- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- 1A-17-350/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11141-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- E. D.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą bei per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiosios A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo E. D. jos naudai priteista 1692,64 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
1. E. D. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. vasario 27 d. apie 00.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), A. k., K. sen., P. r., konflikto metu ne mažiau aštuonis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai A. Š. į veidą ir į kitas kūno vietas ir taip padarė jai skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius, sumušimą kairio momens srityje, pasireiškusių minkštųjų audinių patinimu, poodines kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame žande, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje ir dėl ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių padaryto skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžių nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. Š. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu.
2.1 Nurodo, kad kaltę padarius jam inkriminuotą veiką pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino padarytą žalą - šiuo metu nukentėjusiajai yra atlyginęs 800 eurų žalos (pavedimą dėl 700 eurų pervedimo nukentėjusiajai prideda prie apeliacinio skundo), likusią žalą atlygins kuo greičiau, nusikalto pirmą kartą, ateityje savo klaidų nekartos, todėl yra visos sąlygos BK 40 straipsnio nuostatų taikymui.
2.2 Nesutinka su teismo argumentais, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai nesigaili, nes jis visus faktus dėl jam inkriminuotos veikos pripažino, nukentėjusios atsiprašė, gavo jos žodinį atleidimą, ką apylinkės teisme patvirtino nukentėjusioji, teigdama, kad jis buvo pas ją atvykęs ir net klūpojo. Jo atsiprašymus patvirtina ir nukentėjusiajai rašytos telefoninės žinutės. Tai, kad nukentėjusioji nenorėjo priimti jo atsiprašymo, negali būti kliūtis BK 40 straipsnio nuostatų taikymui.
2.3 Neginčija ir teismo jam priteistos sumos dėl turtinės žalos – 1692,64 eurų atlyginimo, bet mano, kad neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į teismų praktiką ir bylos aplinkybes, turėtų būti sumažintas.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas mano, kad byloje yra visos sąlygos tam, jog jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.
6. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei, laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyke yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
7. E. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau jis neteistas, tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad nėra visų sąlygų BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, nes nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies (neigė kaltinime jam inkriminuoto smurto vartojimo pobūdį – smūgių sudavimą kumščiais), o nuosprendžio priėmimo dienai atlygino tik nedidelę dalį – 100 eurų nukentėjusiajai padarytos žalos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Su apylinkės teismo argumentais, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Kaltės pripažinimas susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuris pasireiškia asmens savikritišku požiūriu į buvusį elgesį, veikos neigiamu vertinimu, poelgiais, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, padėjimu teisėsaugai aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. ( pvz. LAT nutartis Nr. 2K-137/2015). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą ir jo elgesį po veikos padarymo (LAT nutartis Nr. 2K-52-648/2017).
9. Aktualiu atveju matyti, kad nuteistasis E. D. jam inkriminuotos veikos padarymo esmines aplinkybes pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, savo pozicijos jis nekeitė ir apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, jog A. Š. atvykus į jo sodybą jis vydamas ją iš savo namų naudojo fizinį smurtą ir padarė sužalojimus, dėl kurių jai nesunkiai sutrikdė sveikatą. Jo apylinkės teisme išreikšta nuomonė, kad kumščiais tokių sužalojimų padaryti negalėjo, nereiškia, jog jis nepripažįsta savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nes paties smurto vartojimo fakto ir dėl to sukeltų pasekmių apeliantas niekada neneigė. Svarbu ir tai, kad jis atsakomybės dėl savo veiksmų nevengė, po veikos bendravo su nukentėjusiąja, kitą dieną vyko pas ją į V., atsiprašė, tarėsi dėl žalos atlyginimo dydžio, atsiprašinėjo ir rašydamas žinutes, ką patvirtino ir nukentėjusioji, o vien tai, kad nukentėjusioji netiki E. D. atsiprašymo nuoširdumu, nereiškia, kad jo gailėjimasis nenuoširdus. Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
10. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Bylos duomenys patvirtina, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. D. nukentėjusiajai atlygino dalį – 100 eurų jai padarytos žalos ir, kaip skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, ši atlygintos žalos dalis yra nežymi lyginant su viso civilinio ieškinio reikalavimo dydžiu, todėl nuosprendžio priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad E. D. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą sąlygą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nuteistasis pateikė įrodymus, kad jis iki jo apeliacinio skundo nagrinėjimo nukentėjusiajai sumokėjo dar 900 eurų žalos atlyginimo: 2018-11-01 į nukentėjusiosios sąskaitą pervedė 700 eurų bei 2019-01-02 – dar 200 eurų ( 2 T. b.l. 29, 35). Taigi, skundo nagrinėjimo dienai iš viso atlyginta 1000 eurų žala. Likusią žalą apeliantas pažada atlyginti artimiausiu metu, tokiu būdu, yra ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
11. Kaip jau minėta, E. D. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (automobilio pastatymą neleistinoje vietoje), yra (duomenys neskelbtini), be to dirba, kaip asmenybė charakterizuojama iš esmės teigiamai. Įvertinus tai, taip pat ir aplinkybę, jog kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis iš karto iš esmės pripažino, gailisi dėl padarytos veikos, atlygino dalį padarytos žalos, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai, pagrindas atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra.
12. Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju E. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą prašo jo sūnus P. D.. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme pastarasis nurodė, kad nors gyvena V., tačiau išeiginių metu visada grįžta į P., susitinka su tėvu, be to jie nuolat bendrauja telefonu, jų santykiai glaudūs, P. D. nurodė mielai suteiksiantis visokeriopą pagalbą savo tėvui ir iš P. D. nurodytų aplinkybių dėl jų abipusio bendravimo matyti, kad jis gali E. D. daryti teigiamą įtaką. P. D. mokosi, turi nuolatinį darbą, yra neteistas, administracine tvarka baustas tik už tai, kad miesto transportu važiavo be bilieto, darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai ( 1 T. b.l. 87-95). Taigi P. D. nagrinėjamu atveju yra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo.
13. Tokiu būdu egzistuoja visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. D. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, naikinama, E. D. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį P. D. atsakomybei su užstatu, su kuo laiduotojas apeliacinės instancijos teisme sutiko. Nagrinėjamu atveju nustatomas dviejų metų laidavimo terminas, nes, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į E. D. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, kaltininko asmenybę šis terminas kartu su atitinkamomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iš dalies tenkinus nukentėjusios civilinį ieškinį iš nuteistojo nukentėjusiajai buvo priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Be to, teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017).
16. Nagrinėjamos bylos kontekste neginčytina, kad E. D. naudodamas fizinį smurtą nukentėjusios A. Š. atžvilgiu, suduodamas jai smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas padarė sužalojimus, pasireiškusius skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiais, kraujosruvomis veide ir rankų srityse. Reikšdama civilinį ieškinį nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų traumų ji ilgą laiką negalėjo normaliai valgyti ir gyventi pilnavertiško gyvenimo, kurį gyveno iki tol. Po įvykio turėjo važinėti pas gydytojus ir ekspertus. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ir lūžusio žandikaulio ir skruostikaulio jautė diskomfortą bendrauti su žmonėmis, išgyveno didelį skausmą, vartojo nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus. Proceso metu ji prašė priteisti 5000 Eur jai padarytai neturtinei žalai atlyginti, tačiau apylinkės teismas pašomą sumą sumažino ir priteisė 1000 Eur. Kolegijos vertinimu, ši priteista suma yra adekvati ir proporcinga nukentėjusios patirtiems sužalojimams, išgyvenimams, nuteistojo materialinei padėčiai. Be to, tokia suma atitinka teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti. Jokių pagrįstų argumentų, dėl ko priteista suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina, apeliantas ir nenurodė. Dėl nurodytų aplinkybių pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo, nėra.
17. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad E. D. iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai yra sumokėjęs 1000 eurų, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajai nagrinėjamu nusikaltimu padaryta neturtinė žala yra atlyginta visiškai ir liko neatlyginta 1692,64 eurų dydžio turtinė žala, taip pat atsižvelgiant į tai, kad E. D. padarė nusikaltimą žmogaus sveikatai, atleidžiant E. D. pagal laidavimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam, sutinkamai su BK 67 straipsnio nuostatomis skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą bei įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. D. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimu ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
vadovaujantis BK 40 straipsniu E. D., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) su 1 000 eurų užstatu.
Nustatyti dvejų metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 6 punktais, 69 straipsniu, 71 straipsniu E. D. skirti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigoti jį: iki 2019 m. liepos 1 d. atlyginti nukentėjusiajai visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei iki 2020 m. liepos 1 d. sumokėti 40 MGL (2000 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įpareigoti laiduotoją P. D. per 14 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sumokėti visą užstato sumą.
Baudžiamąją bylą E. D. atžvilgiu nutraukti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui E. D. ir laiduotojui P. D., kad pagal BK 40 straipsnio 6-8 dalis:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- laiduotojo sumokėtas užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. D. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.