Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kiemsargiu-valytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus:

Motyvuojamoji dalis

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio įlenktas variklio dangtis. Po apžiūros transporto priemonė grąžinta savininkui (1 t., b. 1. 21-22).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bausmės

BK 40 straipsnyje numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenį, kuris padarė neatsargų nusikaltimą, jeigu jis tokią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ir pašalins padaryta žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įstatymas numato, kad asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tik kai nustatoma ir pripažįstama įvykdytomis visų minėtų sąlygų visuma. Net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis V. Š. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. dirba UAB (duomenys neskelbtini) kiemsargio-valytojo pareigose, darbe charakterizuojamas teigiamai (b.l. 36), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, turi tris vaikus (du iš jų pilnamečiai, vienas – mažametis (b.l. 39)).

Kita vertus, V. Š. nusikalstamą veiką padarė itin rizikingai, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir sukdamas į kairę, nesustojo bei nepraleido jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios E. S.. Pažymėtina, jog kaltinamasis V. Š. KET pažeidimą, nulėmusį kito žmogaus žūtį, padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (2015-06-30 vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį (1 t., b.l. 169)), be to, anksčiau taip pat ne kartą buvo baustas už KET pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, jog V. Š. lengvabūdiškai žiūrėjo į jam KET keliamus reikalavimus, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad jis nepatyręs bausmės ateityje laikysis įstatymų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jo veiksmai realiai sukėlė sunkiausio pobūdžio bei neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį. Šios aplinkybės ir faktai, realus pasikėsinimas į vieną iš didžiausių vertybių – asmens gyvybę – teismo įsitikinimu, šalina bet kokias, net ir formalias galimybes asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės, nes tokiu būdu kaltininkui išvengiant bausmės pasekmių, pareigos atsakyti prieš įstatymus ir visuomenę, neabejotinai būtų pažeisti ne tik teisingumo principas, bet ir teisinės valstybės bei visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Neteisingas ir formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencinių tikslų, kuriais siekiama atgrasyti ne tik nusikalstamą veiką padariusį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti, kad šie asmenys vykdytų įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Galimybės suteikimas asmeniui būti atleistam nuo atsakomybės už šiurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus, sukeltas itin sunkias ir neatstatomas pasekmes skatintų visuomenės teisinį nihilizmą, nepasitikėjimą teisėsauga, lygybės prieš įstatymą principu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo V. Š. gynėjo prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra netenkintinas.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam V. Š. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Kaltinamasis V. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, jo neteisėtų veiksmų pasekoje žuvo žmogus. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 8 metų. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas itin sunkias ir skaudžias pasekmes, nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimą ir gailestį), kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmą kartą (1 t., b. l. 166), tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (1 t., b. l. 167-170), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b.l. 171); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b.l. 172); į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (1 t., b.l. 170), yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį sūnų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajam V. Š. BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žemesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam V. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. Š. yra teisiamas pirmą kartą, kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaiką, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam V. Š. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajam V. Š. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gan rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. V. Š. nevykdė KET reikalavimų, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir sukdamas į kairę, nesustojo bei nepraleido jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios. Pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus KET pažeidimas. Be to, kaltinamasis V. Š. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą. Kaltinamojo gynėjas teismo posėdyje nurodė, kad netekęs teisės vairuoti, kaltinamasis V. Š. negalės tęsti darbo, tačiau remiantis Aukščiausiojo Teismo praktika, vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam V. Š. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji K. S. ir G. S. pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašo priteisti kiekvienam iš jų po 60 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 87-90, 114-117). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis G. S. nurodo, kad E. S. yra jo mama. Tarp mamos ir jo buvo susiformavęs tvirtas ir glaudus ryšys, jis nebegali jos aplankyti, buvo paveikta G. S. vidinė būsena, jis neturi noro palaikyti socialinius ryšius. Kitas nukentėjusysis – K. S. – civiliniame ieškinyje pažymėjo, jog neteko brangiausio ir artimiausio žmogaus – žmonos. Žmona tvarkė visus buitinius klausimus, K. S. tebejaučia begalinę tuštumą, vienatvę.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Pažymėtina, jog kaltinamasis V. Š. kelių eismo įvykį sukėlė darbo metu vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris baudžiamosios bylos duomenimis buvo apdraustas bendrosios civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ rašytinio paaiškinimo (1 t., b.l. 67-69) matyti, jog ši įmonė su civiliniu atsakovu UAB (duomenys neskelbtini) 2015-07-01 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2015-12-15 buvo apdrausta transporto priemonės „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Vadovaujantis šia sutartimi bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ), civilinis atsakovas 2015-12-04 eismo įvykyje žuvusios E. S. artimiesiems K. S., G. S. ir K. S. išmokėjo viso 5000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, jog TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje draudiko atsakomybė neturtinei žalai atlyginti, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus, yra ribojama 5000 eurų suma, ADB „Gjensidige“ išmokėjus maksimalią draudimo išmoką, iš draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylantys ADB „Gjensidige“ įsipareigojimai buvo įvykdyti visiškai. G. S. be jam priklausančios 1666,67 eurų išmokos neturtinei žalai atlyginti taip pat buvo išmokėta 496,00 eurų išmoka E. S. laidojimo išlaidoms atlyginti (1 t., b.l. 73). K. S. ir K. S. kiekvienam išmokėta po 1666,67 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 74).

ADB „Gjensidige" taip pat paaiškino, kad su UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-15 buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo 2014-12-15 iki 2015-12-14 buvo apdrausta civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos, padarytos draudėjui eksploatuojant vieną iš apdraustų transporto priemonių, įskaitant ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias transporto priemones. Šioje draudimo sutartyje buvo numatyta 5000 eurų besąlyginė išskaita (suma, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką) bei susitarta, kad kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmoka mažinama suma, skirta atlyginti neturtinei žalai pagal TPVCAPDĮ, t.y. 5000 eurų suma. Atitinkamai, įvertinus minėtos draudimo sutarties nuostatas, taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos, padarytos eismo įvykių metu, ADB „Gjensidige" 2016-05-26 priėmė sprendimą civilinių ieškovų G. ir K. S. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažinti draudžiamaisiais įvykiais ir, nustačius, kad bendra nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala, viršijanti TPVCPDĮ 11 str. numatytą sumą, gali siekti 25 000 eurų, atskaičius 5000 eurų besąlyginę išskaitą, išmokėti 20 000 eurų (po 10 000 eurų kiekvienam nukentėjusiajam) dydžio draudimo išmoką.

Kaip nurodyta ADB „Gjensidige“ raštuose, adresuotuose nukentėjusiesiems G. S. ir K. S., UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turi pareigą kiekvienam iš jų išmokėti po 2500 eurų dydžio proporcinę besąlyginės išskaitos dalį (b.l. 75). Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog minėtos proporcinės besąlyginės išskaitos dalys būtų išmokėtos nukentėjusiesiems arba būtų susitarta su jais dėl jų išmokėjimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. S. nurodė, kad patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tos kančios, mamos mirties niekas neatlygins, jokie pinigai to nepakeis. Jie visada šventes švęsdavo kartu, dabar šias šventes sutinka kapinėse, jos nebėra ir mamos jau nebeprikelsi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo nuo 4344,30 iki 43443 eurų (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudūs būtų, sureikšminimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

Neginčytina, kad nukentėjusiuosius ir žuvusiąją E. S. sieję ryšiai buvo artimi, jie gerai sugyveno, teismui nekyla jokių abejonių, kad E. S. žuvus, nukentėjusieji tikrai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą, šiuo metu jaučia tuštumą, t. y. nukentėjusieji vienodai sunkiai išgyvena žuvusiosios netektį. Nusikaltimas sukėlė sunkius padarinius (nukentėjusiesiems artimam žmogui atimta gyvybė), kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad, nors kaltinamasis V. Š. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl padarytos nusikalstamos veikos žuvo žmogus, tačiau kaltinamasis vairavo blaivus, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, skaudžios pasekmės kilo dėl neatsargumo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai mažesnis nei tyčinių veikų atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006).

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir kaltinamojo V. Š. turtinę padėtį (dirba, tačiau gauna mažas pajamas (b.l. 44), išlaiko vaikus). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog V. Š. sąmoningai nesiekė nukentėjusiesiems sukelti dvasinių, moralinių išgyvenimų, nei vienas iš nukentėjusiųjų nebuvo žuvusiosios išlaikomas, bylos medžiagoje duomenų, kad būtų ilgesniam laikui ir reikšmingai sutrikusi nukentėjusiųjų sveikata, nėra.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų pareikštuose civiliniuose ieškiniuose nurodyti nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžiai nėra proporcingi jų patirtai neturtinei žalai, neatitinka teismų praktikoje suformuotų vidurkių. Kaip minėta, ADB „Gjensidige“ įsipareigojo nukentėjusiesiems G. ir K. S. kiekvienam išmokėti po 1666,67 eurų neturtinei žalai atlyginti, be to ADB „Gjensidige" 2016-05-26 priėmė sprendimą civilinių ieškovų G. ir K. S. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažinti draudžiamaisiais įvykiais ir, nustačius, kad bendra nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala, viršijanti TPVCPDĮ 11 straipsnyje numatytą sumą, gali siekti 25 000 eurų, atskaičius 5000 eurų besąlyginę išskaitą, išmokėti 20 000 eurų (po 10 000 eurų kiekvienam nukentėjusiajam) dydžio draudimo išmoką. Taigi, draudimo bendrovė įsipareigojo kiekvienam nukentėjusiajam išmokėti po 11 666,67 eurus neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjus abiems nukentėjusiesiems dar po 2500 eurų dydžio proporcinę besąlyginės išskaitos dalį, ir kiekvienam nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydžiui esant po 14 166,67 eurų bus užtikrinta nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyra, bus atitikti teisingumo ir protingumo kriterijai bei teismų praktika. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų jog UAB (duomenys neskelbtini) yra išmokėjusi nukentėjusiesiems G. ir K. S. jiems priklausančias proporcinės besąlyginės išskaitos dalis arba būtų susitarta su jais dėl jų išmokėjimo, todėl, teismo nuomone, šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pasisakytina dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalinio patenkinimo, nurodant, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) G. ir K. S. priteistina po 2500 eurų proporcinė besąlyginės išskaitos dalis, kurią išmokėjus laikytina, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems yra visiškai atlyginta.

Dėl nukentėjusiojo G. S. patirtų atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokato R. Jurkos pateiktų pinigų priėmimo kvito, teisinių paslaugų sutarties, sąskaitų už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymo (b.l. 59-64), nukentėjusysis G. S. advokatui sumokėjo 1750 eurų už atstovavimą ir procesinių dokumentų surašymą. Advokatas atstovavo nukentėjusiesiems viename teismo posėdyje, ruošė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, analizavo bylos medžiagą (b.l. 64). Pažymėtina, kad advokato pateiktuose dokumentuose nurodytas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-548/2015 ir kt.). Teismas negali nuspręsti išieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-523/2012, 2K-92/2014, 2K-548/2015). Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, abiejų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo surašyti tuo pačiu pagrindu, juose nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskiria, advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nukentėjusiųjų atstovo prašymas išieškoti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tenkintinas iš dalies – prašomos išieškoti sumos dydis mažinamas iki 1200 eurų.

2016-01-21 kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 175).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas, kuriame kompaktinis diskas su įvykio vietos nuotraukomis, Bendrojo pagalbos centro garso įrašu bei šviesoforų išklotinėmis laikomas kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. Š. galutinę bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti V. Š. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisti jo naudai 2500 (du tūkstančių penkių šimtų) eurų proporcinę besąlyginės išskaitos dalį, numatytą draudimo liudijime PZULT Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš UAB (duomenys neskelbtini) priteisti jo naudai 2500 (du tūkstančių penkių šimtų) eurų proporcinę besąlyginės išskaitos dalį, numatytą draudimo liudijime PZULT Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. Š. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų nukentėjusiojo G. S. naudai jo turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Voką, kuriame kompaktinis diskas su įvykio vietos nuotraukomis, Bendrojo pagalbos centro garso įrašu bei šviesoforų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.