Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo I. P. atstovo advokato S. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu I. P. buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta nuobauda – 868 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

2017 m. spalio 23 d. nubaustasis I. P. kreipėsi į apylinkės teismą ir prašė specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi prašymo netenkino, jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nesutrumpino.

Atskiruoju skundu nubaustojo I. P. atstovas advokatas S. Č. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti, paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki aštuoniolikos mėnesių. Nurodo, kad I. P. per specialios teisės atėmimo terminą administracine tvarka nebaustas, byloje jokių duomenų apie I. P. polinkį daryti naujus pažeidimus nėra, jis yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jis padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų, o vairuotojo pažymėjimo neturėjimas apsunkina darbo funkcijų įgyvendinimą. Todėl atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, kurie nesukėlė didelio pavojaus aplinkiniams, pažeidėjo asmenybę, kitus pažeidėją apibūdinančius duomenis, advokato nuomone, administracinės nuobaudos tikslai jau gali būti pasiekti ir sutrumpinus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. mano, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartį.

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir, kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju I. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, kitas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu I. P. buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta nuobauda – 868 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties, kuria specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas nesutrumpintas, priėmimo praėjo daugiau kaip aštuoniolika mėnesių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nubaustasis I. P. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 166), teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 171–174), dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 169). Tačiau šių ir kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad I. P. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė.

Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad I. P. yra poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau akcentuotina, kad teismo paskirta nuobauda negali būti paranki nubaustajam, ir švelnintina neatsižvelgus į visuomenės interesą, o atsižvelgus tik į nubaustojo poreikius, kurie buvo analogiški ir iki pažeidimo padarymo. Aplinkybė, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas apsunkina darbo funkcijų įgyvendinimą, negali būti laikoma pagrindu sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą. Pažymėtina, kad I. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadybininko pareigose nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio (b. l. 169), todėl jam buvo žinoma, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, ir iki jam padarant administracinį teisės pažeidimą, todėl dar prieš darydamas labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turėjo įvertinti gresiančią atsakomybę už tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų padarymą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nulėmė paties nubaustojo elgesys, jo padaryti administracinės teisės pažeidimai. Pažymėtina, kad šiuo atveju, I. P. padarė ne vieną, bet kelis labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vairavo chuliganiškai, vienu metu (paeiliui) padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų, keliančius pavojų eismo saugumui ir savo bei kitų žmonių saugumui: pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą, įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui. Tokiu vairavimu I. P. sukėlė grėsmę visam eismo saugumui, kitų žmonių saugumui ir sau, juolab kad, bylos duomenimis buvo nustatyta, kad vairuojamo motociklo padanga buvo tokios būklės, kad jis galėjo bet kada užsimušti. Be to, I. P. nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Akcentuotina, kad šiuo atveju I. P. atimta teisė vairuoti transporto priemones už kiekvieną padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą tiek ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, tiek ir 130 straipsnio 1 dalyje. Toks I. P. elgesys parodo jo visiškai neatsakingą požiūrį į nustatytų reikalavimų laikymąsi ir transporto priemonių vairavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. P. netrukus po to, kai padarė administracinės teisės pažeidimus 2015 m. birželio 24 d., už kuriuos nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu, 2015 m. rugpjūčio 31 d. vėl padarė naują Kelių eismo taisyklių pažeidimą – paliko transporto priemonę stovėti ant šaligatvio, kai tokio stovėjimo būdo nenurodo kelio ženklai, ir už tai buvo nubaustas 14 Eur dydžio bauda (b. l. 173–174). Todėl esant nustatytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo manyti, kad I. P., jam sutrupinus atimtą teisę vairuoti transporto priemones, nebedarys naujų teisės pažeidimų, galbūt ir analogiškų, už kurių padarymą nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. I. P. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje asmuo nebedarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis atskirajame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.