Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Litesko“ prašymą suinteresuotiems asmenims A. R., D. R., antstolei A. K. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko A. R. turto, kuris yra jos bendra su sutuoktine D. R. nuosavybė, dalį, taip pat nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Nurodė, kad antstolės A. K. kontorai pateikė vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. vykdomąjį raštą dėl 946,58 Eur (3 102,96 Lt skolos ir 165,38 Lt bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo iš skolininko A. R. kreditorei UAB „Litesko“. Vykdymo proceso eigoje antstolė areštavo nekilnojamąjį turtą, Nekilnojamo turto registre registruotą skolininko ir jo sutuoktinės vardais, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Teismui kartu su prašymu pateikti duomenys, vykdomojoje byloje Nr. 0133/05/01519 esanti medžiaga patvirtina, kad antstolė A. K. vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-258-179/2005 dėl 946,58 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. R. kreditorei UAB „Litesko“. Antstolė, patikrinusi skolininko turtinę padėtį nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, areštavo turtą ir pasiūlė išieškotojai iki 2019 m. sausio 7 d. d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotoja, nepraleidusi nustatyto termino, 2019 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėja taip pat prašo nustatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau nei pareiškėja nei antstolė nepateikė siūlymų dėl turto atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesas, vieno sutuoktinio sveikata ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nekilnojamas turtas žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kurį prašoma atidalinti, įgytas 2004 m. spalio 21 d. Nekilnojamas turtas viešuose registruose įregistruotas skolininko ir jos sutuoktinės vardais. Byloje nėra duomenų, jog turtas įgytas vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis). Aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, byloje esančiais duomenimis nenustatyta.

Nustačius nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Iš šios procesinės normos turinio matyti, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Šiuo atveju pareiškėja prašo nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau nepateikė teismui jokių projektų, schemų, kurių pagrindu teismas turėtų galimybę nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką. Šios kategorijos bylose galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai lemia, kad teismas ex officio nėra aktyvus ir bylą sprendžia vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013). Pažymėtina, jog CK 4.81 straipsnio 1 dalis teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, numato to nekilnojamojo daikto bendraturčiams. Kitaip tariant, įgyvendinti savo bendrosios dalinės (jungtinės) nuosavybės teisę ir nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis). Taigi, laikytina, jog nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarkos nustatymu suinteresuotas turi būti ir teikti reikiamus dokumentus turi būtent skolininkas A. R. kaip nekilnojamojo turto bendraturtis. Šioje nagrinėjamojoje byloje skolininkas ir jo sutuoktinė neįgyvendino savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisių ir neatsidalijo savo dalių bei nenusistatė naudojimosi bendru turtu tvarkos. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nesant aplinkybių dėl kurių būtų galima nukrypti nuo šios prezumpcijos, sprendžia, jog prašymas tenkintinas nustatant skolininko turto idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri atitinka ½ turto dalį. Visas turtas lieka bendro naudojimo (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-115-163/2014). Pagal formuojamą teismų praktiką idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1; Teismų praktika 32).

Teismas pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas nėra atidalijimas iš bendro turto, kuriuo siekiama panaikinti bendrąją nuosavybę, ir toks naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) kitu būdu negu nustatyta naudojimosi tvarka, įskaitant atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją (Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-966-657/2013).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo jo dalies (CPK 4.90 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad, siekdamas išieškoti, kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Tačiau toks kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdas įgyvendinamas, pareiškiant ieškinį teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 593 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti skolininko A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad skolininkui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nurodyti, kad A. R. ir D. R. nekilnojamuoju turtu naudojasi bendrai.

Nutartis neužkerta kelio bendraturčiams ar būsimiems bendraturčiams nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, ar teismo prašyti atidalinti realiąją turto dalį iš bendrosios nuosavybės.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.