Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą dėl 2024 m. liepos 18 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.RV-20-5383 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė prašo pakeisti 2024 m. liepos 18 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nuteistajam L. G. ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ( toliau-BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad nuteistasis 2022 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį (2 ep.), 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, minėtu nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 6 mėnesiai 21 diena.

2024 m. liepos 18 d. Komisija nutarimu nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką šiuo metu yra vidutinė. Šio vertinimo metu įvyko nuteistojo rizikos lygio sumažėjimas iš aukštos rizikos į vidutinę. Nustatyta didelė žalos rizika - vidutinė suaugusiems asmenims laisvėje (fizinio smurto). Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, daug kartų skatintas, įgijo specialybę, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu ir prašo pakeisti 2024 m. liepos 18 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-5383, kuriuo taikomas nuteistajam lygtinis paleidimas. Prokurorė iš esmės pateiktą skundą grindžia tuo, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, nustatyti keturi kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti arba eliminuoti. Nuteistajam anksčiau buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė sąlygas dėl ko buvo pasiųstas atlikti jam skirtų bausmių. Nuteistojo alkoholio vartojimas veikia, kaip smurtinį elgesį skatinantis veiksnys. Nuteistasis supranta alkoholio vartojimo padarius, tačiau juos menkina. Smurtą vartoja prieš tą pačią nukentėjusiąją, pas kurią ketina grįžti gyventi lygtinai paleistas. Nuteistojo neatlikta bausmės dalis pakankamai didelė, todėl negalima teigti, kad nuteistojo pataisos procesas jau baigtas.

Teismas pritaria prokurorės skundo argumentams ir sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas nėra galimas. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti, pritaikius lygtinį paleidimą.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų yra specifinis teisės institutas, nes, sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje, nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už 7 nusikalstamas veikas, kurios visos yra smurtinio pobūdžio. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, dėl ko buvo pasiųstas atlikti jam skirtas bausmes. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, jog kaip viena iš priežasčių bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimui buvo tai, jog nuteistasis nesilaikė draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas – vartojo alkoholį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio normas, į anksčiau teismo parodytą pasitikėjimą juo atidedant jam skirtos bausmės vykdymą, dėl ko kyla pagrįstos abejonės, dėl nuteistojo gebėjimo laisvėje, taikius jam lygtinio paleidimo institutą, laikytis įstatymų reikalavimų.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą, reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymasis, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Ankstesnių vertinimų metu nuteistajam buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vidutine ji tapo tik po paskutinio vertinimo. Nors rizika iš aukštos tapo vidutine, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka 5 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; alkoholio vartojimas; mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius; ryšiai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Apsauginiai veiksniai nustatyti tik 3, tai - darbinė motyvacija bei įgyta pirmoji specialybė; narkotinių medžiagų nevartojimas; nepriekaištingas elgesys įkalinimo įstaigoje. Teismo vertinimu, nustatyti apsauginiai veiksniai šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo teigti, kad nuteistojo elgesys pakankamai pasikeitė teigiama linkme ir šiuo metu užtikrintų, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals.

Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu, susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors asmuo teigia, kad supranta, kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Alkoholis nuteistojo atveju veikia, kaip smurtinio elgesio skatintojas, kadangi asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, daro nusikalstamas veikas. Dėl negebėjimo ar nenorėjimo spręsti problemas nusikalstamos veikos vykdomos periodiškai. Kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas ankstesnio patyrimo ir nusikaltimuose, ir gyvenimo stiliuje yra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, teisės pažeidėjas nuolatos naudoja smurtą. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Mano, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja, nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės. Teisės pažeidėjas pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe ir neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, matyti, jog nuteistasis nėra pakankamai pakeitęs savo mąstymo, kas yra nustatyta ir prie kriminogeninių dinaminių veiksnių, todėl negalima konstatuoti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir pasiekti bausmės tikslai.

Be to, likusi nuteistojo neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 6 mėnesiai 21 diena iš paskirtosios 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. RV-20-5383 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės Daivos Kavaliauskienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimą Nr.RV-20-5383 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam L. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.