- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- ATP-225-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02448-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- I. P.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. birželio 24 d. 22.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „HONDA CBR 1000RR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienu metu (paeiliui) padarė kelis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų, keliančius pavojų eismo saugumui ir savo bei kitų žmonių saugumui: pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą, įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui bei nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tokiu būdu I. P. pažeidė KET 4, 9, 16, 73.11, 168 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 str. 1 d. ir 124² str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-12 nutarimu I. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, I. P. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, I. P. traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, 125 straipsnį nutraukė, jo veikoje nesant pažeidimų įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimo dalis, kuriomis pripažintas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas bei dėl šių pažeidimų bylą nutraukti. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad padarė KET 4, 9, 16, 73.11, 168 p. pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų. Nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu jo važiuotu maršrutu. Teigia, jog jis važiavo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės į (duomenys neskelbtini) pr. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) pl., pro jį dideliu greičiu pravažiavo kiti motociklai. Juos praleidęs, pasuko į (duomenys neskelbtini) g., kur jį ir sustabdė policininkai. Teigia, jog jis nebuvo vienas iš tų greitai važiuojančių motociklininkų ir jokių KET nepažeidė. Policijos pareigūnai buvo nusiteikę kritiškai ir neklausė jo paaiškinimų, visiškai nesigilino į jo nurodytas aplinkybes, į tai, kad buvo nuleista padanga ir praktiškai viršyti greičio jis niekaip negalėjo. Kad padanga buvo nuleista patvirtinta nuotraukomis. Be to, policijos pareigūnai neužfiksavo liudytojų parodymų. Liudytojos R. Š., E. B. patvirtino, kad jis išvyko iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelė, o ne iš (duomenys neskelbtini) g. ir, kad važiavo nedideliu greičiu. Jos taip pat patvirtino, kad matė kitus motociklininkus, kurie važiavo greitai ir policijos automobilį, kuris važiavo be įjungto garsinio signalo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat visiškai nesiaiškino įvykio aplinkybių, dėl to neteisingai konstatavo pažeidimo esmę teigdamas, kad būtent jis padarė pažeidimus. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareigūnų duotais parodymais, atmesdamas kitus įrodymus. Apelianto teigimu, policijos pareigūnų duoti parodymai yra nenuoseklūs, esminės detalės nesutampa, prieštarauja tarpusavyje, todėl teismas jais negalėjo remtis kaip pagrįstais įrodymais.
Dėl ATPK 124² str. 2 d. pažeidimo nurodo, kad nustatant ar asmuo padarė šį pažeidimą, turi būti nustatyta kaltės forma, kuri gali būti tik tyčia. Be to, turi būti nustatytos ir chuliganiškos paskatos. Teigia, jog iš bylos duomenų negalima teigti, kad buvo chuliganiškos paskatos. Pareigūnų teisme duoti parodymai bei jų pokalbių įrašas visiškai neatitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių, todėl vien jais remiantis konstatuoti pažeidimo padarymą, negalima. Pažymi, kad visos abejonės turi būti vertintinos pažeidėjo naudai. Byloje neįrodytos I. P. chuliganiškos paskatos.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo tvirtina, kad jis sustojo iš karto išgirdę policijos automobilio garsinį signalą, tačiau nepateikė pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Teigia, jog jis neturėjo jokių motyvų pasišalinti iš neegzistuojančios įvykio vietos, todėl net nesuprato už ką yra stabdomas bei surakinamas antrankiais. Kadangi sustojo iš karto išgirdęs garsinį signalą, todėl teigti, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. nėra pagrindo. Mano, kad nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, teismas nepagrįstai konstatavo pažeidimų padarymo faktą. Nesant pažeidimų sudėties administracinė byla turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad I. P. padarė labai grubius KET pažeidimus ir chuliganiškų paskatų – į geležinkelio pervažą ir į sankryžą įvažiavo degant draudžiamiems šviesoforų signalams, vengė atsakomybės ir nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo 2016-02-12 nutarimo dalimi, kuria pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, pavirtinančių jo kaltę.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog I. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str.1 d. ir 124² str. 2 d. pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo.
ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.
Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).
Apelianto teigimu, jis sustojo iš karto išgirdęs policijos automobilio garsinį signalą, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutinka su apelianto teigimu, nes byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina priešingą išvadą, t. y. patvirtinta, kad policijos pareigūnai pažeidėją vijosi ilgą laiką. Ir jis iš karto nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti.
Liudytojai policijos pareigūnai E. R. ir R. S. nurodė, kad I. P. vairuojamą motociklą persekiojo nuo (duomenys neskelbtini) g. ir matė, kaip vairuotojas padarė visus jam inkriminuojamus pažeidimus. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys iš esmės sutampa su teismo posėdžio metu duotais parodymais. Tai, kad teismo posėdžio metu duoti parodymai nėra išsamūs, nesuponuoja išvados, kad jie yra nenuoseklūs. Aukštesniosios instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad tokius parodymus lėmė praėjęs laiko tarpas po pažeidimo užfiksavimo.
Pažeidimo padarymo faktą patvirtina teismui pateiktas radijo ryšio pokalbių įrašas, iš kurio galima aiškiai daryti išvadą, kad pažeidėją policijos pareigūnai vijosi nuo (duomenys neskelbtini) g. Policijos pareigūnai per raciją detaliai pranešinėjo apie vyksiančią situaciją. Garso įrašas patvirtina, kad tęsiant persekiojimą (duomenys neskelbtini) gatve, motociklai pareigūnų akiratyje išliko iki pat motociklų išsiskyrimo vietos, kai vienas motociklas dideliu greičiu nuvažiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini) pl., o kitas, pasukęs sankryžoje į kairę, sustojo (duomenys neskelbtini) g. Sutiktina su apeliantu, kad garsinį signalą policijos pareigūnai įjungė vėliau, t. y. prieš sukant į (duomenys neskelbtini) g., tačiau pareigūnų parodymais patvirtinta, kad jie vijosi motociklus nuo geležinkelio pervažos, esančios ties (duomenys neskelbtini) g. 3T namu, su įjungtais šviesos signalais, per garsiakalbį buvo keletą kartų reikalaujama sustoti. Šios aplinkybės apeliantas nepaneigė. Taigi byloje pateiktų įrodymų visetas paneigia pažeidėjo nurodytas aplinkybes, kad jis iškart sustojo, kai pareigūnai jį sustabdė. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad I. P. turėjo matyti ir suprasti, kad jį vejasi ir stabdo policijos pareigūnai. Liudytojų R. Š. ir E. B. apeliantui palankius parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes jos yra I. P. draugės, pažįstamos ir galimai siekė padėti I. P. išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Šiuo atveju netikėti policijos pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, paaiškinimais, kurie patvirtinti radijo ryšio pokalbių įrašu, nėra pagrindo.
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., padarymo.
ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui. Sprendžiant klausimą, ar I. P. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad I. P. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui, kaltės forma turi būti tik tyčia.
Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Apelianto teigimu, policijos pareigūnai jį supainiojo su kitais motociklininkais, kurie jį pralenkė kelyje prieš jam įsukant į (duomenys neskelbtini) g., todėl jokių KET pažeidimų nepadarė ir negalėjo padaryti.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su apeliantu, jog byloje nėra įrodyta, kad KET pažeidimus padarė būtent jis.
2015-06-24 radijo ryšio pokalbių įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnas pranešė radijo ryšio pagalba apie persekiojamus du motociklus, kurie važiuodami Jūrininkų pr. pasuko link Taikos pr. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Iš ten minėti motociklai įsuko į (duomenys neskelbtini) g., iš jos pasuko į dešinę link (duomenys neskelbtini) g. Policijos pareigūnas praneša, kad motociklai važiuoja per draudžiamus (raudonus) šviesoforų signalus, kad pravažiavus (duomenys neskelbtini) g., motociklai važiuoja link (duomenys neskelbtini) pl. Pranešant apie tai, kad vienas motociklas važiuoja tiesiai, o kitas suka į (duomenys neskelbtini) g., girdisi įjungtas garso signalas. Vėliau pranešama, kad vienas motociklas sustojo (duomenys neskelbtini) g., o kitas nuvažiavo tiesiai ir dingo iš akiračio (b. l. 66). Bylos įrodymais paneigtas faktas, kad pažeidėjas pajudėjo tik nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės, todėl tikėti pažeidėjo argumentais, kad pažeidimus padarė ne jis, nėra jokio pagrindo. Be to, policijos pareigūnas E. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad persekiojant motociklininkus pamatė, kad jie pravažiuoja Minijos-Jūrininkų geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Minijos–Jūrininkų šviesoforu reguliuojamą sankryžą taip pat pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiuos faktus E. R. patvirtino ir teismo posėdyje. Pažymėjo, kad greitis buvo apie 180 km/h. (b. l. 6-7, 111). Patrulė R. S. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 8–9). Kaip minėta, netikėti šių pareigūnų duotais parodymais, teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareigūnai siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti apeliantą ar kitaip būtų suinteresuotos bylos baigtimi. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog pareigūnai jo persekiojimą ir sustabdymą atliko pažeisdami Policijos patrulių veiklos instrukcijas, nepaneigia pažeidimų padarymo faktų. Be to, mažareikšmiai pažeidimai nesudaro pagrindo abejoti pareigūnų profesionalumu ir jų nurodytomis aplinkybėmis.
Apelianto teigimu, nėra įrodyta jo tyčia dėl šio pažeidimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra visi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d. požymiai. Kaip matyti, pažeidimai buvo padaryti bėgant nuo policijos pareigūnų, t. y. akivaizdžiai buvo išreikšta nepagarba visuomenei ir žmogui, pažeidėjas nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų. Toks elgesys suponuoja išvadą, kad pažeidėjas aiškiai siekė save priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos ir tai darė neturint jokios dingsties. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. P. pažeidimus padarė iš chuliganiškų paskatų.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad pažeidėjas nesustojo prie „STOP“ ženklo, įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam, geltonam) šviesoforo signalui bei nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl pagrįstai buvo nubaustas už padarytus administracinius teisės pažeidimus.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. P. kaltės ir pagrįstai konstatavo, kad I. P. veiksmuose yra ATPK 130 str. 1 d. ir 124² str. 2 d. numatytų pažeidimų sudėčių požymiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su paskirta nuobauda.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. P. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.