Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucijos 2024 m. birželio 6 d. nutarimu D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį 2 000 eurų bauda, taip pat jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 84 mėnesiams, taip pat paskirtas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra J. B., konfiskavimas. D. B. nubaustas už tai, kad 2024 m. gegužės 10 d., 22.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam yra atimta. D. B. nurodytą pažeidimą padarė pakartotinai, kai turi galiojančią nuobaudą už ANK 422 straipsnio 5 dalį bei 427 straipsnio 1 dalį. Tokiais būdu D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra skundžiamas D. B. administracinio nusižengimo padarymas ir jam paskirta nuobauda ar specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimą konfiskuoti jai faktiškai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad apeliantei nebuvo žinoma, jog ji perdavė transporto priemonę neturinčiam teisės vairuoti neblaiviam asmeniui.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados dėl transporto priemonės konfiskavimo pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, išsamiai aprašytas aplinkybių turinys, motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti pareiškėjos J. B. skundo argumentai, o vien tai, jog teismas priėmė ne tokį sprendimą, kurio tikėjosi apeliantė, savaime nedaro jo nepagrįstu ir neteisėtu.

7. Kaip minėta, D. B. ANK 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, taip pat neturėdamas teisės vairuoti, nes ši teisė jam yra atimta, nurodytą pažeidimą D. B. padarė pakartotinai, turėdamas galiojančią nuobaudą, paskirtą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje bei 427 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Už padarytą administracinį nusižengimą jam paskirta 2 000 eurų bauda, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 84 mėnesiams, taip pat paskirtas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra J. B., konfiskavimas.

9. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

10. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be kita ko, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

11. Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, asmuo, būdamas automobilio savininku, privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir užtikrinti, kad automobilis, kaip didesnio pavojaus šaltinis, nepatektų kitiems asmenims, neturintiems teisės jo valdyti, t. y. savininkas su jam priklausančiu daiktu turi elgtis taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-46-628/2019). Nesilaikant tokios pareigos, savininkas turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, įskaitant ir nuosavybės teisių ribojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo priemonė, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Kita vertus, automobilio savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

12. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja J. B. prašo taikyti ne ANK 29 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktų nuostatas, bet ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę iš jos sutuoktinio D. B. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostata taikoma tik tada, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tačiau tokių sąlygų šioje byloje nėra, kadangi nenustatyta, jog minėtą turtą iš pareiškėjos J. B. būtų netikslinga konfiskuoti ir tam nėra jokių kitų priežasčių.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėja J. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog ji žinojo, kad jos vyras yra neblaivus bei kad neturi teisės vairuoti. Šiuos apeliacinio skundo argumentus, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, paneigia tiek apeliantės parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, tiek administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Nors apeliantė nurodo, kad jos sutuoktinis vakarienės metu, prieš vairuojant, buvo išgėręs vieną su trupučiu bokalo alaus, tačiau alus buvo suvartotas visos vakarienės metu kartu su maistu, iš sutuoktinio alkoholio kvapas nesklido, jis atrodė blaivus, koordinuotas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apeliantė iš pradžių teigė, kad sutuoktinis išgėrė vieną bokalą alaus. Administracinio nusižengimo byloje esančiame 2024 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad D. B. policijos pareigūnams nurodė, jog prieš 20 minučių išgėrė du bokalus alaus (administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) bylos 7 lapas). Apylinkės teismo teisėjai posėdžio metu pagarsinus pastarąją aplinkybę, apeliantė nurodė, kad buvo ir antras bokalas alaus, tačiau nefiksavo, ar sutuoktinis antro bokalo išgėrė tik pusę ar trečdalį. Be to, teismo posėdžio metu apeliantė nurodė, kad jos sutuoktinis dėl kavinėje dingusios šviesos ir poreikio greitai išvykti, kadangi apeliantė pasijuto blogai, liko nevalgęs, nors pateiktu apeliaciniu skundu jau nurodo, kad sutuoktinis alų vartojo visos vakarienės metu kartu su maistu. Pažymėtina ir ta, kad nors apeliantė skunde nurodo, jog nuo sutuoktinio alkoholio kvapas nesklido, tačiau šią aplinkybę paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, kuriame policijos pareigūno užfiksuota, jog D. B. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) bylos 4 lapas). Aptarti apeliantės parodymai sudaro pagrindą abejoti jų nuoširdumu, kadangi akivaizdu, jog jie yra prieštaraujantys vieni kitiems bei administracinio nusižengimo byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, todėl vertinti kaip siekis bet kokiomis priemonėmis išvengti transporto priemonės konfiskavimo.

14. Apeliaciniu skundu pareiškėja J. B. neneigia, kad jai buvo žinoma, jog dėl ankstesnio administracinio nusižengimo padarymo jos sutuoktiniui buvo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemones, nurodo, kad nuobauda turėjo baigtis rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, tačiau sutuoktinis paaiškino, kad nuobaudos terminas yra sutrumpintas ir įvykdytas, o to įrodymas buvo vairuotojo pažymėjimo turėjimas, kurį D. B. jai ne kartą yra pats parodęs. Visų pirma pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje esančiame 2024 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad D. B., nagrinėjimo pažeidimo metu, sustabdytas policijos pareigūnų, dokumento neturėjo (administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) bylos 7 lapas). Be to, Institucija atsiliepime nurodo, kad apie D. B. paskirtą specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) už analogiško administracinio nusižengimo padarymą buvo informuota ir apeliantė, kadangi kartu su administracinio poveikio priemone buvo skirta ir transporto priemonės, kurios savininkė taip pat buvo J. B., vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Už pastarojo administracinio nusižengimo padarymą D. B. specialios teisės atėmimo terminas nustatytas nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2025 m. birželio 14 d. (administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) bylos 28 lapas). Taigi, apeliantės teiginiai, jog ji nežinojo, kad sutuoktinis nėra atgavęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, vertintini deklaratyviai, vėlgi kaip siekis bet kokiomis priemonėmis išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Šį manymą dar labiau sustiprina ir administracinio nusižengimo byloje esanti pačios apeliantės asmenybę charakterizuojanti medžiaga, o būtent, Administracinių nusižengimų registro išrašas apie J. B. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) bylos 36–50 lapai). Minėtas rašytinis įrodymas patvirtina, kad apeliantė, be 2024 m. gegužės 10 d. įvykdyto administracinio nusižengimo, dar net trisdešimt du kartus yra bausta administracine tvarka už įvarius KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, vairavo neapdraustą transporto priemonę, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, vairuodama transporto priemonę stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, nemokėjo vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą, įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, užvažiavo ir sustojo ant pėsčiųjų perėjos) bei už vienus šiurkščiausių KET pažeidimų (viršijo leistiną greitį), ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Aptartos aplinkybės ne tik itin neigiamai charakterizuoja apeliantę kaip sistemingai pažeidžiančią KET reikalavimus asmenybę, bet ir sudaro pagrįstą pagrindą abejoti jos skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju ji pasitikėjo savo sutuoktiniu, nes pastarasis, būdamas protingas asmuo, nerizikuotų antrą kartą, jau prieš tai būdamas netekęs specialiosios teisės. Aukštesniojo teismo vertinimu, ir šioje dalyje aptarti apeliantės parodymai sudaro pagrindą abejoti jų nuoširdumu, kadangi jie yra prieštaraujantys administracinio nusižengimo byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, todėl vertinti kaip siekis bet kokiomis priemonėmis išvengti transporto priemonės konfiskavimo.

15. Apeliantės teigimu aplinkybė, kad įsiteisėjo 2024 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kurio ji nubausta už tai, kad perdavė transporto priemonę neblaiviam ir teisės vairuoti neturinčiam sutuoktiniui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jai buvo žinoma, kad ji perdavė transporto priemonę neturinčiam teisės vairuoti neblaiviam asmeniui. Šį skundo argumentą apeliantė motyvuoja tuo, kad jai buvo šokas, jog sutuoktiniui yra nepasibaigusi ankščiau galiojusi teisių atėmimo nuobauda, todėl ir pasirašė protokolą, kuris dėl teisinių žinių stokos nebuvo skųstas. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau aptartų ir išanalizuotų duomenų pagrindu, sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, konstatuota, kad pareiškėja J. B. žinojo, jog jos automobilis bus panaudotas darant nusižengimą, todėl skundo argumentas dėl šoko atmestinas kaip deklaratyvus. Taip pat nesutiktina ir su skundo argumentu, kad dėl teisinių žinių stokos apeliantė neskundė administracinio nusižengimo protokolo, priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundą Kauno apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo dalyje dėl automobilio konfiskavimo apeliantė pateikė asmeniškai įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 2–4, 10–11), skundą Kauno apygardos teismui dėl apylinkės teismo procesinio sprendimo – taip pat asmeniškai (b. l. 41–45), taip pat Administracinių nusižengimų registro išrašas apie J. B. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad apeliantė yra skundusi jos atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) bylos 45–46 lapai). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ir apeliantės skundo argumentas, jog administracinio nusižengimo protokolas nebuvo skųstas dėl teisinių žinių stokos yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

16. Aptartų duomenų visumoje konstatuojama, kad pareiškėja J. B., kaip teisėta turto valdytoja, nesiėmė priemonių tinkamai sukontroliuoti ir šalinti rizikas dėl transporto priemonės panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus, priešingai, sudarė tam sąlygas ir su jai priklausančia nuosavybe elgėsi nepakankamai atsakingai bei rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantei nebuvo žinoma, kad perduoda transporto priemonę vairuoti neblaiviam bei teisės vairuoti neturinčiam asmeniui, todėl atitinkamai nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti pareiškėjos J. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą (ANK 29 straipsnio 4 dalis).

17. Nors apeliantė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad transporto priemonė reikalinga tiek vykimu į gydymo įstaigas, tiek šeiminių poreikių tenkinimui, tačiau apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti švelnesnės poveikio priemonės taikymą (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ja žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019). Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. B., sėsdamasis už automobilio vairo, žinojo, kad yra išgėręs alkoholio ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, tiek ir J. B., perduodama vairuoti automobilį D. B., žinojo, kad jis ką tik vartojo alkoholį ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo abu suprato, kad automobilis yra būtinas jų šeimos poreikiams užtikrinti, tačiau šios aplinkybės negali nulemti transporto priemonės konfiskavimo netaikymo, nes jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, be to, ši aplinkybė nebuvo pakankama sulaikyti tiek D. B., tiek J. B. nuo nusižengimų padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo šeimos poreikiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Nagrinėjamu atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti, juo labiau, kad D. B. jau anksčiau buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą ir neabejotinai suvokė kuo rizikuoja pakartotinai vairuodamas neblaivus ir neturėdamas tokios teisės.

18. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) bylos 28 lapas), nustatyta, kad 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu D. B. jau buvo baustas už analogišką administracinį nusižengimą, kurį įvykdė, kaip nurodė Institucija atsiliepime, taip pat su apeliantei priklausančia transporto priemone ir tuo metu transporto priemonė buvo grąžinta apeliantei ir nekonfiskuota, priteisiant konfiskuotinos transporto priemonės vertės piniginę sumą, tačiau nežiūrint į tai, nei D. B., nei pareiškėja J. B. išvadų nepadarė, nes nagrinėjamu atveju ir vėl padarytas analogiškas administracinis nusižengimas. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą, to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatęs itin griežtas administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinio poveikio priemone – automobilio konfiskavimu siekiama, jog ateityje asmuo šios transporto priemonės nepanaudotų ir toliau darant administracinius nusižengimus. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie D. B. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini) bylos 27–30 lapas) matyti, kad D. B. jau trečią kartą baudžiamas už vairavimą esant neblaiviam ir antrą kartą jo atžvilgiu taikomas turto konfiskavimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nekonfiskavus vairuotos transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus, naudojantis kitam asmeniui priklausančiu turtu, šis nebus konfiskuojamas.

19. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju ANK 29 straipsnio nuostatų taikymas proporcingumo principo nepažeidžia, J. B. priklausantis automobilis konfiskuotas ne tik tinkamai pritaikius minėtas ANK nuostatas, tačiau ir nenukrypstant nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose. Taigi, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems nusižengimams ir proporcinga D. B. padarytam nusižengimui, todėl keisti automobilio konfiskavimą į jo vertės išieškojimą nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti pareiškėjos J. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjos J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.