- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-23
- Bylos Nr.
- e2-17592-1134/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08974-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. N.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Eugenijus Šuliokas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo A. K. ir atsakovo A. N. dėl skolos, atsiradusios pagal tarp šalių 2019 m. sausio 31 d. sudarytą paskolos sutartį (raštelį).
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. N. 800 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2019 m. sausio 31 d. šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas A. K. paskolino atsakovui A. N. 2100 Eur. Paskolos sutartį šalys sudarė raštu, atsakovui pasirašant paskolos raštelį. Paskolos raštelyje atsakovas nurodė, kad gautą skolą grąžins iki balandžio 2 dienos. Atsakovui negrąžinus skolos iki sutarto termino, kaip nurodoma ieškinyje, ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, siūlydamas atsiskaityti, kad būtų išvengta teisminių procesų ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Atsakovui toliau nevykdant pareigos grąžinti skolą, ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą dėl 2100 Eur skolos priteisimo. Gavęs teismo įsakymą, atsakovas dalį sumos – 1300 Eur sumokėjo 2021 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu, taip pat sumokėjo palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas proporcingai grąžinamai skolos daliai. Ieškinyje nurodoma, kad dėl likusios skolos dalies – 800 Eur atsakovas pateikė prieštaravimus. Teismui pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, jog skolinosi iš ieškovo ne 2100 Eur, o 2000 Eur, ir dalį skolos – 700 Eur yra grąžinęs 2020 m. liepos 24 d. Ieškovo teigimu, šiuos teiginius paneigia į bylą kartu su ieškiniu teikiamas paskolos raštelis. Pagal minėtą paskolos raštelį atsakovas nėra atsiskaitęs, jokių duomenų apie dalinį skolos grąžinimą nėra. Atsižvelgdamas į tai, jog po teismo įsakymo išdavimo atsakovas grąžino tik dalį skolos – 1300 Eur, tačiau atsisakė mokėti likusią skolos dalį – 800 Eur, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 800 Eur skolos priteisimo.
4. Teisme gautas atsakovo A. N. atsiliepimas, kuriame atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktu ieškiniu, nurodydamas, kad ieškinys nepagrįstas ir neteisėtas. Prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad ieškovas (kreditorius) 2021 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolos priteisimo (toliau – Pareiškimas). Pareiškimu ieškovas prašė teismo iš atsakovo (skolininko) priteisti 2100 Eur skolą ir atitinkamas palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, nepateikdamas paskolos davimą/gavimą atsakovui ir atsakovo paskolos dalies grąžinimą įrodančių dokumentų. Kaip nurodoma atsiliepime, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. įsakymu (toliau – Įsakymas) civilinėje byla Nr. eL2-13982-1050/2021 nutarė išieškoti iš atsakovo 2100 Eur skolą pagal 2019 m. sausio 31 d. paskolos raštelį. Vykdydamas Įsakymą ir atsižvelgdamas į atsakovo turimą ieškovo 2020 m. liepos 24 d. (vėliau nei 2019 m. sausio 31 d. paskolos raštelis) pasirašytą dokumentą – Raštą, kuriame (preambulėje) nurodytas ir ieškovo patvirtintas likusios skolos dydis – 2000 Eur bei šios skolos dalies – 700 Eur gražinimo faktas ir todėl su ieškovo pareiškimu iš dalies sutikdamas, atsakovas, kaip nurodoma atsiliepime, ieškovui sumokėjo 1690,91 Eur, iš kurių 1300 Eur – visą likusią iki teismo įsakymo įvykdymo negražintą paskolos dalį – 1300 Eur. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, atsakovas nurodė, kad dėl likusios ieškovo reikalavimo dalies – 800 Eur, atsakovas, vykdydamas Įsakymą, pagrįstai pareiškė prieštaravimus.
Atsiliepimas
6. Atsakovo teigimu, ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia tik jo turėtu atsakovo pasirašytu paskolos rašteliu, pagal kurį atsakovas 2019 m. sausio 31 d. patvirtino 2100 Eur pasiskolinimą iš ieškovo. Tik šia aplinkybę ieškovas nurodė teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ja toliau remiasi ieškinyje. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas ieškinyje nutylėjo pirmiau minėtą atsakovo 2100 Eur skolos iki 2020 m. liepos 24 d. sumažėjimo faktą, ieškovo patvirtintą, kad atsakovas iki kitos skolos dalies – 700 Eur grąžinimo ieškovui buvo skolingas 2000 Eur. Šią aplinkybę, kaip atsiliepime nurodoma, patvirtina prie atsiliepimo pridedamas ieškovo 2020 m. liepos 24 d. pasirašytas dokumentas (Raštas). Atsakovas 2020 m. liepos 24 d. grąžino ieškovui 700 Eur. Ieškovas ieškinyje taip pat nutylėjo pirmiau minėtą atsakovo skolos dalies – 700 Eur grąžinimo faktą, kurį ieškovas taip pat patvirtino pasirašydamas 2020 m. liepos 24 d. dokumentą (Raštą). Todėl nuo 2020 m. liepos 25 d. atsakovo buvo likusi skola ieškovui buvo 1300 Eur, kuri sumokėta vykdant Įsakymą. Atsakovas jokių kitų (nei ieškinyje nurodyta) paskolų iš ieškovo negavo, sandorių su juo nesudarinėjo. 2020 m. liepos 24 d. ieškovo pasirašytame ir atsakovui perduotame dokumente (Rašte): skolos likutis (jos dydis) įrašytas skaičiais ir žodžiais „2000 (Du tūkstančiai eurų)“, o kita atsakovo grąžinta skolos dalis įrašytas skaičiais ir žodžiais „700 (septynis šimtus eurų), Pinigus gavau A. K.“. Kaip nurodoma atsiliepime, vidutiniškai rūpestingas, atidus ir dėmesingas asmuo, negavęs pinigų pagal paskolos sutartį, nebūtų pasirašęs dokumento (rašto), patvirtinančio likusios skolos dydį ir dalies pinigų gražinimą. Paskolos sutarties tekstas yra aiškus, Rašte užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, t. y. dokumento (Rašto) turinys neabejotinai patvirtina tokį faktą egzistuojant. Pirmiau nurodyti faktai rodo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl gražintos skolos dalies, siekia nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui yra grąžinęs visą likusią skolą.
Šalies argumentai
7. Teisme gautas ieškovo dublikas, kuriame ieškovas iš esmės palaikės ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė visiškai kitos paskolos dalinio grąžinimo pakvitavimą. Iš į bylą pateikto paskolos grąžinimo rašto akivaizdu, kad jis patvirtina paskolos, kurios suma yra 2000 Eur, dalinį grąžinimą. Kaip nurodoma dublike, pakvitavime nėra nurodyta, jog 2000 Eur yra likusi skolos dalis iš 2100 Eur. Akivaizdu, jog nurodant sumą – 2000 Eur, yra įvardinama paskola, kuri yra iš dalies grąžinama perduodant kreditoriui (ieškovui) 700 Eur. Būtent šį faktą, pasak ieškovo, patvirtina atsakovo į bylą pateiktas dokumentas, tačiau jis visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla. Ieškovas yra skolinęs pinigų atsakovui net keletą kartų. Mažesnes sumas yra skolinęs žodinės sutarties pagrindu, o įstatymui numatant rašytinės paskolos sutarties formą, buvo surašomi paskolos rašteliai. Surašant į bylą pateiktą pakvitavimą, jame buvo nurodyta ne tik grąžinama pinigų suma, bet ir pačios paskolos suma būtent tuo tikslu, jog būtų aišku, pagal kurią iš tarp šalių sudarytų paskolos sutarčių atsakovas atsiskaito. Teikdamas prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, atsakovas nurodė, jog kreditorius paskolino skolininkui ne 2100 Eur, o 2000 Eur, iš kurių 700 Eur skolininkas yra grąžinęs 2020 m. liepos 24 d., t. y. iki kreditoriaus pareiškimo pateikimo teismui. Taigi atsakovas pats patvirtino, kad tokio dydžio (2000 Eur) sumai paskolos santykiai tarp šalių egzistavo; taip pat patvirtino ir tai, kad 700 Eur grąžinimas, kurį patvirtina į bylą pateiktas raštas, yra atliktas pagal šią 2000 Eur paskolos sutartį. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateiktas raštas, kuriame aiškiai nurodoma, jog yra grąžinama dalis (700 Eur) pagal 2000 Eur paskolos sutartį. Atsiliepime teigdamas, jog 100 Eur yra grąžinęs anksčiau, todėl pakvitavime nurodyta ne 2100 Eur, o 2000 Eur suma, atsakovas nepateikia jokių to įrodymų (pavyzdžiui, pakvitavimo 100 Eur sumai). Be to, ši aplinkybė nebuvo nurodyta pateiktuose prieštaravimuose dėl teismo įsakymo. Į bylą pateiktas pakvitavimas patvirtina pinigų perdavimo faktą visiškai kita data, nei turėjo būti grąžinta 2100 Eur paskola. Tai dar kartą patvirtina egzistavus dvi skirtingas paskolos sutartis, kurių tiek sumos, tiek terminai skyrėsi. Atsakovui visiškai atsiskaičius pagal kitą paskolos sutartį, kurios suma buvo 2000 Eur, paskolos raštelis buvo grąžintas skolininkui (atsakovui) vadovaujantis CK 6.65 straipsnio 2 dalimi.
Atsiliepimas
8. Teisme gautas atsakovo triplikas, kuriame jis iš esmės palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti versiją apie galimai būtas kitas paskolas atsakovui. Tai dar kartą patvirtina, kad atsakovas su ieškovu nesudarinėjo jokio kito sandorio ar kitos paskolos, išskyrus atsakovo paskolos, nurodytos teismui pateiktame atsakovo 2019 m. sausio 31 d. paskolos raštelyje. Be to, nėra logikos, ieškovui, neatgavus vienos paskolos, atsakovui suteikti kitą paskolą. Triplike atsakovas pastebėjo, kad ieškovas pakvitavimą (Raštą), kurio preambulėje likusios (nežiūrint to, kad nėra žodžio „likusi“) paskolos dydis nurodytas 2000 Eur, pasirašė ir patvirtino 2020 m. liepos 24 d., o atsakovas 2100 Eur paskolos raštelį pasirašė 2019 m. sausio 31 d., t. y. pakvitavimas (Raštas) ir dalies skolos grąžinimas buvo ieškovo pasirašyti egzistuojant ieškovo 2019 m. sausio 31 d. atsakovui suteiktai ir negrąžintai paskolai. Tai reiškia, kad ieškovas žinodamas apie kelių negrąžintų paskolų atsakovui suteikimą, ir, būdamas vidutiniškai rūpestingas ir atidus, turėjo galimybę atitinkamai tikslinti pakvitavimo (Rašto) preambulėje nurodytus duomenis apie atsakovui suteiktą paskolą, jos suteikimo datą, likutį ar kitą informaciją, kuri būtų patvirtinusi/identifikavusi, pagal kokį sandorį atsakovas pakvitavimu (Raštu) grąžino ieškovui atitinkamą pinigų dalį. Tačiau tokie tikslinimai nebuvo padaryti, o tai rodo, kad jokios kitos paskolos atsakovui ieškovas nebuvo suteikęs. Būtent ieškovas ieškinyje nutylėjo pirmiau minėtą atsakovo 2100 Eur skolos iki 2020 m. liepos 24 d. sumažėjimo faktą, ieškovo patvirtintą, kad atsakovas iki kitos skolos dalies – 700 Eur grąžinimo ieškovui buvo likęs skolingu 2000 Eur. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateiktas ieškovo 2020 m. liepos 24 d. pasirašytas dokumentas (Raštas), ieškovo vadinamas pakvitavimu. Būtent ieškovas ieškinyje taip pat nutylėjo atsakovo skolos dalies – 700 Eur grąžinimo faktą, kurį ieškovas taip pat patvirtino pasirašydamas 2020 m. liepos 24 d. dokumentą (Raštą). 2020 m. liepos 24 d. ieškovo pasirašytame ir atsakovui perduotame laisvos formos dokumente (Rašte), ieškovo vadinamame pakvitavimu, likusios skolos dydis buvo paprastai nurodytas skaičiais ir žodžiais „2000 (Du tūkstančiai eurų)“ be jokio detalizavimo, nes kitų paskolų nebuvo, ir, kuris (skolos dydis) pakvitavimo pasirašymo dieną buvo sumažėjęs dar 700 Eur. Rašto (pakvitavimo) tekstas yra aiškus, Rašte užfiksuotas pinigų, gautų pagal vienintelį dokumentą – atsakovo 2019 m. sausio 31 d. paskolos raštelį, likutis ir pinigų perdavimo faktas, t. y. dokumento (Rašto) turinys neabejotinai patvirtina tik tokį faktą egzistuojant. Vidutiniškai rūpestingas, atidus ir dėmesingas asmuo, tam pačiam asmeniui suteikęs kelias paskolas ir pagal šias paskolas neatgavęs pinigų, nebūtų pasirašęs dokumento (Rašto), kuriuo jis patvirtino neaišku kurios skolos grąžinimą – dalies pinigų gavimą, kuriuo neatribojami atitinkami skolinimai, nenurodoma pagal kurį skolinimą yra fiksuotas likęs skolos dydis ir grąžinama pinigų dalis. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai aiškiai tvirtina, kad atsakovas iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui yra grąžinęs visą likusią skolą.
9. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
10. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog 2019 m. sausio 31 d. šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas A. K. paskolino atsakovui A. N. 2100 Eur. Paskolos sutartį šalys sudarė raštu, atsakovui pasirašant paskolos raštelį. Paskolos raštelyje atsakovas nurodė, kad gautą skolą grąžins iki 2019 m. balandžio 2 dienos. Atsakovui negrąžinus skolos iki sutarto termino, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.
12. 2021 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-13982-1050/2021 išdavė ieškovui (kreditoriui) teismo įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
13. 2021 m. balandžio 20 d. teisme gauti atsakovo prieštaravimai, kuriame nurodoma, kad atsakovas gavęs teismo įsakymą, dalį sumos – 1300 Eur sumokėjo 2021 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu, taip pat sumokėjo palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas proporcingai grąžinamai skolos daliai, tačiau dėl likusios skolos dalies – 800 Eur atsakovas nesutinka ir pateikė teismui prieštaravimus. Pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad pagal atsakovo turimą 2020-07-24 (vėliau nei 2019-0131 paskolos raštelis) raštą, pats ieškovas patvirtino likusios skolos dydį – 2000 Eur, bei šios skolos dalies – 700 Eur, grąžinimo faktą.
14. 2021 m. balandžio 28 d. teisme gautas ieškovo ieškinys atsakovui dėl, kaip jau minėta, 800 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovo teigimu, jis atsakovui paskolino 2100 Eur, iš kurių atsakovas gražino 1300 Eur. Minėtas aplinkybes ieškovas grindžia byloje esančiu 2019 m. sausio 31 d. paskolos rašteliu, kuriame nurodyta ,,Aš, A. N. iš A. K. pasiskolinau 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų), grąžinsiu iki balandžio 2 d.“. Kitų rašytinių įrodymų, kuriais ieškovas įrodinėtų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovas teismui nepateikė.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.870 straipsnyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl rašytinės paskolos sutarties sudarymo. Šalys patvirtina, kad ieškovas skolino atsakovui pinigines lėšas, o atsakovas skolinosi iš ieškovo pinigines lėšas. Rašytinė paskolos sutartis yra įforminta ir byloje įvardinta kaip ieškovo išduotas paskolos raštelis atsakovui.
17. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).
18. Nagrinėjamu atveju nors tarp šalių nėra ginčo, kaip jau minėta, kad ieškovas skolino pinigus atsakovui ir minėtas sandoris įformintas paskolos rašteliu, tačiau ginčas kyla dėl tarpinio atsiskaitymo. Kaip jau minėta, ieškovas savo reikalavimus grindžia 2019 m. sausio 31 d. paskolos rašteliu, kuriame nurodyta ,,Aš, A. N. iš A. K. pasiskolinau 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų), grąžinsiu iki balandžio 2 d. Atsakovas atsikirsdamas į ieškovo argumentus nurodo, kad 2021 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, kad ,,A. N. paskolos grąžinimo A. K. (2000 Eur du tūkstančiai eurų). Raštas. A. N. grąžino 2020.07.24 A. K. 700 Eur (septynis šimtus eurų). Pinigus gavau A. K.. Parašas“. Minėtas atsakovo rašytinis įrodymas pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį. Ieškovo teigimu, minėtas atsakovo pateiktas raštas nėra niekaip susijęs su nagrinėjamu klausimu, kadangi ieškovą ir atsakovą siejo ne vieni paskoliniai santykiai. Ieškovas atsakovui yra skolinęs pinigus ne tik rašytinio sutarimo, bet žodinio sutarimo pagrindu.
19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui, keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau < ...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reišmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertintęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
20. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, ieškovas nurodo, kad atsakovui buvo paskolinta 2100 Eur, iš kurių jis grąžino 1300 Eur ir liko skolingas 800 Eur. Atsakovas atsikirsdamas į pateiktą ieškovo reikalavimą pažymi, kad jis vadovaujasi 2021 m. liepos 24 d. raštu, kuriame nurodyta, kad ,,A. N. paskolos grąžinimo A. K. (2000 Eur du tūkstančiai eurų). Raštas. A. N. grąžino 2020.07.24 A. K. 700 Eur (septynis šimtus eurų). Pinigus gavau A. K.. Parašas“. Ieškovas teigimu, atsakovo į bylą pateiktas 2021 m. liepos 24 d, raštas niekaip nėra susijęs su nagrinėjamu atveju, kadangi šalis siejo ne vieni paskoliniai santykiai. Tuo tarpu atsakovas gindamasis nuo ieškovo pareikšto reikalavimo nurodo, kad būtent 2020 m. liepos 24 dienai paskolos suma buvo 2000 Eur, kadangi ieškovas buvo sumokėjęs ieškovui 100 Eur iki 2020 m. liepos 24 d., nors minėtas sumokėjimas niekur nebuvo fiksuotas ir byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai. Kaip nurodoma atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovas, atsakovas pareigą grąžinti ieškovui pasiskolintus pinigus įvykdė visiškai iki 2020-07-25 grąžindamas ieškovui 800 eurų, bei, vykdydamas Įsakymą ir sumokėdamas ieškovui 1690,91 Eur, iš kurių 1300,00 eurų – visą nuo 2020-07-25 likusi negražinta paskolos dalis.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
22. Ieškovas byloje vadovaujasi į bylą pateiktu rašytinių įrodymu, kuriame nurodoma, kad 2019 m. sausio 31 d. tarp šalių pasirašytas paskolos raštelis, kuriame atsakovas įsipareigojo paskolintą 2100 Eur sumą grąžinti iki 2019 m. balandžio 2 d. Atsakovas, minėto paskolos raštelio neginčija, tačiau nurodo, kad 2020 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo pasirašytas kitas raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovo bendra skolos suma ieškovui yra 2000 Eur ir minėtai datai (2020 m. liepos 24 d.) atsakovas ieškovui grąžino 700 Eur, kurių gavimą ieškovas patvirtino parašu. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, abi šalys savo argumentus grindžia rašytiniais įrodymais, nurodydamos skirtingas faktines aplinkybes.
23. Teismas vertindamas abiejų šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, kurios suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).
25. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju, atsakovas pateikė rašytinius duomenis – ieškovo parašu patvirtintą Raštą (pakvitavimą), kad jis iki 2020-07-24 buvo ieškovui gražinęs 100,00 eurų ir todėl Rašte (pakvitavime) buvo nurodyta likusios skolos suma – 2000 Eur, o 2020-07-24 grąžino dar 700,00 eurų – viso 800,00 eurų. Taigi atsakovas pateikė leistinus įrodymus, jog jis iš dalies įvykdė prievolę kreditoriui (ieškovui), kurie atitinka įstatyme numatytą paskolos sutarties įvykdymo būdą. Tuo tarpu ieškovas neigia dalies prievolės įvykdymą argumentuodamas tuo, jog atsakovo pateiktas Raštas (pakvitavimas) nėra niekaip susijęs su nagrinėjamu klausimu, kadangi ieškovą ir atsakovą siejo ne vieni paskoliniai santykiai. Tačiau ieškovas nei teismo posėdžio metu, nei ruošiantis bylą nagrinėti paruošiamaisiais dokumentais nepateikė į bylą jokių papildomų duomenų, liudijančių jo teiginius, kad ieškovą ir atsakovą siejo ne vieni rašytiniai ir žodiniai paskoliniai santykiai. Taigi, byloje nesant duomenų apie jokių kitų piniginių prievolių buvimą tarp šalių – ieškovo ir atsakovo, teismas atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei bylos aplinkybes daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas jam yra skolingas 800 Eur pagal 2019 m. sausio 31 d. paskolos raštelį, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti likusią skolos dalį atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
26. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2020 m. liepos 2 d. ieškovo pasirašytame ir atsakovui perduotame Rašte (pakvitavime), skolos dydis yra nurodytas skaičiais ir žodžiais “2000 ( Du tūkstančiai eurų)” be jokio detalizavimo. Rašto (pakvitavimo) tekstas yra aiškus. Teismo vertinimu, kai ir teisingai pastebėjo atsakovas, vidutiniškai rūpestingas ir atidus asmuo, tam pačiam asmeniui suteikęs kelias paskolas ir pagal šias paskolas negavęs paskolintų pinigų, akivaizdu, jog nebūtų pasirašęs minėto 2020 m. liepos 24 d. Rašto, kuriuo jis patvirtino neaišku kurios skolos grąžinimą – dalies pinigų gavimą, kuriuo neatribojami atitinkami skolinimai, nenurodoma pagal kurį skolinimą yra fiksuotas likęs skolos dydis ir grąžinama pinigų dalis.
27. Taigi teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas pareigą kreditoriui – ieškovui grąžinti pasiskolintus pinigus visiškai įvykdė iki 2020-07-25 grąžindamas ieškovui 800 eurų, bei vykdydamas Įsakymą ir sumokėdamas ieškovui 1690,91 Eur, iš kurių 1300,00 eurų – visa nuo 2020-07-25 likusi negražintą paskolos dalis.
28. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).
29. Aukščiau nurodyti argumentai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi ieškovas nepagrindė savo teisės reikalauti iš atsakovo 800 Eur dydžio skolos priteisimo.
30. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.
33. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovo 1075 Eur išlaidų advokato pagalbai (už prieštaravimus, atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
34. CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
35. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, atsakovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia atsakovui A. N. ir ieškovo A. K. 1075 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1075 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.