Šiaulių apylinkės teismo nutartis, eA2-521-650/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-11
Bylos Nr.: eA2-521-650/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00421-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Jurgelienė
Ieškovas: R. D.
Atsakovas: R. M., A. M.

Civilinė byla Nr. eA2-521-650/2023Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00421-2021-1

Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.2.7.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.3.4.6.

(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2023 m. sausio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų (ieškovai) R. D. ir R. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovų R. D. ir R. D. ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl įpareigojimo pašalinti ieškovų nuosavybės teisių pažeidimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai (ieškovai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo prašydami: atnaujinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2022 m. sausio 14 teismo sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-116-1065/2022 procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.); priimti šioje civilinėje byloje naują sprendimą – tenkinant ieškovų ieškinį visiškai, t.y. pilna apimtimi; tenkinus ieškinį visiškai ir priėmus naują teismo sprendimą, taikyti šioje byloje teismo sprendimo atgręžimą ir įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios vykdydamos 2022 m. sausio 14 d. teismo sprendimą; priteisti iš atsakovų R. M. ir A. M. solidariai ieškovams R. D. ir R. D. bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese; atnaujinti prašymo atnaujinti teismo procesą pateikimo terminą dėl prašyme nurodytų priežasčių, jei teismas minėtą terminą skaičiuotų kitaip nei skaičiuoja ieškovai šiame prašyme. Prašyme pareiškėjai nurodė, kad antstolis R. K. 2022 m. rugsėjo 8 dieną parengė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-75 ir būtent nuo šio momento ieškovams paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ankstesniame teismo procese, t.y. faktai, kad tiek atsakovų gyvatvorė, tiek medinė tvora yra įrengti ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ne ant žemės sklypų ribos, kaip buvo manyta šiame procese anksčiau. Nuo naujų faktinių aplinkybių paaiškėjimo momento – 2022 m. rugsėjo 8 d. iki šio prašymo atnaujinti teismo procesą pateikimo teismui momento nepraėjo 3 mėnesių terminas, todėl šis prašymas laikytinas pateiktu laiku ir nagrinėtinas teismo. Pareiškėjai nurodo, kad jiems atlikus žemės sklypo ribų sutikslinimus pagal naujausias metodikas ir pasitelkiant žemės matininko GPS navigaciją, paaiškėjo, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypų riba iki šiol buvo pažymėta netinkamai, t.y. ieškovų žemės sklypas neteisėtai sumažintas, sklypo ribas neteisėtai patraukiant į ieškovų žemės sklypo pusę. Tai reiškia, kad ieškovų žemės sklypas buvo dirbtinai sumažintas, o atsakovų žemės sklypas buvo neteisėtai padidintas. Gyvatvorės ir medinės tvoros įrengimo ieškovų žemės sklype faktinės aplinkybės realiai paaiškėjo ieškovams tik po to, kai valstybės įgaliotas asmuo – antstolis R. K., išmatavęs tikslią gyvatvorės ir medinės tvoros vietą žemės sklype ir sugretinęs ją su Žemės sklypo riba, nustatė ir užfiksavo 2022 m. rugsėjo 8 dienos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-75, kad: 1. Išmatavus atstumą nuo žemės sklypo riboženklio iki tujų kamieno, konstatuota, jog atstumas yra 20 cm, kas reiškia, kad atsakovų pasodintų tujų kamienai yra sodinti tiesiai į ieškovų žemės sklypą net 20 cm nuo sklypų ribos; 2. Išmatavus atstumą nuo žemės sklypo riboženklio iki tujų lajos krašto užfiksuota, kad atstumas yra 50 cm, kas reiškia, kad atsakovų pasodintos tujos ieškovų žemės sklype faktiškai nuo žemės sklypų ribos iki tujų lajos krašto užima net 50 cm klientų žemės sklypo, t.y. tokio pločio ieškovų žemės sklypo dalimi ieškovai negalėjo naudotis visą šį laikotarpį nuo tujų pasodinimo momento iki šiol, o šia klientų žemės sklypo dalimi faktiškai neteisėtai naudojosi tik atsakovai; 3. Nuo tvoros strypo iki tujos kamieno atstumas yra 4-4,5 cm. Strypo betoninis pagrindas į teritoriją įeina 8-8,5 cm, kas reiškia, kad atsakovų tvoros konstrukcijos įeina į ieškovų žemės sklypą. Faktiškai šis antstolio R. K. parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad ir ieškovai, ir teismai, nagrinėję civilinę bylą Nr. e2-9064-l065/2021 nežinojo šiai bylai esminių faktinių aplinkybių ir klaidingai manė, patikėjo atsakovų paaiškinimais, kad atsakovų gyvatvorė yra pasodinta ant žemės sklypų ribos, o atsakovų tvora yra pastatyta atsakovų žemės sklype. Taigi atsakovai sąmoningai nuslėpė šį faktą, kad ieškovų žemės sklypo sąskaita galėtų naudotis didesniu žemės sklypu. Pagal naujai paaiškėjusius faktinius duomenis, atsakovams priklausantys daiktai – tvora ir gyvatvorė yra ieškovų žemės sklypo teritorijoje, kur jie buvo įrengti ir/ar pasodinti be ieškovų žinios ir be jų sutikimo. Atsižvelgiant į tai, teismas turi tinkamą ir pakankamą teisinį-faktinį pagrindą pripažinti, kad atsakovų M. gyvatvorė ir tvora yra ieškovų D. žemės sklype įrengti neteisėtai, pažeidžiant ieškovų D. nuosavybės teises į žemės sklypą, nes tarp šalių nebuvo sudaryta jokių sutarčių (susitarimų) dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies perdavimo atsakovams nuomos, panaudos ar kt. pagrindu, todėl ieškovų reikalavimas pašalinti iš jų žemės sklypo atsakovų gyvatvorę ir medinę tvorą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys (atsakovai) R. M. ir A. M. atsiliepimu su pateiktu pareiškimu nesutiko, prašė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad ieškovai praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo be svarbių priežasčių, jie neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Įstatyme nurodytas trijų mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pareiškėjų (ieškovų) sužinojimo ir galėjimo sužinoti apie naują esminę aplinkybę (jei tokia būtų), o sužinojimo momentu laikytina tikrai ne antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo data (nes naujai permatuotą sklypų ribą ieškovai sužinojo anksčiau; jau užsakinėdamas pas antstolį paslaugą, R. D., kaip matyti iš protokolo turinio (1-mas psl.), matė ir žinojo, kad tujų eilutė yra jo sklypo pusėje nuo naujo riboženklio). Mano, kad ieškovai apie patikslintą šiuolaikiniais geodeziniais prietaisais sklypų ribą sužinojo tada, kai riba buvo jų pakviesto žemės matininko permatuota GPS prietaisu, kai buvo pastatyti nauji riboženkliai ir buvo sudarytas naujas sklypo ribų planas (jiems tiksli data nežinoma). Pažymėtina, kad sklypų ribos nustatomos ir konstatuojamos ne antstolio, o specialių žinių turinčio žemės matininko atitinkamais dokumentais – ribų planu ir kitais. Todėl prašo pareiškėjams (ieškovams) praleisto procesinio termino neatnaujinti, nes nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti (praleidimui pateisinti). Taip pat nurodo, kad nėra proceso atnaujinimo pagrindo, nes nėra pagrindo (atnaujinimo sąlygos), kad būtų naujai paaiškėjusios tokios aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjai (ieškovai) neįrodė įstatymo reikalavimo, kad jie negalėjo bylos nagrinėjimo Pakruojo rūmuose metu žinoti, kad mūsų ir pareiškėjų žemės sklypų patikslintos dabartiniu GPS prietaisu geodezinių matavimų ribos yra truputį kitokios nei nustatytos tuomet, kai jos buvo matuotos seniai, apie 2002 metus, be tikslių matavimo prietaisų. Žemės sklypų ribas pareiškėjai (ieškovai) galėjo permatuoti (pasikviesti matininką) ir viso civilinės bylos Nr. e2-9064-1065/2021 proceso metu, ir iki jo. Tačiau ieškovai to nedarė, nors ir galėjo tai atlikti, todėl atnaujinti procesą pagrindo nėra. Be to, išnagrinėtoje byloje ginčas buvo ne dėl sklypų ribos ar jos tikslinimo, o dėl tujų ir tvoros neva pažeidžiamų ieškovų interesų, t.y., kad ieškovų nuomone, jų interesus pažeidė per aukštos jų tujos (todėl reikalavo jas pašalinti arba sužeminti), per tanki tvora (todėl reikalavo ją pašalinti arba praretinti). Taigi ieškovų atliktas sklypo permatavimas šiuolaikiniu prietaisu ir sklypų riba (ar kompensacijų klausimai, persikryžiuojančių plotelių konkrečių plotų palyginimo klausimas ar pan.) galbūt gali būti kitos bylos dalyku, tačiau persimatuoti ir sužinoti sklypų ribą pagal GPS prietaisą ieškovai galėjo ir viso civilinės bylos Nr. e2-9064-1065/2021 proceso metu, todėl, kadangi galėjo žinoti, tai ši aplinkybė negali būti pagrindu atnaujinti šią civilinę bylą, kurioje spręsta dėl tujų sužeminimo, tvoros praretinimo.

2023 m. sausio 10 d. pareiškėjai pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl suinteresuotų asmenų (atsakovų) atsiliepimo, ir nurodė, kad nesutinka su atsakovų paaiškinimais, nuo kada reikia skaičiuoti prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo termino pradžią, nes atsakovai tokios datos (momento) nenurodo, o abstrakčiai teigia, kad 3 mėnesių terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo momento. Be to, sprendžiant termino prašymui pateikti skaičiavimo (ir jo atstatymo) klausimą, būtina įvertinti šalių elgesį protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų kontekste – ieškovai, sužinoję apie naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, bandė šį klausimą (ginčą) spręsti taikiai, t.y. kuo ekonomiškiausiu ir operatyviausiu būdu – tarpusavyje, o ne teismo pagalba, tačiau iš atsakovų nesulaukė jokio atsako. Dėl pagrindo proceso atnaujinimui – riboženklio vieta buvo tiesiog patikslinta ir jis įtvirtintas rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje (esant reikalui galės kviesti į bylą liudyti matininką, kuris sutikslino riboženklių vietą ir juos įtvirtino), tai reiškia, kad bet kuriuo atveju trijų mėnesių terminas nėra praleistas. Be to, aplinkybė, kad ieškovai nerengė jokio naujo žemės sklypo plano, neužsakinėjo jokių sklypo ribų patikslinimo, o tik riboženklių vietos nustatymą, aiškiai įrodo, kad iki to momento, kol antstolis, vadovaudamasis patikslintais žemės sklypo riboženkliais, nenustatė tikslių žemės sklypo ribų, patikimais prietaisais neišmatavo atstumų nuo atsakovų želdinių ir tvoros iki žemės sklypų ribos, ieškovams nebuvo aiškus faktas, kad atsakovų želdiniai ir tvora yra jų žemės sklype. Pabrėžtina, kad matininkai jokiu dokumentu ir jokia forma nekonstatavo atsakovų daiktų ieškovų žemės sklype buvimo, jie tik įvykdė užsakymą nustatyti tikslias riboženklių vietas. Taip pat nesutinka ir su atsakovų pateiktais priedais dėl žemės sklypų ribų neatitikimo ir pan., nes M. jokių oficialių matavimų nėra atlikę (tai ieškovams patvirtino ir matininkas, tikslinęs riboženklio vietą ir galintis paliudyti tai teisme), todėl jų „skaičiavimai“ ir „duomenys“ kad ieškovų žemės sklypo ribos neva patenka į atsakovų žemės sklypą yra visiškai niekuo nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Nagrinėjant prašymą pagal išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-116-1065/2022 medžiagą konstatuotina, kad 2022 m. sausio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu, pakeistu 2022 m. balandžio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies – atsakovai R. M. ir A. M. įpareigoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), prie ribos su ieškovams R. D. ir R. D. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimo reikalavimų, nustatytų teisės aktais, pažeidimus, t. y. padidinti tvoros kiaurymių plotą iki ne mažesnio nei 25 procentų bendro užtvaros ploto; taip pat atsakovai R. M. ir A. M. įpareigoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumažinti medžių (tujų) gyvatvorės, esančios (duomenys neskelbtini) prie ribos su ieškovams R. D. ir R. D. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), aukštingumą iki ne daugiau nei 2 metrų aukščio. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė bei paskirstė patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas.

Konstatuotina, kad bylos atnaujinimo procesą pareiškėjai grindžia aplinkybe dėl naujai nustatyto (patikslinto) ir įtvirtinto ieškovų žemės sklypo riboženklio. Nurodo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurių pareiškėjai nežinojo bylos nagrinėjimo metu, ir tuo pagrindu netekus prasmės ir logikos teismo teisiniams argumentams, nurodytiems teismo sprendime, prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjų išdėstytais teiginiais ir teisiniais argumentais dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtame šalių ginče.

Proceso atnaujinimo paskirtis

Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Tai pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir galutinio sprendimo (res judicata) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

Dėl termino procesui atnaujinti ir prašymo atnaujinti terminą

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisnių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (bonus pater familias).

Pareiškėjai pareiškime proceso atnaujinimo pagrindu nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjų nuomone, naujos faktinės aplinkybės jiems paaiškėjo 2022 m. rugsėjo 8 d. – antstoliui R. K. parengus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-75. Tačiau iš byloje esančio minėto protokolo matyti, kad antstolis 2022 m. rugsėjo 8 d. vykdyti faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas pradėjo pagal užsakovo R. D. 2022 m. rugsėjo 7 d. pavedimą. Antstoliui buvo nurodyta užfiksuoti faktines aplinkybes: kad R. D. ir R. D. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) netoli žemės sklypo ribos su kaimynais A. ir R. M., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), M. pasodintos tujos patenka į D. žemės sklypą, t.y. nėra pasodintos ant gretimų žemės sklypų ribos; kiek konkrečiai centimetrų tujos yra nuo gretimų žemės sklypų ribos D. žemės sklypo pusėje, t.y. užfiksuoti kiek cm į D. žemės sklypą patenka tujų kamienas ir kiek visa tujų laja, koks yra tujų aukštis; užfiksuoti šalia tos pačios žemės sklypų ribos M. įrengtos medinės tvoros tikslią vietą t.y. kieno žemės sklype ji įrengta bei atstumą nuo sklypų ribos centimetrais iki tvoros betoninio pamato ir iki medinės konstrukcijos bei tvoros ažūriškumui (peršviečiamumui) apskaičiuoti būtiną bendrą tvoros vaizdą su tvoros pagrindinių konstrukcijų (stulpų, skersinių ir išilginių tvoros lentų matmenimis (aukštis plotis). Teismo nuomone, darytina išvada, kad pareiškime nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjams buvo žinomos dar iki 2022 m. rugsėjo 8 d., tačiau pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kada konkrečiai buvo atlikti matininko matavimai, kurių pagrindu jie sužinojo patikslintas savo sklypo ribas, o paaiškinimuose nurodė, kad matavimai buvo atlikti 2022 m. rugpjūčio mėn. gale – rugsėjo mėn. pradžioje. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotieji asmenys (atsakovai) aiškiai nenurodė, nuo kada jų manymu turėtų būti skaičiuojamas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti bei nepateikė jokių su tuo susijusių įrodymų, teismas vertina, kad pareiškėjai (ieškovai), formaliai skaičiuojant, nepraleido 3 mėnesio termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą.

Dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjai įvardija tai, kad jų prašymu matininkui su GPS sistemos pagalba veikiančiu prietaisu patikslinus ir įtvirtinus ieškovų žemės sklypo riboženklį, buvo kreiptasi į antstolį, kad jis užfiksuotu nustatytas faktines aplinkybes ir pateikė teismui antstolio 2022 m. rugsėjo 8 dienos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-75, kaip esminį įrodymą, pagrindžiantį naujai atsiradusias aplinkybes, ir tuo pagrindu prašo atnaujinti procesą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Šiuo nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, civilinės bylos Nr. e2-116-1065/2022 medžiagą, darytina išvada, jog byloje pateikti ieškovų duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-250/2010; Nr. 3K-3-373/2011). Iš civilinėje byloje Nr. e2-116-1065/2022 esančių duomenų pamatyti, jog ieškovai nagrinėjant šalių ginčą nekėlė klausimo dėl neteisingai nustatytų sklypų ribų ir įtvirtintų riboženklių, nesiėmė savo sklypo ribų permatavimo su tikslesniais matavimo prietaisais, nei tai buvo padaryta 2002 m. atliekant kadastrinius matavimus, tačiau būtent jie, kaip ieškovai, privalėjo įrodinėti atsakovų veiksmais padarytus teisės pažeidimus, veikti atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamiesi savo pažeistų nuosavybės teisių gynyba (bonus pater familias ir savalaikiai teikti įrodymus bei veikti taip, kad byla teisme būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 straipsnio nuostatos). Matyti, kad tik priėmus ieškovams iš dalies nepalankų teismo sprendimą, jau po bylos apeliacinio proceso ieškovai ėmėsi veiksmų, siekdami surinkti prieš atsakovus papildomus įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas negali pripažinti, jog tokie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau (nagrinėjant ginčą iš esmės) ir paaiškėjo iš esmės naujos aplinkybės (CPK 185 straipsnis). Jokių objektyvių duomenų, sudariusių kliūtis rinkti bylos nagrinėjimo metu tokius su ginču susijusius įrodymus, t.y. atlikti patikslinančius žemės sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Todėl šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio (palankaus) teismo sprendimo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Teismas pažymi, kad atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas ir reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui pripažinti, jog tokių įrodymų pareiškėjai negalėjo pateikti nagrinėjant ginčą su atsakovais iš esmės, nėra pagrindo, be to jų teikti duomenys (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) savaime teismų praktikoje nepripažįstamas oficialiu įrodymu, tik nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenys, oficialiai įregistruoti VĮ Registrų centre turi didesnę įrodomąją galią ir gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe ir atsakovus (CPK 197 str. 2 d.), ir pripažintina, jog nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinamas neužkerta kelio ieškovams kreiptis į teismą su nauju ieškiniu atsakovams, kuriame iš esmės būtų sprendžiami ieškovų turimos žemės nuosavybės sumažinimo ir galimai neteisėto kaimyninio žemės sklypo padidinimo klausimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuoti asmenys (atsakovai) R. M. ir A. M. pateikė teismui duomenis, jog byloje patyrė 400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į prašymą parengimą ir pateikimą teismui. Iš byloje pateikto 2022 m. lapkričio 24 d. apmokėjimo dokumento matyti, jog advokato išlaidas padengė R. M.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų (ieškovų) prašymas netenkintas, remiantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, suinteresuotam asmeniui (atsakovei) R. M. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 400 Eur sumai, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo po 200 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 370 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjų R. D. ir R. D. prašymo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-116-1065/2022.

Priteisti iš pareiškėjų R. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui (atsakovei) R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), t.y. po 200 Eur iš kiekvieno pareiškėjo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Alma Jurgelienė