Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei R. T. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. T. likusią negrąžintą pinigų dalį, tai yra 2 644,86 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktą apskaičiavimą. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:Su buvusiu draugu J. T. susitarė, kad jis su savo sutuoktine R. T. pasaugos ieškovo pinigines lėšas, kadangi ieškovas jų nenorėjo laikyti savo namuose, o į banko sąskaitą savo jėgomis padėti nesugebėjo. Teigia, jog perdavė R. T. 18 800 Lt (5 444,86 Eur), ji gautus pinigus įnešė į banko sąskaitą. Pažymėjo, kad po kurio laiko, paprašius pinigų, R. T. grąžino jam 2 800,00 Eur ir tai nurodė raštelyje, tačiau likusios 2 644,86 Eur sumos negrąžino iki šiol.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovės R. T. ieškovui P. Š. 2 644,86 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės R. T. valstybei 214,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 60,00 Eur žyminio mokesčio. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:Aplinkybes, kad ieškovas perdavė atsakovei 18 800 litų, kuriuos ji padėjo į sutuoktinio J. T. banko sąskaitą, esančią DNB banke, patvirtina pati atsakovė, liudytojas J. T., jo banko sąskaitos išrašas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė, vadovaujantis įstatymo nustatytu reglamentavimu ir įrodinėjimo pareiga, turėjo įrodyti, kad ji ieškovui grąžino perduotus pinigus, ir nustatė, kad R. T. 2015 metų birželio mėnesį grąžino P. Š. dalį jai perduotų lėšų, tai yra 2 800,00 Eur. Teigia, kad tai patvirtino ieškovas P. Š., liudytojas S. Š., taip pat tai įrodo ir R. T. surašytas raštelis, perdavus ieškovui šiuos pinigus.Nurodė, kad AB Luminor Bank (buvęs pavadinimas DNB bankas) pateiktas J. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad iš jo sąskaitos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. birželio 13 d. buvo išgryninta bendra 5 400,00 Eur suma, tačiau manė, kad tai nepatvirtina aplinkybės, kad visus šiuos pinigus R. T. perdavė P. Š.. Teigia, jog R. T. nurodytos aplinkybės, kad ji pirmą kartą perdavė P. Š. prie savo namų 1 400,00 Eur, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. R. T. raštelyje apie P. Š. jai perduotus pinigus ir jų grąžinimą nenurodyta, kad ieškovui jau yra grąžinusi 1 400,00 Eur, o perduodama jam 2 800,00 Eur ji parašė, kad „atiduota 2 800“.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo J. T. parodymus, atsižvelgė į tai, kad jis yra atsakovės sutuoktinis ir turi suinteresuotumą padėti atsakovei, todėl liudytojo J. T. parodymai laikyti subjektyviais. Teigia, kad kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė atidavė ieškovui likusią paimtų pinigų dalį, byloje nėra.Atkreipė dėmesį, jog atsakovė, turėdama aukštąjį ekonominį išsilavinimą, turėjo pasirūpinti, kad pinigų grąžinimo faktą užfiksuotų giminystės ar šeimos santykiais su ja ir ieškovu nesusiję asmenys, arba turėjo grąžinti pinigus ieškovui pasirašytinai. Juo labiau kad atsakovė nurodė žinojusi, jog ieškovas nenorėjo, kad apie pinigų grąžinimą sužinotų jo sutuoktinė.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. T. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai siejo šalis, taip pat nepagrįstai pripažino, kad sutartiniai santykiai ieškovą siejo su atsakove R. T., kai pastaroji tą neigė ir ieškovas nepateikė jokių sutarties su atsakove sudarymą patvirtinančių įrodymų. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra neatskleista bylos esmė.Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad atsakovei neigiant ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pinigų perdavimo ir sutarties nebuvimo, teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškovas neįrodė sutarties sudarymo su atsakove fakto, todėl, apeliantės nuomone, teismas pažeidė ne tik materialines teisės normas, bet ir proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.Teigia, kad R. T. nedalyvavo žodinės sutarties sudaryme, o pats ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad sutartį sudarė su J. T.. Pažymėjo, kad byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas įrodo, jog pinigai buvo J. T. asmeninėje banko sąskaitoje, todėl darė išvadą, kad žodinė sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir J. T., o ne R. T..Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtent pasaugos sutarties sudarymo faktą (nei su J. T., nei juo labiau su R. T.), todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad tarp šalių susiformavo sutartiniai teisiniai santykiai, yra teisiškai ydingi, o nesant šalių rašytinės formos susitarimo, jų santykiai negali būti vertinami kaip turto patikėjimo sutartis ir negali būti taikomos šios sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. Š. prašo palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:Tauragės rajono apylinkės teismas tinkamai nustatė abiejų šalių tikruosius ketinimus, kuriuos abi šalys teisme patvirtino ir neginčijo. Mano, jog ginčas teisme kyla tik dėl dalies piniginių lėšų negrąžinimo.Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu ir iš atsiliepimo į ieškinį paaiškėjo, kad būtent apeliantė, turėdama ekonominį išsilavinimą, tvarkė šeimos ūkio sąskaitas banke, taip pat ir ieškovo lėšas. Pažymėjo, jog būtent apeliantė grąžino dalį sumos (t. y. 2 800,00 Eur), ką pripažino ir netgi ranka surašė lapelyje. Atkreipė dėmesį, jog pati apeliantė atsiliepime bei teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad siekdama išgryninti jo pinigines lėšas banke sužinojo ir ieškovui pasakė, jog už išgryninimą reikės mokėti 50 Eur, tačiau jam nesutikus, būtent ji pasiūlė pinigines lėšas išgryninti dalimis paimant iš bankomatų.Pažymėjo, jog ginčijamas susitarimas nėra pasaugos sutartis pagal CK 6.830 str., kadangi ieškovo piniginės lėšos buvo saugomos banke. Teigia, jog apeliantės veiksmai yra pagalba ieškovui atlikti tas bankines operacijas, kurių jis pats nesugebėjo, todėl, ieškovo nuomone, apeliantė tuo pasinaudojo ir turėdama ekonominį išsilavinimą pasisavino dalį jo lėšų.Taip pat ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais teiginiais, jog liudytojas V. T. galėjo matyti ieškovą pas apeliantę namuose, kadangi jis pas apeliantę pinigų atsiimti nebuvau nuvykęs. Mano, jog liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi pati apeliantė pirmosios instancijos teisme apie jokį liudytoją nenurodė, nors menamas liudytojas puikiai žino civilinės bylos numerį bei menamų pinigų gražinimo tikslią datą ir laiką, kas, jo nuomone, kelia pagrįstų abejonių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu kvalifikuotų teisinių santykių dėl ieškovo perduotų piniginių lėšų, kurių atsakovė negražino, įrodymų vertinimo bei teisinio reglamentavimo taikymo ir aiškinimo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantė R. T. apeliaciniu skundu prašo prie bylos pridėti notarės užfiksuotus liudytojo V. T. parodymus. Prašymo pagrindu nurodė, kad apie minėtą liudytoją atsakovė sužinojo visiškai atsitiktinai po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kai J. T. pasiguodė V. T., jog P. Š. jį ir jo žmoną nepagrįstai kaltina pasisavinus jo pinigus. Teigia, jog liudytojas V. T. nurodė aplinkybes, jog matė, kaip buvo R. T. perdavė pinigus P. Š.. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas pridėti apeliantės pateiktus notarės užfiksuotus liudytojo V. T. parodymus, kadangi naujai paaiškėjusių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliantė apie minimą liudytoją bei jo paaiškintas aplinkybes sužinojo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl darytina išvada, jog šių įrodymų pridėjimas nepažeidžia nurodyto teisinio reglamentavimo, užfiksuoti parodymai susiję su nagrinėjama byla, todėl jie pridėtini prie bylos medžiagos.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas P. Š. žodiniu susitarimu susitarė su atsakove R. T. bei jos sutuoktiniu J. T. dėl ieškovo piniginių lėšų – 18 800 Lt įnešimo į banko sąskaitą, kad pinigai bus laikomi, iki bus įvestas euras ir ieškovas paprašys juos grąžinti. Ieškovas perdavė pinigus, kurie buvo įnešti į J. T. sąskaitą, esančią DNB banke (dabar AB Luminor Bank), ir buvo laikomi kaip indėlis. 2015 m. birželio 9 d. 5 444,86 Eur indėlis buvo grąžintas iš indėlio sąskaitos bei pervestas į kitą J. T. sąskaitą, iš kurios laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. birželio 13 d. buvo išgryninta bendra 5 400,00 Eur suma. Iš proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė R. T. 2015 m. birželio mėnesį grąžino ieškovui P. Š. 2 800,00 Eur sumą.

Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo

Apeliaciniu skundu nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai siejo šalis, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtent pasaugos sutarties sudarymo faktą (nei su J. T., nei juo labiau su R. T.), todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad tarp šalių susiformavo sutartiniai teisiniai santykiai, yra teisiškai ydingi. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės teiginiais. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip pasaugos sutartį. Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 d.). Analizuodama minėto straipsnio dispoziciją, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiame straipsnyje yra numatyta, kad pasaugos sutarties objektu gali būti tik kilnojamasis daiktas. Pažymėtina, jog civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės (CK 1.97 straipsnio 1 dalis). Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius (CK 1.98 straipsnio 1 dalis). Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė (CK 1.100 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas perdavė atsakovei savo pinigines lėšas, kad atsakovė jas pasaugotų, o jam paprašius pinigus grąžintų. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog susitarimo objektas buvo pinigai, todėl atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pinigai, kaip civilinės teisės objektas, negali būti laikomi kilnojamuoju daiktu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp šalių sudarytas susitarimas negali būti laikomas pasaugos sutartimi.Pažymėtina, jog CK 4.106 straipsnyje numatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai (CK 4.106 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). CK 6.953 straipsnyje įvirtinta turto patikėjimo sutarties samprata. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais (CK 6.953 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės. Perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas (CK 6.953 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieškovas P. Š. perdavė atsakovei pinigines lėšas t. y. 18 800,00 Lt (5447,58 Eur). Susitarimu taip pat aptarta, jog R. T. bei jos sutuoktinis J. T. gautus pinigus įneš į banko sąskaitą, tačiau savo reikmėms šių pinigų nenaudos, o pinigus saugos, iki ieškovas paprašys juos gražinti. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog pinigai buvo įnešti į J. T. banko sąskaitą, kur buvo padėti kaip indėlis, o laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2015 m. birželio 13 d. buvo išgryninti bei dalis patikėtų pinigų, t. y. 2 800,00 Eur, buvo grąžinta ieškovui. Šias aplinkybes savo procesiniuose dokumentuose patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovė bei liudytojai J. T. ir S. Š.. Dar daugiau, šios aplinkybės objektyviai užfiksuotos rašytiniuose įrodymuose, t. y. liudytojo J. T. banko sąskaitos išraše bei dalies pinigų grąžinimo raštelyje, kurį surašė atsakovė R. T.. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, jog ieškovas perduodamas savo turtą, t. y. pinigines lėšas, nustatė, kur ir kaip jo turtas bus naudojamas, nurodė turto naudojimo tikslą (pinigų saugojimo tikslas) bei susitarė, jog atsakovė ir jos sutuoktinis šių pinigų savo reikmėms nenaudos, įvertinusi šiame nutarties punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka turto patikėjimo teisinius santykius (CK 6.953 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Šiuo atveju įstatymų leidėjas turto patikėjimo sutarčiai imperatyviai nustatė sutarties rašytinę formą (CK 6.960 straipsnio 1 dalis), o sutarties formos nesilaikymas turto patikėjimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.960 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog imperatyvioms įstatymų nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir jis negalioja nuo sudarymo momento – ab initio (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismui konstatavus, kad sandoris yra niekinis, kartu konstatuojama, kad jis nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė jį sudarę asmenys, todėl šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, – taikoma restitucija, o kai negalima grąžinti to, ką sandorio šalys yra gavusios, natūra, atlyginama to vertė pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys rašytinės sutarties nesudarė, o teisinius santykius kildina iš sudaryto žodinio susitarimo, šią aplinkybę patvirtina tiek ieškovas, tiek atsakovė. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog siekiama sudaryti sutartis yra niekinė, todėl sukelia įstatyme nustatytas niekinio sandorio pasekmes (CK 6.225 straipsnio 1, 2 dalys, CK 6.227 straipsnio 2 dalis).Taigi, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą ir kvalifikavo jį neteisingai, tačiau šiuo atveju netinkamas teisinis kvalifikavimas esminės reikšmės gautam rezultatui neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylos faktines aplinkybes, todėl atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad žodiniu susitarimu šalys sutarė dėl turto patikėjimo, tačiau nesilaikius rašytinės sutarties formos reikalavimo, sudaryta sutartis laikytina niekine, ji negalioja nuo pat jos sudarymo momento, todėl šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Šios nutarties 13 punktu nustatyta, kad ieškovas P. Š. perdavė atsakovei R. T. 5 444,86 Eur (18 800,00 Lt), tačiau atsakovė ieškovui grąžino tik 2 800,00 Eur, todėl atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė R. T. privalo grąžinti ieškovui P. Š. 2 644,86 Eur (5 444,86 – 2 800,00 = 2 644,86) sumą.

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015, ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, inter alia, turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė kelia įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimą, tačiau, remdamasi šiuo pagrindu, apeliaciniame skunde nepagrindžia tokių pažeidimų, o tik iš naujo analizuoja byloje esančius įrodymus ir siekia kitokio jų vertinimo. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovas įrodė, kad perdavė atsakovei 18 800 litų, kuriuos ji padėjo į sutuoktinio J. T. banko sąskaitą, esančią DNB banke, o atsakovė neįrodė, jog ji grąžino ieškovui likusius pinigus, t. y. 2 644,86 Eur. Nors apeliantė kartu su apeliaciniu skundu ir pateikė liudytojo V. T. parodymus, tačiau iš šių parodymų turinio nėra galimybės objektyviai nuspręsti, kokią sumą ir už ką atsakovė R. T. perdavė ieškovui P. Š.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (jų plačiau neaptardama) bei padarytas išvadas, įvertinusi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančias teisės normas jų taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė. Ieškovės argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo pirmiau šioje nutartyje nurodytos kasacinio teismo suformuotos jų taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Dėl netinkamo atsakovo

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą.Apeliaciniu skundu nurodoma, kad atsakovė R. T. nedalyvavo žodinės sutarties sudaryme, o pats ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad sutartį sudarė su J. T.. Darė išvadą, kad sutartis sudaryta tarp ieškovo ir J. T., o ne apeliantės R. T.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais. Pažymėtina, kad civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė žinojo apie sutarties sudarymą, atliko aktyvius veiksmus siekdama įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė turėjo galimybę valdyti sutuoktinio liudytojo J. T. banko sąskaitą, kurioje buvo laikomi ieškovo P. Š. perduoti pinigai. Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina ieškovo P. Š. išsakyta pozicija, jog susitarimas iš esmės buvo sudarytas ir sutarties įgyvendinimo veiksmai buvo atliekami būtent atsakovės R. T., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentas, kad R. T. yra netinkama atsakovė, laikytinas nepagrįstu. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą, tačiau tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju netinkamas ginčo kvalifikavimas esminės reikšmės teisingam bylos rezultatui neturėjo. Taigi, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), priėmė teisingą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.2018 m. balandžio 25 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2598. Šia pažyma prašoma priteisti iš atsakovės 110,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Nurodė, kad advokato užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sudarė 110,50 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 838,7 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų atstovavimo išlaidų, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti 110,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų (Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. T. valstybės naudai 110,50 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).