Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1440-262/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
2A-1440-262/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28107-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto
Atsakovas
A. R.
Ieškovas
BUAB „AV Capital“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2A-1440-262/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28107-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „AV Capital“ ieškinį atsakovui A. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo pripažinti ieškovo BUAB „AV Capital“ ir atsakovo A. R. 2012-09-06 sudarytą transporto priemonės Audi Q5, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisti iš atsakovo 28430 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-01-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-864-603/2013 ieškovui UAB „AV Capital“ iškelta bankroto byla. Šios įmonės bankroto administratorius 2013-03-07 galutinai gavęs visus įmonės dokumentus, patikrino visas per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo dienos įmonės sudarytas sutartis ir nustatė, kad 2012-09-06 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas už 50000 Lt pardavė atsakovui transporto priemonę Audi Q5, valstybinis (duomenys neskelbtini) Nurodo, jog yra akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu, t.y. 2012-09-06, ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams, kurie 2012-12-31 balanso duomenimis sudarė 2035487 Lt. Be to, sandorio sudarymo metu vidutinė tokio automobilio kaina pagal VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje esančią informaciją, kuri naudojama oficialiai nustatant transporto priemonių kainas Lietuvoje, buvo 78430 Lt, tačiau ieškovas pardavė jį už 50000 Lt. UAB „AV Capital“ 2012-08-24 sudarytame inventorizacijos apraše šio automobilio kaina nurodyta 78600 Lt. Taigi mano, kad ginčo transporto priemonės rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo gerokai didesnę už tą, už kurią ji parduota atsakovui. Sandoris neabejotinai pažeidžia ieškovo kreditorių interesus, nes jis itin smarkiai sumažino turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas bei turėjo įtakos, kad ieškovas negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Nurodo, jog yra akivaizdu, kad ieškovas tokio sandorio sudaryti neprivalėjo. Teigia, kad ieškovas buvo nesąžiningas, nes jam sandoris akivaizdžiai buvo nenaudingas, o besiverčiantis transporto priemonių prekyba ieškovas privalėjo suprasti ir suprato, kad sąmoningai pažeidžia kreditorių interesus, prisideda prie to, kad įmonė negali su jais atsiskaityti ir tampa nemoki. Atsakovas privalėjo suprasti ir suprato, kad įsigydamas transporto priemonę už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą, pažeidžia ieškovo kreditorių interesus ir itin apsunkina jo padėtį bei prisideda prie to, kad ieškovas negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Dėl to, kad sandoris akivaizdžiai nenaudingas, ieškovo ir atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas. Nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka skolininko nepagrįstai perleistas turtas turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Prašo teismo priteisti iš atsakovo perleistos transporto priemonės rinkos vertės ir už ją gautos sumos skirtumą – 28430 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Nurodo, kad faktiškai automobilis buvo pirktas 2012-09-11, kada buvo sumokėti pinigai. Teigia, kad jis užsiima automobilių prikimo – pardavimo verslu, todėl nebūtų pirkęs automobilio už ieškovo nurodytą kainą, nes automobilis buvo nuomojamas, su juo buvo pravažiuota 200000 km. Tuo pačiu mano, kad negalėjo daryti įtakos ieškovo finansinei būklei ir jo kreditoriams. Sutartis buvo pasirašyta su ieškovo įgaliotu atstovu, nėra nustatyta, kad jis neturėjo įgaliojimo ar atliko įgaliojimus viršijusius veiksmus. Teigia, kad ieškovas nenurodo automobilio būklės, kiek juo yra nuvažiuota, kas yra pagrindinė sąlyga nustatant automobilio vertę. Automobilį susirado pagal ieškovo skelbimą Autogide, jo kaina buvo nurodyta 65000 Lt, o jis nusipirko automobilį už jam priimtiną kainą. Sutartį ieškovas buvo paruošęs iš anksto. Mano, kad ieškovas automobilį buvo paruošęs parduoti kitam, potencialiam pirkėjui, nes kaina taisyta ranka, tačiau pardavimui nepavykus, patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį. Atsakovui pasiūlius už automobilį 50000 Lt, ieškovas su pasiūlymu sutiko ir pardavė atsakovui automobilį už atsakovo pasiūlytą kainą. Faktinę automobilio pirkimo dieną dalyvaujant ieškovo atstovui ir atsakovui automobilis buvo įregistruotas Klaipėdos Regitros padalinyje. Automobilis pirmą kartą registruotas 2009 m. balandžio mėn., pirktas 2012 m. rugsėjo mėn., rida buvo 185000 km., tačiau 3,5 metų senumo automobilio tokiu varikliu vidutinė ridą yra 63000 km. Ginčo automobilio rida maždaug 3 kartus viršija nustatytą vidutinę, todėl mano, jog yra normalu, kad jo kaina yra žemesnė už vidutinę rinkos kainą. Tuo pačiu nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakyme Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 apibrėžtą specialią vidutinės rinkos kainos nustatymo formulę apskaičiuota vidutinė automobilio rinkos kaina turėtų būti 65675 Lt, t.y. 12755 Lt mažesnė, nei ieškovo pateikta vidutinė rinkos kaina. Kadangi atsakovas nurodo besiverčiantis naudotų automobilių pirkimu – pardavimu, turi gerą supratimą apie automobilius. Pirkdamas automobilį iš ieškovo, jį apžiūrėjo, jokiai patikrai į servisą nevežė. Pamatė, kad įlenktas galinis bagažinės dangtis, subraižytas galinis bamperis, įbrėžtas ir įlenktas priekinis vairuotojo pusės sparnas, prietaisų skydelyje degė kietųjų dalelių filtro indikacinė lemputė, automobilis buvo be originalių lengvo lydinio ratlankių, salonas buvo stipriai nudėvėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ieškovo UAB „AV Capital“ ir atsakovo A. R. 2012 m. rugsėjo 6 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 50 000 Lt pardavė atsakovui transporto priemonę – automobilį Audi Q5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ieškovui priteista 28 430 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo valstybei priteista 877,22 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad jokių duomenų apie tai, kad buvo mėginta šį automobilį pardavinėti viešai skelbiant apie jį pardavimo skelbimuose ir to padaryti nepavykus buvo mažinama jo kaina, byloje nėra. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos VšĮ „Emprekis“ interneto tinklapyje skelbiamos vidutinės tokio automobilio kainos (b.l. 21), ji sandorio sudarymo dieną buvo 78430 Lt. Šios įstaigos interneto tinklapyje http://www.emprekis.lt/disclaimer.php nurodoma, kad vartotojas turi suprasti, kad vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra tik orientacinė, turint omenyje, kad transporto priemonė yra normalios techninės būklės, neapgadinta transporto įvykiuose ir yra vidutiniškai nusidėvėjusi. Tuo pačiu byloje nėra duomenų, kad ginčo automobilis laikotarpyje nuo 2012-08-24 iki 2012-09-06 buvo patekęs į autoįvykį ar kitaip būtų galėjusi sumažėti jo vertė. Jokių duomenų apie atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje duotuose paaiškinimuose sandorio sudarymo metu buvusius automobilio defektus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad automobilio pardavimas žymiai mažesne, nei inventorine bei rinkos kaina, visiškai patvirtina aplinkybę, kad ginčo sandoris akivaizdžiai pažeidė įmonės tikslus. Tokią praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir kasacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad privataus juridinio asmens turto pardavimas už gerokai mažesnę, nei rinkos, kainą mažina jo pelną, tai prieštarauja privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno ir vertintinas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas CK 6.66 str. prasme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdamas CPK 185 str. Atsakovas nėra teisininkas, bylos nagrinėjimo metu teisininko pagalba nesinaudojo, todėl jam buvo sunku atsikirsti į ieškovo reikalavimus, pateikti visus reikiamus įrodymus. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, todėl byla buvo išnagrinėta šališkai. Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų teismo išvadą, jog ginčo automobilis buvo parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos vertė. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis ieškovo pateiktais įrodymais, nes jie nėra oficialūs ir nepatvirtina, kad būtent tokia buvo reali automobilio kaina. Atsakovo prašymu buvo atlikta ekspertizė bei kiti kartu apeliaciniu skundu pateikiami duomenys patvirtina ginčo automobilio, kurio rida buvo gan didelė, sandorio sudarymo metu rinkos vertė su mokėtinais mokesčiais buvo 52 835 Lt, t.y. nedaug skyrėsi nuo šalių sutartyje nurodytos rinkos vertės. Atsakovas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pateikia, kartu su apeliaciniu skundu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas buvo nesąžiningas. Atsakovas pagal skelbimą rado automobilį, 50 000 Lt kaina jam tiko, didesnės kainos jis nebūtų mokėjęs, nes automobilis buvo daug nuvažiavęs, su akivaizdžiais defektais.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad teismas neturėtų priimti naujų įrodymų, nes juos atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, jog automobilis buvo parduotas už gerokai mažesnę nei tuo metu buvusi rinkos kaina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Atsakovas kartu su ieškiniu pateikia papildomus įrodymus, taip pat kaip vieną iš esminių apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. pranešime atsakovą informavo apie jo turimas teises, įskaitant ir teisę pateikti jo poziciją pagrindžiančius įrodymus (b.l. 38). Pateikti įrodymus taip pat buvo pasiūlyta ir 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje (b.l. 59-60). Šioje nutartyje taip pat buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Taigi, šalims buvo tinkamai išaiškintos jų procesinės teisės, todėl, atsakovas jomis nepasinaudojęs, turi prisiimti ir atitinkamus to padarinius. Teismas nenustatė aplinkybių, kodėl atsakovo pateikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesivadovauja kartu su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais (CPK 314 str.).

Atsakovas teigia, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kitas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, šalių parodymus, todėl padarė teisingas išvadas dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių, šalių sąžiningumo, automobilio kainos, taip pat tinkamai pritaikė CK normas, reglamentuojančias actio pauliana, restitucijos taikymą ir kt. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamo sprendimo argumentais ir jų nebekartoja.

Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

Taigi, šiuo atveju reikia vertinti ar pirmosios instancijos teismui pakako įrodymų, konstatuoti, jog automobilis buvo parduotas nenaudingai ieškovui ir jo kreditoriams. Iš įrodymų, pateiktų pirmosios instancijos apeliacinės instancijos teismui matyti, kad šiuo atveju ieškovas įrodė savo teiginius, apie automobilio kainas, kitas ginčijamos sutarties aplinkybes- datą, šalių sąžiningumą ir kt., o atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog minėtas aplinkybes paneigtų. T.y., ieškovas pagrįsdamas automobilio kainą ir ieškinio sumą rėmėsi dviem šaltiniais- įmonės inventorizacijos aprašu bei VšĮ „Emprekis“ pažyma apie automobilio vertę ginčijamo sandorio metu. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, iš kurių matytųsi mažesnės tokio modelio automobilio kainos. (CPK 178 str.). Atsakovas taip pat neįrodė savo teiginių, jog ginčo automobilis buvo su akivaizdžiais defektais. Pažymėtina, kad naujų automobilių Audi Q5 kaina prasideda nuo 112 000 Lt, todėl net ir dėvėti automobiliai išlaiko didelę vertę. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu patikrinus pagrindinius lietuviškus skelbimų portalus (www.skelbiu.lt, www.auto.plius.lt, www.autogidas.lt), nustatyta, kad net ir šiuo metu 2009 m. gamybos automobiliai Audi Q5, beveik visais atvejais (priklausomai nuo komplektacijos), kainuoja gerokai daugiau nei 50 000 Lt, nors nuo ginčijamo sandorio praėjo beveik du metai, o naudotų automobilių vertė kiekvienais metais krenta. Taigi, ir ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovas ieškinyje nurodė realią automobilio kainą. Atsakovas, pats, versdamasis naudotų automobilių pardavimo verslu, įsigydamas 2012 m. rugsėjo mėn. įsigydamas 2009 m. gamybos automobilį Audi Q5, turėjo suprasti, kad jo vertė tuo metu negalėjo būti 50 000 Lt ir todėl toks sandoris pardavėjui buvo akivaizdžiai nenaudingas. Dėl šios priežasties laikytina, jog ir pats atsakovas elgėsi nesąžiningai.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinys buvo tenkintas pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėAntanas Rudzinskas