Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-491-425/2019.

Teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00206-2018-6.

2019 m. birželio 20 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-724/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl proceso palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš viso 320,16 Eur dydžio procesines palūkanas iš atsakovės už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki 2017-03-17 nuo negrąžintos 1809,36 Eur delspinigių sumos, už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki 2017-03-17 nuo negrąžintos 4014,13 Eur skolos sumos bei už laikotarpį nuo 2017-03-18 iki 2018-02-19 nuo negrąžintos 2187,37 Eur skolos sumos. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis, sprendė, kad nors byloje esantys įrodymai patvirtina pinigų skolinimo atsakovei faktą ir tai, kad skolos grąžinimui užtikrinti atsakovės turtą buvo nutarta parduoti iš varžytinių, tačiau ieškovas duomenų, kad skola iš atsakovės buvo priteista pinigais, konkrečia suma, nepateikė, dėl ko nėra pagrindo priteisti procesines palūkanas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, vertina, jog nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skola iš atsakovės ieškovui nebuvo priteista konkrečia pinigų suma, tačiau nepaisant šios nevisiškai tikslios išvados, skundžiamu sprendimu ieškovo pareikštas ieškinys buvo atmestas visiškai pagrįstai

13. Iš byloje bei „Liteko“ sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad pagal 1997 m. rugsėjo 19 d. paskolos sutartį ieškovas paskolino atsakovei 4014,13 Eur, kuriuos ji turėjo grąžinti iki 1997 m. spalio 19 d. Paskolos sutartyje buvo nustatyta, kad už kiekvieną praleistą dieną skaičiuojama 1 procentas delspinigių nuo negrąžintos paskolos sumos. Atsakovė skolos negrąžino, todėl 2001 m. balandžio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo nutartimi Nr. 39 buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių I. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausantį butą. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovės I. B. skolinis įsipareigojimas kreditoriui J. V. yra 7488,84 Eur (25 857,45 Lt) ir jis susideda iš 4014,13 Eur paskolos, 3452,16 Eur delspinigių pagal sutartį (1 procentas nuo negrąžintos skolos), 19,65 Eur (67,85 Lt) teismo išlaidų, 2,90 Eur (10,00 Lt) už įspėjimo išsiuntimą. Pagal antstolio pažymas nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2012 m. spalio 3 d. išieškota 1737,99 Eur, iš jų 72,64 Eur – vykdymo išlaidos (72,41 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 0,23 Eur banko komisinis mokestis ir 3,77 Eur už skolininkės paieškos paskelbimą). Atsakovė ieškovui tiesiogiai yra sumokėjusi 1665,35 Eur. Be to, iš vykdomojoje byloje esančio antstolio priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2017-10-03 vykdomoji byla buvo užbaigta ir išieškotojui grąžintas vykdomasis dokumentas. Kartu reikšminga pažymėti ir tai, kad tiek 2001 m. balandžio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo nutartyje Nr. 39, tiek vykdomojoje byloje antstolio priimtuose procesiniuose dokumentuose yra užfiksuota ir nurodyta, jog iš atsakovės yra išieškoma konkretaus dydžio paskola, delspinigiai, teismo ir kitos išlaidos. Antstolio dar 2008-01-10 priimtame raginime įvykdyti sprendimą yra numatyta, kad skolininkė raginama per nustatytą terminą sumokėti atitinkamo dydžio sumą, kurią sudaro konkretaus dydžio, nurodyto pinigine išraiška, ieškinys, bendrosios ir faktinės vykdymo išlaidos.

14. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog skola iš atsakovės ieškovui nebuvo priteista pinigais konkrečia suma, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti ieškovo reikalavimą dėl nurodomų procesinių palūkanų priteisimo.

15. Vertinant ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl skolos priteisimo) išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tačiau tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Tokie kasacinio teismo išaiškinimai leidžia vertinti, kad reikalavimas priteisi procesines palūkanas negali būti nukreiptas į praeitį, t. y. asmuo negali reikalauti procesinių palūkanų už laikotarpį, per kurį, esant priimtam jam palankiam procesiniam teismo sprendimui, nebuvo reikštas kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas J. V. patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki 2017-03-17 nuo negrąžintos delspinigių sumos, už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki 2017-03-17 nuo negrąžintos skolos sumos bei už laikotarpį nuo 2017-03-18 iki 2018-02-19 nuo negrąžintos skolos sumos. Tačiau ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas tik 2018-02-20, t.y. gerokai vėliau, nei nurodomi laikotarpiai, už kuriuos apskaičiuojamos procesinės palūkanos. Kita vertus, reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2018-02-20, pareikštas nebuvo.

17. Taigi, nagrinėjamu atveju esant pirmiau aptartoms faktinėms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, nors ir padarė nevisiškai pagrįstas išvadas, tačiau, atmesdamas ieškovo patikslintą ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Tačiau su tokiu vertinumu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad egzistuoja bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo pagrindai. Nė vieno iš pagrindų nenurodė bei jo nepagrindė ir pats apeliantas. Taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad subjektyvi apelianto nuomonė turėtų būti pagrindu konstatuoti bylą nagrinėjusio teismo nešališkumą. Papildomai pabrėžtina tai, jog aplinkybė, kad teismo priimtas sprendimas yra nepalankus apeliantui nerodo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Be to, procesinių sprendimų priėmimas bei jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas instancine tvarka automatiškai nerodo bei nepatvirtina teismo ar teisėjo šališkumo.

19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

20. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas išties, reikšdamas pirminį ieškinį, buvo sumokėjęs 56 Eur žyminį mokestį, o žyminis mokestis už patikslintą ieškinį sudaro tik 20 Eur. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į aplinkybę, jog 2018-03-09 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartimi, kuria civilinė byla dėl dalies ieškovo pirminio ieškinio reikalavimų buvo nutraukta, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas, žyminio mokesčio dalis – 36 Eur, grąžintina ieškovui. Tokio procesinio sprendimo priėmimas nedaro įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi šis ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialinis reikalavimas.

21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri priimta kitoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prašomo prijungti dokumento turinį ir apelianto paaiškinimus sprendžia, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Be to, prašomas prijungti procesinis dokumentas yra viešai skelbiamas, o pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl šių priežasčių pateiktą dokumentą, kuris teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 36 Eur žyminį mokestį, permokėtą 2018 m. vasario 20 d., jį grąžinti pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.