- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-791-828/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB „Alani“
- Atsakovas
- UAB „Panevėžio statybos trestas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Alani“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alani“ ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio statybos trestas“ dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu ir skolos bei palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Alani“ prašė pripažinti atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ 2020 m. gegužės 13 d. raštu „Pareiškimas dėl priešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo“ atliktą įskaitymą niekiniu (negaliojančiu) ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 12 127,05 Eur skolos bei 286,27 Eur palūkanas už laiku neįvykdytą piniginę prievolę, iš viso 12 413,32 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020-01-23 tarp šalių buvo sudaryta subrangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nustatytais terminais atlikti ir perduoti pastato mūro ir monolitinio žiedo įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti numatytą užmokestį. Ieškovė atliko darbų už 78 5552,05 sumą, o atsakovė sumokėjo 52 792 Eur, todėl liko nesumokėta 12 127,05 Eur.
3. 2020 m. gegužės 13 d. ieškovė gavo raštu „Pareiškimas dėl priešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo“, kuriuo buvo pranešta apie tai, kad atsakovė įskaito ieškovės reikalavimą dėl 13 886,70 Eur sumokėjimo į atsakovės reikalavimą dėl 16 330 Eur (teleskopinio krautuvo, buitinių patalpų nuoma ir darbų saugos ir aplinkosaugos pažeidimai) sumokėjimo. Laikė, kad toks atliktas įskaitymas yra pripažintinas niekiniu (negaliojančiu).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Alani“ ieškinio atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu ir skolos bei palūkanų priteisimo.
5. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje keliami reikalavimai kildinami ir ieškovės ir atsakovės sudarytos 2020 m. sausio 23 d. subrangos sutarties Nr. 2/20-36, pagal kurios 13.5 punktą ginčytini klausimai, iškilę šios sutarties vykdymo metu, sprendžiami šalių derybų būdu, o nesutarus - Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže.
6. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-620-565/2019, VšĮ Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas pripažintas įsteigtas neteisėtai bei likviduotas.
7. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad šalys Rangos sutartimi susitarė iškilusius ginčus spręsti institucijoje, kuri teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėtai įsteigta ir likviduota. Šalys Rangos sutartyje numatydamos arbitražinę išlygą, siekė išvengti ginčų sprendimo teismine tvarka. Todėl sprendė, kad šalys turi susitarti dėl galimų ginčų nagrinėjimo kitoje arbitražo institucijoje ar apspręsti kitokį ginčo nagrinėjimo būdą arba pateikti duomenis, kad atsakovė tartis dėl ginčų sprendimo būdo nesutinka.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje keliamas ginčas šiuo atveju yra neteismingas teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti, pasiūlant ieškovei kreiptis į atsakovę dėl susitarimo spręsti kilusį ginčą kitame arbitraže, kaip tai numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Šalims nepavykus susitarti dėl arbitražo institucijos, kurioje turėtų būti sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, pateikus tokius įrodymus ieškovui neužkertamas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu.
9. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-9573-1105/2020 teismas atsisakė priimti ieškinį taip pat, o ieškovė pakartotinai teikdama ieškinį teismui įrodymų dėl pasiekto (ar ne) susitarimo su atsakove dėl ginčų sprendimo būdo nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Alani“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
11. Nurodo, kad Subrangos sutarties, kurią parengė atsakovė, 13.5. p. buvo įtvirtinta šios Subrangos sutarties pagrindu kylančių ginčų nagrinėjimo Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitraže išlyga, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-620-565/2019 Viešoji įstaiga Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas (įstaigos kodas 126203667, buveinės adresas Gedimino pr. 64-63, Vilnius) pripažintas įsteigtu neteisėtu bei likviduotas. Tai reiškia, jog Subrangos sutartimi šalys ginčų sprendimų perdavė nagrinėti neegzistuojančiam arbitražo teismui - Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui, todėl tokia sąlyga yra niekinė (neįgyvendinama).
12. Šis arbitražo teismas neegzistavo jau Subrangos sutarties pasirašymo metu, todėl akivaizdu, kad šalys susitarė dėl to, ko nebuvo galima įvykdyti.
13. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad (i) Subrangos sutartimi šalys susitarė visų ginčų nagrinėjimą perduoti neegzistuojančiam - Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui (ii) abi Subrangos sutarties šalys yra Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys (ginčai tarp tokių asmenų dažniausiai yra sprendžiant ne arbitraže, o nacionaliniuose teismuose), o to nepadarius - teismas neteisėtai atsisakė priimti ieškinį. Apeliantės tikroji valia nebuvo nukreipta ginčų pagal Subrangos sutartį nagrinėjimą perduoti kokiam nors arbitražui (arbitražiniam teismui), todėl laikytina, jog Subrangos sutarties 13.5. p. įtvirtinta sąlygas perduoti ginčų nagrinėjimą Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui yra niekinė.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-01-23 tarp šalių buvo sudaryta subrangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nustatytais terminais atlikti ir perduoti pastato mūro ir monolitinio žiedo įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti numatytą užmokestį. Sutarties 13.5 punkte šalys numatė ginčytinus klausimus, iškilusius šios sutarties vykdymo metu, spręsti šalių derybų būdu, o nesutarus, perduoti juos spręsti Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui.
18. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018).
19. Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016). Arbitražinio susitarimo šalis gali ginčyti bylos nukreipimą į arbitražą, įrodinėdama, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis ir niekinis, neveikiantis ar jo negalima įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė šioje byloje neginčijo arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) galiojimo, tik nurodė, kad šis arbitražo teismas neegzistavo jau Subrangos sutarties pasirašymo metu, todėl šalys susitarė dėl to, ko nebuvo galima įvykdyti. Akivaizdaus šalių statybos rangos sutartyje (13.5 punkte) įtvirtintos arbitražinės išlygos negaliojimo ar niekinio pobūdžio apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neįžvelgia.
21. Remiantis teisės doktrina, tokie arbitražiniai susitarimai, kurie nėra pakankamai tikslūs arba prieštarauja kitoms sutartyje nustatytoms ginčų sprendimo išlygoms, tarptautinėje praktikoje pripažįstami patologiniais. Šalys, sudarydamos arbitražinius susitarimus, turi nurodyti tikslius arbitražinių institucijų pavadinimus. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai arbitražiniame susitarime arbitražo institucija nurodyta netiksliai ar klaidingai. Nustačius, kad arbitražinis susitarimas yra patologinis, teismui privalu aiškintis šio arbitražinio susitarimo prasmę, bet ir kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, tokios abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai (lot. in favor contractus). Vienas pavyzdžių, kai arbitražinis susitarimas laikomas patologiniu, yra atvejai, kai jame nurodoma arbitražo institucija neegzistuoja. Tokiu atveju teismas turėtų vertinti, ar arbitražo institucijos negalima nustatyti remiantis bendraisiais sutarčių aiškinimo principais. Arbitražinis susitarimas negali būti laikomas negaliojančiu vien dėl to, kad iš jo turinio negalima tiksliai nustatyti konkretaus arbitražo teismo, kuriam šalys perdavė spręsti ginčus (R. J., M. K., E. T., V. V. (2020), „Ginčų nagrinėjimas komerciniame arbitraže“, p. 91–92, Vilnius, Mykolo Romerio universitetas).
22. Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad kai šalys išreiškė intenciją ginčus spręsti arbitražo teisme, teismas turėtų tokią šalių valią įgyvendinti, net jei kai kurie arbitražinio susitarimo aspektai yra netikslūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės keliamas ginčas yra arbitruotinas ir patenka į arbitražinės išlygos taikymo apimtį. Byloje šioje proceso stadijoje nėra pateikta duomenų, kad, pasirašant sutartį, šalių susitarimas dėl arbitražo neatitiko jų valios.
24. Pažymėtina, kad Subrangos sutarties 13.5 punkte yra nurodytas toks arbitražo pavadinimas –„Vilniaus Tarptautinis ir komercinis arbitražas“. Remiantis viešai prieinamais Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), statybos rangos sutarties sudarymo metu (2013 m liepos 5 d.) egzistavo keletas juridinių asmenų panašiais pavadinimais, t. y. viena nuolatinė komercinio arbitražo institucija – „Vilniaus tarptautinis komercinis arbitražas“ (juridinio asmens kodas 192040955), ir viena viešoji įstaiga – „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ (juridinio asmens kodas 126203667).
25. VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“ buvo įregistruotas 2003 m., tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2019 m. spalio 1 d.) šiai įstaigai iškelta bankroto byla, 2020 m. rugpjūčio 13 d. priimtas teismo sprendimas dėl jos pabaigos (įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 15 d.), o 2020 m. rugsėjo 17 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas prašymas išregistruoti šią įstaigą iš Juridinių asmenų registro (https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=126203667). Be to, ši įstaiga Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-620-565/2019, iškeltoje pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį dėl juridinio asmens pripažinimo neteisėtai įsteigtu, panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, pripažinta įsteigta pažeidžiant ankstesnės Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos 3 straipsnio 1 dalyje, 2012 metais nauja redakcija išdėstyto Komercinio arbitražo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvias nuolatinių arbitražo institucijų steigimo nuostatas, kuri per Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymo, priimto 2012 m. birželio 21 d., 2 straipsnyje nustatytą terminą neatliko pertvarkymo veiksmų, kad būtų užtikrinti minėtų nuostatų reikalavimai. Todėl ji pripažinta neteisėtai įsteigta ir nuspręsta ją likviduoti, likvidatoriumi paskiriant VĮ Turto banką.
26. Tuo tarpu nuolatinė komercinio arbitražo institucija „Vilniaus tarptautinis komercinis arbitražas“, kurios pavadinimas nuo statybos rangos sutartyje nurodyto arbitražo („Vilniaus Tarptautinis ir komercinis arbitražas“) pavadinimo skiriasi tik jungtuku „ir“, egzistavo ir tebeegzistuoja, tik kitu pavadinimu. Ši institucija, reorganizavimo būdu ją sujungus su kita nuolatine arbitražo institucija – Arbitražo teismu prie asociacijos „Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva“ (juridinio asmens kodas 191982121), nuo 2003 m. spalio 27 d. veikia kitu pavadinimu – nuolatinė arbitražo institucija „Vilniaus komercinio arbitražo teismas“ (http://www.arbitrazas.lt/apie-teisma.htm) (juridinio asmens kodas 195776161) (https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=195776161). Pažymėtina, kad jame, be kita ko, yra nagrinėjami ir statybos ginčai (http://www.arbitrazas.lt/arbitrai141.htm).
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 25 p. ir 26 p. nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šalys susitarė ginčo nagrinėjimą priskirti nuolatinei komercinio arbitražo institucijai, kuri šiuo metu po reorganizavimo savo veiklą tęsia kaip „Vilniaus komercinio arbitražo teismas“ ((duomenys neskelbtini)).
28. Tokiu būdu pripažįstama, kad, remiantis Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, ginčo šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, todėl kilęs ginčas yra priskirtinas arbitražo teismui ir negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
29. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.