- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-316-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38518-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- D. A. V., G. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams D. A. V. ir G. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 9493,87 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1994 m. balandžio 6 d. ieškovas A. L., ir Komercinis bankas „Balticbank“ sudarė kredito sutartį Nr. 94-60, kurios pagrindu ieškovui turėjo būti suteikta 257 795, 34 JAV dolerių paskola. Sutartis buvo sudaryta dėl to, kad atsakovai G. J. ir D. A. V. paprašė ieškovo pasirašyti minėtą paskolos sutartį verslui plėtoti. Ieškovas tikėjosi, kad galės dalyvauti versle. Ieškovas realiai pinigų negavo, o jie buvo pervesti įmonės UAB „Luokė“ skoloms padengti. Ieškovas paskola nesinaudojo, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Atsakovai nepadengė ieškovo vardu paimtos paskolos, ieškovas patyrė 9493,87 Eur žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu už akių ieškinys buvo netenkintas. Teismas nurodė, kad ieškovas teigia, jog atsakovams nepadengus ieškovo vardu paimtos paskolos, ieškovas patyrė 9493,87 Eur žalos. Anot ieškovo, atsakovai netinkamai vykdė sutartines prievoles, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie tai, kokiu pagrindu atsakovai būtų įsipareigoję padengti ieškovo vardu paimtą paskolą. Kadangi ieškovas neįrodė atsakovus turėjus pareigą padengti ieškovo paimtą paskolą, ieškinys atmestas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
3. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.256 str., todėl neteisingai išsprendė bylą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tarp ieškovo iš atsakovų buvo sudaryta žodinė sutartis dėl ieškovo vardu paimtos paskolos komercinei veiklai vystyti. Atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų ir nepadengę dalies ieškovo vardu paimtos paskolos. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo bylos žodiniame teismo posėdyje. Sprendimas už akių buvo priimtas ieškovui nedalyvaujant, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
6. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
7. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju apeliantas pateikė išsamų apeliacinį skundą ir turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose, todėl darytina išvada, kad žodinis procesas nėra būtinas.
8. Ieškovas teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.256 str. ir neatsižvelgė į tai, kad tarp jo ir atsakovų buvo žodinė sutartis dėl ieškovo vardu gautų lėšų panaudojimo komercinei veiklai ir būtent atsakovai už ieškovą turėjo grąžinti paskolą. Su šiais ieškovo argumentais nesutiktina. Ieškovas, siekdamas pagrįsti šiuos savo teiginius, turėjo pateikti įrodymus (CPK 178 str.), tačiau jų nepateikė. Į bylą nepateikta nei dokumentų, nei liudytojų parodymų, kad būtent atsakovai už ieškovą turėjo grąžinti paskolą. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimu buvo konstatuota, kad paskolą (dėl kurios yra kilęs ginčas ir šioje byloje) grąžinti komercinio banko „Balticbank“ teisių perėmėjui AB „Turto bankui“ turi A. L., o ne kiti asmenys. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi c. b. 2A-323/2009 Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. paliktas nepakeistas. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl juo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir šioje byloje. Ieškovas nenurodė kažkokių naujų aplinkybių ir nepateikė naujų įrodymų, kurie paneigtų minėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje nustatytas aplinkybes. Nenustačius, kad atsakovai turi pareigą už ieškovą padengti įsiskolinimą pagal paskolos sutartį Nr. 94-60, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
9. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nedarė žodinio posėdžio, sprendimą už akių priėmė rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant ieškovui, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka.
10. CPK 285 str. 6 d. yra nurodyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas <...> rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus.
11. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad byla bus vedama per advokatą, ieškovas ieškiniu taip pat sutiko dėl sprendimo už akių priėmimo. Ieškovas išreikšdamas sutikimą dėl sprendimo už akių priėmimo turėjo suprasti (arba advokatas turėjo jam paaiškinti), kokios yra šio sutikimo pasekmės ir kad jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, sprendimas už akių priimtas šalims nepranešus. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, turėjo pasirūpinti, kad prie jo būtų pridėti visi įmanomi įrodymai, o jeigu jų negalėjo pateikti prašyti teismo juos išreikalauti, į teismo posėdį kviesti liudytojus. Ieškovas neprašė išreikalauti įrodymų bei kviesti liudytojų, todėl laikytina, kad bylos nagrinėjimui buvo pasiruošta tinkamai ir teismas neprivalėjo atlikti jokių papildomų procesinių veiksmų, įskaitant ieškovo kvietimą į žodinį teismo posėdį. Taigi, kaip jau buvo minėta, jokių absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
12. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.