Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), direktorius, teistas neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, nustatant 12 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai savanoriškai sumokėti;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu šią bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad M. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo tęsti darbą arba nepertraukiamai registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 18 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. V. transporto priemonės „Audi A4“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 750 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.05 val., Vilniuje, Pilaitės pr., ties Laisvės pr., važiuojant link T. Narbuto gatvės, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, tokiu būdu vengdamas neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. V. 2022 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos būdamas raštiškai supažindintas, 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.05 val., Vilniuje, Pilaitės pr., ties Laisvės pr., važiuojant link T. Narbuto gatvės, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 13 d. įtariamuoju apklaustas M. V. parodė, kad galutinis pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas ir įteiktas. Jo prasmė ir turinys jam yra aiškūs ir suprantami. Dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas prisipažįsta visiškai. Šios apklausos metu nori prisipažinti, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 18.05 val. adresu Vilniuje, Pilaitės pr., ties Laisvės pr., važiuojant link T. Narbuto gatvės, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. 2023 m. rugpjūčio 5 d. (iš tikrųjų 08 dieną) apie 15.00 val. iš savo namų taksi automobiliu išvažiavo pas savo žmoną, gyvenančią Pilaitės mikrorajone, su kuria vyksta skyrybų procesas, nes norėjo susitikti su vaikais. Kadangi dėl skyrybų su žmona ir dėl negalėjimo nuolat matytis su vaikais patiria didelį stresą, nerimauja, todėl prieš važiuojant pas žmoną namuose išgėrė apie 0,35 litro talpos alkoholinio gėrimo „Žalios devynerios“. Automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo prie žmonos namų Pilaitės mikrorajone. Pas žmoną su vaikais pabuvo apie 1 valandą. Išėjęs iš jų, nežino, kodėl taip pasielgė, bet atsisėdo į automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdamas neblaivus važiavo Pilaitės pr., link savo namų adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant Pilaitės pr., Vilniuje, suprato, kad negerai elgiasi neblaivus vairuodamas automobilį, o be to 2022 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams. Su šia paskirta baudžiamojo poveikio priemone Probacijos tarnyba jį tinkamai, raštiškai informavo. Važiuodamas jis iš trečios eismo juostos staigiai persirikiavo į antrąją, po to į pirmąją eismo juostą ir sustojo viešojo transporto stotelėje. Prie jo pribėgo du vyrai, paėmė automobilio raktelius. Jis neigė, kad vairavo automobilį. Po to atvykus policijos pareigūnams atsisakė pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti girtumą, nes policijos pareigūnai, jo manymu, su juo bendravo labai agresyviai. Ir policijos pareigūnams neigė, kad vairavo automobilį. Po ko buvo sulaikytas. Taip pat ir pirmosios apklausos metu neigė, kad automobilį vairavo jis, sakė, kad automobilį vairavo jo sesuo, tačiau tai yra netiesa. Šiandien prisipažįsta, kad neblaivus automobilį vairavo jis, kad pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą 3 metus vairuoti kelių transporto priemones. Iš pat pradžių nesakė tiesos, nes jam buvo šokas ir stresas, nežinojo nei ką sakyti, nei ką daryti. Daugiau neturi, ką parodyti. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, prašo jam skirti minimalią bausmę (2 t., b. l. 207-210).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 127-131).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu M. V. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1960-1181/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-15555-2022-0) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 30 parų areštas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas penkiems metams paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo tęsti darbą arba nepertraukiamai registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. patvarkyme dėl nuosprendžio vykdymo nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1960-1181/2022, įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 7 d., todėl yra vykdytinas.

Byloje surinktais įrodymais neabejotinai yra įrodyta, kad M. V., žinodamas, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, vieną kartą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 8 d. vairavo automobilį, tai darė būdamas neblaivus, atvykus pareigūnams, atsisakė tikrintis neblaivumą.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Tokį vertinimą lemia tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

M. V. 2022 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, 2022 m. spalio 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos būdamas raštiškai supažindintas, 2023 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.05 val., Vilniuje, Pilaitės pr., ties Laisvės pr., važiuojant link T. Narbuto gatvės, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais savo veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

Skirdamas kaltinamajam M. V. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu, ir baudžiamasis nusižengimas teisingumui, kaltininkas veikė tiesiogine tyčia.

Teismas vertina, jog kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę –darbingo amžiaus, dirbantis, kaltinamasis nurodė teisiamojo posėdžio metu, jog yra trijų įmonių direktorius (1 t., b. l. 168-169, 2 t., b. l. 26), turi du mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą (2 t., b. l. 26), teistas už kurstymą klastoti dokumentus, skirta bauda (2021 m. balandžio 2 d. nuosprendis), nuosprendis neįvykdytas, teistumas nėra išnykęs (1 t., b. l. 159, kaltinamojo žodžiais, bauda pilnai nesumokėta (2 t., b. l. 26)), paskutinį kartą teistas už vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 158-162), buvo skirta arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas, bausmė atlikta 2023 m. vasario 6 d. (1 t., b. l. 127-131, 160-161), konfiskuotino turto vertę nėra iki galo atlyginęs (2 t., b. l. 26). Kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, būdamas atsakingas už juridinio asmens organizavimą pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (1 t., b. l. 163-167), byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra, priklausomybės ligų centre nesigydė.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atkreipti dėmesį į tai, kad areštas jį sužlugdytų, turi mažamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, yra trijų įmonių vadovas. Nedirbdamas, negalės darbuotojams mokėti atlyginimų (2 t., b. l. 30). Prokurorė prašė skirti arešto bausmę ir neatidėti arešto bausmės vykdymo, nes kaltinamajam jau buvo taikytas arešto bausmės atidėjimas (2 t., b. l. 30).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. V. už padarytus nusikaltimus, skiriant arešto bausmes. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. V. skiriant švelnesnes bausmes. Byloje esantys duomenys rodo, kad M. V. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė.

Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. V. skiriama 75 parų arešto bausmė.

Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, skiriama 30 parų arešto bausmė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymas sudaro nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022). Esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apimti ir ir M. V. paskirti subendrintą bausmę – 75 parų arešto bausmę.

Kadangi M. V. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 parų arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. V. į skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. 18.20 val. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 13.13 val. (viena diena) (1 t., b. l. 171-174; 195-196), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. V. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam M. V. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis blaivumą, tokiu būdu pažeisdamas KET 17 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį jis vis dėlto pripažino vartojęs tą pačią dieną, prieš sėsdamas už vairo. Be to, vairavo darbo dieną, intensyvaus eismo gatvėse, Vilniaus m., pagal liudytojų parodymus, pavojingai manevravo ir tik dėl atsitiktinumo nesukėlė eismo įvykio. Teismas įvertina ir tai, kad šiuo atveju buvo padarytas nesunkių kategorijai priskiriamas nusikaltinas. Be to, M. V. neblaivus vairavo net ir būdamas jau baustas už analogišką nusikalstamą veiką, kai jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, M. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad M. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi M. V. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Pažymėtina ir tai, jog automobilis, kurį vairavo M. V. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „Mogo LT“ (1 t., b. l. 45). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas M. V. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, jog M. V. vairavo automobilį esant neblaivumo požymių, kuriuos nustatė jį sulaikę pareigūnai, blaivumą atsisakė tikrintis, alkoholį jis pripažino vartojęs tą pačią dieną, važiavo Vilniaus mieste, ypač judrioje gatvėje, darbo dienos pabaigoje, pavojingai manevravo, vos nesukėlė eismo įvykio. Taip pat pažymėtina, jog M. V. jau nebe pirmą kartą baudžiamas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam.

Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą.

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Audi A4 Avant 2.0 TDI DPF multitronic Attraction“, M1-AC kategorijos, 2009 m., vidutinė kaina (2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis) su PVM – 6 550 Eur. Taigi ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkančia pinigų suma.

Taigi, teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaltinamajam M. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 187-189, 190-192) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apimti ir M. V. paskirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, M. V. į skirtiną bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. 18.20 val. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 13.13 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. V. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš M. V. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 550 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų).

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, kuris saugomas voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

1) Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini)); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, tel. (duomenys neskelbtini))).

2) Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

3) Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).

Išaiškinti M. V., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: bylos numeris, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.