Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. L., A. Š., ir VĮ „Turto bankui“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. L. apie vykstantį teismo procesą informuota tinkamai, teismui atsiliepimo nepateikė, byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. Š. apie vykstantį teismo procesą informuotas tinkamai, teismui atsiliepimo nepateikė, byla nagrinėtina Jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), jie buvo sutuoktiniai nuo 1972-02-25 (b.l.5-7). Pareiškėja S. L. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Š. ir A. Š. duktė (b.l.8-9). Nekilnojamasis turtas- Žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra registruotas A. Š. vardu, įregistruotas 1994-06-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l.10-13 ). Po sutuoktinės mirties A. Š. turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi, pirko statybines medžiagas, mokėjo mokesčius, įsigijo automobilį (b.l.15-25,29-30). 2023-08-29 A. Š. sudarė notaro patvirtintą testamentą, kuriuo savo turtą lygiomis dalimis paliko S. L., A. Š. ir S. M. (b.l. 26). S. L. ir S. M. 2024-11-14 A. Š. palikimą priėmė (b.l.27).205-01-08 (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) -ojo notarų biuro notaras V. Ž. išdavė liudijimą, kuriuo paliudijo, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) palikimą (b.l.28).

Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turėjo būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas nėra tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu, faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-586/2007, 3K-7-468/2009). Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Mirus pareiškėjos motinai A. Š., jos tėvas A. Š. priėmė po jos mirties likusį palikimą, pradėdamas faktiškai visą turtą valdyti: jis tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir jai mirus iki pat savo mirties toliau liko gyventi jų bendrai įgytame nekilnojamajame turte, naudojosi ir prižiūrėjo turtą, naudojosi kaip savo turte likusiais sutuoktinės daiktais, kartu bendrai užgyventais daiktais, buities prietaisais, dokumentais, kuriuos priėmė, kaip palikimą, faktiškai pradėdamas juos valdyti. Faktą, kad A. Š. po sutuoktinės mirties rūpinosi visu po jos mirties likusiu turtu patvirtina ir tai, kad jis turte atliko remontą, keitė šildymo katilą, mokėjo visus mokesčius. Šiais aukščiau paminėtais veiksmais, kurie liudija A. Š. sutikimą įgyti teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, jis išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo negavo.

Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės patvirtinti, kad A. Š. priėmė savo mirusios sutuoktinės A. Š. palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės patvirtinti, kad A. Š. priėmė savo mirusios sutuoktinės A. Š. palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. priėmė savo mirusios sutuoktinės A. Š. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.