Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimona Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų J. D. ir D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams D. D., J. D., tretieji asmenys Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B., Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K., dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2018 m. balandžio 26 d. teisme gautas antstolio A. S. pareiškimas, kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl 2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad antstolio 2018 m. kovo 23 d. patvarkymas Nr. S1c-24539 dėl 2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties Nr. e2-321-792/2018 vykdymo įteiktas pasirašytinai abiem skolininkams 2018 m. kovo 23 d. 2018 m. kovo 28 d. antstolio kontoroje buvo gautas J. D. pranešimas, kuriame nurodoma, kad anūkai D. ir J. 2018 m. kovo 27 d. krosnį pakūrė tik vakare, dieną nekūreno. Taip pat nurodoma, kad naktimis nesilaiko rimties, važinėja ir taip pažadina ieškovę. 2018 m. kovo 29 d. antstolio kontoroje gauti D. D. ir J. D. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad 2018 m. kovo 27 d. krosnis buvo užkurta 13 val. ir kūrenama visą dieną. Taip pat nurodoma, kad rūpinamasi ieškove J. D., leidžiama naudotis buitine technika, rūpinamasi namų šiluma, pasižadama netrikdyti močiutės rimties. 2018 m. balandžio 3 d. antstolio kontoroje buvo gautas J. D. atstovės pranešimas, kuriame nurodoma, kad atsakovų 2018 m. kovo 29 d. surašytuose pranešimuose nurodyta informacija yra neteisinga, atsakovai meluoja, norėdami išvengti atsakomybės už teismo nutarties nevykdymą. 2018 m. balandžio 13 d. antstolio kontoroje buvo gautas J. D. atstovės prašymas imtis veiksmų dėl 2018 m. kovo 8 d. nutarties Nr. e2-321-729/2018 nevykdymo. Prašyme nurodoma, kad 2018 m. balandžio 12 d. ieškovė J. D. pranešė, jog 2018 m. balandžio 10 d. atsakovai J. D. ir D. D. po įvykusio teismo posėdžio grįžo į namus 1.00 val. ryto sukeldami didelį triukšmą (trankė duris, garsiai šūkavo), tokiu būdu pažadino ieškovę ir trukdė jai ilsėtis. 2018 m. balandžio 11 d. atsakovai 21.00 val. prisikvietė draugų, su kuriais vartojo alkoholį, kėlė triukšmą, kol ieškovė J. D. neapsikentusi nuėjo 1.00 val. ryto jų raminti. 2018 m. balandžio 16 d. antstolio kontoroje gauti D. D. ir J. D. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad jokių naktinių grįžimų nebuvo, alkoholio nevartoja ir draugų į namus nesivedžioja. Visada kūrena krosnį, stengiasi elgtis tyliai nuo 23.00 val., o močiutė kuria melagingus faktus be jokių įrodymų ir nori jiems pakenkti. Kadangi išieškotojos ir skolininkų pozicijos dėl teismo nutarties įvykdymo nesutampa, todėl, siekiant sudaryti sąlygas racionaliai išspręsti visus su vykdymu susijusius klausimus, skatinti procesą, išsiaiškinti visus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 8 d. išduotos teismo nutarties reikalavimų įvykdymo faktu ir apimtimi susijusius klausimus, prašo teismą spręsti šį klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo skirta bauda atsakovams po 50 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. kovo 8 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovai D. D. ir J. D. buvo įpareigoti: netrukdyti ieškovei J. D. naudotis vonios kambariu, skalbimo mašina ir kitais buitiniais prietaisais, reikalingais užtikrinti būtinuosius ieškovės poreikius; nekelti triukšmo, trikdančio ieškovės ramybę, nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto; pasirūpinti malkomis ir nuolat kūrenti krosnį ir palaikyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), tinkamą gyvenimui oro temperatūrą. 2018 m. balandžio 26 d. į teismą kreipėsi antstolis A. S. prašydamas spręsti klausimą dėl 2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo. 2018 m. kovo 23 d. patvarkymas Nr. S1c-24539 dėl 2018 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties Nr. e2-321-792/2018 vykdymo įteiktas pasirašytinai abiem skolininkams 2018 m. kovo 23 d. 2018 m. kovo 28 d. antstolio kontoroje buvo gautas J. D. pranešimas, kuriame nurodoma, kad anūkai D. ir J. 2018 m. kovo 27 d. krosnį pakūrė tik vakare, dieną nekūreno. Taip pat nurodoma, kad naktimis nesilaiko rimties, važinėja ir taip pažadina ieškovę. 2018 m. kovo 29 d. antstolio kontoroje gauti atsakovų paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad 2018 m. kovo 27 d. krosnis buvo užkurta 13 val. ir kūrenama visą dieną. Taip pat nurodoma, kad rūpinamasi ieškove, leidžiama naudotis buitine technika, rūpinamasi namų šiluma, pasižadama netrikdyti močiutės rimties. 2018 m. balandžio 3 d. antstolio kontoroje buvo gautas ieškovės atstovės pranešimas, kuriame nurodoma, kad atsakovų 2018 m. kovo 29 d. surašytuose pranešimuose nurodyta informacija yra neteisinga, atsakovai meluoja, norėdami išvengti atsakomybės už teismo nutarties nevykdymą. 2018 m. balandžio 13 d. antstolio kontoroje buvo gautas ieškovės atstovės prašymas imtis veiksmų dėl 2018 m. kovo 8 d. nutarties Nr. e2-321-729/2018 nevykdymo. Prašyme nurodoma, kad 2018 m. balandžio 12 d. ieškovė J. D. pranešė, jog 2018 m. balandžio 10 d. atsakovai po įvykusio teismo posėdžio grįžo į namus 1.00 val. ryto sukeldami didelį triukšmą (trankė duris, garsiai šūkavo), tokiu būdu pažadino ieškovę ir trukdė jai ilsėtis. 2018 m. balandžio 11 d. atsakovai 21.00 val. prisikvietė draugų, su kuriais vartojo alkoholį, kėlė triukšmą, dėl ko ieškovė neapsikentusi nuėjo 1.00 val. ryto jų raminti. 2018 m. balandžio 16 d. antstolio kontoroje gauti atsakovų paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad jokių naktinių grįžimų nebuvo, alkoholio nevartoja ir draugų į namus nesivedžioja. Visada kūrena krosnį, stengiasi elgtis tyliai nuo 23.00 val., o močiutė kuria melagingus faktus be jokių įrodymų ir nori jiems pakenkti. 2018-05-11 teisme gauti papildomi ieškovės atstovės paaiškinimai, jog 2018-05-02 ieškovė informavo, kad 2018 m. balandžio 23 d. apie 24.00 val. vakaro, kai ieškovė jau miegojo, tarp atsakovės J. D. ir jos draugo D. įvyko konfliktas. Jie stipriai barėsi, o galiausiai D. Š. sviedė savo telefoną į sieną, kuri skiria kambarį, kuriame gyvena ieškovė. Ji labai išsigando, pagalvojo, kad kažkas sprogo. Ji nuėjo raminti atsakovės ir jos draugo. Kitos dienos ryte, apie 9.30 val., atsakovė J. D. ir jos draugas vėl pradėjo garsiai bartis, trankyti durimis, nes D. Š. norėjo išeiti, o J. D. neleido. Ieškovė vėl ėmė juos raminti, tuomet jie išėjo į lauką, barėsi toliau. Tuo metu ieškovė išėjo į šiltnamį, o grįžusi namo rado užrakintas buto duris. Pradėjo belstis, niekas neatidarė. Tuomet išėjusi į lauką pradėjo belstis į langą, niekas nesureagavo ir durų neatidarė. Tuomet ji pradėjo šaukti, jog jeigu J. D. jos neįleis, iškvies policiją. Tik tuomet atsakovė atidarė duris ir įleido ieškovę. 2018-05-05, apie 5.00 val. ryto, grįžo atsakovas D. D. ir J. D. draugas D. Š. su apdaužytu automobiliu (susprogusia padanga), būdami visiškai neblaivūs, išvartė kieme stovėjusius šiukšlių konteinerius, tokiu būdu sukeldami didžiulį triukšmą ne tik ieškovei, bet ir visiems kaimynams. Atsakovai nuolat pažeidinėja teismo įpareigojimus, dėl ko pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl prašo paskirti baudą už kiekvieną pažeidimo dieną. 2018-05-16 gautas atsakovų atstovo atsiliepimas į šį pareiškimą, su kuriuo jie nesutiko, nurodė, kad ieškovės antstoliui ir papildomame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra išgalvotos, neatitinka tikrovės, antstolio nebuvo patikrintos ir objektyviai nėra užfiksuotos. Mano, kad ieškovė tokiu būdu dirbtinai kuria savo teisumo įrodymus ir daro spaudimą teismui, siekdama palankaus jai sprendimo.

9. Pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą gali būti skiriama maksimali 289 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma.

10. Atskirajame skunde iš esmės yra keliama įrodinėjimo problema dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties nevykdymo. Nurodoma, kad nė vienas faktas, nė viena aplinkybė, nurodyta ieškovės J. D. pareiškimuose (skunduose), nebuvo nei patikrinta, nei nustatyta, nei įrodyta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

11. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi pareiškėja turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą- prašymo faktinį pagrindą. Pareiškėjai neįrodžius jo, prašymas skirti baudą negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad antstolis pateikdamas pareiškimą teismui pabrėžė, jog išieškotojos ir skolininkų pozicijos dėl teismo nutarties įvykdymo nesutampa, todėl, siekiant sudaryti sąlygas racionaliai išspręsti visus su vykdymu susijusius klausimus, skatinti procesą, išsiaiškinti visus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 8 d. nutarties reikalavimų įvykdymo faktu ir apimtimi susijusius klausimus, prašo teismą spręsti šį klausimą.

12. Atsakovų atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis), byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis).

13. CPK 185 straipsnyje yra įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinį įsitikinimą turi suformuoti byloje esantys įrodymai, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, ar yra aplinkybių, pagrindžiančių arba ne pareiškėjo prašymą. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumo problema. Teismas konstatuoja savo įsitikinimą remdamasis vienais ar kitais įrodymais. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jai esant nei jos nesant. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pakankamų išvadai, kad buvo pažeista teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

15. Teismo sprendime (nutartyje) turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Teismo sprendimas ar nutartis turi būti pagrįsti ir teisėti, šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams (nutartims) ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą (nutartį), t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

16. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, jog D. D. ir J. D. nutarties nevykdo – triukšmauja, nekūrena krosnies, buvo neįleidę į namus, laikytini visiškai nepagrįstais, ką pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog teismui nebuvo pateikta jokių šiuos šeiminio gyvenimo momentus patvirtinančių įrodymų. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šeiminį šių santykių pobūdį ir pažeidimų nenuspėjamumą bei momentiškumą, į tai, kad tokius įrodymus surinkti nėra paprasta, šį kartą pripažino pažeidimus pagrįstais ieškovės parodymais, nes byloje jais netikėti nebuvo nustatyta jokio pagrindo. Tačiau teismas nepasisakė, kokiu pagrindu pripažino nepagrįstais atsakovų parodymus, kurie visiškai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, neparemti jokiais įrodymais, jog nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo laikomasi.

17. Pažymėtina, kad teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari prieš Suomiją, 2001 m. rugsėjo 27 d., no. 4968/99, par. 30).

18. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas ieškovės parodymus pagrįstais, atleido ją nuo įrodinėjimo pareigos, nustatęs pareigą atsakovams paneigti ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, antstolio pareiškimą patenkino ne todėl, kad ieškovė įrodė jo pagrįstumą, o dėl to, kad atsakovai nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 185 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir nepakankamai motyvavo savo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio pareiškimas netenkintinas (CPK 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio pareiškimo netenkinti.