Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. B. gynėjui advokatui Dariui Ka­tauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. P. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundą dėl Kau­no apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straips­nio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laida­vi­mą, perduodant E. B. atsakomybei pagal laidavimą vieniems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. B. pri­teis­ta 599,89 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys at­mestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. vasario 9 d. 3 val. 19 min. naktiniame bare „D.“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,47 promilės), tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį nuken­tėjusiajam D. P. į veido sritį, tuo padarydamas nosies kaulų skeveldrinį lūžimą ir taip nukentėjusiajam D. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti A. B. veikoje, visiškai įrodyta, nes kaltinamasis tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. smogdamas nukentėjusiajam D. P. į veidą, padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas padarė išvadą, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, todėl A. B. nusprendė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams, perduodant E. B. atsakomybėn.

5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. atstovo advokato Justo Jankausko ape­lia­cinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiojo D. P. atstovas apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir pri­imti naują nuosprendį – A. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkinti pilnai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo institutą ir dėl turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nukentėjusiojo atstovo skundo argumentus, patik­ri­nęs ir dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teis­mas, atleisdamas A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąjį įsta­tymą taikė tinkamai, savo išvadas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimumo išsamiai ar­gumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinio ieš­ki­nio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straips­nio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas turtinės ir neturinės žalos atlyginimą nukentė­jusia­jam D. P., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuos­ta­tomis. Tur­tinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka są­ži­ningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Dėl galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas

9. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesun­kiu nusikaltimu. A. B. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas. Byloje buvo gautas A. B. tėvo prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Šių teismo nustatytų aplinkybių nukentėjusiojo atstovas neginčija. Vis dėlto, apelianto įsitikinimu, nagri­nė­ja­mu atveju nėra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose numatytos sąlygos (vi­siškas prisi­pa­ži­nimas ir gailėjimasis dėl savo veiksmų; visiškas, dalinis žalos atlyginimas arba įsipareigojimas ją atlyginti bei pagrindas manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), taip pat netinkamai įvertintas laiduotojo tinkamumas.

10. Kaltininko nuoširdus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką įprastai yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam in­kri­minuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos na­gri­nėjimo metu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, pada­ry­tos veikos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar su­švel­ninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta ir panašiai. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. savo kaltę pripažino pilnai, nu­ro­dė, kad dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad jo elgesį išprovokavo nukentėjusysis, kuris jam tarp kojų padėjo savo koją, todėl tokį veiksmą supratęs kaip seksualinį priekabiavimą, nesusivaldęs kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Teisia­ma­ja­me posėdyje A. B. savo kaltę, nusikaltimo padarymo aplinkybes taip pat pripažino. Iš A. B. paaiškinimų visumos matyti, kad dėl visų esminių bylos aplinkybių jis davė nuoseklius parodymus, savo kaltę pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neklaidino ikiteisminį ty­rimą atliekančių parei­gū­nų, siekdamas vilkinti tyrimą ar išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors skunde teigiama, kad nėra visiško kaltės pripažinimo, gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo neat­si­pra­šė, tačiau byloje esantys įrodymai rodo priešingai – A. B. 2018 m. rugsėjo 20 d. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, nuro­dė, kad apgailestauja dėl to, kas įvyko ir atsiprašė nukentėjusiojo. Esant tokioms aplinkybėms abe­joti A. B. prisipažinimo nuoširdumu, gailėjimusi dėl nusikalstamos veikos padarymo apy­gardos teismas neturi pagrindo.

11. Apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiojo atstovo skun­do argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog A. B. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Nagrinėjamu atveju nuken­tė­jusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, tačiau A. B. ligonių kasai už nu­ken­tėjusiojo gydymą sumokėjo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis siūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą, norėjo sumokėti 5 000 eurų, bet nukentėjusysis nesutiko. Šios aplinkybės rodo A. B. geranoriškumą, ketinimą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Bylą nagrinėjant pir­mo­sios instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio metu A. B. taip pat išreiškė įsipareigojimą atlyginti žalą nukentėjusiajam, nurodė, kad galėtų sumokėti 1 000 eurų, o jei teis­mas priteistų didesnį ieškinį – sumokėtų jį dalimis per metus. To paties tei­sia­mojo posėdžio metu nukentėjusysis D. P. ir jo atstovė sutiko, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo bau­džia­mosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl apylinkės teismas turėjo pa­grindą daryti išvadą, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko susitarimas dėl žalos atly­gi­nimo. Be to, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga nereikalauja, kad asmuo pilnai atlygintų žalą, pakanka, jog asmuo ją iš da­lies atlygintų arba įsipareigotų atlyginti.

12. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su skundo argumentu, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. B. praeityje nėra teistas, byloje nėra duomenų apie jo administracinius nusižengimus. Su­tiktina ir su apylinkės teismo argumentais, jog A. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra (duomenys neskelbtini) pilietis, atlieka karinę tarnybą, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra, po elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos sudaro pakankamą pagrindą ma­ny­ti, kad ateityje A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teis­mas, spręsdamas ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys nusikaltimų, vertino visumą aplinkybių. Kolegijos vertinimu, A. B. asmenybė, jo at­sa­komybę leng­vinančios aplinkybės buvimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir neda­rys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje egzis­tuo­ja ir BK 40 straips­nio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsa­komybės taikymui.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir toles­nio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą at­leis­ti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas pada­ry­tas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusi­kal­ti­mą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir spren­džia­ma dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

14. Skunde taip pat keliamas laiduotojo tinkamumo klausimas, išreiškiama abejonė dėl E. B. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleis­tam A. B.. Skunde nesutikimas dėl E. B. galėjimo būti laiduotoju iš esmės grindžiamas dve­jomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad teismas vertino pateiktus laiduotoją charakterizuojančius do­ku­mentus, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą bei tuo, kad laiduotojas neturi realių galimybių da­ryti teigiamą įtaką A. B., kadangi su juo negyvena. BK 40 straipsnio 1 dalyje nu­ro­dyta, kad lai­duotoju gali būti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasi­ti­kėjimo verti as­me­nys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir ga­linčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grin­džia­mas laidavimo pra­šy­mas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

15. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl E. B. laiko tinkamu laiduotoju ir su jais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. E. B. yra nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. B. tėvas. Priešingai, nei tei­gia­ma apeliaciniame skunde, E. B. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nu­ro­dė, kad sūnus su tėvais gyvena nuolatos, bet dėl darbo dažnai būna kareivinėse, tačiau 3-4 kar­tus per savaitę būna namuose, su sūnumi bendrauja telefonu, per ,,WhatsApp“ programėlę. E. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Nei­gia­mai jo as­menybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. E. B. savo sūnaus elgesio nepa­teisina, ver­tina jį blogai, nurodė, kad po įvykio su sūnumi kalbėjosi, aptarinėjo situaciją, A. B. suprato, kad elgėsi netinkamai. A. B. patvirtino, kad savo elgesį vertina blogai. Ap­tariamų aplinkybių kon­tekste pažymima, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti indi­vi­dualiai. Kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad E. B. kaip lai­duo­tojo tinkamumas šioje byloje buvo įvertintas visapusiškai, o teismo iš­va­dos dėl jos galėjimo daryti įtaką sūnui pakankamai argumentuotos. Nors, kaip teisingai pažy­mė­ta apeliaciniame skunde, by­lo­je E. B. charakterizuojantys dokumentai pateikti ne valstybine, o vokiečių kalba, byloje nėra vertimo į lietuvių kalbą, tačiau iš 2018 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai, įskaitant ir nukentėjusįjį bei jo atstovą, dėl šių dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos neprieštaravo, pastabų nepareiškė. Be to, teisia­ma­jame posėdyje dalyvavo vokiečių kal­bos vertėja, todėl teismas ir proceso dalyviai naudojosi jos paslaugomis. Tuo remiantis, prie­šingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, proceso dalyvių tei­sės ir interesai nebuvo pažeisti.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. B. ir laiduotojo E. B. asmenybes, kons­ta­tuo­tina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas atleidus A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, todėl keisti Kauno apy­lin­kės teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nenurodyti jokios nau­jos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios galėjo įtakoti teis­mo išvadas dėl A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pa­grindu.

Dėl turtinės žalos

17. Apeliantas skunde nesutinka su nukentėjusiajam D. P. priteista suma turtinei ir netur­ti­nei žalai atlyginti, prašo civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkino iš dalies, sudaužytų akinių vertę nurodydamas 400 Eur, nors jie verti 599,89 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pirmosios instancijos teis­me pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 778,59 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pir­mo­sios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir tur­tinės žalos nustatymo kriterijus, spren­dė, jog nukentėjusiajam D. P. padaryta 599,89 Eur turtinė žala.

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę rei­kalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įta­ria­mo­jo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtine žala (nuos­to­liais) yra laikoma asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuos­toliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiks­mų. Ape­lia­cinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas tur­ti­nės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų ir pagrįstai iš A. B. priteisė 599,89 Eur turtinei žalai atlyginti, todėl tinkamai išsprendė klau­si­mą dėl turtinės žalos priteisimo D. P..

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas išsamiai argumentavo savo spren­dimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, motyvuodamas, kad nukentėjusiojo nurodyta žala, susijusi su akinių sugadinimu, laikytina ženkliai per didele, kadangi nukentėjusysis nurodė naujų akinių vertę įsigijimo momentu, tačiau akiniai buvo įsigyti prieš 1,5 metus ir nusidėvėjo. Pabrėžtina, kad CK 6.283 straips­nio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris nurodo, kad nu­ken­tėjusįjį reikia grą­žinti į tokią padėtį, kai jis nebuvo sužalotas.

Motyvuojamoji dalis

20. Kolegija pažymi, kad iš byloje pateikto UAB ,,R.“ kvito matyti, kad nukentėjusiojo akiniai kainavo 578,70 Eur (t. 2 b. l. 64). Nukentėjusiojo pateiktame civiliniame ieškinyje nu­ro­dyta, kad akiniai buvo pirkti prieš pusantrų metų. Atkreiptinas dėmesys, kad nenaujo daikto kai­nos rinkos vertės objektyviai nustatyti neįmanoma. Kolegijos nuomone, teismo nurodyta nu­ken­tėjusiojo akinių likutinė vertė, kuri yra mažesnė, nei naujų akinių kaina, laikyti aiškiai neteisinga nėra jokio pagrindo, o apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra deklaratyvūs ir grindžiami tik prielaidomis, todėl jie niekaip nepaneigia pirmos instancijos teismo motyvų dėl nuken­tėju­sia­jam nagrinėjamu nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžio.

Dėl neturtinės žalos

21. Nukentėjusysis byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 7 000 eurų neturtinės žalos at­lyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinį ieš­ki­nį tenkino iš dalies ir priteisė 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Priteistą neturtinės žalos dydį teismas ženkliai sumažino ir motyvavo tuo, kad nukentėjusysis po įvykio stacionarizuotas nebu­vo, operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai ir lieka­mųjų reiš­kinių nenustatyta, be to įvykio metu pats nukentėjusysis buvo neblaivus ir savo elgesiu išpro­vokavo įvykį. Su šiais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir sprendžia, kad teismas teisingai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą.

22. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgy­ve­nimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigia­mų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala.

23. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamen­tuo­jančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo at­ve­ju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaiky­tas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kom­pensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nu­ken­tėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė nukentėjusiajam padarytas fizines ir psichologines pasekmes: kreipėsi pagalbos į specialistus, jautė stresą, baimę, nerimą, pažemį­ni­mą, vartojo antidepresantus. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, priešingai, teismas įvertino šias aplinkybes ir nurodė, kad nekyla abejonių, jog nukentėjusysis iškentė tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias, buvo apribota laisvo judėjimo ir bendravimo galimybė, tačiau, kaip mi­nė­ta, liekamųjų reiškinių ir neigiamų prognozių sveikatai ateityje nenustatyta.

25. Apeliantas taip pat nurodo, kad neigiamai nukentėjusįjį paveikė ir tai, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kad neva nukentėjusysis yra netradicinės orientacijos, seksualiai priekabiavo prie kaltinamojo, apie tai buvo rašyta užsakomuosiuose straips­niuo­se interneto portaluose (dėl nukentėjusiojo šmeižimo atliekamas ikiteisminis tyrimas). Atsa­ky­da­mas į šiuos argumentus, apygardos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad A. B. įvy­kio vakarą buvo agresyviai nusiteikęs. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek iki­teisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. E., tiek byloje esantis vaizdo įrašas iš naktinio baro ,,D.“ patvirtina aplinkybę dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Liu­dy­to­jas K. E. nurodė, kad nukentėjusysis priėjo prie vokiečių karių, buvo labai arti prie kaltinamojo, bandė su juo bendrauti, tačiau A. B. nekreipė dėmesio. Matė, kad nukentėjęs būdamas šalia to kario jam kažką į ausį pasakė ir tada karys jam trenkė. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad pats nukentėjusysis D. P. priėjo prie A. B. iš kairės pusės, buvo prisi­glau­dęs pernelyg arti, lietėsi, nors akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiajam iš kitos pusės prie baro nebuvo žmonių, A. B. bandė pasislinkti toliau ir į nukentėjusįjį nekreipė dėmesio, kalbėjosi su kitu asmeniu. Nors iš įrašo ir nėra pagrindo spręsti apie galimą nukentėjusiojo D. P. priekabiavimą prie kaltinamojo, tačiau nukentėjusysis prie baro pakankamai ilgai stovėjo pri­si­glaudęs prie A. B.. Be to, nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad nukentėjusysis elgėsi pernelyg familiariai. Kaltinamasis tai suprato kaip seksualinį priekabiavimą ir tokius parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo kaltinamojo parodymus vertinti kaip melagingus, kadangi jis nurodė tik savo subjektyvią nuomonę, aplinkybių vertinimą ir pojūčius, kokius patyrė įvykio metu. Pažymėtina, kad net jeigu ir buvo toks nukentėjusiojo elgesys, tai nesuteikia teisės smur­tauti ir sužaloti nukentėjusįjį, tačiau sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad paties D. P. elgesys buvo provokuojantis ir nederamas. Be to, priešingai, nei teigiama ape­lia­ci­nia­me skunde, A. B. nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neteigė, kad nu­ken­tė­jusysis yra netradicinės orientacijos, tik teigė, kad dėl nukentėjusiojo elgesio pasijautė nejau­kiai ir tai suprato kaip seksualinį priekabiavimą. Pažymėtina ir tai, kad A. B. nėra nuteistas dėl nukentėjusiojo šmeižimo, šioje byloje jis nėra kaltinamas tokios nusikalstamos veikos pa­da­rymu, todėl kolegija dėl to plačiau nepasisako.

26. Skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiajam yra konstatuoti liekamieji reiškiniai – planuojama nosies pertvaros operacija, prašoma priteisti suma už neturtinę žalą atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsakydama į šį skundo argumentą, kolegija pažymi, jog šiuo metu nėra pagrindo priteisti turtinę ar neturtinę žalą už planuojamas atlikti nukentėjusiajam operacijas, ka­dangi nėra aišku, ar iš tiesų tokia operacija bus atlikta, ar bus papildomų išlaidų, susijusių su ope­racija bei koks bus jų dydis. Be to, atlikus planuojamas operacijas, klausimas dėl žalos atly­ginimo už jas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Kolegijos vertinimu, apylinkės teis­mas pagrįstai nusprendė nukentėjusiajam nekompensuoti išlaidų už numatomą operaciją, nesant jokių realiai turėtas gydymo išlaidas patvirtinančių dokumentų.

27. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir kitas neturtinei žalai nus­ta­tyti reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai nukentėjusiojo D. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkino dalies ir priteisė 1 500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

28. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad tyrėja G. D. ikiteisminio tyrimo metu darė nu­kentėjusiajam spaudimą, siųsdama SMS žinutes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo tyrėjos G. D. susirašinėjimas SMS žinutėmis su nukentėjusiuoju galėtų būti vertinamas etikos taisyklių pa­žeidimas, tačiau jis nelaikytinas šališkumu ir neturėjo įtakos kaltinamojo ar nukentėjusiojo pa­rodymams, kadangi jie nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios.

29. Apeliantas skunde taip pat prašo laikinai apriboti nuosavybės teises į A. B. turtą civilinio ieš­kinio ribose. Teisėjų kolegija taip pat atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi A. B. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje jis buvo laikinai ir byloje nėra jokių duo­me­nų apie jo turimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. atstovo advokato Justo Jankausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.