- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- e2-2166-1116/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02512-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Staugienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- R. A.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Sigitas Gedvilas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovo J. A. priešieškinį ieškovei R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Saugus kreditas“, UAB „Gelvora“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2014 m. gruodžio 19 d. Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. 319, dėl atsakovo kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą; 3) nustatyti, kad prievolė UAB „Saugus kreditas“ pagal 2019 m. gegužės 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 81455, yra asmeninė atsakovo prievolė; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę A., atsakovui prigimtinę pavardę A.; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintas ieškinys grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovas ieškovės atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, ieškovę ir vaikus veja iš namų. Atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios R. A.. Ieškovė teigia, kad ji su atsakovu kaip šeima negyvena, intymiai nebendrauja, bendro ūkio neveda. Atsakovas ieškovės kaip sutuoktinės negerbia, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu, ji nuolat jaučia baimę dėl savo ir savo vaikų saugumo.
2.2. Dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, netinkamo elgesio ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pastovų stresą, baimę dėl savo ir vaikų saugumo, atsakovui būnant namuose, būdavo vien neigiamos emocijos, nes atsakovas savo žiauriu elgesiu, smurtu gąsdindavo ir traumavo tiek ieškovę, tiek vaikus. Kadangi atsakovo elgesys sukėlė didelius išgyvenimus, ieškovė prašo jai priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. A. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjamoje byloje jis ginčija savo tėvystę ieškovės vaikui. Iš ieškovės pateiktų duomenų daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą negalima.
4. Atsakovas J. A. pareiškė ieškovei R. A. priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą; 3) pripažinti, kad UAB „Gelvora“ yra asmeninis ieškovės kreditorius; 4) pripažinti, kad UAB „Saugus kreditas“ yra bendras ieškovės ir atsakovo kreditorius, skolos dalys lygios, atsakovas įsipareigoja grąžinti kreditoriui paskolą; 4) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę „U.“, atsakovui prigimtinę pavardę „A.“; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Priešieškinyje atsakovas reiškia įtarimus, kad santuokoje su ieškove gimęs vaikas yra ne jo. Todėl, atsakovo manymu, ieškovės neištikimybė yra akivaizdi. Automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pirktas iki santuokos sudarymo, todėl ieškovė jį nepagrįstai nurodo kaip dalintiną turtą. Kreditas iš UAB „Saugus kreditas“ paimtas tenkinti šeimos poreikius, už jį įsigytas sodo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Atsakovo manymu, tiek kreditiniai įsipareigojimai, kurių dydis 8430,60 Eur tiek įsigytas žemės sklypas dalintinas per pusę. Ieškovei priklausanti mokėti kredito dalis (4215,30 Eur) įskaitytina į kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir tokiu būdu galutinė atsakovo ieškovei išmokėtos kompensacijos suma yra 3,20 Eur. Apie kreditorių UAB „Gelvora“ atsakovė teigia, kad nieko nežinojo.
6. Ieškovė R. A. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais.
8. Teismo posėdyje ieškovė R. A. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta per atstovą, kuris patvirtino teismui, jog atstovas ieškovei išaiškino, kad ji turi atvykti į teismą ir priminė jai teismo posėdžio datą, laiką ir vietą.
9. Teismo posėdyje advokatas Linas Mažonas nedalyvavo, pateikė teismui pranešimą, kad teisinių paslaugų sutartis su ieškove buvo nutraukta.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Saugus kreditas“ atsiliepime, kurį patikslino, nurodo, kad prievolės iš 2019 m. gegužės 6 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 81455, sudarytos tarp UAB „Saugus kreditas“ bei J. A., po santuokos nutraukimo turėtų būti pripažintos solidariomis prievolėmis, o šio reikalavimo netenkinus, minėtos prievolės turėtų būti pripažintos asmeninėmis J. A. prievolėmis. Kreditorius taip pat nurodė, kad nesutinka, jog minėtos prievolės po santuokos nutraukimo būtų padalintos tarp ieškovės ir atsakovo.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Gelvora“ atsiliepime nurodė, kad prievolė pagal sutartį Nr. 60540024 yra asmeninė R. A. prievolė, kuri nutraukus santuoką turėtų likti asmenine ieškovės prievole.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Saugus kreditas“ ir UAB „Gelvora“ nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl reikalavimo nutraukti santuoką
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kitos). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.62 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje numatytais rungimosi principu ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, tam tikras aplinkybes nurodanti šalis turi įrodyti jas egzistavus. Be to, net šaliai ir pateikus į bylą įrodymų, jie privalo būti įvertinti tiek pagal pateikto įrodymo pobūdį, tiek ir atsižvelgiant į įrodymų visumą. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
14. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. gruodžio 19 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. 319. Remiantis Kėdainių miesto seniūnijos 2019 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. (2019-42084-PS)-929, 2018 m. rugsėjo 19 d. gimimo įrašu Nr. 302, 2008 m. rugpjūčio 7 d. gimimo įrašu Nr. 368, gimimo liudijimu AA Nr. 337820, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1654-273/2020, sutuoktiniai bendrų vaikų, kurių tėvas būtų atsakovas J. A., neturi.
15. Šioje byloje ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji jam buvo neištikima, jis nuginčijo tėvystę ieškovės vaikui.
16. Ieškovės atstovas teismo posėdyje teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo naudoto smurto ieškovės atžvilgiu, o atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik po to, kai ieškovė padavė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta vien tik ieškovė, kadangi ji buvo neištikima, paskutinius du metus nebūdavo namuose, girtuokliavo, neprižiūrėjo vaikų (jos šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą). Atsakovas nesutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad atsakovas dėl neištikimybės pretenzijas pareiškė tik po to, kai buvo paduotas ieškinys. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė šioje byloje ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė 2019 m. lapkričio 28 d., tuo tarpu J. A. su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus kreipėsi jau 2019 m. rugsėjo 30 d. (civilinė byla Nr. 2-2283-986/2020). Taigi rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė po to, kai atsakovas padavė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Civilinėje byloje Nr. 2-2283-986/2020 nustatyta (žr. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 2A-1654-273/2020 13 punktą), kad: šalys susituokė 2014 m. gruodžio 19 d.; atsakovė R. A. 2018 m. rugsėjo 14 d. pagimdė dukrą A. A.; ieškovas J. A., būdamas atsakovės sutuoktinis, 2018 m. rugsėjo 19 d. vaiko gimimo akto įraše buvo įrašytas vaiko tėvu; ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovė ilgą laiką slėpė nėštumą, o kadangi jis yra tolimųjų reisų vairuotojas ir retai grįždavo namo, atsakovės nėštumo nepastebėjo; atsakovė dar prieš dukros gimimą pradėjo kalbėti apie skyrybas, dėl ko kreipėsi teisinės pagalbos; įtarimai, kad vaikas ne jo kilo 2019 m. rugsėjo 23 d. po to, kai buvo atsakovės nepagrįstai apkaltintas smurtu bei šeimos dokumentų aplanke rado dokumentus, liudijančius atsakovės siekį dar iki vaiko gimimo nutraukti santuoką; nuo šio momento gyvena atskirai, o 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovas su ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo; byloje paskyrus DNR ekspertizę, teismo medicinos specialisto išvadoje 2019-12-04 – 2019-12-23 Nr. 0403/19 nurodoma, kad J. A. nėra biologinis A. A. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenys. Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko 2019 m. pabaigoje abiems šalims kreipusis į teismą su ieškiniais dėl santuokos nutraukimo ir tėvystės nuginčijimo.
18. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. 2A-1654-273/2020 nustatė, kad atsakovas nėra ieškovės vaiko tėvas. Teismas, remdamasis minėtame teismo sprendime nustatytais prejudiciniais faktais, atsižvelgęs į tai, kad sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko kai abu kreipėsi į teismą, daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog ieškovė jam buvo neištikima ir dėl šios priežasties šeima iširo. Ieškovė šioje byloje nepaneigė savo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijos. Dėl kitų aplinkybių (kad ieškovė paskutinius du metus nebūdavo namuose, girtuokliavo, neprižiūrėjo vaikų) atsakovas įrodymų nepateikė, todėl šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis.
19. Ieškovė ieškinyje teigia, kad santuoka iširo dėl to, kad atsakovas 2017 ir 2019 metais jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad 2017 metais prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą. Ieškovė pateikė teismui Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimo (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-163008-17) nuorašą, kuriame konstatuota, kad 2017 m. gruodžio 2 d. J. A. padarė R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakovas nesutiko, kad fizinį smurtą naudojo ir 2019 metais. Atsakovo teigimu, dėl smurtavimo 2019 metais jis buvo apkaltintas nepagrįstai. Ieškovė pateikė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-228-598/2020 nuorašą, kuriuo atsakovas J. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 22 d. tyčia du kartus pastūmė ir du kartus kumščiu sudavė savo sutuoktinei R. A.. Nors minėtas teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau įvertinus jame nustatytas aplinkybes kartu su ieškovės teiginiais ieškinyje, ieškovės atstovo paaiškinimais teismo posėdyje, taip pat paties atsakovo paaiškinimais apie smurtą 2017 metais, teismas daro išvadą, kad atsakovo smurtiniai veiksmai prieš sutuoktinę, charakterizuojantys ir jo asmenybę, ir asmenybės raišką santykiuose, taip pat buvo šalių santuokos iširimo priežastimi.
20. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė nepagarbiai elgėsi sutuoktinio atžvilgiu, santuokos metu susilaukė vaiko nuo kito vyro, sutuoktinių santykiai nebuvo geri, jie pykosi, nekonstruktyviai spręsdavo iškilusius konfliktus, dėl ko du kartus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atsakovui taikytos baudžiamosios atsakomybės priemonės. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).
21. Kadangi santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas netenka teisės remtis CK 3.69 straipsnio 2 dalies teise reikalauti uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Dėl šios priežasties po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „A.“, o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „A.“ (CK 3.69 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos
22. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
23. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikytina, kad nėra visų būtinų CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų neturtinės žalos atlyginimui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl santuokoje įgyto turto
24. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendra sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). 0Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.
25. Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
26. Rašytiniais bylos įrodymais (su ieškiniu pateikti VĮ Registrų centras išrašai iš nekilnojamojo turto registro), nustatyta, kad asmeniniam atsakovo J. A. turtui yra priskirtinas butas, esantis Liaudies g. 7-39, Kėdainiuose, kadangi buvo įgytas iki santuokos sudarymo. Šis nekilnojamasis turtas nedalintinas, ginčo dėl to tarp sutuoktinių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
27. Remiantis rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovo ir atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad santuokoje buvo įgytas šis turtas: žemės sklypas su statiniu, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose; automobilis Volvo V70 valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI); televizorius LG, pirktas 2015 metais; šaldytuvas „Snaigė“, pirktas 2015 metais; šaldiklis, pirktas 2017 metais; svetainės kampas; žaliuzės; virtuvinis stalas ir kampas, pirkti 2017 metais; komoda, pirkta 2017 metais; virtuvinis komplektas; skalbimo mašina; prieškambario komplektas; spinta; kompiuteris; televizorius (mažas); televizoriaus staliukas; spausdintuvas.
28. Atsakovas paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, sąskaitų išrašais, sodo namo fotonuotraukomis ir projekto išrašais įrodė, kad sodo sklypo su maždaug 8 kv. m ploto statiniu, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, vertė yra 5000 Eur. Ieškovė 2021 m. sausio 27 d. patikslintame ieškinyje šį turtą įvertino 10 000 Eur, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokią turto vertę nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo procese ieškovei buvo sudarytos sąlygos įrodinėti šią aplinkybę, teikti teismui turto vertinimo ar panašius dokumentus, dėl to buvo atidėtas teismo posėdis, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
29. Byloje yra kilęs ginčas dėl automobilio Volvo V70 valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2004 metų, vertės. Atsakovo teigimu, šio automobilio vertė yra 1450 Eur. Ieškovė su tuo nesutinka ir teigia, kad šio automobilio vertė yra 2 300 Eur. Abi šalys remiasi skelbimų portalų duomenimis. Teismui patikrinus skelbimų portalų duomenis apie 2019 metais buvusią vidutinę šio modelio, markės, pagaminimo metų automobilio vidutinę vertę (https://autoplius.lt/skelbimai/volvo-v70-2-4-l-universalas-2004-dyzelinas-14657085.html, skiltyje „VOLVO V70 automobilių kainų kitimas“) nustatyta, kad 2019 metais vidutinė vertė siekė 2 100 Eur.
30. Atsakovas priešieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto kilnojamojo neregistruoto turto padalijimo grindžia savo paaiškinimais taip pat 2020 m. gruodžio 7 d. rašytiniais paaiškinimais bei kartu su jais pateiktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvavo, o jos atstovas negalėjo paaiškinti dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina šias santuokoje įgyto turto vertes: televizoriaus LG, pirktas 2015 metais, vertė 329 Eur (remiantis įsigijimo dokumentais – UAB „Topo grupė“ 2015 m. gruodžio 23 d. pirkimo kvitu LF 2010011058); šaldytuvas „Snaigė“, pirktas 2015 metais (130 Eur, remiantis atsakovo paaiškinias); šaldiklis, pirktas 2017 metais (130 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais); svetainės kampas (vertė 640 Eur pagal 2018 m. birželio mėn. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12, sudarytą su UAB „Viluda“); žaliuzės (vertė 118 Eur pagal UAB „Dextera“ 2018 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą EXN Nr. 1800014); virtuvinis stalas ir kampas, pirkti 2017 metais (vertė 140 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais); komoda, pirkta 2017 metais (vertė 50 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais); virtuvinis komplektas (vertė 224 Eur pagal UAB „Gintaro baldai“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1707U40947 ir 2017 m. liepos 20 d. kvitą LF CH 00005206); skalbimo mašina (vertė 150 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais); prieškambario komplektas (vertė 200 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais); spinta (vertė 200 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais); kompiuteris (vertė 300 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais); televizorius (mažas) (vertė 137 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais); televizoriaus staliukas (vertė 50 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais); spausdintuvas (vertė 39 Eur, remiantis atsakovo paaiškinimais).
31. Nustačius visą santuokoje įgytą bendrą turtą, apskaičiuojama jo vertė sudaro 9937 Eur (5000+2100+329+130+130+640+118+140+50+224+150+200+200+300+137+50+39=9937 Eur).
Dėl kreditorinių reikalavimų
32. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu.
33. Šioje byloje nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje turi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Atsakovas J. A. 2019 m. gegužės 6 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį su UAB „Saugus kreditas“, negrąžinto bendra likusi mokėtina suma pagal minėtą sutartį, remiantis UAB „Saugus kreditas“ 2021 m. vasario 25 d. rašytiniais paaiškinimais, sudaro 6322,83 Eur. R. A. buvo sudariusi sutartį Nr. 60540024 su AB „Telia Lietuva“ (buvusi TEO LT, AB), pagal kurią reikalavimo teisės buvo perleistos UAB „Gelvora“. Remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bei UAB „Gelvora“ kartu su 2021 m. sausio 15 d. pranešimu pateiktais duomenimis, ieškovės R. A. atžvilgiu yra vykdomas piniginis išieškojimas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1245-673 išieškotojas UAB “Gelvora”, 2020 m. sausio 2 d. duomenimis išieškoma suma 988,02 Eur .
Žemesnės instancijos teismas
34. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu.
35. Šioje byloje abi šalys sutinka su tuo, kad prievolė, prievolė kreditoriui UAB „Gelvora“ būtų pripažinta asmenine ieškovės R. A. prievole: ieškovė savo sutikimą išreiškė 2021 m. sausio 27 d. patikslintame ieškinyje (4 lape), atsakovas – priešieškinyje. Kreditorius UAB „Gelvora“ atsiliepime tokiam prievolės pobūdžio nustatymui neprieštaravo. Bylos medžiaga patvirtina, kad prievolė UAB „Gelvora“ atsirado iki santuokos sudarymo. Įvertinęs šias aplinkybes, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad šalių reikalavimai tenkintini ir prievolė kreditoriui UAB „Gelvora“ pripažintina asmenine ieškovės R. A. prievole.
36. Atsakovas priešieškinyje prašo prievolę kreditoriui UAB „Saugus kreditas“ pripažinti bendra sutuoktinių prievole, kurioje sutuoktinių skolos dalys yra lygios, atsakovas įsipareigoja grąžinti kreditoriui paskolą. Šį reikalavimą atsakovas grindžia tuo, kad 5000 Eur kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti, sodo žemės sklypo pirkimui. Kadangi ieškovė nori pusės žemės sklypo vertės, įsipareigojimas kreditoriui dalintinas per pusę tarp sutuoktinių. Ieškovė su tuo nesutinka ir prašo prievolę kreditoriui UAB „Saugus kreditas“ pripažinti asmenine atsakovo J. A. prievole. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad kreditas buvo paimtas be jos žinios ir sutikimo, buvo naudojamas išimtinai tik atsakovo interesams tenkinti. Ieškovė teigia, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, sutuoktiniai pirko iš savo santaupų, jokio kredito šiam pirkiniui neėmė. Trečiasis asmuo UAB „Saugus kreditas“ patikslintame atsiliepime teigia, kad prievolės iš 2019 m. gegužės 6 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 81455, sudarytos tarp UAB „Saugus kreditas“ bei J. A., po santuokos nutraukimo turėtų būti pripažintos solidariomis prievolėmis, o šio reikalavimo netenkinus, minėtos prievolės turėtų būti pripažintos asmeninėmis J. A. prievolėmis. Kreditorius taip pat nurodė, kad nesutinka, jog minėtos prievolės po santuokos nutraukimo būtų padalintos tarp ieškovės ir atsakovo.
37. Kaip minėta, šeimos interesais vieno iš sutuoktinių prisiimtos prievolės gali būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodžius, jog paskola buvo paimta atsakovo vardu esant santuokoje ir panaudota bendro turto įgijimui, remontui, t.y. šeimos poreikiams tenkinti, atsakomybė už paskolos grąžinimą yra bendra abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
38. Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad prievolė pagal 2019 m. gegužės 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 81455 atsirado santuokos metu. Remiantis atsakovo J. A. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais (į bylą pateiktomis sąskaitų išrašų kopijomis) nustatyta, kad pagal minėtą sutartį buvo paimtas 5000 Eur dydžio vartojimo kreditas ir jis buvo panaudotas įsigyti žemės sklypą su statiniu, esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad: minėtas žemės sklypas su statiniu buvo pirktas šeimos poreikių tenkinimui - šeimos poilsiui, to prašant pačiai ieškovei; faktiškai sumokėta 5000 Eur už pirkinį, ši kaina nesutampa su pirkimo –pradavimo sutartyje nurodyta suma, kadangi pardavėjas tokiomis sąlygomis sutiko parduoti sklypą. Atsakovo pateiktų sąskaitų išrašai kartu su jo paaiškinimais patvirtina, kad ieškovė apie minėtą kreditą žinojo, kadangi iš savo kortelės nuiminėjo kredito pinigus, pinigai iš sąskaitos buvo nuiminėjami grynais 6 kartus po 800 Eur, pradedant jau kitą dieną po vartojimo kredito sumos pervedimo, t.y. 2019 m. gegužės 7-9 dienomis. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo pasirašyta praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai buvo nuimti pinigai. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, pirkimo pardavimo sutartį Nr. S-3505 pasirašė pati ieškovė. Ieškovė savo teiginiams apie tai, kad minėtas pirkinys buvo pirktas iš sutaupytų lėšų, pagrįsti teismui nepateikė jokių įrodymų apie turėtas santaupas.
39. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad pagal 2019 m. gegužės 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 81455, sudarytą su UAB „Saugus kreditas“, laikytina bendra solidaria sutuoktinių prievole, kadangi yra vieno iš sutuoktinių prisiimta šeimos interesais, skirta šeimos namų ūkiui išlaikyti.
40. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė neprašė teismą dalijant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios lemtų tokią būtinybę, todėl turtas dalintinas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnis). Priešingai nei priešieškinyje nurodo atsakovas, iš bendro turto turi būti atimamas ne visa bendro įsipareigojimo suma pagal sutartį, bet likusi nesumokėta jo dalis. Teismui iš turto aktyvo – bendro sutuoktinių turto, atėmus esamą nesumokėtą bendros solidariosios prievolės (skolos) kreditoriui UAB „Saugus kreditas“ dalį (9937,00 Eur -6322,83 Eur =3614,17 Eur) ir likusią sumą padalijus perpus (3614,17 Eur /2=1807,09 Eur), kiekvienam sutuoktiniui priteisiant po 1807,09 Eur iš šio turto vertės.
Dėl kompensacijos priteisimo
41. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
42. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad priešieškinyje pateikė turto padalijimo variantą remdamasis tuo, kad po santuokos nutraukimo ieškovė neturės didelio gyvenamojo ploto, be to, ji nedirba, gyvena iš pašalpų, todėl jai būtų sudėtinga išmokėti atsakovui kompensaciją už didesnę turto dalį.
43. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovei priteistina turto už 526,00 Eur: kompiuteris (vertė 300 Eur); televizorius (mažas) (vertė 137 Eur); televizoriaus staliukas (vertė 50 Eur); spausdintuvas (vertė 39 Eur).
44. Atsakovui priteistina turto už 9411,00 Eur: žemės sklypo su maždaug 8 kv. m ploto statiniu, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, vertė yra 5000 Eur; Volvo V70 valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (vertė 2100 Eur) televizoriaus LG, pirktas 2015 metais, vertė 329 Eur; šaldytuvas „Snaigė“, pirktas 2015 metais (130 Eur); šaldiklis, pirktas 2017 metais (130 Eur); svetainės kampas (vertė 640 Eur); žaliuzės (vertė 118 Eur); virtuvinis stalas ir kampas, pirkti 2017 metais (140 Eur); komoda, pirkta 2017 metais (50 Eur); virtuvinis komplektas (vertė 224 Eur); skalbimo mašina (150 Eur); prieškambario komplektas (vertė 200 Eur); spinta (vertė 200 Eur). Atėmus likusio solidaraus skolinio įsipareigojimo sumą atsakovui priteistino turto vertė yra 3088,17 Eur (9411,00 Eur-6322,83 Eur =3088,17 Eur).
45. Atkreiptinas dėmesys, kad nė viena iš šalių neprašė žemės sklypo su maždaug 8 kv. m ploto statiniu, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, padalinti natūra. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo prašė minėtą žemės sklypą su statiniu priteisti atsakovui, įpareigojant atsakovą išmokėti ieškovei kompensaciją. Kadangi šioje byloje nustatyta, kad minėtas žemės sklypas buvo įsigytas už vartojimo kredito lėšas, pagal atsakovo pasirašytą sutartį su UAB „Saugus kreditas“, turi būti sprendžiamas skolinio įsipareigojimo vykdymo klausimas po santuokos nutraukimo.
46. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu.
47. Šioje byloje atsakovas prašo minėtą prievolę padalinti lygiomis dalimis ir teigia, kad ieškovė neturi lėšų savo įsipareigojimo daliai įvykdyti, todėl prašo jos įsiskolinimo dalį įskaičiuoti į jai mokėtinos kompensacijos sumą. Ieškovė prašo šią prievolę pripažinti asmenine atsakovo prievole. Kreditorius UAB „Saugus kreditas“ nesutinka su prievolės padalijimu dalimis, jis prašo arba prievolę pripažinti solidaria, arba asmenine atsakovo prievole. Taigi matyti, kad šiuo atveju kreditorius UAB „Saugus kreditas“ davė sutikimą modifikuoti solidariąją prievolę į asmeninę atsakovo prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas su statiniu po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui, prievolė UAB „Saugus kreditas“ po santuokos nutraukimo modifikuotina ir pripažintina asmenine atsakovo prievole.
48. Kadangi padalijus turtą, atsakovui tenka didesnė šio turto dalis, ieškovei priteistina 1281,09 Eur dydžio piniginė kompensacija iš atsakovo (1807,09 Eur -526,00 Eur =1281,09 Eur) už jam tenkančią didesnę turto dalį.
49. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo teismo priteisti jai kompensaciją už santuokos metu įgyto turto pardavimą be ieškovės žinios. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad minėtas automobilis buvo įgytas iki santuokos ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, iš bendrų lėšų, todėl turėtų būti pripažįstamas bendru turtu. Remiantis viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad automobilis VW Passat valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo įsigytas 2014 m. spalio 9 d. (VĮ Regitra Kauno filialas 2018 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. 1.13-S3-308), t.y. iki santuokos sudarymo ir įregistruotas atsakovo vardu. Iš VĮ Regitra Kauno filialas 2019 m. spalio 2 d. pažymos Nr. 1.13-S3-330 matyti, kad minėtas turtas paduodant ieškinį nebebuvo nei abiejų sutuoktinių, nei vieno iš jų nuosavybė, todėl negali būti teismo pripažįstamas nei bendru, nei asmeniniu turtu.
50. Kaip minėta automobilis VW Passat valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo įgytas iki santuokos ir perleistas iki paduodant ieškinį teismui. Duomenų apie šalių sudarytą vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre nėra. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių prezumpciją, kad iki santuokos įgytas turtas laikytinas asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad ieškovė niekada nedirbo, dėl to iš bendrų lėšų šis turtas įgytas negalėjo būti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad yra teisinis pagrindas priteisti jai kompensaciją už iki santuokos sudarymo įgyto turto pardavimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
51. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Prašymų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismui nepateikta.
52. Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
53. Ieškovė šioje byloje patyrė šias išlaidas: sumokėjo 360,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Kitų įrodymų apie patirtas išlaidas ieškovė teismui nepateikė.
54. Iš atsakovo valstybei priteisina žyminio mokesčio už priešieškinį dalis (267,00 Eur), kurios mokėjimas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.
55. Atsakovas šioje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, iš jo priteista 267 Eur dalies žyminio mokesčio už priešieškinį dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo; 450 Eur už atsiliepimo surašymą, 450 Eur už priešieškinio surašymą, 100 Eur už atstovavimą teisme ir konsultacijas. Nustatyta, kad atsakovas iš viso patyrė 1342 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus pateiktus įrodymus, matyti, kad atsakovo sumokėtos sumos atstovavimo išlaidoms padengti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos.
56. Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo ir atsakovui iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Teismas įvertinęs reikalavimų pobūdį, šalių elgesį proceso metu sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šalims paskirtomos lygiomis dalimis. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 671 Eur (1342/2=671 Eur) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteistina 180 Eur (360 Eur/2=180 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
57. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.
1. Nutraukti santuoką, 2014 m. gruodžio 19 d. sudarytą tarp ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, įrašo Nr. 319, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Po santuokos nutraukimo J. A. palikti prigimtinę A. pavardę, R. A. palikti santuokinę pavardę – A..
3. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti asmeninės nuosavybės teise:
3.1.1. Kompiuterį, 300 Eur vertės;
3.1.2. Televizorių (mažą), 137 Eur vertės;
3.1.3. Televizoriaus staliuką, 50 Eur vertės;
3.1.4. Spausdintuvą, 39 Eur vertės.
3.2.1. 0.0655 ha žemės sklypą su statiniu (neįregistruotu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kėdainių r. sav., Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur vertės;
3.2.2. Automobilį Volvo V70 valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2100,00 vertės;
3.2.3. Televizorių LG, pirktą 2015 metais, 329,00 Eur vertės;
3.2.4. Šaldytuvą „Snaigė“, pirktą 2015 metais, 130,00 Eur vertės;
3.2.5. Šaldiklį, pirktą 2017 metais, 130 Eur vertės;
3.2.6. Svetainės kampą, 640,00 Eur vertės;
3.2.7. Žaliuzes, 118 Eur vertės;
3.2.8. Virtuvinį stalą ir kampą, pirktus 2017 metais, 140,00 Eur vertės;
3.2.9. Komodą, pirktą 2017 metais, 50,00 Eur vertės;
3.2.10. Virtuvinį komplektą, 224,00 Eur vertės;
3.2.11. Skalbimo mašiną, 150,00 Eur vertės;
3.2.12. Prieškambario komplektą, 200,00 Eur vertės;
3.2.13. Spintą, 200,00 Eur vertės.
4. Priteisti ieškovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1281,09 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 09 ct) dydžio piniginę kompensaciją iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
5. Skolinę prievolę kreditoriui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, pagal sutartį Nr. 60540024, dėl kurios yra išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-1245-673/2021, pripažinti asmenine ieškovės R. A., asmens kodas 48309251477, prievole.
6. Skolinę prievolę kreditoriui UAB „Saugus kreditas“ pagal 2019 m. gegužės 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr.81455 pripažinti asmenine atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.
Likusius patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti ieškovei R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 671,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 267,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 00 ct) žyminio mokesčio dalį. Ši suma turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.