Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-14-856/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-08
Bylos Nr.: e2A-14-856/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Suinteresuotas asmuo: R. Š., Palangos pirmojo notarų biuro
Pareiškėjas: V. Š., D. K., J. Š.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-14-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00225-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.5.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-77-995/2019 pagal pareiškėjų V. Š. ir D. K. (pareiškėjos J. Š. teisių ir pareigų perėmėjos) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š. ir Palangos pirmojo notarų biuro notarė A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. V. Š. ir J. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami privalomos palikimo dalies paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad pareiškėjams V. Š. mirties dieną - (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad J. Š. (pareiškėja) ir V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini)Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dviejų vaikų. Nuo 1984 metų sutuoktiniai ir jų sūnus V. Š. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas - dalis gyvenamojo namo, pagalbiniai pastatai, dalis žemės sklypo - Nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. Š. nuosavybe. Pastatai buvo įgyti dovanojimo sutartimis, žemės sklypas įgytas santuokoje pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjai šiuo adresu nuo 1984 metų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, čia nuolat gyveno. (duomenys neskelbtini) V. Š. mirė. Pareiškėjams kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad velionis V. Š. visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą testamentu paliko sūnėnui suinteresuotam asmeniui R. Š., o ne savo sutuoktinei ir vaikams. Tikėtina, kad tokį sprendimą miręs V. Š. priėmė dėl ilgalaikio ir daugiamečio piktnaudžiavimo alkoholiu. Pareiškėja J. Š. yra pensininkė, jai 83 metai, jos vienintelės gaunamos pajamos - senatvės pensija, kuri siekia vos 245 Eur. Pareiškėja kito turto neturi. J. Š. dėl senyvo amžiaus serga lėtinėmis ligomis, ji negali savimi pasirūpinti, jai būtinas išlaikymas ir priežiūra. Kartu su pareiškėja J. Š. gyvena sūnus V. Š., kuriam 2003 metais pakartotinai nustatytas 35 procentų darbingumas. Jam diagnozuota apatinių galūnių varikozė su opa, kelio sąnario atrtrozė ir kiti sąnarių pažeidimai po galūnių lūžių. Šios pareiškėjo ligos apriboja pareiškėjo galimybę ne tik dirbti, bet ir lengvai judėti. Vienintelės palikėjo sūnaus pajamos - netekto darbingumo pensija, kuri siekia 160 Eur. V. Š. nesusituokęs, vaikų neturi. Tiek J. Š., tiek ir V. Š. dėl amžiaus ir sveikatos būklės yra objektyviai sumažėjusios galimybės įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų. Gyvenamojo namo dalis, kiti statiniai ir žemės sklypo dalis, esantys (duomenys neskelbtini), vienintelis pareiškėjų būstas, kito turto jie neturi, tačiau V. Š. testamentu šį turtą paliko sūnėnui R. Š., o ne sutuoktiniui ir vaikams.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo R. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu pareiškėjų pareiškimu jis nesutinka. Prašė pripažinti, kad pareiškėjams V. Š. mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad J. Š. ir jos sutuoktiniui V. Š. persikėlus gyventi iš Kauno į Palangą 1984 metais, jie gyveno ir vedė bendrą ūkį atskirai. Gyvenamajame name, kuriame jie gyveno, buvo du kambariai ir virtuvė. Viename kambaryje gyveno pareiškėja, kitame - jos sūnus V. Š.. Tuo tarpu palikėjas V. Š. savo atskiro kambario neturėjo, todėl ir šaltuoju metų laiku gyveno lauko verandoje, kurią kartu su R. Š. laikui bėgant suremontavo ir perdarė į tinkamą gyventi patalpą. Kad sutuoktiniai seniai negyveno kaip šeima patvirtina ir 2009 m. lapkričio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta skirtinga sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta. Palikėjo V. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o J. Š. – (duomenys neskelbtini), todėl preziumuojama, kad santuoka ilgą laiką buvo faktiškai iširusi. Pareiškėjai žinojo, kodėl V. Š. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko ne sutuoktinei ir savo vaikams, o sūnėnui, nes mirusiojo V. Š. sutuoktinė J. Š. juo nesirūpino, jie bendro ūkio nevedė. Kaip sutuoktinius juos siejo tik vaikai. Savo tėvu nesirūpino, jam nepadėjo ir V. Š., kadangi visą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, neturėjo nei darbo, nei pastovių pajamų. Vienintelis, kuris rūpinosi savo dėde, buvo suinteresuotas asmuo R. Š., padėdavo jam materialiai ir savo darbu. 2017 m. gruodžio 12 d. V. Š. jis parsivežė į Šiaulius ir čia nuomojo jam būstą, kitaip rūpinosi neprižiūrimu dėde. Šiauliuose su V. Š. nuvyko į artimiausią banką ir jame atidarė banko sąskaitą, nes jis jos neturėjo. Pareiškėja J. Š. jai ir jos sutuoktiniui priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise ūkinį pastatą apie 30 metų nuomavo ir iki šiol nuomoja poilsiautojams. Ūkinio pastato pirmo aukšto dalis yra nuomojama dviračių nuomos įmonei, kuri ten sandėliuoja dviračius. Visus už nuomą gautus pinigus pasiimdavo pareiškėja J. Š., tuo tarpu V. Š. neturėjo tinkamos gyvenamosios patalpos. Be to, pareiškėjos J. Š. socialinio draudimo senatvės pensija gerokai viršija bazinį pensijos dydį ir priartėja prie vidutinės senatvės pensijos. Pareiškėja J. Š. teisinės pagalbos paslaugų kreipėsi į advokato kontorą, o ne į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pareiškėja kartu su V. Š. santuokos metu yra įgijusi žemės sklypą, todėl ji paveldės tam tikrą jo dalį.

4. Bylą nagrinėjant teisme, 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėja J. Š. mirė. Kadangi jos palikimą priėmė įpėdiniai V. Š. ir D. K., tai 2019 m. kovo 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi pareiškėja J. Š. buvo pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėjus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjų V. Š. ir D. K. pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. Š. palikėjo V. Š. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui V. Š. palikėjo V. Š. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Iš suinteresuoto asmens R. Š. priteisė pareiškėjai D. K. 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš suinteresuoto asmens R. Š. priteisė 76 Eur žyminį mokestį ir 11,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas V. Š. jau nuo 1986 metų turi sveikatos problemų, kurios, kaip matyti iš medicininių dokumentų išrašų, laikui bėgant tik aštrėjo. Tai patvirtino ir pareiškėja D. K., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad jos brolis V. Š., tarnaudamas tarybinėje armijoje, nušalo kojas, ir nuo to laiko jis turi problemų su kojomis. Apie pareiškėjo V. Š. sveikatos būklę teismas sprendė ir iš rašytinių byloje esančių įrodymų - Palangos asmens sveikatos priežiūros centro informacinio pranešimo bei medicininių dokumentų išrašų, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas V. Š. nuo 1988 metų skundžiasi dešinės blauzdos skausmais; 1995 metais jis persirgo kairės kojos tromboflebitu, po to nuo 1997 metų atsirado kairės kojos blauzdos trofinės opos; 1992 m. lūžo kairės kojos išorinis kulkšnelis; 2005 m. kairės kojos blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas; po to išsivystė kairio kelio sąnario kontraktūra; nustatytas darbingumo lygio netekimas; 2007 m. persirgo dešinės blauzdos rože; diagnozuotos abiejų kojų opos; 2018 m. gegužės mėn. diagnozuotas antro tipo cukrinis diabetas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad V. Š. yra iš dalies darbingas, jam nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. liepos 3 d. pakartotinai nustatytas 35 procentų darbingumas. 2013 m. birželio 4 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad V. Š. negali dirbti veikiant visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, dirbti lauko sąlygomis, dirbti su jonizuojančia spindulyste, keliant krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, viršvalandinį darbą, darbą aukštyje, požeminių darbų.

7. Teismas rėmėsi pareiškėjo V. Š. draugo liudytojo V. M. parodymais, kad pareiškėjas dėl kojų skausmų negali pasidaryti buitinių darbų, todėl jis jam padeda. Tą patvirtino ir liudytojas E. P., pareiškėjų kaimynas, kuris nurodė, kad pareiškėjas sunkiai vaikšto, todėl yra matęs ne kartą, kad jam padeda jo draugas.

8. Teismas, nurodydamas, kad nors suinteresuotas asmuo R. Š. teigė, jog pareiškėjas visą gyvenimą niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, jam nustatytas nedarbingumas dėl 2005 metais patirtos traumos esant pareiškėjui neblaiviam, konstatavo, jog savo teiginiams pagrįsti suinteresuotas asmuo nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, juolab, kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniai įrodymais, pareiškėjos D. K. paaiškinimais, pareiškėjas V. Š. sveikatos problemų turi nuo 1986 metų, t. y. dar prieš 2005 metais patirtą traumą. Nors pareiškėjas jo tėvo mirties metu neturėjo darbo, tačiau iki kol sveikata leido jis dirbo, padėdavo tėvams atlikti įvairius darbus ūkyje, rūpinosi namais.

9. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas V. Š. pats kokiais nors kaltais veiksmais susikūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiavo alkoholiu, tyčia susižalojo, išvaistė turėtą turtą ar pan.). Byloje esantys įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo V. Š. situacija yra nulemta objektyvių, ne nuo pareiškėjo V. Š. priklausančių, veiksnių.

10. Teismas darė išvada, kad pareiškėjas V. Š., būdamas iš dalies nedarbingas asmuo, socialiai remtinas, turintis rimtų sveikatos problemų, neleidžiančių dirbti arba rasti gerai mokamą darbą, gaudamas mažas pajamas (netekto darbingumo pensiją), palikimo atsiradimo momentu neturėjo pakankamai pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti, būsto įsigijimui, todėl jam buvo reikalingas išlaikymas, kuris buvo teikiamas ne tik palikėjo piniginėmis lėšomis, bet iš esmės ir nekilnojamuoju turtu, suteikiant pareiškėjui gyvenamąją vietą, todėl pareiškėjas turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas V. Š. atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo reikalingumo kriterijus.

11. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje pareiškėjų ir suinteresuoto asmens R. Š. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl konstatavo, jog nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Suinteresuotas asmuo R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 9 d. sprendimą dalyje, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui V. Š. palikėjo V. Š. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, ir dalyje, kuria priteistos iš suinteresuoto asmens R. Š. pareiškėjai D. K. 700 Eur bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Teismas, tenkindamas pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, vadovavosi ir savo išvadas grindė vienpusiškai, neobjektyviai vertindamas paties pareiškėjo byloje pateiktus ir teismo posėdžių metu ištirtus rašytinius įrodymus.

12.2. Teismas analizavo rašytinius dokumentus dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir jo gaunamų pajamų, tačiau visiškai neanalizavo ir nutylėjo tuose pačiuose rašytiniuose dokumentuose, kuriuos pateikė į bylą pats pareiškėjas, nurodomų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip paties pareiškėjo kaltais veiksmais sukurta savo sunki materialinė padėtis.

12.3. Teismas sprendime išdėstė tik pareiškėjo galimus susirgimus, nurodytus Palangos asmens sveikatos priežiūros centro 2018-11-08 pranešime Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai nevertino to paties centro 2018-10-19 pranešimo Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad V. Š. „...turi nustatytą darbingumo apribojimą dėl liekamųjų reiškinių po traumos 2005 metais, kai buvo diagnozuotas kairės blauzdos kaulų proksimalinio galo intrasąnarinis lūžimas. Traumos metu buvo neblaivus...“. Taip pat teismas visiškai nevertino ir kito paties pareiškėjo byloje pateikto rašytinio įrodymo - išrašo iš medicininių dokumentų gydymo stacionare istorijos Nr.: (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodoma, kad V. Š. stacionariai buvo gydomas Palangos ligoninėje nuo 2005-04-06 iki 2005-04-11 dėl kairės blauzdos kaulų proksimalinio galo intrasąnarinio lūžimo, ir gretutinė diagnozė - girtumas.

12.4. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima neabejotinai ir pagrįstai teigti, kad V. Š. dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nuo pat pastebėtų kokių tai sveikatos sutrikimų negalėjo įsidarbinti, dirbti, gauti pajamų, ir tai sąlygojo objektyvios nuo paties V. Š. valios nepriklausančios priežastys. Teismas iš esmės vadovavosi tik liudytojų V. M. ir E. P. paaiškinimais, kad neva pareiškėjui reikalinga kitų pagalba buityje, tačiau visiškai nevertino tų pačių liudytojų paaiškinimų, kad pareiškėjas eina pas kitus asmenis ir dirba įvairius darbus – skaldo malkas, įdeda langus, duris ir pan.

12.5. Teismas visiškai nevertino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013-06-06 sprendimo Nr. 10-24-9191, kuriame konstatuojama, kad iki 2013-06-01 V. Š. yra įgijęs 11,3916 metų trukmės stažą. Atsižvelgiant į pareiškėjo gimimo datą, jo amžių, galimą pagrįstai teigti, kad per 36 darbingo amžiaus metus pareiškėjas sugebėjo įgyti tik 11 metų bendrojo darbo stažo. Tai galimai rodo paties pareiškėjo atsainų požiūrį į savo ateitį, jo neatidumą, aplaidumą, nesąžiningumą savo paties atžvilgiu, nesirūpinimą savimi ir savo ateitimi, o rodo tik jo paties pasirinktą tokį gyvenimo būdą, norą ir tikslą būti „išlaikomam“ savo mirusių tėvų.

12.6. Patys pareiškėjai savo nuožiūra ir valia pasirinko teisminį kelią, net neprašydami tokio fakto nustatyti ir patvirtinti notaro. Pareiškėjai patys buvo neatidūs ir nesąžiningai elgėsi suinteresuoto asmens atžvilgiu ir, pateikdami pareiškimą teismui, sudarė situaciją, įtraukdami suinteresuotą asmenį į teisminį procesą. Teismas iš esmės išėjo už pareiškimo ribų, kadangi nei pateikiant teismui pareiškimą, nei viso proceso metu, nei baigiamosiose kalbose nei vienas iš pareiškėjų ir jų atstovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo jokio pareiškimo su savarankiškais reikalavimais nebuvo pateikęs.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai V. Š. ir D. K. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėjas V. Š. tėvo mirties dieną buvo socialiai remtinas asmuo, neturėjo turto, galėjusio ir galinčio būti jo pajamų šaltiniu. Pareiškėjas pagal savo statusą negalėjo sukurti sau sunkios materialinės padėties kaltais veiksmais, t. y. iššvaistyti turėto turto, nes jo niekada ir neturėjo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kaltais veiksmai susikūrė savo sunkią materialinę padėtį. Pareiškėjo situacija nulemta objektyvių veiksnių – amžiaus, sveikatos būkles. Mirus palikėjui, pareiškėjas atsidūrė ypatingai sunkioje finansinėje padėtyje. Finansiškai pragyventi ir būtiniausius poreikius patenkinti pareiškėjui padėjo D. K., gyvenanti Švedijoje, tiek pavedimais į sąskaitą, tiek pirkiniais (maistu, buitinėmis technikos priemonėmis).

13.2. Pareiškėjas yra 59 metų amžiaus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad dešinės blauzdos skausmais V. Š. skundžiasi nuo 1986 metų, t. y. daugiau nei 30 metų. 1995 metais jis persirgo tromboflebitu, po kurio nuo 1997 m. atsirado kairės blauzdos trofinės opos, apatinių galūnių varikozė su opa, dešinės kojos dramblialigė. 1992 m. lūžo kairės kojos išorinis kulkšnelis, 2005 m. blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, išsivystė kairio kelio kontraktūra su 3 laipsnio eisenos sutrikimu. 2007 m. buvo gydytas stacionare, persirgo blauzdos rože, abiejų kojų trofinės opos. Šios ligos apriboja pareiškėjo galimybę ne tik dirbti, bet ir laisvai judėti.

13.3. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Užimtumo tarnybą, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, Užimtumo tarnyba atsisakė jį registruoti į ieškančių darbo asmenų registrą.

13.4. Teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, išsamiai pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, atsižvelgė į pareiškėjo gaunamų pajamų dydį, turimą/neturimą turtą, socialinę padėtį ir sveikatos būklę, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais kriterijais bei priėmė pagrįstą sprendimą.

13.5. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir apelianto poziciją teisminio proceso metu akivaizdu, kad pareiškėjų ir suinteresuoto asmens interesai šioje byloje yra priešingi. Teismui priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, apeliantas yra bylą pralaimėjusi šalis. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinį skundą. Notariato įstatymas notarui nesuteikia teisės spręsti ginčo ar vertinti įrodinėtinų aplinkybių, tai yra teismų kompetencija. Atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, notarė A. B. negalėjo atlikto notarinio veiksmo, o pareiškėjai, siekdami teisinio rezultato, privalėjo kreiptis į teismą

13.6. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis - visapusiškai, nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Suinteresuoto asmens apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas pareiškėjo V. Š. pareiškimas dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl ginčo esmės

16. Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 15 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas V. Š. nėra sulaukęs pensinio amžiaus, nuo 2013 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. liepos 3 d. jam nustatytas 35 procentų darbingumas, jis gauna netekto darbingumo pensiją, palikėjo mirties dieną pareiškėjas disponavo 160,85 Eur pajamomis, gautomis dėl netekto darbingumo, papildomų socialinių draudimo išmokų jis negavo, dėl savo sveikatos būklės ir konstatuoto dalinio darbingumo nei palikėjo mirties dieną, nei bylos nagrinėjimo metu niekur nedirbo. V. Š. yra nesusituokęs, vaikų neturi. V. Š. jokių santaupų asmeninėse sąskaitose neturi, taip pat neturi jokių sąskaitų kituose Lietuvos bankuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neturi nekilnojamojo ar kilnojamo turto, debitorinių įsiskolinimų. Pareiškėjas nuo 1985 m. rugsėjo 26 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su tėvais, t. y. pareiškėja J. Š. ir palikėju V. Š., nuo 1987 metų gyveno gyvenamojo namo dalyje, priklausančioje palikėjui asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas turėtų kitą gyvenamąją vietą ar kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą. Šios aplinkybės apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos.

21. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia tai, kad sveikatos sutrikimai pareiškėjui diagnozuoti iki palikėjo mirties ir byloje nenustatyta, jog šie sutrikimai buvo laikino pobūdžio ir (ar) išnyko iki palikėjo mirties. Taigi, bylos duomenimis patvirtinta, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjas turėjo rimtų sveikatos problemų, o jo turtinė padėtis buvo bloga – jis neturėjo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, gavo labai mažas pajamas, kurios nesiekė net minimalaus darbo užmokesčio dydžio.

22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors suinteresuotas asmuo R. Š. teigė, kad pareiškėjas visą gyvenimą niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, jam nustatytas nedarbingumas dėl 2005 metais patirtos traumos pareiškėjui buvus neblaiviam, tačiau savo teiginiams pagrįsti suinteresuotas asmuo nepateikė jokių tą pagrindžiančių įrodymų, juolab, kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniai įrodymais, pareiškėjos D. K. paaiškinimais, pareiškėjas V. Š. sveikatos problemų turi nuo 1986 metų, t. y. dar prieš 2005 metais patirtą traumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo sveikatos problemų dar prieš 2005 metais patirtą traumą, patvirtina ir Palangos asmens sveikatos priežiūros centro informacinis pranešimas bei medicininių dokumentų išrašai, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1988 metų skundžiasi dešinės blauzdos skausmais. 1992 m. lūžo kairės kojos išorinis kulkšnelis. 1995 metais jis persirgo kairės kojos tromboflebitu, nuo 1997 metų atsirado kairės kojos blauzdos trofinės opos. Tai, kad 2005 metais pareiškėjas patyrė traumą būdamas neblaivus, nesudaro pagrindo teigti, jog būtent ši aplinkybė sukėlė pareiškėjui sunkią materialinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, juolab, kad byloje taip pat nustatyta, jog po 2005 metų pareiškėjui kilo nauji sveikatos sutrikimai: 2007 m. persirgo dešinės blauzdos rože, diagnozuotos abiejų kojų opos, 2018 m. gegužės mėn. diagnozuotas antro tipo cukrinis diabetas.

24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nuo pat pastebėtų kokių tai sveikatos sutrikimų negalėjo įsidarbinti, dirbti, gauti pajamų, ir tai sąlygojo objektyvios nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys. 2013 m. birželio 4 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad V. Š. negali dirbti veikiant visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, dirbti lauko sąlygomis, dirbti su jonizuojančia spindulyste, keliant krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą, susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, viršvalandinį darbą, darbą aukštyje, požeminių darbų. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nors pareiškėjas jo tėvo mirties metu neturėjo darbo, tačiau iki kol sveikata leido, dirbo, padėdavo tėvams atlikti įvairius darbus ūkyje, rūpinosi namais.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog apeliantas neįrodė, kad pareiškėjas pats kokiais nors kaltais veiksmais susikūrė savo sunkią materialinę padėtį ar nuo jo valios priklausančių aplinkybių negalėtų susirasti darbo, gauti pajamų.

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su palikimo atsiradimo dieną buvusia pareiškėjo turtine padėtimi, jo objektyviomis galimybėmis pagerinti turtinę padėtį, taip pat jo sveikatos būkle bei socialine padėtimi, padarė bylos įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, tinkamai aiškino bei taikė CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą.

27. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantas nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).

Dėl galimo teismo šališkumo

28. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principas įtvirtintas CPK 21 straipsnyje, šio principo įgyvendinimo procedūros nustatytos CPK VI skyriuje. Teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai civiliniame procese nustatyti CPK 65, 66 straipsniuose. Šioje byloje aktualus CPK 66 straipsnyje nustatytas teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindas, nes apeliantas teigia, jog teismas 2019-05-07 vykusiame tesimo posėdyje galimai iš anksto išsakė nuomonę, kaip išspręs šioje byloje keliamą klausimą. Pažymėtina, kad apeliantas byloje tuo pagrindu nereiškė teisėjui nušalinimo, nors tokią teisę turėjo pagal CPK 68 straipsnį. Byloje nėra duomenų dėl teisėjo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose, galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė - kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis 1 dalis).

30. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant pareiškėjų pareiškimą pirmosios instancijos teisme, suinteresuotas asmuo (apeliantas) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pripažinti, jog pareiškėjams palikėjo mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismui tenkinus pareiškėjų pareiškimą, suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų ir suinteresuoto asmens (apelianto) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens.

31. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad patys pareiškėjai savo nuožiūra ir valia pasirinko teisminį kelią, net neprašydami tokio fakto nustatyti ir patvirtinti notaro, pažymėtina, jog įstatymai notarui nesuteikia teisės nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį pagal CPK 5.20 straipsnio 1 dalį, ir tai yra teismų kompetencija.

32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už pareiškimo ribų, kadangi nei pateikiant teismui pareiškimą, nei viso proceso metu, nei baigiamosiose kalbose nei vienas iš pareiškėjų ir jų atstovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas baigiamojoje byloje iki 2019-05-23 vykusio teismo posėdžio pradžios, t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė