Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-514-887/2024 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02553-2023-1 procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.2.10.; 3.1.7.1.3.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1.; 3.4.1.2. (S)

2024 m. gegužės 22 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. patikslintą ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „GelvoraSergel“, AB „Šaulių bankas“, UAB „Intrum Lietuva“, D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė M. K. patikslintu ieškiniu prašo (2023-12-12 DOK-50562): 1. Nutraukti M. K. ir J. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 130, dėl atsakovo kaltės; 2. Priteisti M. K.: 2.1. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą - 53,18 m2 bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruotą M. K. ir J. K. vardu, 6 060,00 Eur vertės; 2.2. kilnojamuosius daiktus: svetainės baldų komplektą 100,00 Eur vertės; dujinę viryklę 30,00 Eur vertės; spalvoto vaizdo televizorių 60,00 Eur vertės; skalbimo mašiną 30,00 Eur vertės; 3. Priteisti J. K. kilnojamuosius daiktus: lengvąjį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 150,00 Eur vertės, VĮ Regitra įregistruotą J. K. vardu; dvigulę lovą 250,00 Eur vertės; sekciją 30,00 Eur vertės; 4. Įpareigoti M. K. sumokėti J. K. 2 925,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5. Pripažinti J. K. 6 411,52 Eur kreditorinius įsipareigojimus pagal antstolių rūmų pateiktą informaciją jo asmeninėmis prievolėmis; 6. Nutraukus santuoką M. K. palikti santuokinę pavardę – K.

Ieškovė M. K. patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu J. K. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. 130. Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. K., kuris šiuo metu gyvena su jos tėvais N. ir R. P.. Ji dar turi nesantuokinę dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini)., kurios tėvas A. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Šalių santuoka pradėjo irti prieš du metus, dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas. Šeimoje pradėjo kilti nesutarimai dėl atsakovo netinkamo elgesio, nesirūpinimo šeima bei buitimi, fizinio smurto naudojimo, taip pat dėl jo nesaikingo alkoholio vartojimo. 2021 m. atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas už smurtavimą jos atžvilgiu, tačiau jam atsiprašius, jie susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau po šio įvykio atsakovas jokių išvadų nepadarė ir jo elgesys nepasikeitė. Jis ir toliau nesaikingai vartojo alkoholį, niekur nedirbo, nesirūpino šeimos buitimi, dėl ko šeimoje prasidėjo nesutarimai, konfliktai, ji dažnai su nepilnamečiais vaikais buvo priversta išeiti iš namų. Tuo metu ji augino mažametį sūnų, nedirbo, šeimos finansinė padėtis buvo sunki, neturėjo lėšų susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas, kaupėsi skolos. Dėl nuolatinės įtampos šeimoje, nesutarimų, barnių, jai pakriko sveikata, kartu su atsakovu pradėjo vartoti alkoholį. 2023 m. gegužės 23 d. buvo išduotas teismo leidimas paimti iš jos abu nepilnamečius vaikus: sūnų L. K. ir dukrą A. P.. Po vaikų paėmimo, ji nustojo vartoti alkoholį, supratusi neteisingą gyvenimo būdą, padarytas klaidas, gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, baigė psichosocialinės reabilitacijos (motyvacinės terapijos) programą, iki šiol lanko Pozityvios tėvystės kursus. Užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, visais įmanomais būdais stengėsi susirasti darbą. Pastaruoju metu alkoholio nebevartoja, nuo 2023 m. spalio 10 d. pradėjo dirbti vadybininke UAB „M.“. Laisvu nuo darbo laiku bendrauja su vaikais, visais įmanomais būdais stengiasi juos susigrąžinti. Po sūnaus L. paėmimo atsakovas nors ir gydėsi, tačiau grįžęs iš gydymo įstaigos, iki šiol vartoja alkoholį. Atsakovas grasina jai, nepagrįstai priekaištauja ir toliau veja iš namų. Dėl jo tokio netinkamo elgesio ji ne kartą yra kvietusi policiją. Šiuo metu Alytaus apskrities VPK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje įtarimas yra pareikštas atsakovui, ji yra pripažinta nukentėjusiąja. Pastaruoju metu ji su atsakovu gyvena viename bute, tačiau atskiruose kambariuose, jokio bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Atsakovas elgiasi įžūliai, vartoja alkoholį, įžeidinėja ją, veja iš namų, dėl ko bendras gyvenimas neįmanomas. Ji pati turi sveikatos sutrikimų, jai yra diagnozuota epilepsija, reikalinga ramybė ir poilsis. Namuose vyraujanti nuolatinė įtampa, stresas įtakoja jos sveikatos būklę. Gyvenant santuokoje 2016 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4352 jie įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat yra įgiję ir kilnojamųjų daiktų: lengvąjį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), svetainės baldų komplektą, dvigulę miegamojo lovą, sekciją, dujinę viryklę, spalvoto vaizdo televizorių, automatinę skalbimo mašiną. Viso turto vertė 6 710,00 Eur. Butas yra dalus, tačiau padalijus butą po 1/2 dalį, gyventi kartu su atsakovu viename būste būtų neįmanoma, kadangi jis jos atžvilgiu netinkamai elgiasi, vartoja alkoholį, smurtauja, savo netoleruotinu elgesiu sukelia neigiamus išgyvenimus. Prašo butą priteisti jai, atsižvelgiant į tai, kad ji deda visas pastangas susigrąžinti mažamečius vaikus. Sutinka atsakovui išmokėti 2 925,00 Eur piniginę kompensaciją (3 030,00 Eur piniginė kompensacija už 1/2 dalį buto – 105,00 Eur jai tenkanti piniginė kompensacija už tenkančią mažesnę dalį kilnojamųjų daiktų). Tiek ji, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo nereikalauja. Į bylą pateiktoje Lietuvos antstolių rūmų pažymoje nurodyti kreditoriniai įsiskolinimai yra atsakovo J. K. asmeninės skolos, kurios yra išieškomos priverstine tvarka, t. y. vykdomos vykdomosios bylos antstolio Sauliaus Virbicko, antstolės Angelės Kvaraciejienės ir antstolės D. M. kontorose, bendra skola yra 6 411,52 Eur. Visi kreditoriniai įsipareigojimai yra asmeninės J. K. kreditorinės prievolės ir nutraukus santuoką, atsakovas privalo vienasmeniškai jas grąžinti.

Ieškovė M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, kadangi jis piktnaudžiavimo alkoholiu, morališkai žlugdė ją, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu, neprisidėjimo prie šeimos gerbūvio finansiškai. Paaiškino, kad su atsakovu susituokė 2014 m. spalio 24 d., iš pradžių santykiai buvo geri, atsakovas nedaug vartojo alkoholio. Maždaug prieš du metus atsakovas dėl alkoholio vartojimo neteko darbo. Šeima gyveno iš jos neįgalumo ir dukros, iš ankstesnių santykių, našlaičio pašalpos, nes dukros tėvas miręs. Tuo pačiu metu, nežino kodėl, ji taip pat pradėjo vartoti alkoholį, būdami neblaivūs pykdavosi. Iš jų paėmė abu vaikus, norėdama susigrąžinti vaikus, ji ėjo į priklausomybių centrą. Atsakovas kodavosi, tačiau nepadėjo, ėjo į priklausomybių centrą, tačiau po to dar daugiau vartodavo alkoholį. Šiuo metu atsakovas kasdien geria stipriuosius gėrimus, šiandien jau nuo ryto išgėręs, nedirba ir dar prašo paskolinti pinigų. Jai pavyko išgyti, nevartoja alkoholio nuo 2023 m. vasaros, įsidarbino UAB „M.“ vadybininke, įmonė verčiasi krovinių vežimu. Papildomai ji dar prekiauja mėsa Aukštadvaryje ir Kaune. Atsakovas visiškai neprisideda prie šeimos gerovės finansiškai apie dvejus metus. Kuomet atsakovas neteko darbo, jis nelegaliai dirbo pas ūkininkus pagalbiniu darbininku, iš pradžių duodavo jai pinigų, maždaug po 50,00 Eur, po to nustojo duoti. Atsakovas maistą perka tik sau, iš namų baigia padaryti „landynę“ – namuose nuolatos netvarka, negeras kvapas. Atsakovas ją morališkai žlugdo – kolioja necenzūriniais žodžiais, kaltina neištikimybe, triukšmauja naktimis, tikrina jos telefoną. Prieš ją fizinį smurtą yra panaudojęs du kartus, tikslių datų neprisimena. Smurtavo dėl smulkmenų, t. y. vieną kartą dėl pamesto žiebtuvėlio, antrą kartą jai kalbant telefonu iš pavydo. Negali pasakyti nuo kada visiškai neveda bendro ūkio, neprisimena datų. Santuoka galutinai iširusi, susitaikyti neįmanoma. Santuokoje jie įgijo butą, už kurį sumokėjo jos tėvai, negali pasakyti kiek. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nurodė jai, kad jeigu turėtų namus, kuriuose negyventų atsakovas, piktnaudžiaujantis alkoholiu, tuomet būtų tikimybė susigrąžinti vaikus. Buto vertė 6 060,00 Eur, ji sutinka kompensuoti atsakovui ½ dalį buto vertės, finansiškai padės jos tėvai, kurie dirba, tėvas yra UAB „M.“ direktorius, motina užsiima konditerija. Jie santuokoje yra įgiję namų apyvokos daiktus: svetainės baldų komplektą – minkštą baldų kampą, kuris jau aplūžęs, neprisimena kada pirktas ir dvigulę lovą, pirktą 2022 - 2023 metais, mokėjo 550,00 Eur, tačiau lovos būklė nėra gera, todėl jos vertė šiuo metu yra 250,00 Eur. Atsakovo vardu yra registruota sena transporto priemonė, nežino kurių metų ir kur ji dabar yra. Ji pati jokių įsiskolinimų neturi, antstolis kas mėnesį nuskaičiuoja iš jos po 90,00 Eur dėl atsakovo skolų. Pinigus skolinosi atsakovas, tačiau ji apie tai nieko nežinojo, nes pinigų namuose nepadaugėjo, jie nebuvo naudojami šeimos poreikiams.

Ieškovės M. K. atstovė advokatė Jolanta Vienažindytė teismo posėdžio metu nurodė, kad išklausius ieškovę, ištyrus pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Dėl agresyvaus elgesio, smurto naudojimo, alkoholio vartojimo buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Nuo 2023 m. iki 2024 m. išduoti 6 orderiai dėl smurto artimoje aplinkoje. Šeima kartu negyvena, nėra galimybės susitaikyti. Šalys santuokoje yra įgiję butą, 1988 m. transporto priemonę, baldus. Prieštaravimų dėl turto verčių atsakovas nepateikė. Kadangi ieškovė gyventi kartu su atsakovu negali dėl smurtavimo, priklausomybės alkoholiui, ieškovė neturi galimybių susigrąžinti vaikus. Visi atsakovo įsiskolinimai yra atsiradę iki santuokos sudarymo ir turi būti priteisti iš jo. Ginčo dėl pavardžių nėra.

Atsakovas J. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), jokių prašymų teismui nepateikė.

Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime (2024-01-03 DOK-308) nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 2 d. duomenimis, ieškovė M. K. skolos valstybės biudžetui neturi, o atsakovo J. K. skola yra 2 430,00 Eur administracinių nusižengimų baudos, iš kurių 400,00 Eur, 540,00 Eur ir 300,00 Eur dydžio administracinės baudos dar nėra atiduotos vykdymui antstolių kontoroms. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės atžvilgiu vykdomųjų bylų nėra, atsakovo atžvilgiu kreditoriaus VMI prie FM naudai be aukščiau minėtų administracinių baudų išieškojimo, papildomai vykdomos dar 2 vykdomosios bylos: antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/15/01994 dėl 700,00 Eur dydžio administracinės baudos išieškojimo ir antstolės D. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0100/22/00563 dėl 950,00 Eur išieškojimo. Taip pat nurodė, kad ieškovės teismui pateikto patikslinto ieškinio neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos vyras lygtais prieš 11 metų paskolino atsakovui 500,00 Lt automobiliui pirkti ir pasirašė skolos raštelį. Jos vyras kreipėsi į advokatą, po to į antstolį. Atsakovas buvo atvykęs į namus vienas skolintis pinigų, ieškovės nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 130. Šalys turi nepilnametį sūnų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei ieškovė iš ankstesnių santykių turi dukrą A. P., (duomenys neskelbtini), kuriuos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5267-835/2023 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai leista paimti iš šeimos dėl nustatyto kilusio realaus pavojaus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui bei sveikatai. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis, ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat yra įgiję šiuos kilnojamuosius daiktus: svetainės baldų komplektą, dvigulę miegamojo lovą, sekciją, dujinę viryklę, spalvoto vaizdo televizorių, automatinę skalbimo mašiną. Šalys turi kreditorius: VMI prie FM, UAB „GelvoraSergel“, AB „Šaulių bankas“, UAB „Intrum Lietuva“, V. K. teisių perėmėja D. K..

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, visiškai nesirūpina šeima, naudoja prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Alytaus apskrities VPK šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo, įtarimas yra pareikštas atsakovui, ieškovė pripažinta nukentėjusiąja.

Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas, iš kurio matyti, kad J. K. 2022 – 2024 metais pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai bei 2023 – 2024 metais išduoti 6 orderiai dėl smurto artimoje aplinkoje (2024-04-04 DOK-14013).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė, jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – K. Atsakovas prieštaravimų nepateikė.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovei M. K. paliktina santuokinė pavardė K. Atsakovui J. K. paliktina jo prigimtinė pavardė – K.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi asmenys, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas dalintinas turtas – dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kilnojamieji daiktai: svetainės baldų komplektas, dvigulė miegamojo lova, sekcija, dujinė viryklė, spalvoto vaizdo televizorius, automatinė skalbimo mašina (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes pagrįstas objektyviais įrodymais dėl psichologinio bei fizinio smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu, į atsakovo netinkamą gyvenimo būdą, į tai, kad atsakovas buvo visiškai pasyvus bylos nagrinėjimo metu, nepateikė prieštaravimų dėl turto padalijimo ir prašomos priteisti kompensacijos, ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai. Nustatoma, kad po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), svetainės baldų komplektas, dujinė viryklė, spalvoto vaizdo televizorius, skalbimo mašina. Atsakovui J. K. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka: lengvasis automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dvigulė lova, sekcija. Už ieškovei asmeninės nuosavybės teise tenkančią didesnę turto dalį ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovui 2 925,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovės nurodytos dalijamo turto vertės byloje nenuginčytos, teismui abejonių nesukėlė, vertintinos, kaip protingo dydžio.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys turi kreditorius: VMI prie FM, UAB „GelvoraSergel“, AB „Šaulių bankas“, UAB „Intrum Lietuva“, D. K.. Byloje pateikta Lietuvos antstolių rūmų pažyma patvirtina, kad atsakovo J. K. atžvilgiu vykdomi išieškojimai: 1. Dėl 150,00 Eur skolos išieškotojai VMI prie FM pagal VMI prie FM vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-115675, vykdomoji byla Nr. 0100/22/01464; 2. Dėl 300,00 Eur skolos išieškotojai VMI prie FM pagal VMI prie FM vykdomąjį raštą Nr. (23.31-08) 483-72075, vykdomoji byla Nr. 0100/22/00830; 3. Dėl 950,00 Eur skolos išieškotojai VMI prie FM pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e1-424-791/2022, vykdomoji byla Nr. 0100/22/00563; 4. Dėl 700,00 Eur skolos išieškotojai VMI prie FM pagal Alytaus apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. A-2-6.952-878, vykdomoji byla Nr. 0133/15/01994; 5. Dėl 1 469,76 Eur skolos išieškotojai UAB „GelvoraSergel“ pagal Vilniaus m. 27 notarų biuro vykdomąjį raštą Nr. 481/2009, vykdomoji byla Nr. 0127/09/01517; 6. Dėl 180,59 Eur skolos išieškotojai UAB „GelvoraSergel“ pagal Alytaus apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4126-470/2008, vykdomoji byla Nr. 0127/09/00328; 7. Dėl 1 205,92 Eur skolos išieškotojai AB Šiaulių bankas pagal Alytaus apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5268-59/2008, vykdomoji byla Nr. 0127/09/00564; 8. Dėl 289,55 Eur skolos V. K. (2021 m. kovo 23 d. miręs, jo teisių perėmėja D. K.) pagal Alytaus apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-69-90/2010, vykdomoji byla Nr. 0127/10/00844; 9. Dėl 1 165,70 Eur skolos išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“ pagal Alytaus apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2078-652/2009, vykdomoji byla Nr. 0127/09/02611. Duomenų, kad būtų vykdomi išieškojimai iš ieškovės, nenustatyta (2023-11-24 CBP-8860).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Ne vieno asmens interesai – kai jie susiję su sutuoktinio interesais šeimos labui, su sutuoktinių turtu bendrosios nuosavybės teise, kuri gali būti jungtinė (bendra be nustatytų dalių) ar dalinė (bendra su nustatytomis dalimis). Jeigu sandoris susijęs su bendros sutuoktinių nuosavybės turto tvarkymu, tai jis sudarytas šeimos interesais, nes tokio turto tvarkymas atitinka šeimos interesus. Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimui, aukščiau nurodytas skolas pripažinti atsakovo asmeninėmis, neprieštaravo nei atsakovas, nei kreditoriai bei vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, ieškinio reikalavimas skolas kreditoriams VMI prie FM, UAB „GelvoraSergel“, AB „Šaulių bankas“, UAB „Intrum Lietuva“, V. K. teisių perėmėjai D. K. pripažinti J. K. asmeninėmis skolomis, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-071817 dėl 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo M. K. (2023-11-24 CBP-8860). Minėtu sprendimu ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 521,79 Eur (2024-04-24 DOK-17104). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, pirmiau nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas 251,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ir neturtinį reikalavimą (110,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką + 141,00 Eur už turtinį reikalavimą (6 060,00 Eur + 220,00 Eur)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Be to, iš atsakovo priteistinos 56,10 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tenkinti patikslintą ieškinį.

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 130, tarp M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei M. K. palikti santuokinę pavardę K., o atsakovui J. K. prigimtinę pavardę K.

3.1. Priteisti ieškovei M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 6 060,00 Eur vertės, bei kilnojamuosius daiktus: 100,00 Eur vertės svetainės baldų komplektą, 30,00 Eur vertės dujinę viryklę, 60,00 Eur vertės spalvoto vaizdo televizorių, 30,00 Eur vertės skalbimo mašiną.

3.2. Priteisti atsakovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas WAUZZZ89ZJA417418, bei kilnojamuosius daiktus: 250,00 Eur vertės dvigulę lovą, 30,00 Eur vertės sekciją.

4. Priteisti atsakovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 925,00 Eur kompensaciją, įpareigojant ieškovę sumokėti ją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5. Pripažinti asmeninėmis J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skolas kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „GelvoraSergel“, AB „Šaulių bankas“, UAB „Intrum Lietuva“, V. K. teisių perėmėjai D. K..

6. Priteisti valstybei iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 251,00 Eur žyminį mokestį, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, 56,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei 521,79 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.