Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, advokatams Aivarui Raišučiui ir Dariui Dargevičiui, advokato padėjėjui Remigijui Katinui, nukentėjusiojo P. atstovui – advokatui Romanui Jonuškai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (2018-10-22 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28522-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., vadovaujantis LR BPK 212 str. 5 p., LR BK 38 str. 1 d.), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką:

jis 2019-11-01 apie3:45 val., Ukmergės g. 2A, Vilniuje - prekybos centre "IKI" esančioje picerijoje "Čili", būdamas neblaivus, savo neblaivių pažįstamų kompanijoje sukonfliktavęs su P. B. ir su juo išėjęs į lauką pasiaiškinti santykių, šalia minėto prekybos centro „IKI“ esančioje aikštelėje, matant aplinkiniams, susimušė su P. B., suduodamas šiam ne mažiau kaip tris kartus rankomis į galvą. Abiem grįžus į piceriją ir ten vėl įsiplieskus konfliktui, jis vėl daugybės žmonių akivaizdoje ne mažiau kaip penkis kartus tyčia sudavė P. B. į galvą, nuo ko šis pargriuvo. Picerijos lankytojams numalšinus konfliktą, R. P. pasišalino.

Šiais įžūliais veiksmais R. P. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką bei padarė P. B. nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, nugaroje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, pilve. R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

D. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką:

2019-11-01 apie 4 val. kartu su R. P. po muštynių šalindamasis iš Ukmergės g. 2A, Vilniuje, prekybos centre "IKI" esančios picerijos "Čili", šio prekybos centro lauke – aikštelėje, kumščiu smogė jį išbėgusiam sulaikyti R. P. į veidą, parblokšdamas pastarąjį ant grindinio.

Šiais įžūliais veiksmais D. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės tvarką, jis padarė R. P. nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamus viršutinių dviejų dantų (kandžių) lūžius. D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Apklaustas kaltinamuoju R. P. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad tą 2019 metų lapkričio mėnesio vakarą buvo naktiniame klube, po to – apie 2,30 val., su didele kompanija, kurioje buvo ir D. M., nuvažiavo į Ukmergės g. 2, Vilniuje esančią „Čili“ piceriją. Ten atvyko ir jam iš matymo pažįstamas P. B. su draugu, jie užėjo į kavinę, užsisakė pavalgyti. P. B. pradėjo negražiais žodžiais raginti picerijos darbuotoją, todėl jis (R. P.) jį sudrausmino. Tada P. B. pasiūlė eiti į lauką, jis sutiko, lauke tarp jų įvyko konfliktas, buvo susistumdymas. Jis (R. P.) lauke sudavė kumščiu du-tris smūgius P. B. į korpusą, gal ir galvą kliudė. D. M. nutraukė jų konfliktą ir visi grįžo į piceriją. P. B. buvo įkarštyje ir po kiek laiko staiga vėl pradėjo konfliktuoti su kitais žmonėmis. Tada jis (R. P.) apkabino P. B. iš už nugaros ir šis besimuistydamas jam sudavė. Tada ir jis (R. P.) sudavė P. B. apie 3-5 smūgius, gal ir į galvą pataikė, nes šis muistėsi. P. B., kai jie grūmėsi lauke, nebuvo nukritęs, picerijoje gal buvo suklupęs. P. B. žalą atlygino. D. M. buvo ne prie ko, jis tik skyrė jį su P. B.. R. P. nepažinojo, jis buvo nuo kito stalo. Dėl savo elgesio labai gailisi, nes padarė žalą kitam žmogui bei savo artimiesiems.

Apklaustas kaltinamuoju D. M. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad prieš nagrinėjamą incidentą jis buvo su R. P. mieste, po to su kitais draugais nuėjo į “Čili” piceriją Fabijoniškėse. Jiems valgant, atėjo P. B. ir Ž. Č.. P. B. pradėjo konfliktą su padavėjomis, nes jos paprašė susimokėti iš anksto. Jie ramino P. B. ir šis su R. P. išėjo į lauką pasiaiškinti, nuėjo prie kiosko, ten kalbėjosi. P. B. pradėjo R. P. daužyti į galvą ir jis (D. M.) su kitais vaikinais juos išskyrė. Po to visi grįžo į vidų ir jis (D. M.) priėjo prie baro atsisveikinti. Tada P. B. vėl pradėjo kažką rėkti, susikibo su R. P. ir jie nukrito ant žemės. Jis (D. M.), M. B. ir R. K. juos išskyrė. Po to jis su R. P. išėjo iš picerijos, tačiau juos vijosi du vaikinai. Išsigandęs, jis panaudojo gynybą - sudavė smūgį jį pasivijusiam R. P. ir su R. P. pabėgo. Prie Lidl belaukiant taksi, išgirdęs pareigūnus, jis pabėgo, o R. P. liko stovėti. Prisipažįsta dėl to, kad sužalojo R. P., gailisi. Jo suduotas R. P. smūgis buvo refleksas, gynyba, nes jis buvo išsigandęs dėl viduje vykusio sąmyšio. Iš picerijos jis su R. P. ne bėgo, o išėjo ir nuėjęs gal 20 metrų pamatė du ar tris link jų bėgančius asmenis, girdėjo kažkokias replikas jų adresu. Smūgiuodamas R. P. jis gynėsi, po to abu su R. P. bėgo. Jis buvo išgėręs. Ryte sužinojęs apie pasekmes surado R. P. kontaktus, jam paskambino, atsiprašė, bandė kalbėtis, tačiau pastarojo reikalaujama žalos suma vis augo, todėl jam teko pasisamdyti advokatą spręsti šiems klausimams. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, norėjo atlyginti žalą. Susitarimas dėl žalos dydžio nepasiektas. Jis sutinka atlyginti 3500 eurų žalą, šiai dienai žalos atlyginti nepradėjo.

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusiuoju P. B. parodė, kad įvykio išvakarėse kartu su M. B., G., R. K., Ž. Č., J. Č. buvo mieste, po vidurnakčio - apie 2.30 val., ieškodami savo draugų, nuvyko į „Čili“ piceriją. Ž. Č. užsisakė maisto, po 10 minučių ir jis (P. B.) užsisakė maisto, padavėja pasakė, kad reikia susimokėti iš anksto. Po pusvalandžio jam atnešė maistą, o Ž. Č. vis dar ne. Jis (P. B.) aiškinosi su padavėja, kodėl ši neatnešė maisto, parašė skundą dėl aptarnavimo. Tiek jis, tiek kiti jo kompanijoje buvo neblaivūs. R. P. jį išvadino negražiais žodžiais, todėl jis šiam pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. Išėjus į lauką jis prašė R. P. atsiprašyti, šis nesutiko, jie nuėjo toliau, ten apsistumdė, jis gavo nuo R. P. porą smūgių į veidą. Gindamasis, jis R. P. pargriovė ir atsisėdo ant jo. M. B. juos išskyrė ir visi grįžo į piceriją. Grįžus, picerijos viduje įvyko užpuolimas. R. P. stovėjo jam už nugaros, o D. M. atitraukė jo dėmesį, šaukė atsistojęs jam iš priekio ir pastūmė. Nuo D. M. pastūmimo jis nukrito ir krisdamas staiga gavo R. P. smūgį iš galo. Nukritęs vėl buvo mušamas, iš viso gavo apie 5 smūgius. Juos išskyrė R. P. ir jo brolis. R. P. su D. M. bandė pasišalinti, todėl R. P. su draugais išbėgo jiems iš paskos. Bandant juos sulaikyti R. P. buvo traumuotas. Atvyko greitoji pagalba, policija. Visi jam vėliau nustatyti sužalojimai buvo padaryti šio incidento metu. Padarytą žalą jam pilnai atlygino R. P., jam pretenzijų neturi, jie susitaikė.

Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusiuoju R. P. parodė, kad 2019-11-01 apie 2.30 val. su savo tuometine drauge, seserimi, broliu bei šio drauge nuvažiavo į „Čili“ piceriją pavalgyti. Atvykus, rūkant lauke, tarp jo, R. P. ir D. M. įvyko konfliktas (apsižodžiavimas). Jis pasiūlė juokaudamas nekonfliktuoti, į ką jam buvo pasiūlyta nesikišti. Po to picerijos viduje vėl kilo konfliktas, tačiau niekas nesikišo. Jis su broliu konfliktuojančius išskyrė. Konflikte dalyvavę D. M. su R. P. pradėjo šalintis, todėl jis išbėgo paskui juos į lauką. Tada prie jo pribėgęs D. M. trenkė jam į veidą, jis nukrito, buvo trumpam praradęs sąmonę, jam nuo smūgio lūžo du priekiniai dantys. Jis tik vijosi besišalinančius asmenis, jokių kitų veiksmų neatliko, viduje bandė traukti konfliktuojančius vieną nuo kito. Besišalinančiam iš picerijos D. M. nuo nieko nereikėjo gintis.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Ž. Č. parodė, kad įvykio išvakarėse klube vartojo alkoholį, po to su P. B. nuvyko į „Čili“ piceriją, ten sutiko pažįstamus J., M. – jie buvo iš jų kompanijos. Taip pat picerijoje buvo jam pažįstami D. M. ir R. P., bet tai ne jų kompanija. Kilo kažkoks konfliktas dėl maisto, nes jam maistas nebuvo patiektas laiku. Jis atsimena įvykį minimaliai. R. P. su P. B. apsižodžiavo, tarp jų kilo kivirčas, jie išėjo į lauką. Jis (liudytojas) vaikščiojo lauke, tai grįždavo, tai vėl išeidavo. Lauke įvykių jis nematė. Ryte P. B. sakė, kad yra kažkokie sužalojimai, jie gal po poros dienų buvo susitikę, matė pas P. B. mėlynę.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju M. B. parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs, bet įvykius atsimena. Jam būnant kavinėje Fabijoniškėse, prasidėjo žodinis konfliktas tarp P. B. ir R. P. ir jie išėjo į lauką pasikalbėti, lauke jie susimušė. R. P. gulėjo ant žemės, o P. B. - virš jo. Matė kaip lauke P. B. sudavė R. P., šis gulėjo ant nugaros, gynėsi rankomis, o P. B. buvo virš jo palinkęs. Jis (liudytojas) juos nubėgęs išskyrė ir grįžo į vidų. Po to picerijos viduje tarp jų vėl prasidėjo konfliktas, matė juos besimušančius. Jis su D. M. ir gal kitais dalyviais juos išskyrė. R. P. ir D. M. išėjo. Jis taip pat išėjo į lauką parūkyti ir matė R. P. su D. M. einančius tolyn, o vienas vaikinas gulėjo ant žemės. Kiti vaikinai iš to vaikino (gulėjusio ant žemės) kompanijos šaukė, kad R. P. ir D. M. palauktų, bet jis (liudytojas) neleido jiems susitikti, kad vėl nekiltų konfliktas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju R. K. parodė, kad įvykio neprisimena ir prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad 2019-10-31 vakare kartu su P. B., Ž. Č., M. B., J. Č. klube šventė helovyną. Vėliau mieste susitiko su D. M., šis buvo su R. P.. Tada visi kartu, išskyrus Ž. Č. ir P. B., nuvažiavo į "Čili" piceriją Fabijoniškėse. Jis buvo jau gerokai išgėręs. Vėliau atvažiavo Ž. Č. ir P. B., jie atsisėdo su jais prie vieno stalo, užsisakė maisto. Padavėjai pasakius, kad už užsakytą kebabą reikia iš anksto sumokėti, P. B. pradėjo reikšti pretenzijas, sakė, kad klientas visada teisus ir pan., jis rašė skundą. Dėl tokio P. B. elgesio tarp R. P. ir P. B. kilo konfliktas ir jie išėjo į lauką. Jis su M. B. išėjo jiems iš paskos. Prie kiosko, esančio kitoje Fabijoniškių g. 2A, pastato pusėje R. P. ir P. B. pradėjo mušis, jie buvo susikibę, po ko P. B. pargriovė R. P.. M. B. juos išskyrė. Tuo metu lauke rūkė ir D. M., jis konflikte nedalyvavo. Jis, M. B. ir P. B. grįžo prie stalo ir toliau gėrė, o D. M. ir R. P. liko lauke. Kažkokiu momentu jis užsnūdo prie stalo, o kai pabudo, pamatė stovinčius salėje P. B. ir D. M., kurie tarpusavyje apie kažką šnekėjo. Kažkas, kas stovėjo už P. B., sudavė P. B. ar jį pastūmė ir šis nukrito ant grindų. Tada D. M. išėjo į lauką, R. P. tuo metu jis nematė. Po kelių minučių pro langą pamatė lauke stovintį M. B., šalia kurio stovėjo trys jam nepažįstami vaikinai iš kitos kompanijos ir jie tarpusavyje aiškinosi. Tada ir jis išėjo į lauką, girdėjo, kaip nepažįstami vaikinai kažką rėkavo, o M. B. bandė juos sustabdyti, sakė, kad jau atvažiuoja policija, kad nereikia muštynių. Kur tuo metu buvo R. P. ir D. M. nežino - jų nebuvo. Vienas iš vaikinų pasakė, kad jam išmušė dantį, kiek suprato, jis (liudytojas) kalbėjo su to vaikino broliu. Atvažiavo policijos pareigūnai, jie kažkur sulaikė R. P.. Pamena, kad P. B. rašė pareiškimą ir greitosios pagalbos automobiliu išvažiavo į ligoninę. Kitą dieną sutikęs P. B. matė, kad jo kairės pusės ausis pamėlusi, patinusi. P. B. pasakė, kad į ausį jam trenkė R. P.. Kaip buvo sužalotas vaikinas iš kitos kompanijos, nematė (t.1, b.l. 102).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja G. P. parodė, kad įvykio metu ji buvo “Čili” picerijoje kartu su M. B., P. B., J. Č., Ž. Č.. Po jų į piceriją atvyko D. M. su R. P., kuriuos ji matė pirmą kartą, tačiau kažkas iš jos rato juos pažinojo. Kilo konfliktas tarp P. B. ir R. P., jie nuėjo į lauką išsiaiškinti. Ji taip pat išėjo su M. B. ir Ž. Č., lauke rūkė ir matė, kad P. B. ir R. P. susistumdė, tačiau ji su M. B. ir Ž. Č. juos išskyrė. Po to bare vėl kilo konfliktas. Ji buvo gerokai išgėrusi ir nelabai atsimena, kas vyko. Matė ant grindų gulinčius žmones, ji išėjo į lauką. Vėliau matė pas P. B. prie ausies kraujo. Kaip D. M. ir R. P. išbėgo iš picerijos, nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. parodė, jog po incidento lauke, picerijos viduje ji matė P. B. su R. P. susikibusius ir nukritusius ant grindų. Jai atrodo, kad R. P. su kažkuo, galimai su D. M., išėjo ir, kad po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, ir P. B. rašė pareiškimą. Apie tai kas ir kada vaikinui iš kitos kompanijos išmušė dantis, visiškai nieko nežino. Peržiūrėjusi jai pateiktą vaizdo įrašą liudytoja nurodė, kad pirmas vaizdo įraše pasirodęs vaikinas, apsirengęs šviesios spalvos megztiniu, einantis link "PayPost" kiosko yra P. B.. Antras vaikinas, kuris nusiėmė striukę, yra R. P.. Trečias vaikinas, einantis jiems iš paskos, laikantis rankose R. P. striukę, apsirengęs striuke su gaubtu su kailiuku yra D. M.. Ketvirtas bėgantis vaikinas, apsirengęs tamsios spalvos paltu, yra M. B.. Skirti P. B. ir R. P. bėganti mergina yra ji, o jai iš paskos vaikinas, apsirengęs striuke su gaubtu (be kailiuko) - Ž. Č.. Ramiai iš paskos einantis šviesios spalvos megztiniu apsirengęs vaikinas yra R., pavardės nežino (pas. – R. K.) (t.1, b.l. 106).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju J. Č. parodė, kad buvo stipriai išgėręs ir didžiąją dalį įvykių pramiegojo. Į piceriją jis atėjo su kaltinamųjų kompanija. Pabudo, kai jau buvo policija, paskui išvyko namo. Žino, kad nukentėjo P. B., R. P. nepažįsta.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja D. D. P. parodė, kad ji yra R. P. ir E. R. sesuo. 2019-11-01 apie 2 val. ji, kartu su broliais, S. M. ir E. B. atėjo į "Čili" piceriją, esančią Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje, visi užsisakė maisto. Prie gretimo stalo žmonės pradėjo konfliktuoti, pasistumdė, išėjo į lauką. Po kurio laiko jie grįžo, vėl tarp jų prasidėjo konfliktas. Vienam vaikinui buvo smūgis, muštynės persikėlė prie baro. Jos broliai ir kiti iš tos kompanijos bandė išskirti besimušančius. Muštynėse dalyvavę kaltinamieji bandė pasišalinti iš kavinės, jie išbėgo, nes kažkas rėkė, kad kviečia policiją. Jos brolis R. P. išbėgo ir bandė juos sulaikyti. Ji, sėdėdama kavinėje, pro stiklines duris matė, kaip D. M. ranka smūgiavo R. P., po smūgio šis nukrito veidu ant grindinio. Jam buvo sužaloti dantys. Atvyko policija, greitoji, ji kalbėjo su kitu nukentėjusiuoju, jam buvo ištinusi ausis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. P. parodė tiksliau – kad konfliktas picerijos viduje vyko tarp nukentėjusiojo vaikino (past. – P. B.), aukšto vaikino, kuris vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų (past. – R. P.) ir vaikino, kurio, kaip vėliau sužinojo, vardas D. (past. – D. M.). Matė, kad nukentėjusysis M. B. nuo jam kažkurio iš tų dviejų vaikinų suduoto smūgio susvyravo ir išlipo iš už stalo. Tada jį puolė minėti du vaikinai, t. y. D. ir vėliau sulaikytas vaikinas. Tarp jų vyko muštynės. Atskirti kas kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam negali, viskas vyko greitai, matė kad nukentėjusysis buvo pasilenkęs. Kiti vaikinai iš minėtos kompanijos bei jos broliai E. ir R. bandė juos išskirti, tačiau D. ir vaikinas, kurį vėliau sulaikė, pabėgo iš picerijos (t.1, b.l. 117).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad įvykio metu ji buvo R. P. mergina. Tą naktį ji buvo visai blaivi. Vakarojo picerijoje su draugais, ten vyko konfliktas. Salėje buvo visiškas sąmyšis, krito lėkštės, vyko susistumdymas, buvo nemažai žmonių. Konflikte dalyvavo teismo salėje esantys žmonės, ji jų nepažįsta. R. P. su E. R. bandė apginti vieną vaikiną, kuris buvo užpultas. Du žmonės bandė pasišalinti, nes buvo iškviesta apsauga, R. P. išbėgo jiems iš paskos, ji bėgo paskui R. P., atidariusi duris matė kaip vaikinas sudavė R. P. smūgį į veidą ir R. P. nukrito, buvo trumpam praradęs sąmonę. R. P. išbėgdamas rankoje nieko neturėjo, telefonas ir piniginė lyg buvo jo kišenėje. R. P. matėsi lūpos pažeidimai, iš dantenų bėgo kraujas.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju S. M. parodė, kad įvykio naktį apie 3 val. su R. P., D. D. P., E. R. ir E. B. atvažiavo į “Čili” piceriją, esančią Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje. Prie gretimo staliuko sėdėjo kita kompanija, kažkas tarp jų konfliktavo, dužo stiklai. E. R. norėjo juos išskirti, jie nurimo, paskui lyg vėl konfliktavo. Vėliau kaltinamieji šalinosi iš įvykio vietos, jiems iš paskos ėjo R. P., jis (liudytojas) ėjo už R. P. ir tik atidaręs picerijos duris, pamatė smūgį R. P. į žandikaulį, šis nukrito. Tai buvo lauke. R. P. po smūgio kelias sekundes pagulėjo, paskui atsikėlė, priėjo, jam buvo sužaloti dantys. Jis pribėgo prie R. P., paskui su E. R. dar vijosi kaltinamuosius, bet jie buvo agresyvūs, todėl prie jų nesiartino ir šie dingo. Kažkoks žmogus pasakė, kad juos pažįsta, nurodė D. M. paskyrą facebook. Taip jį ir surado, iškvietė policiją. Po įvykio R. P. parodė telefoną (past. – sudužusiu ekranu). Krentančio ar gulinčio ant žemės telefono nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. M. parodė kiek detaliau. Jis parodė, kad jų kompanijoje visi buvo blaivūs ir, kad prie gretimo staliuko prasidėjo konfliktas. Matė, kad kažkas iš jų buvo išėjęs į lauką, po to, galimai, du vaikinai iš minėtos kompanijos grižo į salę ir toje kompanijoje prasidėjo grumtynės, kuriose dalyvavo daug žmonių ir, kad D. (past. – D. M.) ir kitas aukštas vaikinas, kuris vėliau buvo sulaikytas, jose tikrai dalyvavo. Ir būtent šie asmenys galimai sukėlė konfliktą ir buvo agresyvesni. Matė, kad jie smūgiavo, tačiau pasakyti kiek jie sudavė smūgių, kur pataikė ir kam pasakyti negali, nes buvo per daug žmonių (t.1, b.l. 125).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju E. R. parodė, kad su sese D. D. P. ir broliu R. P. įvykio naktį buvo toje picerijoje, užsisakė maisto. Jis buvo blaivus. Prie kito stalo prasidėjo peštynės. Jis paragino tą kompaniją baigti konfliktuoti, pasakė, kad nori ramiai pavalgyti. Konfliktas aprimo, paskui vėl įsiplieskė, prasidėjo muštynės, kaltinamieji išėjo į lauką. Paskui juos išėjo jo brolis R. P.. Atėjusi E. B. pasakė, kad R. P. guli ant žemės be sąmonės. Buvo dar trečias vaikinas, kuris padėjo kaltinamiesiems pabėgti. Kas primušė jo brolį, jis sužinojo iš brolio merginos E. B.. Išėjės į lauką pamatė tolstančius kaltinamuosius. Šie pasakė nesiartinti, nes ir jis gaus. Jis grįžo prie brolio, padėjo jam atsikelti, tuo momentu brolio telefono nematė. Jis pats dirba restorane irtai tikrai buvo viešosios tvarkos pažeidimas. Įvykiai baro viduje buvo verti apsaugos įsikišimo, tačiau pačioje picerijoje budinčio apsaugos darbuotojo nebuvo.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja E. S. prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykio aplinkybių neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad "Čili" picerijoje dirba pamainos vadybininke ir, kad jos darbo metu, 2019-11-01 apie 1 val. į piceriją atėjo 6-7 asmenų kompanija. Tarp jų buvo gal 3 merginos. Buvo akivaizdžiai matyti, kad minėti asmenys jau buvo išgėrę. Jie užsakė alaus ir maistą. Jie buvo su kaukėmis, šventė helovyną. Vienas iš vaikinų užsakė kebabą ir ji jam nurodė iškart apmokėti, šis buvo nepatenkintas. Girdėjo jų tarpusavio komentarus ir nepasitenkinimą, kad už maistą reikėjo apmokėti iš karto, taip pat girdėjo kaip vienas iš jų pasakė: "eik iš karto apmokėk, kad nebūtų problemų“. Žmonės iš tos kompanijos tai išeidavo į lauką, tai grįždavo atgal į piceriją. Po kurio laiko išgirdo, kad salėje vyksta muštynės. Atėjusi prie baro paklausė, ar kas nors paspaudė "pavojaus mygtuką". Salėje vyko muštynės, tačiau kiek muštynėse dalyvavo asmenų, pasakyti negali ir negali apibūdinti muštynėse dalyvavusių asmenų veiksmų. Viskas įvyko labai greitai. Ji stengėsi į konfliktus nesikišti, konfliktų metu jie tiesiog kviečia apsaugos darbuotojus. Jų picerija dirba visą parą, todėl muštynės būna gana dažnai. Vėliau kiti klientai (nepažįstami) jai pasakė, kad konflikte dalyvavo ir vaikinai, kurie iki to sėdėjo prie kito stalo. Po kurio laiko atvažiavo apsaugos darbuotojai, dar vėliau policijos pareigūnai. Kas iš asmenų buvo sumuštas ir kokie jiems buvo padaryti kūno sužalojimai nematė, tik vėliau vienas iš vaikinų pasakė, kad jo draugui buvo išmušti dantys. Nieko iš konflikte dalyvavusių asmenų nei apibūdinti, nei atpažinti negali. Konflikto metu buvo sudaužyti buteliukai nuo "Cola", tačiau dėl mažareikšmiškumo pretenzijų neturi (t.1, b.l. 136).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja M. S. prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykio aplinkybių neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad dirba padavėja "Čili" picerijoje, esančioje Fabijoniškių g. 2 a, Vilnius. 2019-11-01 dirbo iki 4:00 val. Prisimena, kad tą naktį picerijoje buvo kompanija iš 6-7 asmenų, kurioje buvo ir merginų. Pastebėjo, kad jie atėjo jau neblaivūs, Jie buvo išsipiešę veidus, su kostiumais, šventė helovyną. Užsisakant maistą ji jiems pasakė, kad reikia iškart atsiskaityti. Vienas iš vaikinų tuo buvo labai nepatenkintas, sakė, kad parašys skundą. Minėti asmenys prie stalo tarpusavyje barėsi, išeidinėjo į lauką, tačiau kas tarp jų vyko lauke, nematė. Po kiek laiko, būdama plovykloje, ji išgirdo garsus, iš kurių suprato, kad salėje vyksta muštynės. Atėjusi prie baro pamatė salėje muštynes, tačiau apibūdinti kiek žmonių dalyvavo muštynėse, kas ką mušė ar skyrė negali, nes nepamena. Jų picerija dirba visą parą ir muštynės vyksta labai dažnai, jie beveik kiekvieną dieną kviečia apsaugą. Kuo muštynės pasibaigė, nepamena. Ar buvo sužalotų asmenų ir kokie sužalojimai buvo padaryti, taip pat pasakyti negali. Po kiek laiko atvyko apsaugos darbuotojai, vėliau policiją. Ar buvo sulaikyti kalti asmenys, nesidomėjo. Kaip atrodė muštynėse dalyvavę asmenys apibūdinti negali, negalės jų ir atpažinti (t.1,b.l. 140).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju M. J. prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykio aplinkybių neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad 2019-11-01 apie 4 val. iš centrinio UAB "EuroChash1" pulto gavo pranešimą, kad "Čili" picerijoje, esančioje Fabijoniškių g. 2a, Vilniuje, paspaustas pavojaus mygtukas. Ekipaže dirba vienas. Atvažiavęs užėjo į picerijos salę, picerijos darbuotoja nurodė į 5-ių asmenų kompaniją (buvo 3 merginos ir 2 vaikinai) ir pasakė, kad jie nepageidaujami. Vienas iš tų vaikinų pasakė, kad jam išmušė priekinius dantis ir paprašė iškviesti medikus, aplink jo burną matėsi kraujas. Vaikinas paaiškino, kad įvyko konfliktas su kita picerijoje buvusia kompanija, kuri pasišalino iki jiems atvykus. Picerijoje buvo dar vienas vaikinas, jo veide prie smilkinio matėsi kraujas. Tas asmuo paaiškinti kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas negalėjo, kadangi buvo labai girtas. Per centrinį pultą iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, policijos pareigūnus. Atvykę GMP išvežė nukentėjusįjį į ligoninę, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Kai buvo sulaikytas įtariamas asmuo nematė, nes atvykę policijos pareigūnams, išvažiavo (t.1, b.l. 146).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju P. S. prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykio aplinkybių neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad 2019-11-01 patruliavimo metu kartu su būrio vadu Ž. A. ir vyriausiuoju patruliu E. T., 4:04 val. gavo pranešimą, kad „Čili“ picerijoje, esančioje Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi P. B., kuris paaiškino, kad picerijoje tarp jo ir pažįstamų vaikinų kilo konfliktas ir jie susimušė bei minėti du pažįstami vaikinai pasišalino link S. Stanevičiaus g. Buvo nurodyti minėtų vaikinų požymiai. Dirbant pagal požymius, ties S. Stanevičiaus g. 2, Vilniuje pastebėjo minėtus požymius atitinkančius vaikinus, kurie pamatę juos, puolė bėgti, perbėgo Fabijoniškių gatvę ir pasileido link netoliese esančių prekybos paviljonų. Bėgant vaikinams iš paskos, jiems kelis kartus buvo nurodyta sustoti šaukiant „Stok, policija“, tačiau vaikinai jų reikalavimų nepaisė. Vienas iš vaikinų bandė perlipti tvorą, esančią šalia paviljonų, tačiau buvo nutrauktas nuo tvoros ir paguldytas ant žemės. Kaip paaiškėjo, tai buvo R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bandydamas išvengti sulaikymo R. P. spardėsi, neduodamas prie jo priartėti, apsivertęs ant pilvo ir sudėjęs rankas po savimi nevykdė jų nurodymų sudėti rankas už nugaros, todėl prieš jį tris kartus buvo panaudotas elektrošokas „Tasser“. Tik tada R. P. pakluso reikalavimams ir sudėjo rankas už nugaros. Sulaikytas R. P. paaiškino, kad picerijoje įvyko konfliktas, tačiau su kuo ir dėl ko neaiškino. Dėl su jo bėgusio kito asmens, kuriam pavyko pasišalinti, R. P. aiškino, kad to asmens nepažįsta. Kitam vaikinui pavyko pasišalinti, pastarasis nubėgo link Šeškinės rajono. Nukentėjusysis P. B. dėl šio įvykio parašė pareiškimą. Picerijos darbuotojai dėl įvykio pretenzijų neturėjo. Į vietą buvo iškviesta GMP, kuri P. B. nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kaip paaiškėjo, konflikto metu nukentėjo dar vienas asmuo, tačiau pastarasis tuo metu niekam jokių pretenzijų neturėjo, šio asmens anketiniai duomenys nebuvo surašyti. Sulaikytas P. P. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyrių (t.1, b.l. 149).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje surinktus įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis, vaizdo įrašus, daro išvadą, kad kaltinamieji R. P. ir D. M. padarė ne BK 140 str. 1 d. nurodytas nusikalstamas veikas, o skyrium padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje. Apie kaltinimo pakeitimo iš BK 140 str. 1 d. į BK 284 str. galimybę proceso dalyviams buvo pranešta teismo posėdžio metu, kaip tai yra numatyta BPK 256 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bendrininkavimo

Šioje byloje kaltinimas D. M. dėl jo elgesio picerijos viduje nėra reiškiamas, todėl teismas, nagrinėdamas bylą tik pareikštų kaltinimų ribose, neturi įstatyminio pagrindo šiuos jo veiksmus vertinti nusikalstamos veikos požymių aspektu ir tuo pat metu spręsti dėl bendrininkavimo su R. P. požymio buvimo. Taigi nagrinėdamas bylą tik kaltinimo ribose teismas konstatuoja, kad viešoji tvarka picerijos viduje ir prieš tai – automobilių aikštelėje, buvo sutrikdyta R. P. veiksmais nesant bendrininkavimo su D. M. požymio.

Numalšinus konfliktą picerijos viduje ir tuo pasibaigus kaltinamojo R. P. nusikalstamiems veiksmams, šis, sprukdamas iš picerijos jokių viešąją tvarką trikdančių veiksmų neatliko. Kaltinamasis D. M. tuo momentu veikė vienas, nesant nei verbalinio, nei veiksmais išreikšto bendrininkavimo su R. P., taigi kaltinamojo R. P. tyčia šiuo momentu veikti kartu su D. M. pažeidžiant viešąją tvarką nenustatyta, nes nebuvo jų tarpusavio susitarimo ar R. P. pritarimo tokiems D. M. veiksmams.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais teismas kaltinamųjų R. P. ir D. M. atliktus veiksmus vertina ir kvalifikuoja kaip atskiras nusikalstamas veikas. Tiek R. P., tiek ir D. M. veikos savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) ir tyčios turiniu – neapibrėžtoji tyčia, atitinka Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl būtinosios ginties

Šioje byloje buvo keliamas būtinosios ginties situacijos klausimas dėl kaltinamųjų santykio su nukentėjusiaisiais, skyrium imant, kaltinamojo R. P. - situacijoje su nukentėjusiuoju P. B. ir kaltinamojo D. M. – situacijoje su R. P..

Šioje byloje nėra nustatyti ne tik, kad pavojingi, realūs ar akivaizdūs nukentėjusiųjų P. B. ar R. P. kėsinimosi požymiai, bet ir apskritai kėsinimosi faktas. Jokios būtinosios ginties situacijos teismas šioje byloje nenustatė.

Dėl BK 40 str. taikymo

Dėl sąlygos “pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką”

Konstatuotina, kad abu kaltinamieji atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą - pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

Dėl visiško prisipažinimo ir gailėjimosi

Dėl žalos atlyginimo bent iš dalies arba įsipareigojo ją atlyginti

Minėta, kad kaltinamasis R. P. pilnai atlygino turtinę žalą tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl P. B. gydymo išlaidų, tiek ir nukentėjusiajam P. B., todėl žalos atlyginimo sąlyga yra įvykdyta.

Kaltinamasis D. M. nei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, nei R. P. žalos neatlygino nė menka dalimi, taip pat tarp kaltinamojo D. M. ir nukentėjusiojo R. P. nėra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, nes D. M. ginčija tiek turtinės, tiek neturinės žalos dydį.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. M. nedirba, žalos atlyginti nepradėjo, teisiamajame posėdyje nurodė, kad sutinka atlyginti ne didesnę, nei 3500 Eur bendrą turtinę ir neturtinę žalą, nes, jo požiūriu, tai yra maksimali protinga suma. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, jog turi būti bent iš dalies atlyginta žala arba susitarta dėl jos atlyginimo, nėra. Čia dar pažymėtina, kad D. M. gynėjo nuoroda į kasacinio teismo nutartį 2K-289-693/2019 nėra tinkamas teismų praktikos pavyzdys, nes tiek iš pastarosios, tiek iš kitų šiuo klausimu paskelbtų kasacinių nutarčių aiškiai išplaukia, kad teismo posėdžio protokole užfiksuotas kaltinamojo įsipareigojimas atlyginti žalą laikytinas pakankamu žalos atlyginimo tikimybės kriterijumi tik tuomet, kai iki tokio pareiškimo kaltinamasis jau būna atlyginęs bent dalį žalos. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga nereikalauja, kad asmuo pilnai atlygintų žalą, pakanka, jog asmuo ją iš dalies atlygintų arba įsipareigotų atlyginti (bylos Nr. 1A-180-327/2019 irNr.1A-17-350/2019. Gi, šioje byloje žalos net nepradėjusio atlyginti D. M. pareiškimas, kad jis sutinka atlyginti ne daugiau kaip savo paties nustatytą žalą (3500 Eur), nėra nei susitarimas, nei įsipareigojimas ją atlyginti.

Dėl pagrindo manyti, kad bus atlyginta žala, bus laikomasi įstatymų ir nebus daromi nauji nusikaltimai

Pagrindo manyti, kad bus atlyginta žala sąlyga glaudžiai susijusi su kitomis jau išanalizuotomis BK 40 str. 2 d. numatytomis asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygomis. Teismas, jas įvertinęs, konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad D. M. atlygins padarytą žalą, nes jis pats deklaruoja principinę nuostatą, jog daugiau kaip 3500 Eur žalos jis atlyginti neketina. Antra vertus, net ir tokios jos, jis net nepradėjo atlyginti. Minėta, kad D. M. nedirba ir teismui nepateikta duomenų apie tai, kad jis dėtų realias pastangas ieškodamas būdų greičiau pradėti atlyginti žalą. Be to, teismo posėdžio metu laiduotojos R. M. išreikštas priekaištas nukentėjusiajam R. P., jog jis nesikreipė į juos pagalbos dėl paties dantų implantavimo, nes, esą, ji būtų galėjusi realiai padėti, teismo vertinamas kaip ne itin garbingas elgesys, nes geranoriška pagalba šioje situacijoje turėtų būti siūloma, o ne teikiama tik jos paprašius.

Kaltinamasis R. P. žalos atlyginimo prievolės nebeturi, tačiau pastaroji BK 40 str. 2 d. 4 p. nurodyta asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, be kita ko, reikalauja pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų nustatymo.

Vertindamas kaltinamojo R. P. asmenybę teisės pažeidimų darymo aspektu teismas neturi jokių argumentų pagrįsti manymą, kad R. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėta, kad R. P. 2018 m. vasarą padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes susitaikė su nukentėjusiuoju (BK 38 str.). Šioje byloje tiriamą naują tyčinį nusikaltimą R. P. padarė praėjus vos metams ir dviem dienoms po 2018-10-22 prokuroro nutarimo nutraukti pastarąjį ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-28552-18 įsiteisėjimo. Taigi jei nagrinėjamą šioje byloje nusikaltimą R. P. būtų padaręs dviem dienomis anksčiau, jis būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už abi tyčines veikas. Byloje yra dar vienas - 2019-11-19 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27272-19 prieš R. P., pradėtą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. dėl 2019-06-29 buvusio įvykio. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 212 str. 1 d. 1 p. pagrindu (t. 2, b.l. 32-33). Nors pastarasis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas R. P. reabilituojančiu pagrindu, vis tik, ši aplinkybė tam tikra prasme yra charakterizuoja R. P., nes ji rodo, kad R. P. vis atsiduria baudžiamosios atsakomybės aspektu vertintinose situacijose, kas šiaip neturėtų būti nuolat besikartojantis žmogaus gyvenime reiškinys.

Be to sulaikant R. P. dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio (2019-11-01), jis priešinosi pareigūnams. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas P. S. parodė, kad R. P. pakluso jų reikalavimams sustoti ir leistis būti sulaikomam tik po to, kai prieš jį tris kartus buvo panaudotas elektrošokas „Tasser“. Bandydamas išvengti sulaikymo jis spardėsi, neduodamas prie jo priartėti, apsivertęs ant pilvo ir sudėjęs rankas po savimi nevykdė nurodymo sudėti rankas į priekį. Tokie R. P. veiksmai aiškiai galėjo būti teisiškai įvertinti baudžiamosios (BK 286 str.) arba administracinės atsakomybės aspektais, tačiau tai nebuvo daroma. Teismas neturi pagrindo manyti, kad R. P., jei jis ir toliau nebus stabdomas teisinės atsakomybės taikymo priemonėmis, ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Taigi išanalizavus BK 40 str. 2 d. nurodytas būtinąsias asmens atleidimo nuo audžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, teismas konstatuoja, jog visos būtinosios sąlygos nėra nustatytos nei kaltinamajam R. P., nei kaltinamajam D. M..

Nėra pagrindo manyti, kad R. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (nenustatyta BK 40 str. 2 d. 4 p. nurodyta sąlyga).

Teismas nustatė tik vieną iš keturių būtinųjų kaltinamojo D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygų, tai yra tik tai, kad D. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Visiško kaltės prisipažinimo ir gailėjimosi, taip pat žalos atlyginimo bent iš dalies arba įsipareigojimo ją atlyginti bei pagrindo manyti, kad žala bus visiškai atlyginta, nėra.

Nesant visų būtinųjų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamiesiems D. M. ir R. P. nėra galimas BK 40 str. nuostatų taikymas.

Dėl bausmių

Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis šiais kriterijais paskirta bausmė pripažįstama kaip teisinga.

Kaltinamieji padarė po vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Veika baigta.

R. P. neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (t.2, b.l. 23), nuobauda negalioja. Jis nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje.

D. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka.

Duomenų, kad kaltinamiesiems būtų diagnozuoti psichikos, elgesio ar priklausomybių sąlygojami sutrikimai, nėra.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. P. po sulaikymo buvo nustatytas 1,04 promilių girtumo laipsnis (t.2, b.l. 5).

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamiesiems gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros, vietoj jos skiriant įpareigojimus.

Teismas skiria kaltinamiesiems vienodas laisvės apribojimo bausmės trukmes. Nors nustatyta, kad R. P. viešąją tvarką trikdanti jo veika tęsėsi ilgiau, taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau kaltinamojo D. M. nusikalstamo elgesio pasekmės buvo daug sunkesnės. Be to, kaltinamasis R. P., priešingai, nei D. M., dėjo pastangas ir susitaikė su nukentėjusiuoju.

Dėl ieškinio pareiškimo savalaikiškumo

R. P. ikiteisminio tyrimo metu, 2020-04-28, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad turtinė žala sudaro apie 7698 Eur, neturtinė žala – 4000 Eur. Viso, R. P. pradinis ieškininis reikalavimas buvo 11698 Eur (t. 1, b.l. 74).

BPK 109 straipsnyje (Civilinis ieškinys baudžiamajame procese) nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

BPK 112 straipsnio 1 dalyje (Civilinio ieškinio pareiškimas) nurodoma, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Šiuo klausimu teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tikslinti ieškinį baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.). Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymima, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą teismas turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilinį ieškinį pareikštą baudžiamojoje byloje įtvirtintas ir LR BPK 115 str. 1 d., numatančioje teismo teisę nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Vadovaujantis paminėtomis teismų praktika, Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir BPK 115 str. 1 d. nuostata, tai, kad nukentėjęs R. P. pateikė patikslintą ieškinį bei jį pagrindžiančius duomenis jau pradėjus teisminį įrodymų tyrimą, priešingai, nei tvirtino kaltinamojo D. M. gynėjas, nėra baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimas, taigi nėra kliūtis nagrinėti ieškinį.

praėjus maždaug 10-čiai dienų po nusikaltimo, kurio metu neteko dviejų priekinių dantų, nukentėjęs lankėsi pas odontologą, už apžiūrą ir pirminės laikinos plokštelės gaminimą sumokėjo 180,00 Eur (patvirtinantis dokumentas neteikiamas);

pakartotinė apžiūra pas odontologus po sugijimo (UAB „(duomenys neskelbtini)”) 2020 m. sausio mėnesį jam atsiėjo - 170,00 Eur (t. 3, b.l. 31);

trečią kartą pas odontologus lankėsi dėl būtinumo keisti laikiną plokštelę. Jis užsisakė naują tvirtesnę laikiną plokštelę skubos tvarka, kad galėtų kuo greičiau grįžti į darbą. Už šias paslaugas (konsultacija, apžiūra, plokštelės gaminimas skubos tvarka) sumokėjo 380,00 Eur (patvirtinantis dokumentas neteikiamas);

2020-08-20 apsilankymas pas gydytoją bendros gydymo (implantavimo) sąmatos sudarymui jam atsiėjo 100 Eur ( t. 3, b.l. 33);

preliminari dviejų dantų implantavimo sąmata – 3380,00 Eur. Sąmata sudaryta esant prielaidai, kad nebus jokių komplikacijų ar nenumatytų korekcijų (t. 3, b.l. 32);

dėl pakitusių dantų ir dantenų jam vėl reikia keisti plokštelę, nes ji vėl krenta. Dėl to jis 2020-08-24 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)” kliniką ir užsakė naujos plokštelės pagaminimą. Šios paslaugos kaina – 200,00 Eur (t. 3, b.l. 35).

Viso odontologijos paslaugoms jis jau išleido 1030,00 Eur. Bendra odontologijos paslaugoms išleista ir planuojama išleisti minimali suma – 4410,00 Eur (nesant jokioms komplikacijoms ar korekcijoms).

R. P. taip pat nurodo, kad prarado pusantro mėnesio darbo užmokesčio (apie 600,00 Eur/mėn.) + pusantro mėnesio arbatpinigių (apie 900,00 Eur/mėn.), kurie sudaro didelę dalį padavėjo pajamų. Įvykio metu dirbo padavėju MB „(duomenys neskelbtini)“. Minimalus pusantro mėnesio laikotarpio nuostolis – 2200,00 Eur. Iš „Sodros“ ligos pašalpos negavo, nes po grįžimo iš (duomenys neskelbtini) Lietuvoje dar nebuvo išdirbęs pilnų 6 mėnesių (t. 3, b.l. 68);

pusantro mėnesio negavęs darbo užmokesčio bei turėdamas išlaidų dantų gydymui jis nebeišgalėjo mokėti už vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) nuomą šį būstą prarado, taip pat prarado sumokėtą 400 Eur užstatą, nes nuomos sutartis buvo nutraukta jam nesilaikius sutarties sąlygų (t.y. laiku nesumokėjus už nuomą). Jis buvo priverstas gyventi merginos tėvų namuose (t. 3, b.l. 69-71).

įvykio metu, jam krentant po D. M. suduoto smūgio, sudužo jo mobiliojo telefono Samsung s10+ ekranas, kurio taisymo kaina pagal Telefono diagnostikos aktą yra 430 Eur (t. 3, b.l. 66);

po karantino, susitaupęs pakankamai pinigų išsinuomoti naują būstą, turėjo vėl sumokėti depozitą ir tarpininkavimo mokestį agentui už naujo buto nuomą. Šių išlaidų nebūtų turėjęs, nes vis dar būtų nuomojęs butą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dėl pakilusių rinkos kainų būstą tenka nuomotis brangiau, nors jis ir yra toliau nuo centro. Nuomos skirtumas - 90 Eur/mėn. Šį skirtumą pagal sutartį jis turės dengti bent metus. Bendra nuostolių suma, susijusi su kito būsto nuoma – 900,00 Eur (t. 3, b.l. 72, 73,74,75-82).

Teismas ieškinį dalyje dėl turėtų bei būsimų išlaidų odontologijos paslaugoms tenkina iš dalies – tiek, kiek jis yra įrodytas teikiamais dokumentais ir dokumentais nepagrįsto reikalavimo dėl pirmojo apsilankymo bei laikinosios plokštelės išlaidų - 180 Eur. Nukentėjusiojo R. P. trijų vizitų odontologijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ jau turėtos įrodytos išlaidos sudaro 470 Eur (170 Eur +100 Eur +200 Eur). Be to, iš R. P. išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-20 išankstinės sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) (past. – šio dokumento originalas buvo pateiktas teismo posėdžio metu, byloje yra patvirtinta dokumento kopija) matyti, kad dviejų dantų implantavimo paslaugų kaina, įskaitant kitas būtinas su šia operacija susijusias išlaidas, yra 3380 Eur. Čia pažymėtina, kad kaltinamojo D. M. gynėjo nuomonė, jog nukentėjusiojo reikalaujama suma už dantų implantavimo paslaugas yra užaukštinta ir nereali, nepagrįsta. Gynėjo kaip pavyzdys pateiktas į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas gydymo planas (t. 3, b.l. 92), pagal kurį neva reali analogiškų paslaugų kaina iš viso būtų 2090 Eur (imant dokumente nurodytą brangesnių cirkonio vainikėlių kainą), nėra tinkamas argumentas, nes tai nėra tokios pačios paslaugos. Į pastarąjį dokumentą neįtraukta pačių implantų kaina, kuri ir sudaro didžiąją implantavimo procedūros išlaidų dalį, taip pat neįtraukta kaulo augmentacijos paslauga, atspaudų gamyba. Pagal nukentėjusiojo pateiktą išankstinę sąmatą, dviejų implantų Straumann Aktiv kaina yra 1520 Eur, o kaulo augmentacijos ir atspaudų gamybos paslaugos kainuotų dar 180 Eur. Taigi akivaizdu, kad, jei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo plano sąmatą būtų įtrauktos visos būtinos dantų implantavimo išlaidos, ši sąmata būtų net gerokai didesnė, nei teikiama nukentėjusiojo R. P.. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo planas yra dokumentas be datos, todėl nėra žinoma kokio laikotarpio kainas jis atspindi. Taip pat pažymėtina, kad gynėjo tvirtinimas neva išankstinė sąskaita nėra tinkamas žalos įrodymas, nes šiuo atveju turi būti sudaromas gydymo planas, yra visiškai nepagrįsta, nes palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo plano ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-20 išankstinės sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) turinį, akivaizdu, kad, nepaisant pavadinimo, tai iš esmės yra tokios pačios prasmės ir paskirties dokumentai. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-20 išankstinės sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) autentiškumu, nei pačios sąmatos pagrįstumu.

Teismas taip pat priteisia nukentėjusiajam 180,00 Eur išlaidų už pirmąjį jo apsilankymą pas odontologą, susijusį su pirmos laikinos plokštelės pagaminimu, nepaisant, kad nukentėjęs R. P. nepateikė (neišsaugojo) šias išlaidas pagrindžiančio įrodymo. Laikinosios dviejų dantų plokštelės įdėjimą, taigi ir išlaidų buvimą teismas pripažįsta kaip toje situacijoje minimaliai būtinas, nes taip iki dantų implantavimo yra laikinai atkuriama asmens estetinė išvaizda ir sudaroma galimybė asmeniui sugrįžti į viešąją aplinką.

Dalyje dėl 380,00 Eur už naujos plokštelės gaminimą skubos tvarka (sulūžus pirmajai plokštelei) priteisimo ieškinys atmetamas, nes šios paslaugos ir atitinkamai išlaidos, vis tik, turėtų būti įrodinėjamas.

Viso už odontologijos paslaugas R. P. teismas priteisia 4030Eur.

Ieškininis reikalavimas dalyje dėl negautų darbo užmokesčio ir arbatpinigių už pusantro mėnesio priteisimo, tenkintinas iš dalies.

Iš nukentėjusiojo pateikto 2020-01-02 Sodros sprendimo dėl ligos ar slaugos išmokos skyrimo matyti, kad ši išmoka nukentėjusiajam neskirta (t. 3, b.l. 34). Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-10-26 pažymų Nr. 2020-4 ir Nr. 2020-5 apie R. P. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra vykdoma valandinė darbo laiko apskaita ir, kad 2019 m. lapkričio mėnesį R. P. dirbo 54 valandas. Taigi R. P. po sužalojimo pradėjo dirbti dar 2019 m. lapkričio mėnesį ir, sprendžiant pagal išdirbtų valandų vidurkį, jis dirbo visą gruodžio mėnesį (išdirbo 150 val.). Tai reiškia, kad nukentėjusiojo teiginys, jog jis dėl dantų netekimo nedirbo pusantro mėnesio, neatitinka tikrovės.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo III skyriaus nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Nukentėjusiojo R. P. negautas pajamas teismas nustato pagal nurodytą formulę apskaičiuojant vienos valandos jo darbo užmokestį 2019 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais ir šį skaičių dauginant iš neišdirbtų 106 darbo valandų skaičiaus 2019 m. lapkričio mėnesį (buvo nustatyta 160 val./mėn. , dirbo – 54 val.) (t. 3, b.l. 67)

R. P. išmokėtas darbo užmokestis 2019 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais sudarė iš viso 748,5 Eur ( 70,17 Eur + 327,47 Eur + 350,86 Eur = 748,5 Eur), minėtu periodu jis dirbo 384 valandas (36 val. + 168 val. + 180 val. = 384 val. ). Taigi vienos valandos jo darbo užmokestis sudaro 1,95 Eur ( 748,5 Eur/384 val. = 1,95 Eur/val.).

R. P. 2019 m. lapkričio mėnesį buvo nustatyta maksimali darbo laiko trukmė – 20 d./160 val., tačiau 2019 m. lapkričio mėnesį jis dirbo tik 54 valandas, taigi neišdirbtų valandų skaičius - 106 val. (160 val. – 54 val. = 106 val.). R. P. negautas darbo užmokestis už 2019 m. lapkričio mėnesį yra 206,7 Eur (106 val. x 1,95 Eur/val. = 206,7 Eur). Ši suma, kaip negautos darbo pajamos, priteistina nukentėjusiajam R. P..

Dalyje dėl arbatpinigių priteisimo ieškinys atmetamas, nes nėra duomenų, kad šios pajamos buvo apskaitytos, deklaruotos ir apmokestintos, o ir jų dydis patikimai nenustatytas.

Pagal Pajamų mokesčio įstatymo 22str. nuostatas arbatpinigiai priskiriami B klasės apmokestinamoms pajamoms. Kai arbatpinigiai yra apskaitomi pačioje maitinimo įstaigoje, jie vėliau išmokami darbuotojams kartu su darbo užmokesčiu. Arbatpinigiai, kurie nėra apskaitomi ir išmokami darbuotojui kaip darbo užmokestis, turi būti deklaruojami paties darbuotojo.

Kaip seka iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pažymų apie R. P. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, arbatpinigiai įmonėje nėra apskaitomi. Pats R. P. teismui neteikė duomenų apie tai, kad jis teikė VMI gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus bei deklaravo gautus arbatpinigius ir, atitinkamai, kad jis sumokėjo gyventojo pajamų ar PSD mokesčius. Taigi teisiniu požiūriu, R. P. šių pajamų neturėjo.

Dalyje dėl įvykio metu sudaužyto mobiliojo telefono Samsung s10+ ekrano remonto išlaidų - 430 Eur atlyginimo, ieškinys tenkintinas. Žalos dydis pagrįstas telefono diagnostikos aktu, iš kurio matyti, kad MB „Federa“ atliko R. P. pateikto telefono Samsung S10 apžiūrą, nustatė, kad telefonas dužęs, tačiau remontuotinas, darbų ir detalių bendra vertė – 430 Eur (t. 3, b.l. 66). Tai, kad nagrinėjamo nusikaltimo metu buvo sudaužytas R. P. telefonas matyti iš vaizdo įrašo (užfiksuota, kad po D. M. smūgio iš nukentėjusiojo iškrenta telefonas šviečiančiu ekranu). Be to, nukentėjęs R. P. 2019-12-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė savo telefoną Samsung S10+, kurį apžiūrėjus buvo užfiksuoti įskilimai ekrano kampuose bei vidinis ekrano dūžis (t. 1, b.l. 152-153, 155-157). Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad nukentėjęs telefono neremontavo ir pastaruosius metus po įvykio naudojosi kitu telefonu, savaime nei nepanaikina padarytos žalos faktą, nei atleidžia žalą padariusį D. M. nuo pareigos žalą atlyginti.

Ieškinys dalyje dėl finansinių praradimų, susijusių su gyvenamosios vietos keitimu atmestinas, nes tai nesietina priežastiniu ryšiu su R. P. sužalojimu ir pasekmėmis. Be to, nustatyta, kad nukentėjęs dėl sužalojimo nedirbo tik kelias 2019 m. lapkričio mėnesio savaites, todėl jo argumentas, kad dėl to jis nebeišgalėjo mokėti už būsto nuomą, nėra įtikinamas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nukentėjusiajam R. P. priteisia iš viso 4666,7 Eur turtinės žalos, iš kurios 4030 Eur yra išlaidos už odontologijos paslaugas, 206,7 Eur negautas darbo užmokestis ir 430 Eur – išlaidos telefono remontui.

Dėl neturtinės žalos

Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje (Neturtinė žala) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių kriterijus. Tuo pat metu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį.

Konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, o pati neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką, nes nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Nukentėjęs, prašydamas priteisti iš kaltinamojo D. M. neturtinės žalos kompensaciją, šią žalą argumentuoja tuo, kad jis buvo sužalotas šventės metu, kai savo laisvalaikį leido su draugais ir šeima, buvo sumuštas be jokio pagrindo, kitų asmenų akivaizdoje, patyrė pažeminimą, psichologinę traumą. Įvykis visiems sugadino šventę, ypač išgąsdino jo merginą ir sesę. Jis patyrė sužalojimą, kuris yra lengvai pastebimas ir sukelia didelį diskomfortą bendraujant su žmonėmis. Dėl sužalojimo pasikeitė ne tik jo išvaizda, tačiau jis pradėjo švepluoti, tai kelia diskomfortą bendraujant. Jis ilgai negalėjo nieko valgyti, išskyrus trintą maistą, kiekvieną dieną buvo priverstas dėl didelio skausmo vartoti nuskausminamus vaistus. Po šio įvykio jis dėl savo išvaizdos negalėjo dirbti savo darbo, nes dirba kavinėje padavėju, o pradėjus dirbti jam kartais klientų akivaizdoje iškrenta dantų plokštelė ir bendraujant iš arti tai yra matoma. Jis prarado visiškai sveikus dantis, kurių nepakeis jokie implantai ir kurie ateityje reikalaus didesnių išlaidų nei natūralūs dantys. R. P. taip pat nurodė, kad dėl akies patologijos jis ir taip visą gyvenimą turi kompleksų, o dabar dar neteko dantų, jis turėjo išleisti santaupas, kurias kaupė akies operacijai. Gydymo metu aiškėjo, kad prieš dantų implantavimą reikės priauginti kaulą, jam gedo kiti dantys. Dėl implantavimo jis buvo trijose klinikose, iš pradžių kreipėsi į odontologus (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini), laukė, kol sugis dantenos.

Šiuos nukentėjusiojo nurodomus neturtinės žalos argumentus teismas pripažįsta kaip visiškai pagrįstus - atitinkančius neturtinės žalos sampratą.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra labai įvairi (kasacinio teismo nutartis Nr.2K-452/2014 ir kitos), tačiau akcentuojama, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, nes jos nebūna tapačios. Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais – tokiais, kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjęs R. P. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais kaltinamojo D. M. veiksmais viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje. Neabejotina, kad jis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus. R. P. neteko viršutinių dviejų dantų (kandžių), iškart buvo operuotas (pašalinti du dantys). Nors toks sužalojimas priskirtinas nežymiam sveikatos sutrikdymui, tačiau pažymėtina, kad prie nežymių sveikatos sutrikdymų priskiriamų sužalojimų amplitudė yra itin plati, prie tokių sužalojimų priskiriami ir įdrėskimai, kraujosruvos. Šiuo atveju nukentėjusiojo patirta trauma – dviejų dantų šaknų lūžiai su dislokacija pagal sunkumą, akivaizdu, yra artimesnė kaulų lūžiams, kas visais atvejais atitinka jau nesunkų sveikatos sutrikdymą. Visuotinai žinoma, kad lūžusių dantų atstatymas yra ilgalaikis, dažnai lydimas skausmingų operacijų procesas, taigi R. P. padarytas sužalojimas yra vienas iš sunkiausių, kurie priskiriami nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijai. Be kita ko, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra sutinkama bylų, kuriose dantų lūžiai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (byla Nr.1-1778-408/2013).

Teismas vertina, kad pašalinti dantys nukentėjusiajam iki šiol neatstatyti, gydymas tęsiamas, nukentėjęs jau metus laiko vaikšto su laikina plokštele, ją keitė, taigi visą šį laiką jis yra priverstas lankytis pas odontologus, brangiai mokėti už paslaugas. Artimiausioje ateityje nukentėjusiojo laukia dar ne mažiau kaip viena chirurginė operacija – dviejų dantų implantacija. Pažymėtina, kad implantavimo būdu net ir atkūrus dantų funkciją, tikimybė, kad organizme implantuoti svetimkūniai gyvenimo eigoje neigiamai atsilieps bendrai dantų ir žandikaulio sveikatos būklei, neabejotinai yra labai didelė. M. P. yra dar labai jaunas ir nekyla abejonių, kad netekęs tiek funkcionaliai, tiek ir vizualiai svarbių dantų, jis dėl to patiria fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, išgyvenimus, diskomfortą, turi papildomų rūpesčių tiek dėl dantų priežiūros, tiek maitinantis. Dėl traumos R. P. negalėjo dirbti, kurį laiką rodytis viešumoje, bendrauti su draugais, sportuoti, t. y. jis negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo.

Vis tik nukentėjusiojo nurodoma neturtinės žalos, kurią jis įvertina 4000 Eur, dydis gerokai viršija teismų priteisiamas neturtinės žalos kompensacijas panašaus pobūdžio bylose. Minėta, kad teismų priteisiamos sumos yra labai įvairios ir svyruoja intervale nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Teismas negali nukrypti nuo teismų praktikos.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs visus nukentėjusiojo nurodytus neturtinės žalos argumentus ir jiems pritardamas, taip pat vertindamas, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, nors ir priskiriamas nežymaus sveikatos sutrikdymo mastui, iš tikrųjų yra labai rimtas, nes traumos padariniai yra neatstatomi, be to, tai susiję su rūpesčiais ir išlaidomis ateityje, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, teismas sprendžia, kad protingumo, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių kriterijus atitinka 2000 Eur neturtinės žalos kompensacija.

Dėl procesinių palūkanų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija suvienodino teismų praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo ir 2019-06-06 nutartyje Nr.2K-P-75-788/2019) išaiškino, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Vadovaujantis paminėta nuostata, civiliniam ieškovui R. P. iš kaltinamojo D. M. nuo priteisiamos sumos priteistinos penkių procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis R. P. prašė priteisti iš kaltinamojo D. M. 500 Eur jį atstovavusio advokato R. J. išlaidoms atlyginti (pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 64).

Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis iš išieškotos iš nuteistojo.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, įvertinęs, visų pirma tai, kad R. P. išties buvo reikalinga kvalifikuotą teisinė pagalbą, taip pat vertindamas advokato darbo laiko sąnaudas bei teisinės pagalbos rezultatą, bylos apimtį bei sudėtingumą, sprendžia, kad 500 Eur suma yra proporcinga ir adekvati suteiktai teisinei pagalbai, iš esmės tai yra įprasta suma už analogiškos apimties teisines paslaugas. Vadovaudamasis diskrecija spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas sprendžia išieškoti minėtą sumą iš D. M., pripažįstant šias išlaidas proceso išlaidomis.

Dėl kitų ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 103,06 Eur civilinį ieškinį, iš kurių 86,27 Eur - už P. B. gydymą ir 16,79 Eur - už R. P. gydymą (t.1, b.l. 85).

Kaltinamasis R. P. proceso metu atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dalyje dėl P. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų atlyginimo, t.y. sumokėjo 86,27 Eur ( t. 2, b.l. 146).

Likusi ieškinio dalis - 16,79 Eur už R. P. gydymą nėra atlyginta. Ieškinys šioje dalyje įrodytas R. P. suteiktų gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš atsakingo už padarytą žalą D. M..

Nukentėjusysis P. B. 2019-11-27 buvo pareiškęs 30 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (t.1, b.l. 38), tačiau 2020-05-02 papildomos apklausos metu P. B. patvirtino, kad turtinė žala jam atlyginta, civilinio ieškinio atsisako (t.1, b.l. 34).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kitų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Į bausmės laiką R. P. įskaityti jo laikinojo sulaikymo trukmę – vieną dieną – 2019-11-01, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra aštuoni mėnesiai ir dvidešimt aštuonios laisvės apribojimo dienos (BK 65 str. 2 d. “c” p.). Vietoj intensyvios priežiūros skirti R. P. įpareigojimus:

- per pirmus du šio nuosprendžio vykdymo mėnesius pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per visą šio nuosprendžio vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d.).

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros.

- per pirmus du šio nuosprendžio vykdymo mėnesius pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per visą šio nuosprendžio vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per pirmus keturis šio nuosprendžio mėnesius pilnai atlyginti šiuo nuosprendžiu nukentėjusiajam R. P. priteisiamą turtinę žalą – 4666,7 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir 70 centų) (BK 48 str. 4 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones nuteistiesiems palikti rašytinius pasižadėjimus neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Išieškoti iš D. M. R. P. 4666,7 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir 70 centų) turtinės žalos atlyginimą ir 2000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos kompensaciją.

Išieškoti iš D. M. penkių procentų metinės palūkanos nuo R. P. priteistos sumos (6666,7 Eur (šeši tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir 70 centų)), jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos.

Išieškoti iš D. M. R. P. 500 Eur (penki šimtai eurų) proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Išieškoti iš D. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 16,79 Eur (šešiolika eurų ir 79 centai) R. P. gydymo išlaidų.

Vaizdo įrašus palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.