- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-188-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00421-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- R. M., A. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) R. D. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutarties dėl pareiškėjų (ieškovų) R. D. ir R. D. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovų R. D. ir R. D. ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl įpareigojimo pašalinti ieškovų nuosavybės teisių pažeidimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai (ieškovai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo prašydami: atnaujinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2022 m. sausio 14 teismo sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-116-1065/2022 procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); priimti šioje civilinėje byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taikyti byloje teismo sprendimo atgręžimą ir įpareigoti ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios vykdydamos 2022 m. sausio 14 d. teismo sprendimą; priteisti iš atsakovų R. M. ir A. M. solidariai ieškovams R. D. ir R. D. bylinėjimosi išlaidas; atnaujinti prašymo atnaujinti teismo procesą pateikimo terminą dėl prašyme nurodytų priežasčių, jei teismas minėtą terminą skaičiuotų kitaip, nei skaičiuoja ieškovai šiame prašyme.
2. Pareiškėjai nurodė, kad antstolis R. K. 2022 m. rugsėjo 8 d. parengė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 98-75 ir būtent nuo šio momento ieškovams paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ankstesniame teismo procese, t. y. faktai, kad tiek atsakovų gyvatvorė, tiek medinė tvora yra įrengti ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ne ant žemės sklypų ribos, kaip buvo manyta šiame procese anksčiau. Pareiškėjai nurodo, kad jiems atlikus žemės sklypo ribų sutikslinimus pagal naujausias metodikas ir pasitelkiant žemės matininko GPS navigaciją, paaiškėjo, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypų riba iki šiol buvo pažymėta netinkamai, t. y. ieškovų žemės sklypas neteisėtai sumažintas, sklypo ribas neteisėtai patraukiant į ieškovų žemės sklypo pusę. Gyvatvorės ir medinės tvoros įrengimo ieškovų žemės sklype faktinės aplinkybės realiai paaiškėjo ieškovams tik po to, kai valstybės įgaliotas asmuo – antstolis R. K., išmatavęs tikslią gyvatvorės ir medinės tvoros vietą žemės sklype ir sugretinęs ją su žemės sklypo riba, nustatė ir užfiksavo 2022 m. rugsėjo 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-75, kad: 1) išmatavus atstumą nuo žemės sklypo riboženklio iki tujų kamieno, konstatuota, jog atstumas yra 20 cm; 2) išmatavus atstumą nuo žemės sklypo riboženklio iki tujų lajos krašto užfiksuota, kad atstumas yra 50 cm; 3) nuo tvoros strypo iki tujos kamieno atstumas yra 4-4,5 cm; strypo betoninis pagrindas į teritoriją įeina 8-8,5 cm .
3. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad ir ieškovai, ir teismai, nagrinėję civilinę bylą, nežinojo šiai bylai esminių faktinių aplinkybių ir klaidingai manė, kad atsakovų gyvatvorė yra pasodinta ant žemės sklypų ribos, o atsakovų tvora yra pastatyta atsakovų žemės sklype. Taigi atsakovai sąmoningai nuslėpė šį faktą, kad ieškovų žemės sklypo sąskaita galėtų naudotis didesniu žemės sklypu. Pagal naujai paaiškėjusius faktinius duomenis, atsakovams priklausantys daiktai – tvora ir gyvatvorė yra ieškovų žemės sklypo teritorijoje, kur jie buvo įrengti ir/ar pasodinti be ieškovų žinios ir be jų sutikimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys (atsakovai) R. M. ir A. M. atsiliepimu su pateiktu pareiškimu nesutiko, prašė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad ieškovai praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo be svarbių priežasčių, jie neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Mano, kad ieškovai apie patikslintą šiuolaikiniais geodeziniais prietaisais sklypų ribą sužinojo tada, kai riba buvo jų pakviesto žemės matininko permatuota GPS prietaisu, kai buvo pastatyti nauji riboženkliai ir buvo sudarytas naujas sklypo ribų planas (jiems tiksli data nežinoma). Sklypų ribos nustatomos ir konstatuojamos ne antstolio, o specialių žinių turinčio žemės matininko atitinkamais dokumentais – ribų planu ir kitais.
5. Pareiškėjai (ieškovai) neįrodė įstatymo reikalavimo, kad jie negalėjo bylos nagrinėjimo metu žinoti, kad žemės sklypų patikslintos dabartiniu GPS prietaisu geodezinių matavimų ribos yra kitokios nei nustatytos tuomet, kai jos buvo matuotos apie 2002 metus. Žemės sklypų ribas pareiškėjai (ieškovai) galėjo permatuoti (pasikviesti matininką) ir viso civilinės bylos proceso metu, ir iki jo. Ieškovų atliktas sklypo permatavimas ir sklypų riba (ar kompensacijų klausimai, persikryžiuojančių plotelių konkrečių plotų palyginimo klausimas ar pan.) galbūt gali būti kitos bylos dalyku, tačiau persimatuoti ir sužinoti sklypų ribą pagal GPS prietaisą ieškovai galėjo ir viso civilinės bylos proceso metu, todėl, kadangi galėjo žinoti, tai ši aplinkybė negali būti pagrindu atnaujinti šią civilinę bylą, kurioje spręsta dėl tujų sužeminimo, tvoros praretinimo.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjai taip pat teikė teismui papildomus paaiškinimus dėl atsakovų atsiliepimo, ir nurodė, kad nesutinka su atsakovų paaiškinimais, nuo kada reikia skaičiuoti prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo termino pradžią, nes atsakovai tokios datos (momento) nenurodo, o abstrakčiai teigia, kad 3 mėnesių terminas negali būti pradėtas skaičiuoti nuo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo momento. Dėl pagrindo proceso atnaujinimui – riboženklio vieta buvo tiesiog patikslinta ir jis įtvirtintas rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje (esant reikalui galės kviesti į bylą liudyti matininką, kuris sutikslino riboženklių vietą ir juos įtvirtino), tai reiškia, kad bet kuriuo atveju trijų mėnesių terminas nėra praleistas. Be to, aplinkybė, kad ieškovai nerengė jokio naujo žemės sklypo plano, neužsakinėjo jokių sklypo ribų patikslinimo, o tik riboženklių vietos nustatymą, įrodo, kad iki to momento, kol antstolis, vadovaudamasis patikslintais žemės sklypo riboženkliais, nenustatė tikslių žemės sklypo ribų, patikimais prietaisais neišmatavo atstumų nuo atsakovų želdinių ir tvoros iki žemės sklypų ribos, ieškovams nebuvo aiškus faktas, kad atsakovų želdiniai ir tvora yra jų žemės sklype.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjų R. D. ir R. D. prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą.
8. Teismas nurodė, kad pareiškime nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės pareiškėjams buvo žinomos dar iki 2022 m. rugsėjo 8 d., tačiau pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kada konkrečiai buvo atlikti matininko matavimai, kurių pagrindu jie sužinojo patikslintas savo sklypo ribas, o paaiškinimuose nurodė, kad matavimai buvo atlikti 2022 m. rugpjūčio mėn. gale – rugsėjo mėn. pradžioje. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotieji asmenys (atsakovai) aiškiai nenurodė, nuo kada jų manymu turėtų būti skaičiuojamas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti bei nepateikė jokių su tuo susijusių įrodymų, teismas vertino, kad pareiškėjai (ieškovai), formaliai skaičiuojant, nepraleido 3 mėnesio termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
9. Teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti ieškovų duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Ieškovai nagrinėjant šalių ginčą nekėlė klausimo dėl neteisingai nustatytų sklypų ribų ir įtvirtintų riboženklių, nesiėmė savo sklypo ribų permatavimo su tikslesniais matavimo prietaisais, nei tai buvo padaryta 2002 m. atliekant kadastrinius matavimus, tačiau būtent jie, kaip ieškovai, privalėjo įrodinėti atsakovų veiksmais padarytus teisės pažeidimus, veikti atitinkamoje situacijoje apdairiai ir rūpestingai, rūpindamiesi savo pažeistų nuosavybės teisių gynyba. Tik priėmus ieškovams iš dalies nepalankų teismo sprendimą, jau po bylos apeliacinio proceso ieškovai ėmėsi veiksmų, siekdami surinkti prieš atsakovus papildomus įrodymus. Jokių objektyvių duomenų, sudariusių kliūtis rinkti bylos nagrinėjimo metu tokius su ginču susijusius įrodymus, t. y. atlikti patikslinančius žemės sklypo kadastrinius matavimus, pareiškėjai nepateikė.
10. Ieškovų teikti duomenys (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) savaime teismų praktikoje nepripažįstamas oficialiu įrodymu, tik nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenys, oficialiai įregistruoti VĮ Registrų centre turi didesnę įrodomąją galią ir gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe ir atsakovus, ir pripažintina, jog nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartį, apeliantai (pareiškėjai) R. D. ir R. D. prašo ją panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-116-1065/2022 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismo išvados yra nesuderinamos su bylos medžiaga ir realiomis faktinėmis aplinkybėmis, įskaitant pareiškėjų kartu su prašymu atnaujinti procesą papildomai pateiktus įrodymus (pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą). Antstolis, tik atsižvelgdamas į riboženklio (kartu ir žemės sklypu ribos vietą), konstatavo faktinę aplinkybę, kad atsakovu nuosavybė - gyvatvorė ir tvora faktiškai yra įrengti ieškovų žemės sklypo teritorijoje.
11.2. Nutartis nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika dėl proceso atnaujinimo. Apeliantų nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės paaiškėjimas yra esminis ir, kaip nurodo kasacinis teismas nutartyje Nr. 3K-7-57/2008, ir ši faktinė aplinkybė iš esmės keičia visą bylos esmę. Šiam ginčui spręsti buvo taikomi teisiniai pagrindai ir galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys savininko teisių paleidimus, nesusijusius su nuosavybės netekimu. Po naujos esminės faktinės aplinkybės, kad atsakovų nuosavybė - gyvatvorė ir tvora yra įrengti ne atsakovų žemės sklype, o svetimame (ieškovų) žemės sklype. Tai reiškia, kad šiam ginčui spręsti turi būti taikomi visiškai kiti teisiniai pagrindai.
11.3. Atsakovų gyvatvorė ir tvora nuo pat jų įrengimo momento buvo pasodinti (įrengti) ieškovų žemės sklype, o ne atsakovų žemės sklype ar ant gretimų sklypų ribos. Ši aplinkybė ieškovams negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu ir buvo įsitikinę, kad gyvatvorė ir tvora yra įrengti ant žemės sklypų ribos. Ieškovams paaiškėjo faktas, kad greičiausiai, kažkas jau po 2002 m. matavimų, bet ne vėliau nei gyvatvorės sodinimo metu, be ieškovų žinios, neteisėtai ar net nusikalstamai — perkėlė riboženklį iš jo vietos į kitą, tai sudarant įspūdį, kad gyvatvorė yra įrengta tiesiai ant ribos. Teigiama, kad faktiškai ieškovai susidūrė su paslapčia nuo jų atlikta neteisėta veika (nusikaltimu), todėl jie negalėjo žinoti apie šios faktinės aplinkybės egzistavimą.
11.4. Nutartis nepagrįstai užkerta kelia ieškovams ginti savo teises šioje konkrečioje byloje ir pažeidžia ieškovų teisę į teisminę gynybą, be to ieškovai dėl nepagrįsto ir neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo nepagrįstai patyrę ženklias bylinėjimosi išlaidas, turėtų susitaikyti su nepagrįstomis išlaidomis ir inicijuoti naujas bylas kitais pagrindais.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą atsakovai A. M. ir R. M. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovų nurodyta aplinkybė dėl riboženklio vietos neįrodo fakto, kad atsakovų gyvatvorė yra ieškovų žemės sklype ir tai negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Sklypų ribą turi nustatinėti ne antstolis, o matininkas. Ieškovai galėjo pateikti į bylą VĮ Registrų centras registruotą žemės sklypo planą, tačiau to nepateikė. Be to ieškovai turėjo visas galimybes besiribojančių sklypų ribas nustatinėti bylos nagrinėjimo metu.
12.2. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl galimai padaryto nusikaltimo perkeliant riboženklį nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teismui teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tokie ieškovų veiksmai, kuomet po galutinio sprendimo įsiteisėjimo, kviečiamas antstolis matuoti sklypų ribų, vertintini kaip naujų įrodymų rinkimas ir pretekstų nuginčyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ieškojimas.
12.3. Šiuo atveju nėra visų pagrindų, būtinų proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjai neįrodė, kad aptariamų aplinkybių dėl sklypų ribos negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu, nes jie neturėjo jokių kliūčių atlikti sklypų matavimus nagrinėjant bylą. Pareiškėjai taip pat nuslepia, kad kitoje sklypų ribų dalyje ieškovų sklypas įeina į atsakovų sklypą ir ieškovai naudojasi atsakovų žemės sklypo dalimi. Geodezinius sklypo matavimus 2002 metais atliko ieškovas, buvo įkaltas metalinis riboženklis ir su tokia nustatyta riba šalys gyveno 20 metų, su ieškovų sutikimu buvo sodinta ir tujų juosta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; S. H. v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr 3K-3-121/2011; kt.). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „E. D.“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).
16. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
17. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjai turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjams tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjams tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus nurodytus kriterijus.
18. Vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktui taikyti keliamų kriterijų yra tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės privalo turėti esminę reikšmę bylai. Tokios aplinkybės turėtų fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz.2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; ir kt.).
19. Apeliantai teigia, kad jų pateiktas naujas įrodymas – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuota naujai pastatyto ieškovų žemės sklypo riboženklio vieta santykyje su atsakovų gyvatvore, patvirtina naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad atsakovų gyvatvorė yra ieškovų žemės sklype, tai pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, ir turi esminę reikšmę bylai.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Reikšminga aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad pareiškėjai savo žemės sklypo ribų matavimą pirmą kartą nuo 2002 metų inicijavo tik po to, kai byla buvo išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai turėjo visas galimybes dėl šių duomenų kreiptis ir savo reikalavimus šiais duomenimis įrodinėti nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, tačiau to jie nedarė, t. y. nors šios aplinkybės pareiškėjams ir nebuvo žinomos nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, tačiau jos neabejotinai galėjo būti žinomos. Ginčas byloje vyko dėl atsakovų gyvatvorės, įrengtos ant sklypų ribos, ginčą inicijavo patys ieškovai, turėdami teisinį suinteresuotumą šią gyvatvorę pašalinti, todėl, būdami atstovaujami advokato, galėjo įsivertinti visas įrodinėjimo priemones, tame tarpe ir pakartotinį sklypų ribų matavimo procesą, tačiau, turėdami tokią galimybę, savo reikalavimus grindė laikydamiesi pozicijos, kad gyvatvorė yra ant jų sklypų ribos.
21. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų pateiktas įrodymas – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas – savaime neginčijamai neįrodo ieškovų teiginių apie sklypų matavimų ribų neatitikimą ir nepatvirtina fakto, kad išties ginčo gyvatvorė yra ieškovų žemės sklype. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas - oficialiai VĮ Registrų centras registruoti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenys gali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis.
22. Atskirojo skundo argumentai dėl to, kad kažkas galimai ir nusikalstamai slapčia perkėlė riboženklį, taip sumažinant ieškovų žemės sklypo plotą ir dėl to ieškovai negalėjo žinoti apie šios faktinės aplinkybės egzistavimą, atmestini kaip niekuo nepagrįstos ieškovų prielaidos.
23. Atmestini ir apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos proceso atnaujinimo klausimu. Atskirajame skunde pareiškėjai remiasi dviem kasacinio teismo nutartimis: 2008 m. sausio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008 bei 2015 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr. 3K-3-473-684/2015 ir teigia, kad skundžiama nutartimi buvo nukrypta nuo šiomis nutartimis formuojamos praktikos.
24. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų nurodytų nutarčių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl jomis negali būti vadovaujamasi kaip precedentais šiai bylai. Nors pirmosios instancijos teismas ir cituoja nutartyje Nr. 3K-7-57/2008 pateiktas konkrečios teisės normos taikymo taisykles, tačiau priimdamas procesinį sprendimą šia nutartimi kaip precedentu nesiremia.
25. Nesutiktina ir su ieškovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo paminėta galimybė ieškovams inicijuoti naują teismo procesą, kokia nors forma patvirtina pagrindą proceso atnaujinimui šioje byloje. Teismas motyvuotai pasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrindų šioje byloje nebuvimo, argumentuotai atmetė ieškovų pateiktą įrodymą ir informavo ieškovus apie galimybę, vis dėl to manant, kad jų teisės dėl sklypų ribų buvo pažeistos, ginti savo interesus kitais būdais. Tokios informacijos suteikimas negali būti vertinamas kaip užkertantis ieškovams kokiu nors būdu ginti, jų nuomone, pažeistas teises.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo pagrindus reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai pripažino, jog ieškovų nurodomos aplinkybės neatitinka anksčiau nurodytų naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms keliamų požymių visumos ir negali būti pripažinta naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovai, kurie pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis (po 175 Eur) iš ieškovų atsakovei R. M., kuri šias išlaidas apmokėjo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. D., gim. (duomenys neskelbtini)., atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš ieškovo R. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.