Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo pagal ieškovės D. N. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui P. N., išvadą byloje teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neprieštarauja nepilnametės L. N. interesams. Pažymėjo, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, todėl šiuo atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

8. Išnagrinėjęs civilinę bylą teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės L. N., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. Civilinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta tarp D. N. ir P. N. sudaryta taikos sutartis dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai, kurios 1 punktu šalys sutarė, jog atsakovas P. N. teiks išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 210,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad nepilnametės L. N. dantų anomalijos gydymo išlaidas, šalys padengs pusiau po to, kai bus pateikti preliminarūs gydymo išlaidas patvirtinantys dokumentai iš gydymo įstaigų. Byloje atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad vykdant tarp šalių sudarytos taikos sutarties 2 punktą, pastarasis pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 310,00 Eur, (duomenys neskelbtini) ieškovei pervedė 800,00 Eur, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 800,00 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnio nuostatą, numatančią, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat į tai, kad bylos šalys (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte aptarė nepilnametės išlaikymui teikiamas išmokas indeksuoti, bei įvertinus, kad Vyriausybės 2022 metais patvirtintas Vartotojų kainų indeksas periodinių išmokų indeksavimui yra 121,7, konstatuotina, kad atsakovas nepilnametės dukters L. N. išlaikymui nuo 2023 m. sausio 1 d. turėjo teikti 256,00 Eur dydžio išlaikymą.

9. Ieškovė D. N. ieškinio reikalavimu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, prašydama iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą padidinti iki 500,00 Eur, motyvuodama tuo, kad ženkliai išaugo vaiko poreikiai. Atsakovas sutinka dukrai teikti 230,00 Eur dydžio išlaikymą.

10. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

11. Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tokiu būdu, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

12. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

13. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nagrinėjamojoje civilinėje byloje teismas nustatinėja ir vertina, kaip nuo Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmimo, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir civilinės bylos šalys pačios sutarė dėl nepilnametei L. N. reikalingo išlaikymo dydžio, iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

14. Panevėžio apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) metais ieškovės su darbo santykiais susijusios pajamos siekė apie 700,00 Eur, jai buvo mokama 50,00 Eur dydžio vaiko išmoka. Bylos duomenimis ieškovė turėjo nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pastatą – sodo pastatą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), jos vardu registruotų transporto priemonių nebuvo. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai ieškovės iš darbo santykių gaunamos pajamos sudaro apie 1 400,00 Eur, mokama 85,00 Eur vaiko išmoka, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis pastato – sodo pastato su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu taip pat registruota viena transporto priemonė (duomenys neskelbtini) kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi jokių skolinių įsipareigojimų, sveikatos problemų, kitų išlaikytinių.

15. Atsakovas P. N. (duomenys neskelbtini) metais taip pat dirbo, jo gaunamas darbo užmokestis siekė 725,00 Eur. Atsakovo vardu buvo registruoto nekilnojamojo turto – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas pastatas – gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini). Šiam turtui įsigyti atsakovas buvo paėmęs du kreditus. Atsakovo vardu buvo registruota viena transporto priemonė – Volkswagen Passat, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis turėjo sveikatos problemų, dar vieną nepilnametį vaiką. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai atsakovo darbo užmokestis siekia apie 1 000,00 Eur. Jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Volkswagen Passat, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pasak atsakovo, kreditus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo jis grąžino, kadangi juos padengti jam padėjo sutuoktinės mama, tačiau iš darbdavio jis yra pasiėmęs kreditą būsto gerinimui, kas mėnesį moka po 208,00 Eur. Sveikatos problemos šiuo metu yra pagerėję, jis gali dirbti, turi dar vieną nepilnametį vaiką.

16. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktika, ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015 ir kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

17. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad abiejų bylos šalių finansinė padėtis iš esmės pagerėjo. Ieškovės darbo užmokestis išaugo praktiškai du kartus, ji įgijo transporto priemonę, tokiu būdu, jos gaunamas darbo užmokestis ir turimas nekilnojamasis turtas vertintinas kaip pakankamas būtiniesiems poreikiams patenkinti bei išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovo finansinė padėtis, teismo vertinimu, taip pat šiek tiek pagerėjo, tačiau lyginant su ieškovės gaunamu darbo užmokesčiu, ne taip ženkliai. Pastarojo darbo užmokestis pakilo 200,00 – 250,00 Eur, jis nebeturi reikšmingų skolinių įsipareigojimų, didelių sveikatos problemų, tačiau turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio poreikius taip pat privalo užtikrinti. Vertindamas byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė / finansinė padėtis iš esmės yra geresnė nei atsakovo, todėl ji turi galimybę dukrai teikti didesnį išlaikymą, nei gali teikti atsakovas. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) metais pasirašydama taikos sutartį, kurią teismas patvirtino (duomenys neskelbtini) nutartimi, ji sutikto nepilnametei dukrai teikti didesniąją dalį pastarajai reikalingo materialinio išlaikymo, tokį išlaikymą vaikui ji teikė daugiau nei trejus metus ir teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė esminių aplinkybių, kurioms esant ieškovė nebeturėtų galimybės didesniąja dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo išlaidų. Minėta, jog jos darbo užmokestis siekia 1 400,00 Eur, ji turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, neturi skolinių įsipareigojimų, sveikatos problemų, kitų išlaikytinių. Tuo tarpu, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis – 1 000,00 Eur, jis taip pat turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę, tačiau turi skolinį įsipareigojimą ir dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam turi būti teikiamas toks pat ar panašaus dydžio išlaikymas, koks turi būti teikiamas ir nepilnametei L. N.

18. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

19. Byloje ieškovė D. N. pareiškusi reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų esminiai pakito nepilnamečio vaiko poreikiai, o priteistas išlaikymas nepadengia net minimaliausių nepilnametės L. N. išlaidų. Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo dienai nepilnametei L. N. buvo beveik 14 metų, šios civilinės bylos nagrinėjimo dienai vaikui yra 17 metų. Teismui nekyla abejonių, kad vaikui augant, auga ir jo poreikiai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais nepilnametės poreikiai siekė 620,00 Eur sumą, šiuo metu – 1 000,00 Eur. Tokį ženklų vaiko poreikių padidėjimą ieškovė grindė išaugusiomis maisto ir energijos kainomis, infliacija, taip pat dukters sveikatos problemomis, nurodydama, kad dukrai diagnozuota dantų anomalija, aknė ir depresija. Ieškovė D. N. bylos nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad nepilnametės L. N. išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 1 000,00 Eur. Šias išlaidas sudaro: išlaidos maistui 340,00 Eur, higienos reikmenims 100,00 Eur, rūbams, avalynei 100,00 Eur, vaistams 200,00 Eur, mokyklinėms reikmėms 100,00 Eur, ugdymui 100,00 Eur, būsto išlaikymui 100,00 Eur, telefono, interneto išlaidoms 30,00 Eur, veido priežiūrai 80,00 Eur, vitaminams 25,00 Eur, vaistams nuo skausmo 15,00 Eur, psichologo paslaugoms 100,00 Eur, antidepresantams, raminamiesiems vaistams 30,00 – 40,00 Eur, kasdienei dantų priežiūrai 53,00 Eur, laisvalaikio išlaidoms 50,00 Eur, sporto klubui 25 Eur, piešimo reikmenims 25,00 Eur, transporto išlaidoms 56,00 Eur. Taip pat ieškovė dukrai pirko pasą už 21,00 Eur, mokinio pažymėjimą už 7,00 Eur, padą kompiuteriui už 28,00 Eur, rašomąjį stalą už 124,00 Eur, kėdę už 105,00 Eur, grožio staliuką už 168,00 Eur, sutvarkė komodą už 100,00 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė vaiko poreikius yra gerokai padidinusi, jo manymu, ženkliai mažesnės išlaidos turėtų būti maistui, veido priežiūrai, vaistams, kasdienei dantų priežiūrai, taip pat išlaidos rūbams, būsto išlaikymui, mokymosi reikmėms, transportui, telefonui ir kitoms reikmėms. Pasak atsakovo, dukters dantų gydymo išlaidas jis dengia pusiau, taip kaip šalys sutarė taikos sutartyje, o jis nėra pajėgus dukrai teikti tokio dydžio išlaikymą, kurio prašo ieškovė, nes jis turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kurio poreikiai turi būti lygiaverčiai. Jis sutinka dukrai teikti po 230,00 Eur.

20. Spręsdamas dėl nepilnametei L. N. reikalingo išlaikymo dydžio bei nustatydamas jo dalis, tenkančias kiekvienam iš jos tėvų, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė suteikia nepilnamečiam vaikui gyvenamąjį būstą. L. N. gyvena su savo motina, yra tinkamai jos išlaikoma, atsakovas su dukra bendrauja epizodiškai, teikia jai išlaikymą, tačiau iš esmės būtent ieškovei tenka visa atsakomybė už nepilnametį vaiką bei jo kasdienių poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria abu tėvai, tačiau ieškovė padengia didesniąją dalį vaiko poreikių, t. y. tenkina vaiko išlaidas tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia. Nepaisant nurodyto, teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, taip pat teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija apie tai, kad ne visos ieškovės nurodomos išlaidos, reikalingos vaiko poreikių tenkinimui, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, kai kurios nurodomos išlaidos teismui kelia pagrįstų abejonių dėl vaiko poreikių dydžio. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi naujausia Kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-83-421/2023), nurodė, kad nustatant vaiko poreikius ieškovė neturi pareigos teikti detalių įrodymų, pagrindžiančių ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Su tokia ieškovės atstovo pozicija sutiktina. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė vaiko poreikių dydį, kuris yra gerokai didesnis, nei minimalioji mėnesinė alga, o tokių poreikių dydį ieškovė turėjo pareigą įrodyti, t. y. pagrįsti rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktai; 2023 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 40 punktas).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, kuris užtikrina būtinųjų vaiko poreikių patenkinimą. Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) yra 840,00 Eur neatskaičius mokesčių, ir apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu MMA yra apie 633,00 Eur (atskaičius mokesčius) ir ši suma yra laikoma minimalia, reikalinga būtiniausiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, taip pat į ieškovės nurodomą nepilnametės L. N. poreikių dydį, į tai, kad mergaitei yra septyniolika metų, bei įvertinęs, kad mergina neturi ypatingų pomėgių ir jai nėra reikalingos papildomos išlaidos tokių poreikių tenkinimui, turi sveikatos problemų, dėl kurių dalies (dantų anomalijos) apmokėjimo lygiomis dalimis pastarosios tėvai yra sutarę taikos sutarties 2 punkte, kuri buvo patvirtinta Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, teismas sprendžia, kad L. N. poreikiai kas mėnesį siekia 750,00 Eur sumą, t. y. padidėję neženkliai, lyginant su (duomenys neskelbtini) metais buvusiu poreikių dydžiu.

22. Teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ieškovė D. N. iš esmės turi galimybę dukrai teikti didesnį išlaikymą. Abu nepilnametės L. N. tėvai yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, galintys ir turintys pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio išlaikymui taip pat turi skirti tam tikrą dalį gaunamų pajamų. Bylos duomenimis atsakovas išlaikymą nepilnametei L. N. teikia, taip pat apmoka dalį jos gydymo išlaidų.

23. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai yra mokama vaiko išmoka, kurios dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 85,75 Eur, todėl šia suma yra mažinamas vaiko poreikių dydis iki 664,00Eur. Teismui konstatavus, kad vaiko poreikiai yra padidėję, taip pat tai, kad ieškovė yra pajėgi tenkinti nepilnametės dukters didesniąją poreikių dalį, teismas sprendžia, pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir iš atsakovo P. N. dukters išlaikymui priteisti po 275,00 Eur. Tokio dydžio išlaikymas, teismo vertinimu, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo principo. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, išlaikymą iš atsakovo priteisiant nuo ieškinio reikalavimo teisme pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. sausio 5 d. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismui iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš atsakovo priteisiamos 31,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas byloje taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad byloje patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės reikalavimą patekinus iš dalies (22 procentais), nurodytos išlaidos tarp civilinės bylos šalių paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės D. N. reikalavimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir priteisti iš atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) nuo ieškinio reikalavimo pateikimo teisme dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai skiriamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindu.

Priteisti iš atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 132,00 (vieną šimtą trisdešimt du eurus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 468,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.