Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-160-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
2-160-330/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
Zenono Razmino įmonės
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Zenono Razmino įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-569-856/2019 pagal ieškovės Zenono Razmino įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 67 380,47 Eur skolą, 2 643,20 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad suteikė atsakovei paslaugas, tačiau atsakovė savo įsipareigojimo atsiskaityti pagal ieškovės jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras neįvykdė.

3. Atsakovė su ieškiniu sutiko. Atsakovė nurodė, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo negali iš karto sumokėti visos skolos, todėl prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą trims mėnesiams lygiomis dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino ir ieškovės naudai priteisė iš atsakovės 67 380,47 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 2 643,20 Eur palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų bei 1 701 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, Šiaulių apygardos teismas atidėjo sprendimo įvykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo atsakovei.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės ieškovei ir yra skolinga 67 380,47 Eur. Kadangi atsakovė vėlavo sumokėti skolą, ieškovė turi teisę į įstatyme nustatyto dydžio metines palūkanas, kurios yra apskaičiuotos nuo prievolės neįvykdymo iki kreipimosi į teismą dienos.

6. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato skolininkui (atsakovei) pareigą mokėti įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turi teisę į 40 Eur išieškojimo išlaidų sumą.

7. Įvertinęs, kad atsakovės restruktūrizavimo byloje teismo posėdis buvo numatytas 2019 m. spalio 4 d., o iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad atsakovė su ieškove nėra pajėgi atsiskaityti iš karto, teismas nutarė, jog sprendimo įvykdymas yra atidėtinas.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 701 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama žyminį mokestį. Kadangi minėtos išlaidos yra realios ir būtinos, patenkindamas ieškinį teismas jas priteisė iš atsakovės.

9. Teismas nustatė, jog prie ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pridėtoje sąskaitoje už advokato teisines paslaugas nurodyta, kad 300 Eur vertės paslaugos suteiktos už procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad advokatas į bylą įstojo jau po to, kai atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su ieškiniu. Advokatas po įstojimo į bylą parengė du procesinius dokumentus – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymą dėl bylos nagrinėjimo ieškovei nedalyvaujant. Teismas taip pat akcentavo, kad minėtus prašymus advokatas pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d. prieš pat darbo dienos pabaigą, kai teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. rugsėjo 5 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas ieškovei išlaidų už advokato teisinę pagalbą nepriteisė, konstatavęs, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo būtinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė Zenono Razmino įmonė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dalį dėl atsisakymo priteisti ieškovės patirtas 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Suteiktų teisinių paslaugų apimtis atitinka sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytas sumas, o ši suma yra protinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovės.

10.2. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė su advokatu G. Baziuliu susitarė dėl teisinių paslaugų.

10.3. Ieškovės atstovas (advokatas) pateikė prašymą prisijungti prie bylos kortelės, susipažino su byloje esančiais procesiniais dokumentais, konsultavo ieškovę, rinko įrodymus apie atsakovės nekilnojamąjį turtą, o šių paslaugų teikimas truko ne trumpiau nei sąskaitoje nurodytos 4 valandos.

10.4. Advokatas be atstovavimo teismo posėdyje jau buvo suteikęs 300 Eur vertės paslaugas, o jei advokatas būtų dalyvavęs teismo posėdyje, išlaidos būtų buvusios dar didesnės.

Atsiliepimas

11. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

Šalies argumentai

11.1. Ieškovė savo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nenurodė, kaip apskaičiavo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.2. Teismas, taikydamas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą sumokėtos sumos turi būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir atlyginamos.

11.3. Teismui yra suteikta teisė įvertinti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumą bei nustatyti jų atlyginimo dydį. Negali būti atlyginamos dirbtinai pabranginto teismo proceso išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Ieškovė apeliacinį skundą padavė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos prašymas dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą, priteisimo.

14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (98 str. 1 d.).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 63 punktą ir jame nurodytą praktiką).

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad advokato 2019 m. rugpjūčio 19 d. išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad ieškovei suteiktos teisinės paslaugos yra „procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas 2019 09 05 datos parengiamajame teismo posėdyje Šiaulių apygardos teismo c.b. Nr. 2-569-856/2019“. Kaip pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje buvo paskirtas posėdis 2019 m. rugsėjo 5 d., tačiau ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo ieškovei nedalyvaujant ir į posėdį neatvyko, todėl advokato atstovavimo teismo posėdžio metu paslaugos ieškovei nebuvo teikiamos. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad po advokato įstojimo į teisminį procesą buvo parengti du ieškovės procesiniai prašymai – 1) prašymas dėl bylos nagrinėjimo ieškovei nedalyvaujant ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; 2) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vadinasi, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokią dalį iš ieškovės advokatui sumokėtų 300 Eur sumos sudaro advokato paslaugos už minėto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad abu ieškovės atstovo pateikti prašymai buvo panašios apimties, darant prielaidą, kad ieškovės apeliaciniame skunde yra nurodyta teisinga aplinkybė, jog visos teisinės paslaugos už sąskaitoje nurodytą sumą buvo suteiktos iki teismo posėdžio, labiau tikėtina manyti, kad ieškovė už parengtą prašymą dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant sumokėjo advokatui 150 Eur.

17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas atsižvelgia į: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas savo prašymus pateikė prieš pat paskirtą teismo posėdį, kad ieškovė su advokatu atstovavimo sutartį sudarė tik tuomet, kai byloje jau buvo aišku, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimų, kad byla išnagrinėta šalims teismo posėdyje nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog prašymas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo nelaikytinas sudėtingu procesiniu dokumentu, nereikalaujantis ypatingų ar specialių parengimo žinių, neskirtas spręsti teisinių klausimų dėl ginčo esmės, juo siekta tik konkrečių teisminių procedūrų atlikimo. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus bei išvardintas aplinkybes, 150 Eur suma už aptariamo prašymo parengimą yra neproporcinga paslaugos apimčiai ir turiniui.

18. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šios nutarties 17 punkte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovės naudai išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

19. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

20. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis