Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G., (duomenys neskelbtini),

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 7 d. 00.05 val. Šalčininkų r., Gerviškių sen., Pamūrinės k. G. G. pažeisdamas 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalį, atvykęs į Šalčininkų kelio postą Rusijos Federacijoje registruotu krovininiu automobiliu MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekabos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravęs, kad draudžiamų ir ribojamų prekių neveža, automobilio lubose esančiose slėptuvėse paslėpęs nuo muitinės kontrolės neteisėtai įvežė į Lietuvos Respubliką 320 pakelių (6400 vienetų) cigarečių „NZ Gold“, 110 pakelių (2200 vienetų) cigarečių „Queen Menthol“ ir 188 pakelius (3760 vienetų) cigarečių „Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, bendros – 2193,91 Eur (43,88 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND)) vertės.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovas ir suinteresuoto asmens įmonės (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla išnagrinėta Vilniaus teritorinės muitinės ir suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

G. G. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 7 d. atvažiavo į kelio postą, nedeklaravo cigarečių, buvo nukreiptas į rentgeną ir paslėptos cigaretės buvo rastos. Priekaba buvo sulaikyta, o vilkikas grąžintas. Vežė 51 bloką cigarečių, viename bloke 10 pakelių. Protokole nurodytas teisingas vežtų cigarečių kiekis. Priekaba priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), įmonės atstovai nežinojo, kad jis veš cigaretes, jei būtų žinoję, tikrai nebūtų leidę vairuoti. Cigaretes vežė paslėptas priekaboje, priklijuotas prie lubų, priekabos konstrukcija nebuvo specialiai pakeista. Priekabą paliko pasienyje, ko gero, ten ir likusi. Įmonės atstovą apie tai, kad priekaba sulaikyta, informavo. Įmonės atstovą apie teismo posėdį taip pat informavo. Šioje įmonėje dirba apie 10 metų. Gauna 700-800 dolerių atlyginimą. Anksčiau vežė cigaretes tarp asmeninių daiktų, baudas sumokėjo iš karto vietoje. Cigaretės priklauso jam, jas pirko už 1000 Baltarusijos rublių, apie 400-500 Eur, jas vežė parduoti Lenkijoje, pagal rastą „Messenger“ programėlėje numerį.

G. G. padarytas nusižengimas visiškai įrodytas, ne tik jo prisipažinimu, bet ir byloje surinktais duomenimis: daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, transporto priemonės duomenimis, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis, rašytiniu G. G. paaiškinimu, fotonuotraukomis. Surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina faktą, kad G. G. atvykęs į Sąjungos muitų teritoriją iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus tyčia nepateikdamas jų muitinės kontrolei, gabenamų prekių vertė yra nuo 5 iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tuo pažeisdamas 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta nuo 1820 iki 4000 eurų bauda. Už šio administracinio nusižengimo padarymą papildomai privalo būti skiriamas prekių konfiskavimas bei gali būti konfiskuota transporto priemonė.

Sprendžiant, ar yra pagrindas G. G. skirti administracinio poveikio priemonę – priekabos konfiskavimą, atsižvelgtina į tai, kad priekaboje Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabentų cigarečių kiekis yra pakankamai didelis, be priekabos G. G. negalėtų tokio kiekio gabenti išvengdamas muitinės kontrolės, cigaretės buvo slepiamos priekabos lubose esančiose konstrukcijose, tokiu būdu apsunkinant neteisėtai gabenamų prekių aptikimą, todėl priekaba pripažintina administracinio nusižengimo padarymo priemone (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1-151-898/2018). Vadovaujantis ANK 29 straipsniu, konfiskuotas gali būti tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis daiktas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus. Byloje nustatyta, kad vilkikas su puspriekabe registruoti įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad transporto priemonių savininkas nežinojo, kad jis ketina jo transporto priemone neteisėtai gabenti cigaretes. Savininko atstovai tinkamai informuoti apie bylos laiką ir vietą, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nenustatė ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytų pagrindų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią priekabą, todėl yra pagrindas grąžinti priekabą Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui ar teisėtam valdytojui.

ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Akcentuotina, kad automobilio konfiskavimas yra numatytas, tik kaip administracinio poveikio priemonė administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kontrabandos bylose, kai kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma priemonė, būtina atsižvelgti į proporcingumo principo reikalavimus, t. y. atsižvelgtina į kontrabandinių prekių kiekį, vertę, konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2AT-18-2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už teisės pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir, kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (kasacinė nutartis Nr. 2AT-36-2014). Ši nuostata taikytina ir administracinio poveikio priemonių atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-461-365/2019).

Nuo 2020 sausio 1 dienos įsigaliojusi nauja ANK 29 straipsnio 5 dalies norma yra analogiška Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 daliai, kuri taip pat reglamentuoja turto konfiskavimą. Dėl minimos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse numatytos turto konfiskavimo nuostatos yra susiformavusi gausi ir aiški teismų praktika. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat, ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kai išieškoma ne visa, o tik dalis konfiskuotino daikto vertės siekiant proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimo, manytina, kad analogiška praktika bus formuojama ir administracinių nusižengimų bylose.

Įvertinus teismų praktiką ir G. G. turtinę padėtį, tai, kad cigaretės buvo gabentos priekaboje, neįrengiant specialių slėptuvių, priekabos vertė 15141 Eur be PVM, akivaizdu, kad vilkiko vertę (15 141 eurų) atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga ir neadekvati administracinio poveikio priemonė, nes jos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepajėgtų įvykdyti, jam būtų sukeliamos ženkliai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama administracinės atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant ANK 29 straipsnio 5 ir 6 dalių, nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš G. G. išieškotina ne visa, o tik dalis priekabos Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp G. G. turtinės padėties, jo asmenybės, padaryto nusižengimo sunkumo bei administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnio 1-3 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsnio 1-2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

G. G. (H. H.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir skirti jam 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – 320 pakelių (6400 vienetų) cigarečių „NZ Gold“, 110 pakelių (2200 vienetų) cigarečių „Queen Menthol“ ir 188 pakelių (3760 vienetų) cigarečių „Minsk Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, konfiskavimą.

Išieškoti iš G. G. valstybės naudai dalį priekabos Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Nutarimui įsiteisėjus, priekabą Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.) į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20125269009.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų ar bet kuriuos kitus Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.