą santuokinio turto apimties nustatymą ir išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atsakovo argumentus laiko nepagrįstais.
21. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio), tarp šalių nėra ginčo nei dėl traktoriaus Case 1H, (duomenys neskelbtini), IK (duomenys neskelbtini), vertės (20 000 Eur), nei dėl jo padalijimo būdo (ieškovė prašo traktorių priteisti jai natūra, atsakovui išmokant 10 000 Eur kompensaciją). Taigi, net ir darant prielaidą, kad traktorius būtų parduotas, išnuomotas ar pan., nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ir tokiu atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas (atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymus, atsakovui mokėtina kompensacija).
22. Antra, be ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų. Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Iš atsakovo teismui teiktų procesinių dokumentų matyti (taip pat iš priešieškinio, kuris buvo pateiktas pro skundžiamos nutarties priėmimo), kad jis nereiškia reikalavimų, susijusių su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytais žemės ūkio padargais. Nustačius, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su ieškinio reikalavimais ir neužtikrintų atsakovui palankaus teismo sprendimo, jei jo reikalavimai būtų patenkinti, vykdymo, darytina išvada, kad nėra pagrindo šio turto atžvilgiu taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
23. Trečia, nekilnojamasis turtas, kurio atžvilgiu atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (draudimą perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šį turtą) patenka į ginčo šalių santuokoje įgyto turto balansą, todėl atsakovo nurodyti sandoriai gali būti atlikti tik esant kito sutuoktinio sutikimui. Be to, CPK 137 straipsnio 6 dalis nustato teismo pareigą priėmus pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo apie tai pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Toks faktas yra įregistruojamas viešame registre, iš dalies išviešinant, koks ginčas kilęs dėl to nekilnojamojo daikto ir tokia priemonė iš dalies eliminuoja riziką, kad daiktas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, nežinantiems apie kilusį ginčą ir/ar kurio nors asmens pretenzijas dėl nuosavybės dalies į šį daiktą nustatymo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, 2023 m. spalio 20 d. pranešė valstybės įmonei Registrų centrui apie civilinėje byloje sprendžiamą klausimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 123/1232 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/10 dalis vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) 3/25 dalys nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 8) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nors CPK 137 straipsnio 6 dalyje nurodytas pranešimas nelaikomas laikinąja apsaugos priemone, tačiau iš esmės atlieka tą pačią funkciją.
24. Taigi, apeliacine tvarka tikrinamoje byloje sprendžiant, ar ginčo atveju egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie ieškovės siekį sumažinti santuokoje įgyto turto balansą ir taip išvengti atsakovui galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nors būtent atsakovui tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie ieškovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas atsakovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (ginčo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.