Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) UAB „T“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2024 m. liepos 11 d. apie 21.53 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,57 prom. alkoholio koncentracija,

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. K. apklaustas parodė, kad 2024 m. liepos 11 d. apie 08.00 val. atvyko į darbą UAB „T“, kur dirba (duomenys neskelbtini). Jis pasiėmė darbinį automobilį „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Ten jis turėjo atlikti kuro sistemos diagnostiką. Baigęs darbą, jis sėdo į darbinį automobilį ir išvažiavo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas iš (duomenys neskelbtini), jis užsuko į parduotuvę „Lidl“, esančią Kaune, ir joje nusipirko 0,3 l talpos butelį degtinės. Vėliau jis sustojo pavalgyti kavinėje prie Kauno. Ten jis ir išgėrė parduotuvėje nusipirktą degtinę. Kodėl taip padarė, jis negali pasakyti. Jis jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė, kad gali tęsti kelionę. Jis sėdo į tarnybinį automobilį ir išvažiavo link Vilniaus. Jis nemano, kad automobilį manevravo pavojingai. Važiuojant Vilniuje, Oslo g., vakare, tikslaus laiko nepamena, jis pamatė policijos švyturėlius. Išgirdęs garsinius signalus, jis sustojo dešinėje kelio pusėje. Pareigūnai paprašė vairuotojo pažymėjimo, automobilio dokumentų ir patikrino jo blaivumą. Jis prisimena, kad pirmą kartą pripūtė 1,5 prom., o antrą kartą - šiek tiek daugiau, tikslaus skaičiaus nepamena. Pareigūnai išvežė automobilį į saugojimo aikštelę ir davė šaukimą atvykti į komisariatą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Jis sutiktų, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu ir pageidautų, kad pagal galimybes jam būtų paskirta bauda.

Policijos pareigūno M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 11 d. apie 21.23 val., dirbant su kolege I. Z., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojų gavo pranešimą, jog nuo Elektrėnų link Vilniaus 283 km važiuoja automobilis „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, nes pavojingai manevruoja. Apie 21.31 val. važiuojant Vakariniu aplinkkeliu, Vilniaus m., buvo pastebėtas važiojantis minėtas automobilis, kuris švyturėlių pagalba buvo sustabdytas patikrinimui. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas - A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo neblaivus. Alkotesterio tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore pirmu pūtimu buvo 2,57 prom., o antru putimu - 2,61 prom. A. K. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 2-3 val. Jis pripažino, kad vairavo neblaivus ir gailėjosi, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Dėl vairavimo esant neblaiviam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę, o A. K. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) PK.

Iš turimų duomenų matyti, kad 2024 m. liepos 11 d. 21.36.54 val. jam alkotesteriu nustatytas 2,57 prom. girtumas, o 21.59.28 val. - 2,61 prom. girtumas. Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB0364 patikros sertifikato Nr. 2069859.

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas“, o jo valdytojas yra UAB „T“.

2024 m. liepos 12 d. išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) UAB „T“ vadovui M. V..

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertė 2024 m. liepos mėn. su PVM – 16 000 Eur.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Paskelbus A. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė sumažinti konfiskuotino turto vertę, sumažinti specialiosios teisės sustabdymo laiką ir leisti sumokėti konfiskuotino turto vertę per 3 metus, kadangi šiuo metu neteks darbo, turi ligų, kurioms reikia vaistų, prižiūri senyvo amžiaus, invalidumą ir spec. poreikius turinčią savo mamą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. K. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – neteistas, per paskutinių vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas 1 kartą už KET pažeidimą, dirbantis. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2024 m. liepos 15 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Bylos duomenimis, „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui - UAB „Swedbank lizingas“, o šio automobilio valdytojas yra UAB „T“, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis, kaina Lietuvoje su PVM yra 16 000 Eur, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad minimali riba, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė buvo ženkliai viršyta, t. y. kaltinamajam nustatytas sunkus, net 2,57 promilių neblaivumas, yra tikslinga iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuoti viso konfiskuotino automobilio vertę, t. y. 16 000 Eur.

BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti dalimis tam tikram laikotarpiui iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-379-658/2020, 1A-102-919/2020, 1A-776-478/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021).

Atsižvelgiant į šį teismų praktikos išaiškinimą, teismas sprendžia, jog nėra galimybės išdėstyti iš kaltinamojo A. K. išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos (16 000 Eur) mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį kaltinamasis privalėtų sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras 2024 m. liepos 12 d. nutarimu apribojo A. K. teises pinigus, esančius banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur sumai nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2025 m. sausio 12 d. Kadangi pinigai konfiskuojami, ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2024 m. liepos 12 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliekamas galioti iki šio teismo baudžiamuoju įsakymu paskirto turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikinamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: BPC garso įrašą ir policijos pareigūnų bodycam vaizdo įrašus, palikti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. išieškoti transporto priemonės „Ford“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 16 000 Eur (šešiolikos tūkstančių eurų) sumą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. liepos 12 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. pinigus, esančius banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 16 000 Eur (šešiolikos tūkstančių eurų) sumai, palikti galioti iki šio teismo baudžiamuoju įsakymu paskirto turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti kompetentingai institucijai – VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, BPC garso įrašą ir policijos pareigūnų bodycam vaizdo įrašus, palikti bylos medžiagoje.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.