- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-2568-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30061-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,AL Construction“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AL Construction“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teikonta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 25 943,70 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) iškelta bankroto byla ir įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d. Šalys 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Statybos rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, savo/ar iš užsakovo medžiagų, tinkamai ir laiku atlikti statybos rangos ir kitus numatytus darbus administracinės paskirties pastate, adresu Rinktinės g. 5, Vilniuje, ir perduoti juos atsakovei (užsakovui), o pastaroji įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti sutartyje numatytą kainą – 3 227 253,22 Eur su PVM. Šalys 2018 m. birželio 6 d. Susitarimu sutarė dėl papildomų statybos darbų (atriumo balkonų aliuminio-stiklo konstrukcijų sienų įrengimo) už papildomų darbų kainą – 32 127,77 Eur. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir tinkamai atliktus darbus perdavė atsakovei, kuri juos priėmė ir apmokėjo, išskyrus 25 943,70 Eur sumą pagal 2018-12-28 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AL 00002716, kuri buvo išrašyta atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 28 d. Atliktų darbų aktą Nr. 20. Akte nurodytiems darbams atlikti atsakovė sumokėjo 149 181,87 Eur avansą. Už atliktus darbus atsakovei buvo išrašyta 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita-faktūrą Nr. AL 00002716, - 175 125,57 Eur sumai, kurios atsakovė pilnai neapmokėjo ir liko skolinga 25 943,70 Eur. Ši sąskaita kartu su aktu atsakovei išsiųsta registruotu paštu, tačiau atsakovė atsisakė priimti ir pasirašyti aktą ir į savo buhalterinę apskaitą neįtraukė minėtos PVM sąskaitos-faktūros Nr. AL 00002716. Vadinasi atsakovės buhalterijos duomenys neatitinka faktinės situacijos - yra 149 181,87 Eur permoka, o apskaičius sąskaitą būtų fiksuota atsakovės 25 943,70 Eur nepriemoka. Atsakovė turėjo pareigą sumokėti likusią sumą, nes visi darbai (gaminiai) atlikti ir perduoti atsakovei, kuri naudojasi darbų rezultatu. Atsakovė, gavusi pretenziją dėl skolos, jau po to kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nustatė neva padarytus darbų defektus, nors anksčiau dėl darbų kokybės pretenzijų neturėjo. Teigia, kad ieškovės kaltų veiksmų nėra.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad darbai pagal Rangos sutartį buvo atlikti netinkamai, o dalis darbų visai neatlikta. Ieškovės pateiktas 2018 m. gruodžio 28 d. Atliktų darbų aktas Nr. 20 buvo atmestas 2020 m. sausio 14 d. raštu, nurodant eilę sutarties pažeidimų. Pakartotinai pateiktas minėtas aktas taip pat buvo atmestas. Rangos sutartimi ieškovė yra įsipareigojusi ištaisyti atliktų darbų defektus. 2019 m. kovo 27 d. raštu ieškovė buvo informuota dėl keturių fasadinių stiklo paketų pažeidimų ir pareikalauta tuos defektus ištaisyti. 2019 m. gegužės 8 d. raštu ieškovė buvo informuota dar apie dviejų fasadinių stiklo paketų įtrūkimus. Taigi, viso buvo pateiktos pretenzijos dėl šešių fasadinių stiklo paketų pakeitimo ir pareikalauta defektus ištaisyti. Paraginus pakartotinai, ieškovė, nenurodydama priežasčių, defektų netaisė. 2019 m. liepos 24 d. raštu ieškovei nurodyti ir fasadinių durų bei durų, esančių tilteliuose tarp pastato B ir C korpusų ir kiti defektai, tačiau ieškovė į tai nereagavo ir defektų neištaisė, todėl atsakovei teko ir tenka savo sąskaita šalinti defektus. Šalių patvirtintu 2018 m. rugsėjo mėn. 27 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktu buvo patvirtintas atsakovės skolos dydis 2018 rugpjūčio 31 dienai, kuris sudarė 21 811,78 Eur. Praėjus nurodytam terminui jokie darbai nebuvo perduoti, nors eilė mokėjimų buvo atlikta ieškovės kontrahentams. Susidarė 149 181,87 Eur suma. 2020 m. sausio 14 d. raštu informavus ieškovę apie jos sutartinių įsipareigojimų pažeidimus aktas nebuvo pasirašytas, kaip ir pakartotinai gautas aktas. Darbų defektai buvo detalizuoti ir 2019 m. liepos 24 d. rašte, be to defektiniai aktai ieškovei buvo teikti ir 2019 m. kovo bei gegužės mėnesiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 9 652,33 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 652,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 308,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad šalių 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta Statybos rangos sutartimi Nr.TKN-R-BSW-17-08-016-MG ieškovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, savo (ar užsakovo) medžiagomis tinkamai ir laiku atlikti statybos rangos ir kitus numatytus darbus administracinės paskirties pastate, adresu Rinktinės g. 5, Vilniuje, ir juos perduoti atsakovei (užsakovui), o pastaroji įsipareigojo priimti tinkamai atliktus ieškovės (rangovo) darbus ir už juos sumokėti Sutartyje numatyta kaina – 3 227 253,22 Eur su PVM. 2018 m. birželio 6 d. Susitarimu Nr. l šalys sutarė dėl papildomų statybos darbų (atriumo balkonų aliuminio-stiklo konstrukcijų sienų įrengimo) už 32 127,77 Eur sumą. Ieškovė, remdamasi 2018 m. gruodžio 28 d. Atliktų darbų aktu Nr.20, už 2018 mėnesį atliktus gamybos, montavimo ir tiekimo darbus minėtame objekte išrašė atsakovei 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AL 00002716 - 175 125,57 Eur sumai. Minėtiems darbams atlikti atsakovė sumokėjo ieškovei 149 181,87 Eur avansą. Taigi, likusi (nesumokėta) suma pagal šią sąskaitą yra 25 943,70 Eur. Minėtą sąskaitą - faktūrą ieškovė išsiuntė atsakovei registruotu paštu kartu su atliktų darbų aktu Nr. 20. Atsakovė juos gavo el. paštu 2020 m. sausio 10 d. Atsakovė 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. S-19/ T-006 aktą atmetė, nurodydama eilę padarytų pažeidimų. Atsakovė jai pakartotinai el. paštu 2019 m. sausio 22 d. pateiktą aktą atmetė raštu Nr. S-19/T-016, o savo 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-19/T-059 informavo ieškovę apie keturių fasadinių stiklo paketų (5-ame pastato aukšte) pažeidimus, pareikalaudama ištaisyti darbų defektus. Atsakovė 2019 m. gegužės 8 d. raštu papildomai informavo ieškovę (rangovą) apie dar dviejų fasadinių stiklo paketų įtrūkimus.
6. Į bylą nepateikti duomenys, kad ieškovė (rangovė) būtų pateikusi atsakovei (užsakovei) savo nuomonę dėl raštuose-pretenzijose nurodytų defektų, t. y. ji į juos nereagavo, o taip pat neištaisė defektų. 2018 m. rugsėjo mėn. 27 d. šalių Tarpusavio skolų suderinimo aktu (2018-08-31 dienai) šalys suderino ir raštu patvirtino atsakovės skolos dydį – 21 811,78 Eur. Ieškovės atskirais prašymais atsakovė, padengdama ieškovės išlaidas, mokėdavo (nuo 2018-09-03) pastarosios kontrahentams. Atsakovė priėmė ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir Atliktų darbų aktus viso 81 072,76 Eur be PVM sumai. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovė išrašė PVM sąskaitas-faktūras bendrai 47 564,00 Eur sumai. Atsakovės atmestame Darbų akte nurodyta bendra galutinė suma yra 175 125,57 Eur be PVM. Atsakovės teigimu, į aktą nepagrįstai įtraukta 146 101,50 Eur suma (50 414,50 Eur už montavimo darbus ir 95 687,00 Eur už fasadų stiklų paketus) rodo, jog atsakovė permoka ieškovei buvo 220 684,62 Eur, todėl ši suma turėtų būti išskaičiuota. Akto pirmojo stulpelio 2-oje pozicijoje nurodyta bendra montavimo darbų kaina – 571 286 Eur. Ieškovė nurodo atlikusi montavimo darbų už 30 526 Eur (sumą pagrindžiantys duomenys teismui nepateikti). Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad šią ieškovės nurodytą sumą priskaičiavus prie anksčiau atliktų montavimo darbų sumos bendra visų darbų suma sudarytų 579 888 Eur, t. y. 8 602,00 Eur viršytų nustatytą sutartinę kainą. Atsakovė pateikė duomenis, kad ieškovei netinkamai atlikus darbus, atsakovė samdytam kitam rangovui UAB „Adonis“ už atliktus darbus sumokėjo 41 812,50 Eur. Taigi atsakovės permoka vien už montavimo darbus sudarytų apie 50 414,50 Eur. Ieškovės pateiktame akte statybinių medžiagų kaina nurodyta 772 377 Eur. Ieškovė nurodo pateikusi atsakovei fasado stiklo paketų už 81 901 Eur.
Atsiliepimas
7. Atsakovės teigimu, šią sumą priskaičiavus prie ankstesniuose aktuose nurodytų sumų, gautųsi bendra 706 186 Eur suma. Atsakovė pateikė duomenis, kad dėl ieškovės nevykdytų darbų ir neteiktų medžiagų pati pirko fasadų stiklo paketus iš UAB „Etna“ ir ŠIA „Transparence“ sumokėdama bendrai 161 878 Eur. Ieškovė nepaneigė, kad būtų atlikusi darbų ir pateikusi medžiagų nurodytai sumai. Tokiu būdu atsakovės permoka už fasadų stiklo paketus būtų 95 687 Eur, t. y. viršytų sutartinę kainą. Ieškovė nurodo, kad už fasado dangtelius atsakovės 2018 m. gruodžio 19 d. atliktas mokėjimas – 30 000 Eur yra įskaitytas į atsakovės sumokėtą 160 979,40 Eur sumą ir tai yra sudėtinis mokėjimas pagal Sutartį (sąmata Nr.l7091105G190), kuria ieškovė įsipareigojo patiekti 9 414 kv. m. dekoratyvinių dangtelių 200 mm, iš viso už 160 979,40 Eur sumą. Nuo statybų pradžios iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė patiekė 7 095,15 kv. m. dekoratyvinių dangtelių – 121 327,07 Eur sumai (viso turėjo būti patiekta 39 652,33 Eur sumai). Pagal 2018 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. AL00002707 atsakovė yra sumokėjusi 30 000 Eur už fasadų dekoratyvinius dangtelius ir yra skolinga ieškovei 9 652,33 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, paneigiančių ieškovės argumentus, kad atsakovė yra skolinga 9 652,33 Eur sumą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Ieškovė BUAB ,,AL Construction“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovei priėmus atliktų darbų aktą Nr.20 ir į jį įtraukus apeliantės 2018 m. gruodžio mėnesį atliktus montavimo darbus 30 526 Eur sumai, susidarytų 50 414,50 Eur atsakovės permoka apeliantei už montavimo darbus. Teismas šią išvadą padarė vadovaudamasis nepagrįstais atsakovės skaičiavimais. Prie bendros sutarties kainos už montavimo darbus neturi būti priskaičiuojami atsakovės apeliantei sumokėti 47 564 Eur už atliktus papildomus montavimo darbus. Pagal sutartį apeliantė turėjo atlikti montavimo darbus už 571 285,83 Eur sumą, faktiškai atliko montavimo darbų už 532 323,78 Eur sumą. Objekto statybai užbaigti atsakovė nepatyrė didesnių nei sutartimi buvo numatytos montavimo darbų išlaidų, dėl darbams pabaigti pasitelkto kito rangovo sutarties kaina nepadidėjo bei nėra pagrindo mažinti apeliantei už faktiškai jos atliktus darbus mokėtiną sumą. Teismas niekaip nepasisakė dėl aplinkybės, jog atsakovė apeliantės bankroto byloje yra pareiškusi 3 929,72 Eur kreditorinį reikalavimą. Teismas nevertino atsakovės teismui pateiktuose dokumentuose esančių prieštaravimų dėl atsakovės nurodomų apeliantės neatliktiems montavimo darbams užbaigti tretiesiems asmenims sumokėtų lėšų. Statybos objekto užbaigimui trūko 921,22 kv. m. fasadų stiklo paketų, kurių kaina sutartyje buvo nustatyta nuo 20,61 Eur iki 75,65 Eur už kv. m. Teismas rėmėsi atsakovės pateiktais skaičiavimais dėl atsakovės menamų permokų apeliantei neatsižvelgdamas į tai, jog permokas atsakovė paskaičiavo apeliantei esant nemokiai iš jai mokėtinų sumų atlikdama įskaitymus atsakovės sumokėtomis sumomis tretiesiems asmenims už montavimo darbus ir statybines medžiagas. Toks išskaičiavimas yra draudžiamas, nes apeliantei iškelta bankroto byla.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Teikona“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad šie darbai buvo atlikti atskirų užsakymų pagrindu, todėl yra papildomi darbai. Atsakovė už juos mokėdama mokėjo sutarties kainą, todėl neprivalo mokėti daugiau, nei numatyta sutartyje. Ieškovė pažeidė sutartį, dėl ko atsakovė, siekdama užbaigti pastato statybas, turėjo skubiai samdyti trečiuosius asmenis, kurie pateiktų fasado stiklo paketus, kurie dėl skubos ir rinkos pokyčių pabrango. Jeigu ieškovė būtų tinkamai ir laiku vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, atsakovė nebūtų priversta už fasado stiklo paketus mokėti brangiau, skubiai ieškoti, kas juos pagamintų ir pristatytų. Ieškovė neįrodė, kad skaičiavimai yra nepagrįsti. Ginčo atveju nebuvo atlikti jokie įskaitymai ieškovei esant nemokiai. Jeigu ieškovė būtų tinkamai ir laiku vykdžiusi sutartį, atsakovė nebūtų patyrusi papildomų kaštų pabrangusioms medžiagoms įsigyti ir skubos tvarka samdomiems rangovams samdyti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atliktų darbų akte Nr. 20 nurodytus darbus faktiškai atliko ir pateikė nurodytas medžiagas. Atsakovė neturi pareigos sumokėti rangovui už jo netinkamai ir nepilnai atliktus darbus, o sumokėjusi - nepagrįstai nukentėtų, nes už tą patį darbą būtų sumokėjęs skirtingiems subjektams du kartus.
Šalies argumentai
10. Atsakovė UAB „Teikonta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje, kurioje iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu įrodė, kad į atliktų darbų aktą Nr. 20 nepagrįstai įtraukta 146 101,50 Eur suma (50 414,50 Eur už montavimo darbus bei 95 687 Eur už fasadų stiklo paketus). Teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ieškovė netiekė fasado stiklų paketų ir jų nemontavo. Jeigu teismas sprendė, jog atsakovė pagal Atliktų darbų aktą Nr. 20 turi pareigą mokėti tik 9 652,33 Eur, o avanso suma buvo 149 181,87 Eur, vadinasi atsakovė yra pilnai ir tinkamai atsiskaičiusi pagal atliktų darbų aktą Nr. 20, o netgi ieškovė yra skolinga atsakovei 139 529,54 Eur. Ši situacija, kuomet ieškovė paprašė (o ne atsakovė nusprendė įvykdyti prievolę už ieškovę) laikytina mokėjimu pagal Rangos sutartį, o kadangi dar nebuvo pateikti atliktų darbų aktai - mokėjimu avansu. Ieškovė, būdama atsakovės kreditorė, nurodė atsakovei prievolę vykdyti į minėtų medžiagų tiekėjų sąskaitą - kreditoriaus paskirtam asmeniui, o atsakovė, būdama prievolės skolininku, savo mokėjimo prievolę vykdė ieškovės (kreditoriaus) raštu nurodytiems asmenims. Toks atsiskaitymo būdas, kai su ieškove atsiskaitoma avansu sumokant ieškovės nurodytiems asmenims, yra tinkamas ir laikoma, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove. Avansas, kaip išankstinis mokėjimas ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai, todėl jie neturi būti tapatinami. Ieškovė atsisakė tiekti dekoratyvinius dangtelius jeigu nebus už juos apmokėta atskirai, dėl ko atsakovė ir apmokėjo visą sumą už dekoratyvinius dangtelius, bet nepaisant to vis vien ieškovė dar kartą dalį tų pačių prekių įtraukė į ginčo atliktų darbų aktą ir nurodė neaišku kaip apskaičiuotą mokėtiną likutį už dekoratyvinius dangtelius. Byloje esančiais įrodymais yra patvirtinta, kad pristatyta 7 314,15 vnt. už kuriuos pilnai atsiskaityta. Daugiau jokių dekoratyvinių dangtelių ieškovė nepristatė, todėl neatsirado pareigos sumokėti 9 652,33 Eur sumą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB „AL Construction“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovė mokėjimais tretiesiems asmenims būtų sumokėjusi už fasado dangtelius, dėl ko skola už fasado dangtelius iš atsakovės priteista visiškai pagrįstai. Atsakovė klaidina teismą, jog sumokėjo už ieškovę 149 181,87 Eur tretiesiems asmenims kaip avansą. Šie atsakovės atlikti mokėjimai neatitinka įstatyme įtvirtintos avanso sąvokos. Atsakovės 149 181,87 Eur mokėjimai tretiesiems asmenims atlikti pagal sąskaitas faktūras už jau atliktus darbus ir pateiktas medžiagas, dėl ko tokie mokėjimai neprilyginti avansiniams mokėjimams. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės atlikti mokėjimai medžiagų tiekėjams nėra laikytini avansu, atsakovės paskaičiuotų menamų permokų ieškovei sudengimas (įskaitymas) su ieškovei mokėtinomis sumomis, ieškovei esant nemokiai, yra neteisėtas ir negaliojantis pagal ieškovei iškėlus bankroto bylą galiojusį Įmonių bankroto įstatymą. Atsakovė yra negrąžinusi ir naudojasi ieškovės sulaikytomis 77 656,48 Eur lėšomis, kurios nurodytos Atliktų darbų akte Nr. 20. Atsakovė klaidingai teigia, jog pagal 2018 m. gruodžio 19 d. susitarimą sumokėjusi 30 000 Eur ji neva sumokėjo už visus pagal Sutartį ieškovės patiektus fasado dangtelius. Nors atsakovė teigia, jog teismas nenustatė, jog būtų pristatyti visi fasado dangteliai, medžiagų į objektą pilną pristatymą patvirtina aplinkybė, jog objekto statyba buvo užbaigta 2018 m. gruodžio 14 d. Statybos užbaigimo aktu, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog menamai trūkstamus fasado dangtelius pirko iš kitų tiekėjų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi UAB „AL Construction“ iškelta bankroto byla ir įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“. Šalių 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta Statybos rangos sutartimi Nr.TKN-R-BSW-17-08-016-MG, ieškovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis, savo (ar užsakovo) medžiagomis tinkamai ir laiku atlikti statybos rangos ir kitus numatytus darbus administracinės paskirties pastate, adresu Rinktinės g. 5, Vilniuje, ir juos perduoti atsakovei (užsakovui), o pastaroji įsipareigojo priimti tinkamai atliktus ieškovės (rangovo) darbus ir už juos sumokėti Sutartyje numatytą kainą – 3 227 253,22 Eur su PVM. 2018 m. birželio 6 d. Susitarimu Nr. l šalys sutarė dėl papildomų statybos darbų (atriumo balkonų aliuminio-stiklo konstrukcijų sienų įrengimo) už 32 127,77 Eur sumą. Ieškovė, remdamasi 2018 m. gruodžio 28 d. Atliktų darbų aktu Nr. 20, už 2018 mėnesį atliktus gamybos, montavimo ir tiekimo darbus minėtame objekte, išrašė atsakovei 2018 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AL 00002716 (175 125,57 Eur sumai). Minėtiems darbams atlikti, atsakovė sumokėjo ieškovei 149 181,87 Eur avansą. Taigi, likusi (nesumokėta) suma pagal šią sąskaitą yra 25 943,70 Eur. Minėtą sąskaitą- faktūrą (2018-12-28 Nr. AL00002716) ieškovė išsiuntė atsakovei registruotu paštu kartu su Atliktų darbų aktu Nr. 20. Atsakovė juos gavo el. paštu 2020 m. sausio 10 d. Atsakovė, 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. S-19/ T-006, Aktą atmetė, nurodydama eilę padarytų pažeidimų. Atsakovė, jai pakartotinai el. paštu, 2019 m. sausio 22 d. pateiktą Aktą atmetė raštu Nr. S-19/T-016, o savo 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-19/T-059 informavo ieškovę apie keturių fasadinių stiklo paketų (5-ame pastato aukšte) pažeidimus, pareikalaudama ištaisyti darbų defektus. Atsakovė 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. S-19/T-075 papildomai informavo ieškovę (rangovą) apie dar dviejų fasadinių stiklo paketų įtrūkimus, o 2019 m. liepos 24 d. rašte Nr. S-19/T- 088 nurodė objekto 1-jo aukšto fasadinių durų defektus bei durų, esančių tilteliuose tarp pastato B ir C korpusų defektus, o taip pat ir kitus darbų defektus. 2018 m. rugsėjo mėn. 27 d. šalių Tarpusavio skolų suderinimo aktu (2018-08-31 dienai) šalys suderino ir raštu patvirtino atsakovės skolos dydį – 21 811,78 Eur. Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovės atskirais prašymais atsakovė, padengdama ieškovės išlaidas, mokėdavo (nuo 2018-09-03) pastarosios kontrahentams (Rangos sutarties 8.1. punktas). Po Tarpusavio skolų suderinimo akto pasirašymo ieškovė nurodo atlikusi darbų ir pateikusi medžiagų viso 256 198,33 Eur be PVM sumai. Atsakovė priėmė ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir Atliktų darbų aktus viso 81 072,76 Eur be PVM sumai.
14. Šiuo atveju byloje gauti tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliaciniai skundai. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame sprendime nurodyti argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka.
15. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
16. Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001-09-27). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994-04-19, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).
17. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami ir yra prieštaringi. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismo motyvus sudaro teismo atlikti skaičiavimai, iš kurių teismas nustatė kokią sumą atsakovė yra skolinga ieškovei, tačiau iš teismo motyvuojamosios dalies nėra galimybės suprasti kaip atlikti teismo sprendime minimi skaičiavimai. Skundžiamame sprendime nėra pateikti išsamūs skaičiavimai, taikytos formulės, konkretūs aritmetiniai veiksmai. Teismas nurodo, jog bendra darbų kaina yra 175 125,57 Eur, į aktą nepagrįstai įtraukta 146 101,50 Eur, todėl permoka ieškovei sudaro 220 684,62 Eur, tačiau iš 175 125,57 Eur atėmus 146 101,50 Eur gaunasi ne 220 684,62 Eur, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, o 29 024,07 Eur. Teismas sprendime nenurodė kuo remdamasis jis skaičiavimams naudoja vienus ar kitus skaičius ir kaip gauna kitus skaičius. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ne visus byloje esančius prieštaravimus. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas nurodydamas byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 149 181,87 Eur avansą, tačiau šios aplinkybės nevertino motyvuodamas sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra ištirtos ir įvertintos aplinkybės dėl atsakovės sumokėtos 149 181,87 Eur sumos, nėra aišku kokiam tikslui ji buvo skirta ir koks jos santykis su ieškovės ieškiniu prašoma priteisti suma, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma yra 47 564 Eur, ieškovės teigimu, ši suma buvo sumokėta už atliktus papildomus darbus ir ji neturi būti skaičiuojama prie bendros sutarties kainos, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, ar teismas šią sumą visgi skaičiavo prie bendros sutarties kainos, teismas nenurodė jokių motyvų, susijusių su šia suma. Nors teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad į aktą nepagrįstai įtraukta 146 101,50 Eur, tačiau nenurodo jokių tokio sprendimo motyvų. Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės neatliktiems montavimo darbams užbaigti tretiesiems asmenims sumokėtų lėšų, tačiau pirmosios instancijos teismas ir šios aplinkybės netyrė bei šių išlaidų pagrįstumo nevertino.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu sprendimu pritaria apeliacinių skundų argumentams, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus skaičiavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvų prieštaringumas ir nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011-08-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog aukščiau identifikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas ir prieštaringumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, todėl liko neatskleista bylos esmė.
19. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinis teismas sprendžia, kad yra pagrindas šalių apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Kadangi skundžiamas sprendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliančių BUAB ,,AL Construction“ ir UAB „Teikonta“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.