- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- 1-228-598/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40957-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Civilinis ieškovas
- R. A.
- Kaltinamasis
- J. A.
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas
dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. A., kaltinamajam J. A. (J. A.), jo gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, iki kardomosios priemonės paskyrimo dirbo, (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, neteistas, tačiau 2017-12-07 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas vadovaujantis LR BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu dėl smurto prieš sutuoktinę, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) tyčia du kartus pastūmė ir du kartus kumščiu sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei R. A. į dešinę ranką, taip smurtaudamas, dėl minkštųjų audinių sumušimo dešinio žasto išoriniame paviršiuje padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. grįžo iš darbo. Kilo konfliktas su nukentėjusiąja dėl iššvaistytų pinigų. Konfliktas vyko vaikų kambaryje, tuo metu vaikai buvo buto koridoriuje, pasiruošę išeiti. Vaikai, stovėdami koridoriuje, fiziškai negalėjo matyti kas vyksta kambaryje. Nukentėjusiajai į dešinį petį nesudavė. Jis kalbėjo pakeltu tonu ir sutuoktinę pavadino valkata ir barakuda. Konfliktas truko apie 15-20 minučių. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 18 val. kaltinamasis grįžo namo – (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis buvo blaivus. Prasidėjo žodinis konfliktas, nes kaltinamasis pradėjo priekaištauti, jog ji valkata. Konfliktas vyko vaikų kambaryje, kuriame buvo ir vaikai. Konflikto metu, kai ji norėjo išmesti planšetę, , kaltinamasis, kažkurios rankos kumščiu, sudavė jai į dešinį petį. Petį labai skaudėjo ir buvo guzas. Kaltinamasis liepė pasilikti namuose, bet ji išvyko pas savo tėvus. Kraujosruvos nebuvo, bet ji jautė fizinį skausmą. Kadangi buvo ištikta šoko, į pareigūnus kreipėsi kitą dieną. Reiškia 5000 Eur civilinį ieškinį, nes kaltinamasis ją įžeidė vaikų akivaizdoje, stumdė, mosikavo kumščiais, labai rėkė.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad R. A. patvirtino parodymus įvykio vietoje, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 15-20)
Specialistas Ą. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. atliko nukentėjusios tyrimą. Tyrimas buvo atliktas gyvai, nes nukentėjusioji po patirto smurto pagalbos nesikreipė. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotą Specialisto išvadą (1 t. b.l. 68). Papildomai paaiškino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kumščiu ir jei kraujas išsilieja giluminiuose audiniuose, kraujosruva gali ir neišryškėti. Kraujosruvos išryškėja nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių. O skausmo nustatymas – subjektyvus dalykas. Nukentėjusios rankos patinimas galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių, tačiau tokių duomenų nebuvo. Tvirtina, kad tai ką matė tirdamas nukentėjusiąją yra minkštųjų audinių sumušimas.
Liudytoja K. U., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis yra jos žentas ir su juo ji nebendrauja. 2019 m. rugsėjo 22 d. vakare dukra su vaikais atvažiavo pas ją ir pasakė, kad ją sumušė sutuoktinis. Iš dukters žodžių žino, kad sumušė petį, kurį petį – neprisimena. Kuo sumušė taip pat neprisimena. Sumuštos vietos neapžiūrinėjo. Dėl ko kilo konfliktas – nežino.
Liudytoja N. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba Kauno VPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriuje, vyriausiąja tyrėja. Kadangi byla niekuo neišsiskiria, detalių neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. S. parodė, kad 2019 rugsėjo 23 d. nuo 09.00 iki 21.00 val., dirbo Kauno AVPK Kėdainių r., PK RS. Apie 16.10 val., patruliuojant Kėdainių mieste buvo gautas Veiklos skyriaus viršininko R. B. telefoninis skambutis, apie tai, kad advokato L. M. kontoroje yra moteris su pareiškimu, nukentėjusi nuo smurto. Nuvykus į advokato kontorą, patalpose buvo advokatas ir moteris, kuri prisistatė R. A. Jos paklausus kokios įvykio aplinkybės,dėl ko ji kreipėsi į policiją su pareiškimu nurodė ,kad prieš ją smurtavo sutuoktinis. Ji paaiškino, kad smurtas buvo panaudotas 2019 rugsėjo 22 d. apie 18.30 val., kuomet konflikto metu sutuoktinis ją įžeidinėjo, du kartus pastūmė ir sudavė kumščiu du kartus į petį. Dėl suduotų smūgių, jai skaudėjo, tačiau sužalojimų ant jos kūno nėra. Taip pat R. A. pasakė, kad įvykį matė vaikai, tačiau jų atžvilgiu smurtas nebuvo naudotas, tik jie išsigando. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas J. A., kuris nesipriešino, bet naudotą smurtą neigė. Buvo pradėtas ikiteisminis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1t. b.l. 71).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi buvo pagarsinti liudytojos K. Š. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu mažametė liudytoja K. Š. parodė, kad viskas vyko vieną rugsėjo mėnesio sekmadienį, dienos tiksliai neatsimena, kai grįžęs į namus patėvis J., pradėjo ant mamos rėkauti, priekaištauti, kad jis aria, o jie neva valkatauja. Konflikto metu mama su broliu atėjo pas ją į kambarį ir pasakė, kad miegos su jais. Patėvis tam prieštaravo. Konflikto metu mama numetė planšetę, dėl to, patėvis pradėjo ant jos rėkti. Patėvis mamą pastūmė link lovos, stūmė ją rankomis iš visų jėgų du kartus, po to du kartus jai sudavė kumščiu į dešinį petį. Po pastūmimų, mama verkė. Įvykio metu ji stovėjo arčiau durų ir viską matė. Po įvykio, ji su mama, broliu ir sese išėjo pas senelius (1 t. b.l. 106-108).
Apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėtas DVD diskas, aprašytas fiksuotas vaizdas. Apžiūros protokole nurodyta, kad matosi mėlynos spalvos striuke ir mėlynos spalvos palaidine vilkinti, ant kėdės sėdinti moteris, kuri pareigūno paklausus apie smurtą paaiškino, kad rugsėjo 22 dieną, pusę septynių, grįžęs vyras išvadino ją valkata, stūmė ją du kartus, du kartus į dešinį petį ir mosikavosi kulokais. Smurtas prieš vaikus nebuvo naudotas ( 1 t. b.l. 24-25 ).
Pareiškimu nustatoma, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 rugsėjo 23 d. pagal 2019 rugsėjo 23 d. R. A. pareiškimą, kuriame ji perspėta dėl žinomai melagingo pranešimo apie nusikaltimą pareiškė, kad 2019 rugsėjo 22 d., apie 18 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis J. A., kilusio konflikto metu, vaikų kambaryje ją du kartus pastūmė ir du kartus sudavė kumščiu į dešinį petį. Pastūmimo ir smūgių sudavimo metu, ji juto fizinį skausmą, todėl prašo nubausti sutuoktinį įstatymų nustatyta tvarka ( 1 t. b.l. 9-14).
Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu "Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto" nustatoma, kad 2019 rugsėjo 23 d., apie 16 val. 30 min. jam dirbant kartu su tyrėja N. S., buvo gautas pranešimas ,kad 2019 rugsėjo 22 d., apie 18 val. 30 min., adresu(duomenys neskelbtini) , J. A. kilusio konflikto metu du kartus pastūmė savo sutuoktinę R. A. ir du kartus kumščiu sudavė jai į dešinį petį. Buvo nurodyta, kad įvykį matė vaikai, tačiau jų atžvilgiu smurtas nebuvo naudotas. Reaguojant į įvykį LR BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas J. A., kuris neigė smurtavęs. Prie tarnybinio pranešimo pridėta DVD laikmena. (1 t. b.l. 46-48 )
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvada nustatoma, kad R. A. konstatuoti šie sužalojimai: minkštųjų audinių sumušimas dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kuris padarytas kietu buku daiktu, galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio kumščiu. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą. Išvados dėstomojoje dalyje matyti, kad tiriamoji teismo medicinos specialistui paaiškino, kad 2019 rugsėjo 22 d., apie 18 val. 30 min., namuose, jos sutuoktinis kelis kartus kumščiu sudavė į dešinį petį, du kartus ją pastūmė ( 1 t. b.l. 68 ).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis savo kaltę neneigia, patvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusios įvyko žodinis konfliktas, tačiau smurto jis nenaudojo. Kad nukentėjusioji buvo sužalota patvirtina specialisto išvada. Išvadą patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas Ą. S. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio kumščiu, be to padaryti 2019 rugsėjo 22 d. R. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad specialistas, apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tiriamajai padarytas minkštųjų audinių sumušimas. Gynybos versija, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kito mechaninio poveikio pasėkoje niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas kaip gynybinė versija. Šioje baudžiamojoje byloje, ištyrus įrodymus matyti, kad kaltinamasis nuo pat pradžių neigė panaudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją. Tačiau nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visada nuosekliai liudijo, kad smurtavo kaltinamasis, jos parodymai buvo nuoseklūs. Jos parodymus patvirtina mažametė dukra, liudytoja K. U. ir pareigūnė, kuri buvo apklausta ir teisiamajame posėdyje. Tai, kad nukentėjusioji į pareigūnus kreipėsi kitą dieną, teismas mano, įtakojo objektyvūs veiksniai. Baimė ir išgąstis, nes kaltinamasis jau buvo prieš ją panaudojęs smurtą, o tai žmogaus pasąmonėje palieka neišdildomus prisiminimus. Be to Policijos komisariate dirbo tik mobilios grupės ir pagalbos buvo galima kreiptis kitą dieną, nes nukentėjusioji turėjo kur tą naktį prisiglausti.
Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad J. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sužalojo nukentėjusiąją - sutuoktinę, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas atsižvelgia į J. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, panaudotą šeimos nario atžvilgiu, vaikų akivaizdoje, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.
Teismas konstatuoja, kad J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant J. A. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (2 t. b.l. 4), administracine tvarka baustas (2 t. b.l.10), VŠĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė (2 t. b.l.19). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad J. A. baustinas laisvės apribojimo bausme.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. J. A. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl to būtų patyrusi stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Todėl sprendžiant ieškinio dydį neturtinės žalos atlyginimo dalyje atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.
Iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos galioti J. A. kardomsios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 4 (keturiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti J. A. kardomąsias priemones įpareigojimą gyventi skyrium ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.
Priteisti civilinio ieškinio tenkinimui iš J. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. A. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų).
Išaiškinti J. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.