- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-02
- Bylos Nr.
- e2A-1612-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25424-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. vasario 18 d. papildomų sprendimų, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. M. 3 803,98 Eur skolą, 134,74 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nesumokėjo už tiekiamą šilumos energiją. Ieškovė prašė, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-20131-1028/2024, priteisė iš atsakovės J. M. ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 3 803,98 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją skolą, 134,74 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 89 Eur žyminį mokestį.
3. Po sprendimo už akių priėmimo teisme 2025 m. vasario 2 d. ir 2025 m. vasario 17 d. gauti prašymai dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, kuriais prašoma priteisti ieškovei išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovės J. M. priteisė ieškovei 1736,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškiniu ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenurodė konkrečios sumos ir nenurodė, kad bus tik žyminio mokesčio išlaidos. Kadangi šalis teisiniai santykiai ir teisiniai ginčai sieja iš seniau, ieškovei nebuvo pagrindo tikėtis, kad byla bus išspręsta sprendimu už akių ir per gana trumpą laiko tarpą. Nurodė, kad priimant sprendimą už akių buvo priteistas tik žyminis mokestis, prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Taip pat nurodė, kad papildomo sprendimo priėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas, kol nebuvo išspręstas sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimas, kadangi bylos atnaujinimo atveju bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios skirstomos iš naujo. Įvertinęs išdėstytą sprendė, jog ieškovės patirtos 1736,35 Eur teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos, jos nelaikytinos per didelėmis, todėl sprendė jas priteisti ieškovei iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
6. Taip pat Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 18 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo iš atsakovės J. M. priteisė ieškovei 889,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad priimta 2025 m. vasario 14 d. nutartimi buvo nutarta netenkinti atsakovės J. M. pareiškimo dėl 2024 m. gruodžio 30 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymėjo, kad neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kadangi nebuvo pateikti konkretūs jas patvirtinantys duomenys, o byla išspręsta rašytinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, kad byla išspręsta ieškovės naudai, ieškovė byloje patyrė 889,35 Eur išlaidas advokatui, už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, išlaidos buvo patirtos šio proceso metu, sąskaita išrašyta 2025 m. vasario 13 d., išlaidos yra protingo dydžio. Įvertinęs išdėstytą ir atsižvelgdamas rekomenduojamus dydžius ir ginčo sudėtingumą, pateikto procesinio dokumento kokybę, sprendė ieškovės prašymą tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė (apeliantė) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. vasario 18 d. papildomus sprendimus. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. prašymas priteisti 1 736,35 Eur bylinėjimo išlaidas už ieškinį yra akivaizdžiai nepagrįstas ir turintis piktnaudžiavimo procesu požymių, įvertinus tai, kad ieškinys yra tipinio pobūdžio. Apeliantės vertinimu, bylinėjimosi išlaidos taip pat yra visiškai nebūtinos, kadangi ieškinys yra kartotinis ir nesudėtingas, nedidelės apimties (7 puslapių), iš kurių 3 puslapius užima šalių rekvizitai, įterpti paveikslėliai iš bylų ir jau išnagrinėtos bylos Nr. e2- 127-1077/2023 faktinių aplinkybių perteklinis nurodymas. Atsakovės teigimu, analogiško turinio ieškinys atsakovei pateiktas 2020 m. birželio 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-127-1077/2023, kurioje ieškovę atstovavo ta pati atstovė, todėl nepatyrė jokių papildomų darbo sąnaudų. Pastebėjo, kad 301,35 Eur (257,25 Eur+ 44,10) sudaro pridėtinės vertės mokestis, kuris ieškovei apskritai nepriklauso, kadangi šią sumą ieškovė atgavo per PVM atskaitą kaip registruotas PVM mokėtojas remiantis teisiniu reglamentavimu;
Atsiliepimas
8.2. ieškovės nurodoma už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą patirta 889,35 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų suma yra maksimali pagal rekomenduojamą priteisti už atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumą. Minėta suma nepagrįstai priteista visa apimtimi, nors atsiliepimas į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra nedidelės apimties. Todėl ieškovės prašymas priteisti 889,35 Eur bylinėjimo išlaidas už atsiliepimą į pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir turintis piktnaudžiavimo procesu požymių;
Šalies argumentai
8.3. ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sumokėjo juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai, nors šis juridinis asmuo nėra ir negali būti teisėtas ieškovės atstovas. Neįvertinta ir tai, kad iš atsakovės prašomose priteisti ieškovės teismo išlaidose yra įtrauktas pridėtinės vertės mokestis, nors šių išlaidų ieškovė nepatyrė, kadangi kaip PVM mokėtoja atgavo PVM per užskaitą. Taigi, ieškovė ir šiuo aspektu piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo: 1) apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. papildomą sprendimą ir 2025 m. vasario 18 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus; 2) netenkinti atsakovės prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo ieškovei ir/ar jos atstovei skyrimo; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. ieškovė laikytina bylą laimėjusia šalimi – sprendimu už akių ieškinys tenkintas visiškai. Atitinkamai, ieškovė pagal įstatymą įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
9.2. atsakovė, dėstydama eilėje procesų naudojamus (mechaniškai perkopijuotus) argumentus ir kaltindama Ieškovę procesiniu piktnaudžiavimu ar nepagrįstu bylinėjimosi išlaidų didinimu, nutyli esminę aplinkybę – kad atsakovė turėjo visas galimybes išvengti tiek sprendimo už akių priėmimo, tiek ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomais sprendimais, jei būtų skolą, kurią teismas ieškovei ir priteisė, susimokėjusi. Tuo tarpu atsakovė daugiau nei dešimtmetį nemoka už ieškovės tiekiamą šilumos energiją į atsakovės butą; už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. skola iš atsakovės ieškovei jau priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau įsiteisėjęs sprendimas ir toliau nėra vykdomas, o ieškovė ir už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. susidariusiai skolai padengti suteikė papildomą terminą, kuriuo skola taip pat nėra sumokėta. Dar daugiau, net ir ieškovei kreipusis į teismą atsakovė pasirinko nemokėti skolos ir tęsia toliau ieškovės teisių pažeidimą. Taigi, būtent pačios atsakovės (ar jos vardu veikiančio atstovo (sūnaus)) veiksmai lemia visų atlygintinų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą;
9.3. teisiškai nereikšmingi atsakovės teiginiai esą ji yra vartotoja ir silpnesnioji pusė, o jos materialinė padėtis labai sunki, dėl ko jai suteikta 100 proc. atlyginama teisinė pagalba. Atsakovė už tiekiamą šilumos energiją į butą nemoka jau daugiau nei 12 metų, o nemokėti renkasi sąmoningai;
9.4. atmestini ir atsakovės argumentai, jog ieškovei nebuvo būtinas advokato teisinių paslaugų teikimas. Apeliaciniame skunde cituojama administracinių teismų praktika dėl riboto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai atitinkami proceso dalyviai turi savo vidinius teisininkus, nėra analogiškai formuojama civilinėse bylose, todėl civiliniame procese už advokatų paslaugas sumokėtos sumos iš pralaimėjusios šalies yra priteisiamos. Kita vertus, nagrinėjamu atveju advokatės, kuri vedė ankstesnes ieškovės bylas su atsakove ir jos šeimos nariais, pasitelkimas buvo būtinas tikslu tinkamai įvertinti ir teismui atskleisti visas ginčo šalis siejančius santykius bei išvengti atsakovės (atstovo) manipuliacijų, kurias jau yra konstatavę ankstesnes bylas nagrinėję teismai;
9.5. atsakant į atsakovės argumentus, jog ieškovės dokumentai buvo nesudėtingi, juose remtasi ankstesnių procesų informacija, o ieškinys jau buvo teiktas ir ankstesnėje byloje, pažymėtina, kad ieškinys ankstesnėje byloje ir ieškinys šioje byloje nėra analogiški, rengiant ieškinį buvo būtina remtis ankstesnių procesų informacija siekiant kuo efektyvesnio proceso ir išvengti atsakovės (atstovo) manipuliacijų bei teismo klaidinimo. Be to, vykusių ir vykstančių procesų yra daugybė, todėl būtinas itin didelis atidumas ir tikslumas. Bet kuriuo atveju ieškovės patirtos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos net neviršijo Rekomendacijose numatytų priteistinų dydžių, buvo realiai patirtos, būtinos ir visiškai pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl paduotame apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. vasario 18 d. papildomų sprendimų, kuriais priteistos ieškovei patirtos teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės
13. Šiaulių apylinkės teismas priėmė 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-20131-1028/2024, kuriuo priteisė iš atsakovės J. M. ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 3 803,98 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją skolą, 134,74 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 89 Eur žyminį mokestį.
14. Nustatyta, kad atsakovė 2024 m. gruodžio 31 d. pateikė pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-20131-1028/2024 peržiūrėjimo. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1131-775/2025 panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovės J. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo, nagrinėjimą iš esmės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinė byla paskirta žodiniam nagrinėjimui (CPK 179 straipsnis).
Dėl papildomų sprendimų
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė. Priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).
16. Priimtas papildomas teismo sprendimas, skirtas pagrindinio sprendimo trūkumams ištaisyti, tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio nevisapusiškumas papildomu sprendimu buvo taisomas, dalimi. Pagal CPK 277 straipsnio 4 dalį, papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos. Ši įstatyme nustatyta savarankiška papildomo sprendimo apskundimo tvarka nepaneigia papildomo sprendimo kaip sudėtinės pagrindinio sprendimo dalies aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023). Teismo sprendimas yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis negali būti vertinama atskirai nuo kitų, taip pat ir motyvuojamosios, sprendimo sudedamųjų dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2006).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. priimtas papildomas sprendimas yra laikomas sudėtine ir neatsiejama Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių dalimi. Analogiškai vertintinas ir 2025 m. vasario 18 d. papildomas sprendimas, kuris laikytinas Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, sudėtine dalimi. Be to, kaip minėta aptariant faktines aplinkybes, Kauno apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino atsakovės J. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo, nagrinėjimą iš esmės.
18. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, jog panaikinus teismų procesinius sprendimus, kurių sudėtine ir neatsiejama dalimi laikytini priimti papildomi sprendimai, pastarieji taip pat yra panaikinti. Kaip minėta, civilinės bylos nagrinėjimas yra atnaujintas, todėl išnagrinėjus civilinę bylą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas kartu su galutiniu sprendimu. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. vasario 18 d. papildomi sprendimai negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismas išsamiau nevertina apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų bei jų pagrįstumo. Kadangi už apeliacinį skundą žyminis mokestis nebuvo mokamas, dėl jo grąžinimo teismas nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. ir 2025 m. vasario 18 d. papildomų sprendimų, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-2215-1028/2025 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.