Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. M. 2016 m. sausio 14 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gruodžio 30 d. (II t., b. l. 43-53), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2016 m. sausio 13 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2016 m. sausio 14 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, motyvuodamas tuo, kad jis tuo metu buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir laiku negalėjo pataisos namų parduotuvėje įsigyti kanceliarijos reikmenų.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis negalėjo laiku įsigyti kanceliarijos priemonių, kad galėtų laiku parengti skundą, nelaikytina nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, taigi ir svarbia termino praleidimo priežastimi, net ir turint omenyje, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, jis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo apskundimo metu buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Kanceliarijos priemonių neturėjimas netrukdo pareiškėjui aktyviais valiniais veiksmais siekti parengti ir išsiųsti apeliacinį skundą laiku, t. y. kreipiantis į laisvės atėmimo vietos administraciją ar kitos pagalbos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-80-261/2015).

Tačiau, kita vertus, atsižvelgus į tai, kad paskutinė termino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimui apskųsti diena buvo 2016 m. sausio 13 d., o apeliacinį skundą teismui pareiškėjas padavė 2016 m. sausio 14 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą tik vieną dieną, konstatuotina, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas nežymiai, todėl jis pareiškėjui turi būti atnaujintas.

Atnaujinusi terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėjų kolegija taip pat turi išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. ABTĮ 130 straipsnis įtvirtina reikalavimus, keliamus apeliaciniam skundui. Įvertinusi minėtame straipsnyje keliamus reikalavimus ir pareiškėjo paduotą apeliacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, jog jis juos iš esmės atitinka. Pridurtina, jog apeliaciniai skundai dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl iš esmės nėra kliūčių nagrinėti pareiškėjo apeliacinį skundą ir jis turi būti priimtas (ABTĮ 40 str. 1 d. 11 p., ABTĮ 133 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą yra tenkintinas, o apeliacinis skundas priimtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo G. M. prašymą tenkinti ir atnaujinti jam apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo padavimo terminą.

Pareiškėjo apeliacinį skundą priimti nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.