Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

suinteresuoto asmens UAB „Erikas Šliauteris“ atstovui Erikui Šliauteriui ir jo atstovui advokatui Jurijui Malininui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo ROIK: 24249296179, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundo reikalavimai ir atsikirtimai

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmuose 2024 m. spalio 11 d. gautas iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas nukentėjusiojo V. G. skundas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo ROIK: 24249296179, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Skundo trūkumai ištaisyti per teismo nustatytą terminą ir skundas teismui pateiktas 2024 m. spalio 28 d. (pasirašytas el. parašu 2024 m. spalio 26 d.).

2. V. G. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalie 4 punkto pagrindu, t. y. panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Skundą grinė tuo, kad nutarimas buvo priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, neištyrus visų įrodymų dėl vykusio triukšmo 2024 m. liepos 6-7 d. laikotarpiu, neapklausti reikšmingą informaciją turintys liudytojai, nenustatytas atsakomybėn nepatrauktas administracinį nusižengimą įvykdęs fizinis ar juridinis asmuo. Be to, nutarimo išvadose yra prieštaravimų ir nelogiškumų. Nutarimas skundžiamas ir dėl to, kad neapklaustas nukentėjęs asmuo, o apklausti neįvardinti ir galimai bylai nereikšmingi liudytojai, esantys pažeidėjo įtakoje ar jo artimieji. Papildomai prie skundo pareiškėjas V. G. 2024 m. gruodžio 3 d. nurodė, kad naudojo įrangą, t. y. telefoną bei specialią programinę įrangą vaizdui ir garso lygiui fiksuoti, kuri nėra metrologiškai patvirtinta. Ši įranga prieš tai buvo patikrinta profesionaliu garso lygio matavimo prietaisu (be metrologinės patikros). Šiuo atveju telefono garso slėgio rodmenys yra net mažesni, nes telefono mikrofonas fiksuoja garso slėgį tik iš apatinės korpuso dalies (ne triukšmo šaltinio kryptimi), tačiau metrologinės patikros reikalavimu gyventojui yra perkeliamos valstybinių institucijų pareigos. Taip pat nurodoma, kad užfiksuota vaizdinė informacija įrodo, kad stacionaraus triukšmo šaltinis yra būtent nurodytu adresu, o garso slėgio vertės yra tik iliustruojančios ir papildančios šią informaciją. Nurodo, kad vertinant kavinės „Bakūžė“ ūkinę veiklą reikėtų vadovautis didžiausiu leidžiamu triukšmo ribiniu dydžiu, t. y. 45dB nakties metu, kai gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų aplinka yra veikiama pramoninės veiklos (išskyrus transportą) stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo. Užfiksuotos garso slėgio vertės gyvenamojoje patalpoje viršija netgi šias nustatytas normas, nors triukšmo šaltinis yra daugiau nei 60 metrų atstumu. Taip pat šiame dokumente keliamos abejonės dėl galimo policijos pareigūnų šališkumo, netinkamai reaguojant į iškvietimus ginčo adresu.

3. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pateiktą skundą prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Erikas Šliauteris“ savininkas Erikas Šliauteris nuo 2024 m. liepos 6 d. 19 val. iki 2024 m. liepos 7 d. 2 val. 15 min. neužtikrino, jog jo įmonės nuomojamose patalpose, esančiose Mažeikiuose, Gamyklos g. 27, išsinuomoję patalpas asmenys netrikdytų aplinkinių namų gyventojų ramybės ir poilsio, tai yra garsiai neleistų muzikos, garsiai nekalbėtų ir nerėkautų, todėl administracinio nusižengimo teisena, pradėta administracinio nusižengimo byloje Nr. 24249296179, buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai vadovaujantis LR ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu. Tyrimo metu buvo vertinama pareiškėjo pateikta informacija apie tai, kad 2024 m. liepos 6 d. 23 val. 48 min. adresu: Gamyklos g. 27, Mažeikiai, ūkinę – komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo neužtikrina jo veikloje naudojamo objekto keliamo triukšmo valdymo vakaro ir nakties metu ir tuo pažeidžia ANK reikalavimus. Taip pat nurodyta informacija, kad daugiau nei 35 metrų atstumu užfiksuotas didesnis nei 35 dB triukšmas dėl muzikos, girtaujančių asmenų balsų, rėkavimų ir pan., kad triukšmas vakaro ir nakties metu tęsėsi ilgiau nei po 2 val., kad buvo skambinta pagalbos numeriu 112 apie 23 val. 40 min., kad ir po skambučio nebuvo galimybės ilsėtis dėl triukšmo, taip pat įvertinta ir Policijos registruojamų įvykių registre nurodyta informacija, jog 2024 m. liepos 7 d. 0 val. 15 min. policijos pareigūnams atvykus pranešime nurodytu adresu, triukšmo faktas nenustatytas, pažeidimų nenustatyta. Taip pat nurodyta, kad tyrimo metu apklaustas Erikas Šliauteris, kiti liudytojai, kurie nurodė, jog jokio triukšmo negirdėjo, matė, jog asmenys švenčia tik per langą, tačiau triukšmo nesigirdėjo, durys buvo uždarytos, buvo tylu, nusiskundimų neturi. Pareiškėjo prie skundo pateiktoje vaizdinėje medžiagoje užfiksuoti garso slėgio lygio matavimai tikėtinai atlikti telefone įdiegta programėle, apie kurios metrologinę patikrą byloje duomenų nėra. Įvertinus ne tik administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis iki skundžiamo nutarimo priėmimo, bet ir skunde nurodytas aplinkybes ir garso slėgio lygio matavimus, nutarime padaryta pagrįsta išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai ir neabejotinai konstatuoti padarytą vieną ar kitą administracinį nusižengimą.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. G. prašė jo skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą bei grąžinti administracinio nusižengimo bylą atgal Institucijai. Nurodė, kad visa medžiaga rodo, kad triukšmas objekte jo nurodytu laiku buvo, todėl nesuprantama, kaip pareigūnai negalėjo to nematyti. Jis vaizdo įrašą padarė su specialia programine įranga, leidžiančia fiksuoti ir garso lygį, kuris tuo metu sklido nuo Gamyklos g. 27, Mažeikiai. Triukšmo pobūdis buvo industriniai garsai, kurie girdėti net ir jo miegamajame kambaryje. Kavinės pastatas, iš kurio sklido triukšmas, neatitinka akustinių reikalavimų, o šio pastato kaimynai gali ir negirdėti triukšmo, nes šalia esantis gyvenamasis namas yra renovuotas, sienos papildomai apšiltintos, kas mažina triukšmą viduje. Jo turimais duomenimis pastato siena, kuri atsukta į gatvę, yra kitokia negu tos, kurios atsuktos į kaimyninį gyvenamąjį namą, todėl didesnė triukšmo eiga yra į jo namo pusę. Atstumas nuo jo kambario lango iki artimiausios pastato, esančio Gamyklos g. 27, Mažeikiai, sienos yra 60 metrų. Jo turima garso įrašymo įranga nėra sertifikuota. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad nuo susidariusios situacijos per ilgą laiką buvo daug triukšmo atvejų, kurie neigiamai veikia šeimą, nepilnamečio vaiko miegą ir poilsį. Nutarimas neteisėtas, nes policijos pareigūnai nesivadovavo teisės aktais, įskaitant higienos normomis ir savivaldybės nustatyta tvarką dėl triukšmo. Taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, prašė nepriteisti suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų, nes pagrindinis atsakovas yra policija, o ne suinteresuotas asmuo, kurio dalyvavimas nebuvo būtinas, todėl jo patirtos atstovavimo išlaidos nebuvo būtinos. Suinteresuotas asmuo dalyvauja byloje savo iniciatyva ir savo iniciatyva naudojosi advokato pagalba.

5. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Erikas Šliauteris prašė skundą atmesti ir palikti priimtą nutarimą nepakeistu, priteisti jo patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad įstaiga dirba jau trisdešimt metų, tačiau per tiek laiko nė vienas kaimynas niekada nesiskundė, išskyrus vieną vienintelį pareiškėją. Kavinė turi visus reikalingus leidimus veikti ir atitinka visas normas, pastatas statytas seniai, bet sienos yra storos, o po pareiškėjo ankstesnių skundų buvo imtasi priemonių papildomai sumažinti triukšmą – sudėti užraktai į langus ir stoglangius, kad svečiai jų nedarinėtų, iš kiemo pusės papildomai įstiklinta kita tarpinė patalpa, kad apribotų triukšmo sklidimą iš vidaus. Yra kalbėjęs su pačiu pareiškėju dar jam tik atsikrausčius, po šio pokalbio buvo atsižvelgta į jo pastabas ir atlikti nurodyti pakeitimai. Daugiabutis pastatas stovi žymiai arčiau, tačiau niekas iš šio pastato nėra skundęsis dėl triukšmo. Specialių izoliacinių medžiagų į pastato sienas nebuvo dėta, tačiau to ir nereikia, nes į išorę triukšmas sklinda neviršijant triukšmo normų, kas patvirtinta ir atitinkamos tyrimų laboratorijos tyrimų protokole užfiksuotais duomenimis.

6. Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas Donatas Milius prašė skundo netenkinti, nes jis nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad buvo atlikti veiksmai, dėl kurių galima administracinė atsakomybė, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Skundas atmestinas.

7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

9. Nagrinėjamu atveju byloje skundžiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nenustačius, kad buvo padarytą ANK 488 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas (Viešosios rimties trikdymas).

10. Skundu prašoma panaikinti šį nutarimą iš esmės motyvuojant tuo, kad nebuvo atlikti visi reikiami veiksmai, todėl netinkamai buvo įvertina situacija ir nepagrįstai atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

11. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma). Dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje padaryto pažeidimo traukiamas tiesiogiai tą nusižengimą padaręs asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1235/2012, N3-1265/2006, N17-1468/2006, Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-276-255/2020, AN2-277-380/2020, AN2-56-795/2021 ir kt.), tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečios bylos aplinkybes ir nustatyti, ar yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau Viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį reikia įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis bent vieno asmens atžvilgiu.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2024 m. liepos15 d. gautas V. G. pareiškimas apie tai, kad 2024 m. liepos 6 d. 23:48 val. adresu Gamyklos g. 27, Mažeikiai, ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo neužtikrina jo veikloje naudojamo objekto keliamo triukšmo valdymo vakaro ir nakties metu. Triukšmas didesnis negu 35 dB net ir daugiau kaip 35 metrų atstumu.

14. Nustatyta, kad pagal pranešimą į įvykio vietą 2024 m. liepos 7 d. 00:15 val. buvo atvykę pareigūnai, tačiau nenustatė, kad nurodytoje vietoje būtų triukšmas. 2024 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pažeidimo nenustatė, įvykio vietoje buvo bendrauta su atsakinga dalyve A. K., kuri sureagavo į atvykusių policijos pareigūnų pastabas ir buvo perspėta dėl kaimynų nusiskundimų. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su patalpų savininku, kuris nurodė, kad patalpos padarytos taip, kad izoliuotų triukšmą lauke. Pabendravus su kaimyninių namų gyventojais šie paaiškino, kad jokio triukšmo negirdėjo, matė, kad patalpų viduje žmonės švenčia, tačiau triukšmo nesigirdėjo, durys buvo uždarytos ir nusiskundimų neturi. Nutarime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas triukšmo vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis nėra užfiksavęs, o kitos reikšmingos informacijos nenustatyta.

15. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai, vykę pagal pranešimą į Gamyklos g. 27, Mažeikiai, taip pat šalia esančio daugiabučio gyventoja.

16. Liudytojas A. A. (pareigūnas) teismo posėdžio metu paaiškino, kad reaguojant į pranešimą, 2024 m. liepos 6-7 d. buvo nuvykta adresu Gamyklos g. 27, Mažeikiai, nuvykus triukšmo apylinkėse nesigirdėjo, tik pačiame įstaigos kieme prie durų buvo būrelis žmonių, kurie šurmuliavo, bet jiems dar būnant gatvėje, triukšmo nesigirdėjo. Stipresnis triukšmas girdėjosi jau paties pastato prieangyje. Kieme juos pasitiko moteris, kuri iškart sureguliavo situaciją, nuramino žmones ir uždarinėjo pastato duris. Su kolega dar iki 5 minučių palaukė, ar triukšmas pasikartos, tačiau situacijai nurimus išvažiavo. Pakartotinai į šią vietą nurodytą dieną nevažiavo.

17. Liudytojas A. B. (pareigūnas) teismo posėdyje nurodė, kad 2024 m. liepos 6-7 d. nuvykus į vietą ir išlipus iš automobilio nebuvo girdėti triukšmo. Įėjus į kiemą, girdėjosi šurmulys, o patalpų viduje triukšmas buvo jau didesnis. Daugiau konkrečių skundų dėl to įvykio nesulaukė. Įprastai praktikoje triukšmą vertina pagal faktą – ar sklinda už kiemo ribų, ar ne, tačiau matavimo prietaisais triukšmo nematuoja.

18. Liudytoja A. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), priešais jos namą yra kavinė „Bakūžė“. Anksčiau prieš kelis metus iš kavinės sklindančius garsus girdėdavo, tačiau pastaruoju metu nieko nebegirdi. Jos buto virtuvės ir miegamojo langas yra į kavinės pusę, o pats butas yra gal 20 metrų iki kavinės. 2024 m. liepos 6-7 d. jokio išskirtinio triukšmo negirdėjo. Miega ir prie atviro lanko, tačiau nieko negirdėjo. Pas ją kitą dieną buvo atvykę pareigūnai, klausė apie triukšmą kavinėje, tačiau jiems nurodė, kad triukšmo negirdėjo. Iš kitų kaimynų dėl kavinės irgi nėra girdėjusi nusiskundimų. Tą naktį greičiausiai niekur nebuvo išvykusi, nes sunkiai vaikšto, labai retai kur išvažiuoja.

19. Nustatyti duomenys patvirtina nutarime nurodytą aplinkybę, kad V. G. nurodytu laiku adresu Ganyklos g. 27, nebuvo užfiksuotas triukšmas.

20. Pareiškėjas V. G. teismui 2024 m. gruodžio 3 d. pateiktuose paaiškinimuose (įvardijama kaip atsiliepimas dėl 2024 m. rugpjūčio20 d. nutarimo), nurodė, kad jis naudojo įrangą, t. y. telefoną bei specialią programinę įrangą vaizdui ir garso lygiui fiksuoti, ir jo 2024 m. liepos 6 d. 23:45 val., 2024 m. liepos 7 d. 00:09 val. užfiksuotame vaizdo įraše nustatytas 33,8-53,5 dB garso slėgis, o ekvivalentinis garso slėgis yra 44,6 dB, kuris viršija HN 33:2011, 2 lentelės 2 p. nustatytą didžiausią leistiną triukšmo ribinė dydį nakties metu, t. y. 45 dB. Jo užfiksuotas garso slėgio vertės gyvenamojoje patalpoje viršija ir HN 33:2011, 7 p. ir 1 lentelės 1 punkte apibrėžtą triukšmo maksimalios vertės gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose ir kt. nustatytą garso slėgį, kuris turi būti ne daugiau kaip 35 dB, o maksimalus- ne daugiau kaip 45 dB.

20.1. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014, 2K-274-788/2019). Todėl nukentėjusiojo asmens vaizdo įrašas gali būti vertintinas kaip įrodymas byloje.

21. Taigi, kaip matyti, pats pareiškėjas, tvirtindamas, kad buvo padarytas ANK 488 straipsnyje numatytas nusižengimas, remiasi Lietuvos Higienos normomis HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604. Tačiau pastebėtina, kad pats V. G. taip pat teismui pateikė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) atsakymą Nr. (12 15.1.1 Mr) į jo paklausimą dėl triukšmo matavimų, kuriame nurodyta, kad paklausime nurodytas triukšmas neturi būti vertinamas pagal Higienos normos reikalavimus ir joje nurodytus didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Taip pat nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę atlikti administracinių nusižengimų tyrimą pagal ANK 488 straipsnį ir viešosios rimties trikdymo atveju keliamo triukšmo matavimai policijos pareigūnams nėra reikalingi.

22. Tačiau net ir esant tokiam NVSC atsakymui, įvertinus minėtų HN reikalavimus, kuriais, anot V. G., reikėtų vadovautis vertinant ar buvo padarytas ANK 488 straipsnyje numatytas nusižengimas, nėra pagrindo teigti, kad jo telefonu bei specialia programine įranga nustatytus triukšmo lygis viršija HN nustatytus reikalavimus.

23. Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 IV skyriaus 7 dalyje nustatyta, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. 8 punkte esančioje 1 lentelėje 3 eilės numeriu pažymėtos normos, taikomos gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo ekvivalentinis garso slėgio lygis nakties metu yra 55 decibelai, o maksimalus – 60 decibelų normoje. Tačiau 4 eilės numeriu pažymėtose normose nurodyta, kad gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą yra 45 decibelai, o maksimalus – 50 decibelų.

24. Pareiškėjas mano, kad būtent 1 lentelės 4 eilės numeriu, o ne 3 eilės numeriu, pažymėtais dydžiais reikia vadovautis, nes aplink Gamyklos g. 27, Mažeikiai esantį pastatą, yra gyvenamųjų namų rajonas, todėl tai niekaip negali būti susieta su transportu. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu ir pažymi, kad nors netoli Gamyklos g. 27, Mažeikiai pastato yra gyvenamieji namai, daugiaaukščiai namai, tačiau taip pat šalia yra ir Gamyklos gatvė, kurioje vyksta dvipusis eismas. Šioje gatvėje eismas vyksta ir naktį. Pastebėtina, kad V. G. gyvenamasis namas yra kitoje Gamyklos g. pusėje nei kavinė „Bakūžė“. Taigi šiuo atveju neatsižvelgti ir į galimą gatvės keliamą triukšmą nakties metu, negalima. Todėl teismas mano, kad vis tik vertinti nustatyto triukšmo dydį, reikėtų vadovautis 1 lentelės 3 punkte nurodytais dydžiais. Dėl pareiškėjo argumento, kad reikėtų vadovautis ir 2 lentelės 2 punkte nurodytais dydžiais, kurie taikytini gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje pramoninės veiklos (išskyrus transportą) stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo, nurodytina, kad nėra pateikta jokių duomenų, kad aplinka, esanti netoli Gamyklos g. 27 esančio pastato, būtų veikiama pramoninės veiklos. Šiuo atveju vien tai, kad kavinės „Bakūžės“ ūkinė veikla, kaip nurodo pareiškėjas, siejama su maisto pramone, nesudaro jokio pagrindo remtis šiais matavimo dydžiais. Šiuo atveju svarbu įvertinti vietą supančią aplinką, o ne tai, kas vyksta paties pastato viduje.

25. Nagrinėjamu atveju remianti minėtų HN 8 punkte esančioje 1 lentelėje 3 eilės numeriu pažymėtomis normomis, taikomomis gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo ekvivalentinis garso slėgio lygis nakties metu yra 55 decibelai, o maksimalus – 60 decibelų normoje. Pareiškėjo nustatyti dydžiai (Nurodyti Nutarties 20 punkte), neviršija nustatytų dydžių.

26. Pareiškėjas taip pat teigė, kad kavinės „Bakūžė“ pastatas ir patalpos, teritorija bei prieigos iki šio pastato, kurie priskiriami visuomeniniams pastatams, privalo atitikit STR 2.01.07:2023 numatytus reikalavimus. Be to, teigė, kad Mažeikių rajono savivaldybė perdavė Mažeikių policijos komisariatui įrangą, kurios pagalba turi galimybę vykdyti funkcijas, numatytas Lietuvos respublikos policijos įstatyme ir tinkamai vykdyti triukšmo prevenciją ir garso slėgio matavimus. Suinteresuotas asmuo E. Šliauteris teismui pateikė 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „Tyrimų laboratorija“ Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos atliktą aplinkos garso lygio matavimo protokolą Nr. 188-17-TA-451, kuriame užfiksuota, kad buvo atliekami aplinkos garso lygio matavimai adresu Gamyklos g. 27, Mažeikiai, išvada – nustatyta vertės neviršija leistinos reikšmės. Papildomai nurodė, kad reikalavimai triukšmo lygiui nėra pasikeitę ir galioja iki šiol. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas, ar pastatai atitiko STR nustatytus reikalavimus ar buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, reikalavimų, savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklėse nustatytų reikalavimų (ANK 48 straipsnis). Todėl tiek V. G. argumentai dėl pastato atitikties STR reikalavimams ar kitiems Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, tiek E. Šliauterio pateiktas protokolas Nr. 188-17-TA-451 dėl aplinkos garso lygio matavimo, niekaip nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybės, kad 2024 m. liepos 6 d. pareiškėjo nurodytu laiku buvo triukšmaujama ir kad dėl to buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Be to, Eriko Šliauterio pateiktas UAB „Tyrimų laboratorijos“ atliktas Aplinkos garso lygio matavimo protokolas Nr. 188-17-TA-451 yra surašytas 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. daugiau nei prieš penkerius metus, todėl vadovautis jame nurodytais duomenimis, kaip patikimais, teismas nemato pagrindo, juolab, kad atlikti tyrimai yra bendrinio pobūdžio, atlikti pačiam tyrimą užsakiusiam asmeniui įsivertinti skleidžiamą muzikos garso lygį patalpose su atvirais ar uždarytais langais.

27. Šiuo atveju traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, kad buvo atliekami triukšmą keliantys veiksmai ir kad tai trikdė asmenų ramybę, poilsį. Policijos pareigūnams atvykus į vietą ir nenustačius, kad tuo metu būtų triukšmaujama, ir negavus duomenų, kad pareiškėjo V. G. pareiškime nurodytu laiku buvo sutrikdyta viešoji rimtis, nebuvo jokio pagrindo, kaip mano V. G., tirti ar UAB „Erikas Šliauteris“ laikėsi savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių, t. y. pradėti atsakingam asmeniui administracinę teiseną pagal ANK 48 straipsnį.

28. V. G. taip pat vadovaujasi Mažeikių rajono savivaldybės Tarybos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T1-229 „Triukšmo prevencijos Mažeikių rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 13.3 punktu draudžiama tyliosiose viešosiose zonose, o taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 val. iki 7 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 val. iki 9 val. vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę.

29. Įvertinus šią nuostatą, matyti, kad tam tikru laiku yra draudžiama vykdyti tik tokią ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę. Taigi nepakanka fakto, kad nurodytu laiku buvo vykdoma vienokia ar kitokia ūkinė veikla, būtina taip pat nustatytai, kad tokia veikla neigiamai paveikė žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta duomenų, kad būtų pažeistos šios Taisyklės, t. y. kad pareiškėjo nurodytu laiku buvo triukšmaujama ir kad tas triukšmas sutrikdė viešąją rimtį, kaip ji suprantama ANK 488 straipsnio prasme.

30. Byloje šiuo atveju, išskyrus V. G. pateiktą informaciją ir duomenis dėl triukšmo jo nurodytu laiku, negauta daugiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo nurodytu laiku buvo triukšmaujama ir kad tas triukšmas sutrikdė asmenų ramybę, poilsį ar darbą. E. Šliauteris nurodė, kad jokių nusiskundimų jis iš aplinkinių gyventojų nėra sulaukęs, teisme apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad triukšmo negirdėjo. Teismo posėdžio metu apklausus (duomenys neskelbtini) namo gyventoją A. V., ji nurodė, kad jokio triukšmo negirdėjo ne tik įvykio metu, bet ir anksčiau nėra girdėjusi jokio triukšmo, sklindančio iš kavinės pastato. Pareigūnai, atvykę pagal pranešimą į įvykio vietą, A. B. ir A. A. taip pat teisme nurodė, kad triukšmo apylinkėse negirdėjo. Patvirtino, kad pačiame kavinės kieme prie durų buvo būrelis žmonių, kurie šurmuliavo, bet būnant gatvėje, kur atvykę pasistatė automobilį, triukšmo negirdėjo, o stipresnis triukšmas girdėjosi jau tik paties pastato prieangyje, pastato viduje. Taip pat patvirtino, kad po pokalbio su asmenimis, šventusiais kavinėje, taip pat jokio triukšmo gatvėje negirdėjo, palaukė gal apie keletą minučių, taip pat daugiau jokių pranešimų apie triukšmą nurodytu adresu tą naktį negavo.

31. Taigi, jokių duomenų, išskyrus paties V. G. nurodytas aplinkybes, negauta, kurie patvirtintų, jog ne tik buvo triukšmaujama, bet ir kad buvo sutrikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Sutiktina su V. G., kad pakanka, jog vieno asmens rimtis būtų sutrikdyta, tačiau šiuo atveju teismas, įvertinęs tai, kad dėl iš kavinės „Bakužė“ skleidžiamo garso iš jokių asmenų nėra gauta jokių nusiskundimų nei analizuojamo įvykio metu (2024 m. liepos 6 d.) nei anksčiau, o, kaip nurodė pats E. Šliauteris, nusiskundimus reiškia tik V. G., daro išvadą, kad šioje situacijoje buvo būtina gauti ir kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių V. G. nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokioje situacijoje, kai kaimynai konfliktuoja ir nėra jokių objektyvių duomenų (pvz. matavimo prietaisų rodmenų), turi būti surinkti objektyvūs duomenys apie galimą viešosios rimties sutrikdymą, o situacija, kai tokių duomenų nėra, yra vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šiuo konkrečiu atveju įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nenustatytas viešosios rimties sutrikdymo faktas.

32. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo V. G. pateikto skundo argumentus, išklausęs jo paaiškinimus teisme, teismo posėdžio metu apklausto suinteresuoto asmens, vykdančio komercinę veikloje įvykio patalpose, Eriko Šliauterio parodymus, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje negauta duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai ir neabejotinai konstatuoti padarytą administracinį nusižengimą, kuriuo buvo sutrikdyta, neigiamai paveikta žmonių sveikata, darbas, poilsis ar miego kokybė. Nesant objektyvių ir neginčytinų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl ANK 488 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo, Institucija skundžiamu nutariu visiškai pagrįstai vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinio nusižengimo teisena nutraukė.

III. Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

33. 2024 m. liepos 13 d. pareiškėjas V. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad šią sumą grindžia tuo, kad dėl padaryto pažeidimo nei jis, nei kiti jo šeimos nariai (įskaitant ir nepilnametį vaiką) nakties metu negalėjo ilsėtis ir miegoti, dėl ko buvo pažeista jų teisė į poilsį ir sveiką aplinką.

34. ANK 664 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu nusižengimu padarytą žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru. Tokiu atveju padarytos žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tik turtinės žalos atlyginimas, jos neatlyginus savanoriškai, gali būti priteisiamas teismo, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylą (ANK 664 straipsnio 2 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo byla nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, požymių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui V. G. buvo padaryta neturtinė žala.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

36. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas Jurijus Malininas teismui pateikė prašymą priteisti suinteresuoto asmens jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. gruodžio 9 d. pateiktas prašymas priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (šių išlaidų pagrindimas pateiktas 2025 m. sausio 21 d.), o 2025 m. vasario 20 d. prašymu teismo prašyta priteisti 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

37. ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendro pobūdžio teisinis reguliavimas, pagal kurį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Tuo tarpu 2 dalyje įtvirtintas specialus išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo teisinis reguliavimas, o būtent straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomi subjektai įstatymo prasme yra tam tikrų institucijų pareigūnai, turintys įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimus ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Tuo tarpu BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Įvertinus tiek ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek ir BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, įstatyme jokia prasme nenumatytas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti patirtų išlaidų atlyginimas iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo ir (arba) nukentėjusiojo. Todėl UAB ,,Erikas Šliauteris“ vadovo Eriko Šliauterio atstovo advokato Jurijaus Malinino prašomos priteisti iš V. G., atstovavimo išlaidos nepriteistinos. Jei tokios išlaidos būtų priteitinos iš V. G., būtų sudarytos prielaidos tokiems asmenims vengti kreiptis dėl galimai pažeistų savo teisių ar laisvių, taip pat ir viešojo intereso (visuomenei būti saugiai nuo administracinių nusižengimų) teisminės gynybos, taip kartu susilpninant, be kita ko, nukentėjusių nuo administracinių nusižengimų asmenų teisių apsaugą. Taigi taip būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų, turinčių duomenų apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių arba kai tokie administraciniai nusižengimai galimai daro žalą viešajam interesui, sukelia grėsmę visuomenės gerovei, įgyvendinimas, o tokiems asmenims nesikreipiant į teismą dėl galimai pažeistų teisių teisminės gynybos, būtų užkirstas kelias teismui vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarimas Nr. KT55-N8/2024, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis Nr. 2AT-7-23-976/2024).

39. Visgi įvertinus visas aplinkybes, suinteresuotas asmuo turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl turi būti atlygintos asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Įvertinus bylos pobūdį, suinteresuoto asmens UAB „Erikas Šliauteris“ atstovo darbo ir laiko sąnaudas (konsultacijų teikimas, prašymų teismui rengimas, pasirengimas bei dalyvavimas teismo posėdžiuose), suteiktų paslaugų apimtį, byloje keliamo teisinio klausimo sudėtingumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 12 punktą, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos, jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir aptartą teismų praktiką, šios išlaidos priteistinos iš valstybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo (nukentėjusiojo) V. G. skundo.

Palikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. ROIK 24249296179 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.

Priteisti UAB „Erikas Šliauteris“ iš valstybės 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.