- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2-46201-535/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38518-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- D. A. V., G. J.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Sprendimas už akių
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams D. A. V. ir G. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 9493,87 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 1994 m. balandžio 6 d. ieškovas A. L., ir Komercinis bankas „Balticbank“ sudarė kredito sutartį Nr. 94-60, kurios pagrindu ieškovui turėjo būti suteikta 257 795, 34 JAV dolerių paskola. Nurodė, kad sutartis buvo sudaryta dėl to, kad atsakovai G. J. ir D. A. V. paprašė ieškovo nueiti į banką ir pasirašyti minėtą paskolos sutartį verslui plėtoti. Nurodė, kad ieškovas tikėjosi, kad galės dalyvauti versle. Nurodė, kad realiai pinigų negavo, o jie buvo pervesti įmonės UAB „Luokė“ skoloms padengti. Nurodė, kad ieškovas paskola nesinaudojo, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Ieškovas buvo nuvykęs pasirašyti penkis paskolos sutarties Nr. 94-60 priedus dėl jos pratęsimo, tačiau visus reikalaus susijusius su paskola tvarkė atsakovai, o palūkanas ir delspinigius mokėjo UAB „Apavas“ lėšomis.
Atsakovai, panaudodami ieškovo gautą kreditą, nusipirko kontrolinį UAB „Apavas“ akcijų paketą. UAB „Apavas“ stebėtojų tarybos posėdžio protokole 1994 m. spalio 27 d. yra nurodyta, kad UAB „Apavas" turtas įkeičiamas komerciniam bankui „Balticbank“, laiduojant A. L., M. J., G. J., S. V., D. V., E. D., L. J. paskolų ir priskaičiuotų palūkanų grąžinimą. 1994 m. lapkričio 02 d. tarp UAB „Apavas“ ir Komercinio banko „Balticbank“ buvo sudaryta sutartis Nr. 94-S-51, kurioje nurodyta, kad užtikrinant savalaikį suteiktų paskolų ir priskaičiuotų palūkanų gražinimą anksčiau minėtiems asmenims, tame tarpe ir A. L., pagal 1994 m. balandžio paskolos sutartį Nr. 96-60 Turto įkeitėjas (UAB „Apavas“) perduoda, o bankas (Komercinis bankas „Balticbank“) priima turtą, priklausantį Turto įkeitėjui nuosavybes teise. Sutarties galiojimo terminas buvo nustatytas iki 1994 m. gruodžio 30 d. 1995 m. rugsėjo 16 d. UAB „Apavas“ pakartotinai sušauktame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta D. V., G. J., M. J., S. V., E. D. ir L. J. skolų neperimti, o šį klausimą spręsti turto perdavimo būdu. Buvo nuspręsta ilgalaikį bendrovės turto perdavimą tenkinti ir tokių būdu grąžinti aukščiau paminėtų fizinių asmenų paskolas. Nurodė, kad ieškovo skolos grąžinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. 1995 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta AB „Apavas“ turto pardavimo sutartis su pirkėjais I. A., O. Ž., Synchron International Trading Company, UAB „Statybos korporacija“. Sutarties trečias punktas nurodo, kad „Aukščiau nurodytus objektus pardavėjas pardavė, o pirkėjai nupirko už 11 500 000 Lt. Ši suma nukreipiama iš pirkėjų depozitinių sąskaitų, esančių KB „Balticbank“, padengimui paskolų, užtikrintų 1994 11 02 Turto įkeitimo sutartimi Nr. 94-S-51, išskyrus A. L. paskolą pagal 1994 04 06 paskolos sutartį Nr. 94-60“. Šia sutartimi kitų fizinių asmenų, D. V., G. J., M. J., S. V., E. D. ir L. J., paskolos buvo padengtos, tačiau ieškovo paskola nebuvo padengta. Kadangi 1995 m. kovo 30 d. paskolos gavėjai, t.y. fizinių asmenų grupė, susitiko banke ir pratęsė terminą iki 1995 m. lapkričio 02 d., ieškovo teigimu, jis tikėjosi, kad atsakovai rūpinsis paskola. Ieškovui buvo žinoma, kad jo paskola buvo užtikrinta pagal 1994 m. lapkričio 02 d. sutartį Nr. 94-S-51, tačiau ieškovui nebuvo pranešta, kad 1995 m. rugsėjo 16 d. AB „Apavas“ susirinkime bus svarstomas kitų asmenų iš fizinių asmenų grupės paskolų grąžinimo klausimas. 1995 m. balandžio 25 d., 1995 m. gegužės 25 d., 1995 m. birželio 30 d., 1995 m. liepos 28 d. UAB "Apavas" valdybos posėdžiuose buvo leista A. L., įsigyti įmonės akcijų, tačiau akcijas ieškovas pirko už savo lėšas. Akcijų pirkimo sutartyse yra nurodyta, kad A. L. už akcijas atsiskaitė tiesiogiai.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, jog dėl to, kad atsakovai nepadengė ieškovo vardu paimtos paskolos, ieškovas patyrė 9493,87 Eur žalą. Nurodė, kad iš ieškovo 2008-11-05 Vilniaus apygardos teismas sprendimu priteisė iš ieškovo susidariusią skolą bankui, taip pat ieškovas apmokėjo žyminį mokestį bei vykdymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 1994-04-06 paskolos sutartimi Nr. 94-60 atsakovui A. L. komercinis bankas „Balticbank“ suteikė 257 795,34 JAV dolerių paskolą dviems mėnesiams, vėliau keletą kartų paskolos grąžinimo terminas buvo pratęsiamas iki 1995 m. lapkričio 2 d. Dėl tokios grynaisiais pinigais išduotos paskolos sumos A. L. pasirašė valiutos išlaidų orderyje.
2008-11-05 sprendimu Vilniaus apygardos teismas (Civilinė byla Nr.: 2-107-178/2008) nusprendė priteisti iš A. L. 1 081 181,36 Lt, 14 812 Lt žyminio mokesčio, 71,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ieškovui akcinei bendrovei Turto bankas. A. L. minėtoje civilinėje byloje buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 1994 m. balandžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 94-60 negaliojančia kaip apsimestinį sandorį, kurio tikrosios sandorio šalys yra Komercinis bankas „Balticbank“ (paskolos davėjas) ir D.A. V. ir G. J. (paskolos gavėjai), tačiau jo priešieškinį teismas atmetė. Teismas nurodė, kad 1996 m. pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadas šios institucijos kvotoje buvo iškelta ikiteisminio tyrimo byla dėl UAB „Apavas“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo, vėliau perduota Tardymo valdybai prie Vilniaus m. VPK. Šioje byloje buvo tiriamos ir aplinkybės, susijusios su minėtai fizinių asmenų grupei išduotomis paskolomis bei jų panaudojimu. Tyrimas buvo atliekamas pakankamai ilgą laiką, o 2004 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje (baudž. b. t. 24 b.l. 279-291). Iš šio nutarimo turinio matyti, kad nė vienas iš fizinių asmenų grupės (jų tarpe – ir A. L.) grynaisiais pinigais paskolos iš banko negavo. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad „...sudarant paskolos sutartis A. L. buvo žinoma, kad D.A. V. ir G. J. turėjo tikslą įsigyti UAB „Apavas“ akcijas... A. L. teismo posėdžio pats nurodė, jog ir jis tikėjosi dalyvauti versle su D.A. V., G. J. ... taigi, jis ir pats turėjo tam tikrą interesą, kad pagal jo pasirašytą paskolos sutartį pinigai būtų panaudoti (perduoti) bendro verslo labui, dar iki pasirašant sutartį bei valiutos išdavimo orderį A. L. jau žinojo ir pritarė tam, kad tiesiogiai jam pačiam pinigai ir nebus perduodami, taigi, iš banko gautų pinigų panaudojimas (nepriklausomai kam ir kokiu būdu) tikintis dalyvavimo bendrame versle atitiko jo tikruosius ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.). Priešingu atveju, pasirašydamas orderį jis galėjo pareikalauti, kad pinigai jam pačiam ir būtų išduoti. Pažymėtina, jog A. L. turi aukštąjį išsilavinimą, todėl mažai tikėtina, jog jis nesuprato pasirašomo sandorio galimų pasekmių jo atžvilgiu ir pagrįstai būtų galėjęs manyti, kad pasekmės pagal sutartį kils tik kitiems atsakovams, juolab, kad po to dar penkis kartus pats ėjo į banką ir pasirašydavo paskolos grąžinimo termino pratesimus ir netgi keitė mokėtinų palūkanų dydžius. Be to, pagal A. L. sudarytą paskolos sutartį 1994 m. gegužės 11 d. iš UAB „Apavas“ gautos paskolos už A. L. (kaip ir už likusius fizinių asmenų grupės narius) buvo sumokėtos palūkanos bei delspinigiai už pradelstas palūkanas (baudž. b. t. 4 b. l. 19-20), o 1994 m. lapkričio 2 d. sutartimi Nr. 94-S-51 UAB „Apavas“ turtas buvo įkeistas užtikrinant fizinių asmenų grupės savalaikį paimtų paskolų grąžinimą ieškovui, taip pat ir A. L. vardu paimtą paskolą (baudž. b. t 5 b.l. 39, 40). Taip pat pažymėtina, kad pats A. L. 2007 m. vasario 13 d. rašte ieškovui iš esmės pripažįsta savo skolą, tik nurodo, kad jis realiai pinigų negavo (t. 1 b. l. 164).“ Teismas minėtoje civilinėje byloje padarė išvadą, kad ir pats A. L. bendro verslo perspektyvos požiūriu buvo suinteresuotas paskolos gavimu, iš anksto žinojo ir sutiko, jog jam pačiam realiai pinigai nebus perduoti, bet bus kitokiu būdu panaudoti tiek kitų dviejų atsakovų, tiek - tam tikra prasme - ir jo paties interesais, o, turėdamas galimybę pasiimti pinigus pagal sutartį sau, sąmoningai, kaip paskolos savininkas, leido kitiems asmenims disponuoti jo paskola.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-46201-535/2015 ieškovas A. L. pareiškė ieškinį atsakovams ir nurodė, kad atsakovams nepadengus ieškovo vardu paimtos paskolos, ieškovas patyrė 9493,87 Eur žalos. Ieškovas nurodė, kad atsakovai netinkamai vykdė sutartines prievoles, tačiau teismui nepateikė įrodymų apie tai, kokiu pagrindu atsakovai būtų įsipareigoję padengti ieškovo vardu paimtą paskolą.
LR CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju, teismas laiko, kad ieškovas neįrodė atsakovus turėjus pareigą padengti ieškovo paimtą paskolą, todėl ieškovo ieškinys atmetamas.
Atmetus ieškinį, ieškovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų taip pat atmestinas (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Atmesti ieškovo A. L. ieškinį atsakovams D. A. V. ir G. J. dėl skolos priteisimo.
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.