Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir L. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: A. G., „EDS Guarantee“, UAB „Agrochema“, UAB „Ampolis“, UAB „Imlitex grūdai“, Jiezno UAB „Juta“, AB „L. A.“, UAB „Baltic Oil“, UAB „A. B.“, UAB „Juris LT“, UAB „Žvalguva“, UAB „Saurida“, UAB „Rapasta“, UAB „Agrokoncerno grūdai“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „D. A.“, UAB „Agrimatco Vilnius“, UAB „Kauno skuba“, UAB „I. A.“, UAB „Imlitex“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Scandagra“, UAB „Baltic agro“, UAB „Žemaitijos technika“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Biržų žemtiekimas“, UAB „Precision Farming“, UAB „Ž.Ū. P.“, Lietuvos sėklininkystės asociacija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, A. Š., G. Z., S. S., K. S., M. O. Š, E. S., G. Š., J. A., R. B., A. S., UAB „Admija“, A. J. ūkis, UAB „Barzdų agroservisas“, UAB „Kvieta“, K. K., UAB „Nordfenster“, UAB „Nova rent“, antstolis M. P., antstolė S. V., antstolė R. P., antstolis V. K., antstolis S. U., antstolė A. A., antstolė R. G., antstolis V. Z., antstolis R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad jų santuoka sudaryta 1988-04-09. Nėra sudarę nei ikivedybinės, nei povedybinės vedybų sutarties, santuokoje įgyto turto nėra pasidalinę jokiu kitu įstatyme numatytu būdu. Prievoliniai įsipareigojimai buvo sudaromi abiejų pareiškėjų (sutuoktinių) interesams tenkinti, todėl abu pareiškėjai (sutuoktiniai) yra solidariai atsakingi už šių prievolių vykdymą. Nemokumas atsirado dėl pareiškėjo A. J. vykdytos ūkininko veiklos. Pareiškėjas A. J. nuo 2001-05-15 yra ūkininkas. Pareiškėja L. J. tiesiogiai niekada ūkininko veikloje nedalyvavo. Esant būtinybei padėdavo sutuoktiniui. Pareiškėja užsiima pedagogine veikla – dirba mokytoja. Pareiškėjui pradėjus ūkininkauti ir norint, kad ūkis būtų pelningas bei našus, teko įsigyti atitinkamos žemės ūkio technikos, žemės, trąšų. Plėtojant savo veiklą, pareiškėjui/ams teko prisiimti piniginių įsipareigojimų, t. y. imti paskolas iš kredito įstaigų. Ūkininkavimas sekėsi ir ūkis sėkmingai plėtėsi, su kreditoriais buvo atsiskaitoma laiku. Visus sprendimus dėl ūkio veiklos priimdavo pareiškėjas. Didžioji dalis technikos buvo perkama gavus paskolas. Už trąšas, sėklas buvo atsiskaitoma tiekėjams atidedant mokėjimus ar atsiskaitoma grūdinėmis kultūromis. Ūkio pajamos labai priklausydavo nuo oro sąlygų. Kol nebuvo sausrų, kitų stichinių nelaimių, ūkis laikėsi gana neblogai. Gaunamų pajamų užtekdavo atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau 2017 m. siautė liūtys – derlius supuvo arba buvo toks prastas, kad derliaus pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų pajamų, įdėtų į derliaus užauginimą, nuėmimą. Pradėjo kauptis skolos, pareiškėjas pradėjo vėluoti mokėti kreditoriams. Pareiškėjas bandė tartis su kreditoriais, tikėdamasis, kad 2018 m. bus geresni, tačiau 2018 m. buvo sausra (šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija), todėl derlius buvo labai menkas, gautų pajamų nebeužteko atsiskaityti su kreditoriais net už ankstesnių metų skolas. 2018 m. visų skolų grąžinimo pareikalavo UAB „Agrokoncernas“, bankai, VMI ir kiti kreditoriai. Skolų išieškojimus pradėjo vykdyti antstoliai, buvo areštuotos visos sąskaitos. Pareiškėjo ūkis buvo paralyžiuotas – nei kuro, nei trąšų, nei sėklų nebebuvo galima įsigyti, todėl ūkio veikla visiškai sustojo. Susikaupė nemokėtos palūkanos ir delspinigiai, kurie ir toliau nuolat didėja. Pareiškėjas, negaudamas apyvartinių lėšų, buvo priverstas ūkininkavimo veiklą nutraukti, nes nebėra jokių vilčių šią veiklą paversti pelninga. Skolų pareiškėjai niekaip neišgalės išmokėti iš gaunamo darbo užmokesčio ir A. J. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Skolų suma yra 1 850 842,49 Eur. Visų mokėjimų terminai yra suėję. Pareiškėjai pareiškė, kad nebuvo sudarę jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar atlikę kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais, dėl kurių atsirado skola ir jie tapo nemokūs. Pareiškėjai tapo nemokūs ne dėl savo žalingų įpročių, ne dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. Pareiškėjo pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro 161,88 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir apie 40 Eur gaunamo darbo užmokesčio, nes likusios sumos yra išieškomos priverstine tvarka. Pareiškėjos pajamas vidutiniškai sudaro apie 943,67 Eur per mėnesį. Taigi, pareiškėjų pajamos sudaro apie 1 145,55 Eur per mėnesį. Pareiškėjai turi nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 94 414,21 Eur. Taip pat jiems priklauso keturios transporto priemonės. Pareiškėjų būtiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga 1 060 Eur suma. Likusią pajamų dalį – 85,55 Eur per mėnesį galėtų skirti kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų mokėjimui. Prašoma bankroto administratore paskirti MB „Lasis“.

2. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ atsiliepimu prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjai tik abstrakčiai ir formaliai nurodė, kad nemokumą sukėlė ūkininkavimo veikla, stichinės nelaimės (sausra, liūtys), tačiau nekonkretizavo, kada ir kokia apimtimi sumažėjo pareiškėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kaip ir kokios konkrečios priežastys lėmė pareiškėjų finansinius sprendinius, kam konkrečiai buvo panaudotos pasiskolintos lėšos, kodėl buvo priimti sprendimai skolintis, kur buvo panaudojamos lėšos iš ūkininkavimo veiklos. Kartu su pareiškimu nebuvo pateikti ir įrodymai, iš kurių šias aplinkybes būtų galima nustatyti. Susiklosčiusiai situacijai (pareiškėjų tariamam nemokumui) didelę ir esminę įtaką padarė nesąžiningi pačių pareiškėjų veiksmai, neapgalvotas skolinimasis ir nepagrįstas, neteisėtas vengimas atsiskaityti pagal priklausančias prievoles. Nenurodydamas aiškių kreditorinių reikalavimų atsiradimo laikotarpių ir pagrindų, pareiškėjas siekia išvengti prievolės nurodyti tikrąsias skolų susidarymo priežastis. Pareiškime nurodoma, kad 2017 m. jau buvo prastas derlius, tačiau 2018 m. įsipareigojimai ir toliau kryptingai buvo didinami. Toks pareiškėjų elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir pagrįstu. Pareiškėjai, žinodami savo finansinę padėtį, buvo nesąžiningi, prisiėmė itin didelius finansinius įsipareigojimus ir šis pareiškėjų nesąžiningumas turi tiesioginę įtaką jų nemokumui. Pareiškėjai nededa pastangų mažinti turimus įsiskolinimus, pareiškėjas gauna tik nežymias pajamas, iš kurių išskaitymai kreditoriams yra ribojami.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-10-08 duomenimis pareiškėjas A. J. valstybės biudžetui skolingas 115 951,60 Eur (115 587,05 eurų – mokestinės nepriemokos ir 364,55 eurus – pagal teismo vykdomuosius dokumentus), o pareiškėja L. J. valstybės biudžetui neskolinga. Nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos iškėlimo nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus kredito unija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų pareiškimu. Nurodė, kad pareiškėjai skolingi kreditorei pagal 2016-01-12 kredito sutartį. Bendra skolos suma yra 28 666 Eur, 2 918,72 Eur palūkanų, 5 315,27 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 28 666 Eur sumos. Mano, kad pareiškėjų pareiškime nėra nurodoma visa aktuali ir bylos nagrinėjimui svarbi informacija, pareiškėjai taip pat nėra pateikę informacijos apie visą turimą turtą, todėl nėra galimybės įsitikinti pareiškėjų sąžiningumu ir tikraisiais jų ketinimais. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai kredito unijoje turi papildomą pajinį įnašą, kurio suma 5 360,62 Eur, todėl kyla abejonių dėl kito galimai pareiškime nenurodomo pareiškėjų turimo turto. Suinteresuotas asmuo Vilniaus kredito unija pateikė prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo naujuoju kreditoriumi R. B..

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti pareiškimo. Aplinkybės, lėmusios nemokumo atsiradimą, aprašytos labai abstrakčiai. Pareiškime nurodyta, jog skolos pradėjo kauptis 2017 m., 2018 m. situacija pablogėjo, tačiau nenurodyta, kokių aktyvių veiksmų pareiškėjai ėmėsi situacijai suvaldyti. Iš pareiškimo turinio nėra aišku, ar pareiškėjai FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme yra sąžiningi fiziniai asmenys, o iškėlus bankroto bylą būtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, juo labiau, kad pareiškėjai gauna nuolatines pajamas. Iš pareiškime išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai nededa pastangų atkurti savo mokumą, geriau apmokamų darbų neieško. NMA 2019-10-18 priėmė sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Pareiškėjas 2018-05-26 pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje buvo deklaruota 478,01 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 478,01 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka. Dėl pareiškėjo 2018 m. paraiškos NMA „Pasitikėjimo linija“ buvo gautas pranešimas dėl galimai neteisėto/neteisingo žemės sklypų deklaravimo 2018 m. paraiškoje. Pareiškėjas per pranešimuose nurodytą terminą prašomų 2018 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę bei žemės dirbimo faktą įrodančių dokumentų nepateikė nei į vieną pranešimą. Pareiškėjas neįrodė, kad 2018 m. Paraiškoje teisėtai deklaravo visus laukus, todėl pažeidimo plotas (nepateikti žemės valdymą bei dirbimą įrodantys dokumentai) – 478,01 ha. Pareiškėjui laiku nesumokėjus skolos, NMA kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu priteisti iš pareiškėjo 37 589,99 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2019-12-31 iki visos skolos sugrąžinimo dienos. 2020-09-01 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3816-554/2020 NMA prašymas patenkintas. Sprendimas įsiteisėjęs.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos naudai antstolė A. A. atlieka išieškojimą iš pareiškėjo A. J.. Pareiškėjai pateikė per mažai duomenų, kad būtų galima vertinti ar atitinka sąlygas tam, kad jiems būtų iškelta bankroto byla. Yra abejojama, ar pareiškėjai yra sąžiningi, teigdami, kad nevykdo ūkinės veiklos.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinių asmenų bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjas A. J. ir suinteresuotas asmuo sudarė pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias pareiškėjas tinkamai ir laiku neatsiskaitė, todėl antstolė vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo. Bendra pareiškėjų skola visiems kreditoriams – 1 850 842,49 Eur yra labai didelė. Iš pareiškėjų pareiškimo nėra aišku, kaip tokio dydžio skolos susidarė, kur dingo įsigytos prekės arba kur buvo panaudoti gauti pinigai už išaugintus ir parduotus grūdus, kur buvo panaudoti gauti kreditai. Pareiškėjų nurodoma 85,55 Eur suma kas mėnesį kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų padengimui yra per maža pajamų dalis, skiriama kreditorių reikalavimų tenkinimui. Pareiškėjai nėra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir gali susirasti geriau apmokamą darbą bei dėti visas pastangas, siekiant skolų kreditoriams mažinimo. Pareiškėjų nemokumas galimai nulemtas jų pačių neapdairaus, nepakankamai rūpestingo ir atsakingo elgesio vykdant ūkininkavimo veiklą. Pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių duomenų, jog turi realių galimybių atkurti mokumą, gauti pajamų ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Todėl galima teigti, kad pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ne dėl to, kad siekia sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius ir nedidinti skolinių įsipareigojimų, bet dėl to, kad nori jog būtų nurašytos labai didelės jų skolos. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas būtų nenaudingas kreditoriams, pažeistų jų teises, o naudą duotų tik pareiškėjams, nes skolos minimaliomis pastangomis būtų nurašytos, kas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslo.

8. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė atmesti pareiškimą. Nurodė, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis nėra galima konstatuoti pareiškėjų nemokumo, o pateiktos informacijos nepakanka nustatyti priežastis, sukėlusias pareiškėjų nemokumą. Pareiškėjai nepateikė duomenų apie savo finansinę būklę ir apie savo galimai gaunamas pajamas, todėl toks elgesys laikytinas nesąžiningu. 2019-11-26 žurnalistų kalbintas pareiškėjas A. J. buvo nurodęs, kad valdo 700 ha augalininkystės ūkį Dievogaloje, ūkyje naudoja 8-9 transporto priemones. Įvertinus pateiktą ir viešai skelbtą informaciją bei esančius neatitikimus, kyla abejonių, kad teismui galimai nebuvo pateikta visa informacija apie pareiškėjų turtinę padėtį, apie valdomą ūkį ir turimą/valdomą techniką, bei tai, ar pareiškėjas A. J. netęsia ūkininkavimo veiklos.

9. Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ atsiliepimu prašė atsisakyti iškelti pareiškėjams fizinių asmenų bankroto bylą. Pareiškėjai nurodė, kad dėl pareiškėjo A. J. vykdytos ūkininkavimo veiklos atsirado nemokumo priežastys, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, į bylą nepateikė, todėl nurodytos aplinkybės negali būti laikomos priežastimis, lėmusiomis sunkią dabartinę pareiškėjų finansinę būklę. Pareiškėjai neatsakingai skolinosi pinigus bei prisiėmė įsipareigojimus kreditoriams, nepaisydami ir nevertindami, kad prisiimti įsipareigojimai viršija jų finansines galimybes bei puikiai žinodami ir suprasdami, kad ūkininkavimo veikla yra rizikinga, kad šios veiklos rezultatai iš dalies priklauso ir nuo oro sąlygų, o aplinkybėms susiklosčius nepalankiai, neturės galimybės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjų tariamam nemokumui didelę ir esminę įtaką padarė nesąžiningi pačių pareiškėjų veiksmai, neapdairus pinigų skolinimasis bei kitų įsipareigojimų kreditoriams prisiėmimas, nepagrįstas vengimas atsiskaityti pagal priklausančias prievoles. Pareiškėjas pirko iš suinteresuoto asmens prekes, tačiau neatsiskaitė ir suinteresuotas asmuo buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Antstoliui vykdant išieškojimą buvo išieškota nedidelė pinigų suma, kas patvirtina, kad pareiškėjai buvo pasyvūs ir nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti ir nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su savo kreditoriais, kas tik patvirtina pareiškėjų nesąžiningumą. Pareiškėjai pateikė neišsamų viso turimo turto sąrašą. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad turi skolininką, tačiau nurodo, kad skola nėra išieškota, nes skolininkas miręs, taip pat nepateikė jokių duomenų, ar yra vykdomi kokie veiksmai siekiant išieškoti skolą iš skolininko paveldėtojų. Pareiškėjai, vykdydami ūkininkavimo veiklą, naudojo nuosavus ir kitus tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, taip pat teikė paraiškas gauti tiesiogines ir papildomas išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, tačiau nepateikė duomenų, kad gautas pajamas būtų skyrę kreditorių reikalavimams tenkinti.

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame neprieštaravo dėl L. J. ir A. J. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu teismas nustatytų aplinkybę, kad pareiškėjai yra nemokūs ir nebūtų nustatyta pareiškėjų nesąžiningumo. A. J., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, VSDFV Kauno skyriuje draudėju įregistruotas 2001-06-18, draudėjo kodas 447759. Draudėjo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020-10-19 sudaro 507,42 Eur, iš jų: 438,84 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 68,58 Eur delspinigių. A. J., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, turi vieną apdraustąjį. L. J. įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi.

11. A. R. P atsiliepimu prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, pagal byloje pateiktus dokumentus. Ji vykdo išieškojimus iš A. J. kreditorėms UAB „Imlitex“, UAB „Imlitex agro“ ir UAB „Imlitex grūdai“. Išieškoma bendra suma yra apie 40 000 Eur.

12. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjai jos neinformavo apie siekį bankrutuoti ir apie iškeltą bankroto bylą sužinojo tik pateikusi pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal 2014-03-03 tarp jos ir pareiškėjo A. J. sudarytą paskolos raštelį. Pareiškėjas, susidūręs su ūkininkavimo problemomis, toliau skolinosi pinigus ir didino savo kreditorių sąrašą, todėl mano, kad toks pareiškėjų elgesys laikytinas kaip parodantis akivaizdžiai neprotingą ir nerūpestingą pareiškėjų elgesį savo esamų kreditorių atžvilgiu, todėl tokie veiksmai turėtų būti laikomi nesąžiningais ir sutinkant su FABĮ normomis sudaro pagrindą neiškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą.

13. Suinteresuotas asmuo UAB „Admija“ atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjų pareiškimo. Nurodė, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams pažeistų kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, neatitiktų fizinio asmens bankroto instituto paskirties. Pareiškėjai, turėdami virš 1 850 842,49 Eur skolų, bankroto bylos administravimo išlaidoms ir kreditorių reikalavimų dengimui ketina skirti tik 85 Eur per mėnesį. Bankroto administravimo išlaidos tokioje byloje galėtų būti apie 60 Eur per mėnesį, kreditoriams, kurių yra virš 50, būtų skirstoma tik apie 25 Eur. Nors pareiškėjai ir turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį būtų galima realizuoti, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tokį turtą realizavus būtų pakankamai patenkinti ir kreditorių interesai. Pareiškėjai visiškai nenurodo, kaip jie ketina atkurti savo mokumą, kokių priemonių bus imtasi siekiant gauti didesnes pajamas ir mokėti didesnes įmokas kreditoriams. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas A. J. gauna itin mažas pajamas, tačiau pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo visiškai nėra nurodoma, ar jis ketina ieškotis geriau apmokamo darbo ir pan. Iš pateiktų dokumentų galima teigti, kad pareiškėjai siekia ne sąžiningai bankrutuoti, o tiesiog nurašyti skolas, kas yra nesuderinama su fizinio asmens bankroto institutu.

14. Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra pagrindo iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams, priteisė iš A. J. ir L. J. valstybei 151,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

16. Teismas nustatė, kad A. J. ir L. J. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). A. J. 2001-05-15 įregistravo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). L. J. išsilavinimas aukštasis, A. J. – aukštesnysis. 2020-06-11 A. J. ir L. J. pranešė savo kreditoriams pagal sąrašą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. A. J. ir L. J. priklausomybės ligų 5 m. laikotarpyje nesigydė, psichiatrijos ligų konsultacijų kabinete nesilankė ir nebuvo registruoti. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nei vienas iš sutuoktinių neteistas.

17. A. J. ir L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 204/652 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1134/22762 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

18. A. J. vardu registruotos transporto priemonės: „Humbaur HT 354118“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Humbaur HN 152616“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Humbaur universal 3500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota L. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ratinis traktorius „VTZ VMTZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (parduotas varžytynėse 2020-05-25), ratinis traktorius „MTZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabė „Metaltech“, valstybinis Nr. A585D. L. J. vardu transporto priemonių, traktorių, žemės ūkio mašinų nėra registruota.

19. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. J. sudarytos žemės sklypų panaudos sutartys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). 2015-02-05 Šakių rajono apylinkės teismo priimtu teismo įsakymu A. J. iš A. M. nutarta išieškoti 27 514 Eur skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

20. A. J. pagal 2020-02-05 darbo sutartį dirba UAB „Ainuva“ konsultantu, darbo užmokestis per mėnesį 80 Eur. L. J. pagal 2018-08-31 darbo sutartį dirba Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijoje pradinio ugdymo mokytoja metodininke. Sodros duomenimis A. J. nuo 2017-06-01 mokama 161,88 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Iš šios sumos daromos 48,56 Eur dydžio išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus. A. J. dirba UAB „Ainuva“.

21. Neįvykdyti skoliniai A. J. ir L. J. įsipareigojimai: 1) 161 449 Eur skola UAB „EDS Guarantee“ (pagal 2018-10-05 paskolos sutartį ir vekselį); 2) 14 802,89 skola UAB „Dotnuva Baltic“ (pagal 2018-06-08 vykdomąjį dokumentą); 3) 70 362,50 Eur skola UAB „Baltic Agro“ (pagal 2018-09-20 vykdomąjį dokumentą); 4) 26 182,21 Eur skola UAB „Agrokoncerno grūdai“ (pagal 2018-09-20, 2019-02-28 vykdomuosius dokumentus); 5) 250 750,58 Eur skola UAB „Agrokoncernas“ (pagal 2018-09-20 vykdomąjį dokumentą); 6) 153 253,74 Eur skola UAB „Agrochema“ (pagal 2020-03-31, 2020-07-09 vykdomuosius dokumentus); 7) 4 584 Eur skola UAB „Ampolis“ (pagal 2019-07-23 sutartį); 8) 29 168,02 Eur skola UAB „Imlitex grūdai“ (pagal 2019-03-21 taikos sutartį); 9) 706,43 Eur skola UAB „Imlitex“; 10) 3 384,55 Eur skola UAB „I. A.“; 11) 15 035,50 Eur skola S. S.; 12) 43 287,02 Eur skola UAB „Žemaitijos technika“ (pagal 2018-06-27 vykdomąjį įrašą); 13) 1 819,80 Eur skola Jiezno UAB „Juta“ (pagal 2019-11-05 vykdomąjį dokumentą); 14) 14 705,94 Eur skola G. Z. (pagal 2018-11-09 vykdomąjį įrašą); 15) 284 881,73 Eur skola AB „L. A.“ (pagal 2018-11-14, 2019-03-08, 2019-11-12 vykdomuosius įrašus); 16) 11 033,59 Eur skola UAB „Baltic Petroleum“ (pagal 2019-02-21 vykdomąjį dokumentą); 17) 598,48 Eur skola UAB „A. B.“ (pagal 2019-04-25 vykdomąjį raštą); 18) 115 951,60 Eur (115 587,05 eurų – mokestinės nepriemokos ir 364,55 eurus - pagal teismo vykdomuosius dokumentus) VMI; 19) 1 739,43 Eur skola UAB „Baltic oil“ (pagal 2019-07-02 vykdomąjį raštą); 20) 194 198,73 Eur skola UAB „Scandagra“ (pagal 2020-04-07 vykdomąjį raštą); 21) 92 461,71 Eur skola UAB „Žvalguva“ (pagal 2019 m. vykdomąjį raštą); 22) 6 756,88 Eur skola UAB „Agrimatco Vilnius“ (pagal 2018 m. vykdomąjį raštą); 23) 35 134,69 Eur skola UAB „Intrum Lietuva“ (pagal 2018 m. vykdomąjį raštą); 24) 2 347,13 Eur skola UAB „Rapasta“ (pagal 2019-02-28 vykdomąjį įrašą); 25) 301,64 Eur skola UAB „D. A.“ (pagal PVM sąskaitas faktūras); 26) 310,39 Eur skola UAB „Kauno skuba“ (pagal 2018-11-13 vykdomąjį raštą); 27) 71 359,13 Eur skola K. S. (pagal 2019-01-22 vykdomąjį raštą); 28) 310,74 Eur skola UAB „Biržų žemtiekimas“ (pagal 2020-05-05 vykdomąjį raštą); 29) 6 325,70 Eur skola UAB „Precision Framing“ (pagal 2017-11-13 PVM sąskaitą faktūrą); 30) 3 630 Eur skola UAB „Ž.Ū. projektai“ (pagal 2017-12-03 PVM sąskaitą faktūrą); 31) 1 576,42 Eur skola Lietuvos sėklininkystės asociacijai (pagal 2019-09-30 PVM sąskaitas faktūras; 32) 38 529,76 skola Nacionalinei mokėjimo agentūrai; 33) 507,42 Eur skola VSDF valdybos Kauno skyriui; 34) 36 899,99 Eur skola Vilniaus kredito unijai (pagal 2016-01-14 hipotekos sandorį). Bendra skolų, kurių apmokėjimo terminai pasibaigę, suma – 1 850 842,49 Eur.

22. Vilniaus kredito unijoje esančiose A. J. sąskaitose 2020-10-13 buvo 5 360,62 Eur suma. 2020-08-28 antstolės A. A. užsakymu atlikus A. J. ir L. J. priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos vertės ekspertizę, nustatyta, kad bendra trijų žemės sklypų (11,2510 ha, 1,0042 ha, 4,0953 ha) rinkos vertė – 75 420 Eur.

23. 2018-05-26 A. J. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. 2018-12-06, 2019-03-05 nustatytas galimai netikslus ir/arba neteisėtas plotų deklaravimas. 2019-10-18 sprendimu Nr. SP1-1551 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ buvo pritaikyta tiesioginių išmokų finansinė drausmė (mažinimas) vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsniu ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2018/1710, 1 straipsniu kuriame nustatyta, kad tiesioginių išmokų, skiriamų ūkininkui už 2018 kalendorinių metų paraišką, bendra išmokų sumos dalis viršijanti 2 000,00 Eur, mažinama 1,411917 proc. Skolos suma yra 37 589,99 Eur.

24. 2018 m. A. J. deklaravo pasėlius žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyje), (duomenys neskelbtini) (dalyje), (duomenys neskelbtini) (dalyje), (duomenys neskelbtini) (dalyje), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2019 m. A. J. deklaravo pasėlius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

25. 2016-08-08 tarp A. J. ir UAB „Scandagra“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. GJ-16/019, kuria UAB „Scandagra“ įsipareigojo parduoti A. J. prekes, o A. J. įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti.

26. 2017-07-17 tarp UAB „Agrochema“ ir A. J. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. MP/LD/17/122, pagal kurią UAB „Agrochema“ įsipareigojo parduoti A. J. trąšas ir kitas prekes, o šis įsipareigojo už jas atsiskaityti. 2019-08-09 Kauno apygardos teismas iš A. J. priteisė UAB „Agrochema“ 139 366,11 Eur skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. 2020-07-02 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimas nepakeistas. 2020-07-09 išduotas vykdomasis raštas.

27. 2018-04-18, 2018-06-22 grūdų pirkimo–pardavimo sutartimis A. J. įsipareigojo parduoti UAB „Agrochema“ grūdus. 2019-11-07 Kauno apylinkės teismo galutiniu sprendimu iš A. J. priteista 11 028,13 Eur bauda už nepristatytą produkciją, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos UAB „Agrochema“. 2020-03-12 Kauno apygardos teismas nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo galutinį sprendimą iš esmės nepakeistą. 2020-03-31 išduotas vykdomasis raštas.

28. 2017-12-29 tarp A. J. ir UAB „L. A.“ sudarytos sutartys, kuriomis A. J. įsipareigojo nuo 2018-07-20 iki 2018-09-30 pristatyti grūdus, o UAB „L. A.“ įsipareigojo grūdus nupirkti. 2018-02-23 susitarimu tarp A. J. ir UAB „L. A.“ susitarta, kad A. J. skola įmonei yra 146 107,86 Eur, 15 411,38 Eur palūkanų. Įsipareigojimams pagal šį susitarimą užtikrinti 2018-03-08 notarine tvarka patvirtinta įkeitimo sutartis, kuria A. J. įkeitė kreditorės UAB „L. A.“ naudai nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus), kurių bendra vertė – 161 519,24 Eur, nustatyta šalių susitarimu. Užtikrintos prievolės dydis – 161 519,24 Eur.

29. 2019-03-19 sudaryta taikos sutartis, kuria A. J. pripažino UAB „Žvalguva“ reikalavimus ir įsipareigojo iki 2019-09-30 sumokėti 88 350,07 Eur skolą, 1 299,03 Eur palūkanas, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismas patvirtino taikos sutartį ir 2019-06-03 išdavė vykdomąjį raštą.

30. 2014-03-03 tarp A. J. ir A. S. sudaryta rašytinė paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad A. J. pasiskolino iš A. S. 14 000 Eur, įsipareigojo mokėti 2,5 procentų dydžio palūkanas kas mėnesį. Skolos grąžinimo terminas – 2018-12-01.

31. 2019-08-02 A. G. raštu informavo A. J., kad nutraukia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 2017/05/03, Nr. 2017/05/04, Nr. 2017/05/05, Nr. 2017/05/02, Nr. 2017/05/01, Nr. AG016-05-02, Nr. AG016-05-03, Nr. AG016-05-04, Nr. AG016-05-01.

32. 2020-04-18 portale „tv3.lt“ publikuotame straipsnyje „Pakaunės ūkininkai nebežino ko imtis: laukus niokoja dykinėjantys vairuotojai“ A. J., prisistatęs kaip ūkininkas, kalbėjo apie tai, kad po dirbamus laukus važinėja keturračiais.

33. Pagal 2016-03-10 darbo sutartį G. J. dirbo UAB „Scandagra“. 2019 m. A. J. skirta 2 445,54 Eur išmoka. Pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2018-01-01 – 2018-06-30 A. J. grąžinta 23 098 Eur. Pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2018-07-01 – 2018-12-31 į biudžetą mokėtina 35 417 Eur. Pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2019-01-01 – 2019-06-30 į biudžetą mokėtina 24 841 Eur. Pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2019-07-01 – 2019-12-31 į biudžetą mokėtina 9 598 Eur. Pagal A. J. ūkio parduotų materialinių vertybių žiniaraščius 2018 m. pelnas siekė 74 206,09 Eur, 2019 m. – 231 438,69 Eur. L. J. 2018 m. deklaravo gavusi 12 404,48 Eur dydžio pajamas, 2019 m. – 17 475,47 Eur. A. J. 2018 m. deklaravo gavęs 3 405,30 Eur pajamų, 89 696,82 Eur neapmokestinamų pajamų, 368 991,32 Eur individualios veiklos pajamų. 2019 m. – 236 760,24 Eur pajamų. Nuo 2019-09-17 iki 2020-10-27 A. J. ūkyje pagal darbo sutartį dirbo P. M., jo darbo užmokestis buvo 555 Eur. L. J. deklaravo 2017 m. gavusi 12 119,67 Eur pajamų, 2020 m. gavusi 19 135,77 Eur pajamų. A. J. deklaravo iš individualios veiklos gavęs 40 592,41 Eur, 2020 m. – 82 371,90 Eur. 2017 m. A. J. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad jis gavo 136 873 Eur grynojo pelno, 2018 m. – 27 738 Eur, 2019 m. – 68 280 Eur, 2020 m. – 159 601 Eur. A. J. Vilniaus kredito unijoje turi papildomą pajų, kurio vertė 5 340 Eur ir pagrindinį pajų, kurio vertė – 28,96 Eur. 2020-08-10 ir 2020-08-24 varžytynėse buvo parduoti pareiškėjams priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Vadovaudamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad pareiškėjai, teikdami bendrą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turėdami skirtingus kreditorius, neišskyrė kiekvieno iš pareiškėjų įsipareigojimų dydžio ir nenurodė konkrečių kreditorių, todėl sprendė, kad bendras pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas.

35. Dėl pareiškėjų nemokumo teismas konstatavo, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis pareiškėjo A. J. neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai yra apie 1 850 842,49 Eur, t. y. suma viršija 25 MMA. Pareiškėjos L. J. skolinių įsipareigojimų suma nėra aiški, nes skolininkė nepripažino savo atsakomybės pagal daugumą prievolių. Pagal pareiškėjos paaiškinimus, ji davė sutikimą prisiimti bendrus skolinius įsipareigojimus konkretiems kreditoriams (AB „L. A.“, K. S.), kurių bendra suma yra didesnė nei 25 MMA, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja taip pat atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies kriterijų. Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodomas gaunamas pajamas, turimą turtą, teismas darė išvadą, kad šiuo metu pareiškėjai negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, t. y. yra nemokūs.

36. Teismas , pasisakydamas dėl pareiškėjų ne(sąžiningumo), vertino pareiškėjų elgesį 2017 m. - 2020 m., t. y. trijų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Teismas įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, sprendė, kad pareiškėjai neatitinka sąžiningo žmogaus, siekiančio bankrutuoti, standarto. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjų sąžiningumo nerodo jų elgesys kreipiantis į teismą ir viso teismo proceso metu. Pareiškėjai nuolat nepateikdavo reikalaujamų duomenų, teismas kelis kartus turėjo pratęsti terminus, dėl ko buvo praleistas FABĮ numatytas pasirengimo nagrinėti bylą terminas. Duomenys būdavo pateikiami dalimis prieš teismo posėdžius, visiškai nepaisant kreditorių nei teismo galimybių laiku ir išsamiai su jais susipažinti. Teismas turėjo skirti baudą pareiškėjų atstovei už piktnaudžiavimą procesu. Nors bauda buvo panaikinta, tačiau procesinis elgesys nepasikeitė (dokumentai, kurie galėjo būti pateikti kartu su pareiškimu, buvo pateikti prieš baigiamąsias kalbas). Pareiškime buvo nurodyta, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurie, kaip paaiškėjo nagrinėjimo iš esmės metu, buvo parduoti varžytynėse dar prieš pareiškimo pateikimą teismui. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjų teiginius, kad jie nežinojo apie įvykusias varžytynes, nes antstolio pareiga pranešti apie jas ir jų rezultatą, o skolininkų pareiga yra domėtis vykdymo proceso eiga, ypač tada, kai varžytynėse yra pardavinėjamas jų turtas. Pareiškėjai nebuvo suinteresuoti operatyviu ir ekonomišku procesu. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai nemokumo priežastimi nurodė žuvusį 2017 m. – 2019 m. derlių, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių derliaus žuvimo faktą. Pareiškėjas net nesikreipė į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, Prekybos ir amatų rūmus dėl kompensacijos už žuvusį derlių. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, kad 2017 m. buvo gauta 136 873 Eur grynojo pelno, jau atskaičius pastovias ir einamąsias ūkio sąnaudas, nesudaro pagrindo vertinti, kad ūkio finansinė padėtis buvo bloga. Ši grynojo pelno suma galėjo būti panaudota dalimis atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tai nebuvo padaryta. Nežinoma, kam buvo panaudota ši suma. Teismas nustatė, kad po prastų 2016 m., žuvus 2017 m. derliui ir negavus pajamų, pareiškėjas 2018 m. laidavo už dukters A. J. piniginę prievolę UAB „EDS Guarantee“, t. y. prisiėmė pareigą įvykdyti skolinį įsipareigojimą, kurio dydis 161 449 Eur. Pareiškėjų dukra 2020 m. gegužės mėnesį taip pat kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kas rodo, jog 2018 m. pateko ir į jos trejų metų vertinamąjį laikotarpį. Teismas konstatavo, kad tiek pareiškėjas, tiek jo dukra, jau turėdami finansinių sunkumų, sudarė didelės vertės sandorį, prisiimdami finansinius įsipareigojimus. Teismas pastebėjo ir tai, kad pagal 2017 m. – 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitas buvo gaunamas ženklus grynasis pelnas. Nors pareiškėjai nurodė, kad iš jų buvo atsiskaitoma su kreditoriais fiziniais asmenimis, kuriems skolos grįstos skolos rašteliais, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Be to, pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. iš UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur grynaisiais pinigais, o 2020 m. – 161 391,55 Eur. Duomenų kam šie pinigai buvo panaudoti byloje taip pat nėra, išskyrus deklaratyvius pareiškėjo teiginius. Teismas konstatavo, kad tokio dydžio grynųjų pinigų cirkuliavimas apyvartoje, kai pareiškėjams tuo metu buvo taikomas turto ir piniginių lėšų areštas, laikinosios apsaugos priemonės vertinamas kaip vykdymo proceso teisės normų, kreditorių teisių pažeidimas ir neabejotinas pareiškėjų nesąžiningumas. Teismas pastebėjo, kad jeigu tokio dydžio pinigų suma, pasak pareiškėjo, buvo panaudota skoloms fiziniams asmenims sumokėti, tai reiškia, kad pareiškėjai turi (turėjo) dar daugiau kreditorių nei yra nurodyta pareiškime ir įtraukta šioje byloje ir jų skoliniai įsipareigojimai yra kur kas didesni, o tai vėlgi rodo, kad buvo pateikta galimai ne visa informacija.

37. Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodyti mokumo atkūrimo planai yra teoriniai. Pareiškėjas iš pradžių teigęs, kad jo sveikatos būklė nebeleidžia dirbti (nors duomenų apie jo sveikatos būklę nebuvo teikiama), baigiamojoje kalboje jau nurodė ketinantis toliau vykdyti ūkininko veiklą, kažkaip dirbti likusius žemės sklypus, išsinuomoti dar žemės, tikintis gauti apie 4 000 Eur pajamų. Teismui kilo abejones už kokias pajamas jis ketina nuomoti žemės sklypus, kokia technika juos dirbtų. Tuo tarpu pareiškėja J. J. visą atsakomybę perkėlė valstybei, kad bus padidintas jos kaip pedagogės darbo užmokestis ir neketina imtis kitų nuo jos priklausančių priemonių (pvz., dirbti korepetitore, tobulinti (keisti) kvalifikaciją) padidinti galimybes gauti pajamų, kad būtų grąžinta bent dalis skolų, kurių bendra suma viršija 1 mln. eurų. Pareiškėjas 2019 m. – 2020 m. teikė atlygintinas paslaugas UAB „Ainuva“, už kurias sumokėta virš 260 000 Eur grynaisiais pinigais (pareiškėjo banko sąskaitose nėra duomenų apie tokius mokėjimų srautus), o prasidėjus teismo procesui pareiškėjas dirba UAB „Ainuva“ tik konsultantu vieną dieną per savaitę ir, atlikus atsiskaitymus, gauna apie 40 Eur. Teismui kilo klausimas, kodėl pareiškėjas neketina toliau teikti tokių ir tokiu dydžiu apmokamų atlygintinų paslaugų UAB „Ainuva“ ar kitiems asmenims, kad atkurtų ar iš esmės pagerintų savo mokumą. Teismas nustatė, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikus duomenis, paaiškėjo, kad pareiškėjų žemės sklypus deklaravo tretieji asmenys, kas rodo, kad pareiškėjai nedirbo žemės sklypų, kurių produkcija buvo įkeista kreditoriams. Nėra duomenų, kad šie sklypai buvo nuomojami tam, kad būtų gautos pajamos. Todėl teismas darė išvadą, kad buvo tyčia nevykdoma veikla, jog nebūtų atsiskaitoma su kreditoriais, o gaunamos didelės pajamas grynaisiais pinigais iš UAB „Ainuva“ ir jomis disponuojama.

38. Pareiškėjo teiginį, kad kreditoriai „nieko nelaimės“, jeigu antstoliai toliau vykdys išieškojimą, nes bus atskaitytos vykdymo išlaidos, teismas laikė patvirtinimu pareiškėjo atsainaus požiūrio į kreditorius ir nesąžiningumą. Teismas vertino, kad pareiškėjo mokumo plane nurodyta kreditoriams ir administravimo išlaidoms skirtina 85 Eur suma yra iš esmės nesuderinama su kreditorių interesais. Todėl teismas sprendė, kad bankroto bylos iškėlimas šiuo atveju prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl teismas pareiškimą atmetė (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Netenkinęs pareiškimo, iš pareiškėjų teismas priteisė 151,43 Eur dydžio išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

39. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį ir jų pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

39.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendras pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas, kadangi pareiškėja pripažino, jog tik dalis prievolių kreditoriams yra solidarios. Apeliantai pažymi, kad sutuoktinių turtas yra bendras, todėl kilę prievolės kreditoriams tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Todėl šiuo atveju sutuoktiniai laikytini solidariais skolininkais. Pažymi, kad pareiškėja pripažino, jog visos prievolės yra solidarios, išskyrus vieną, kurioje pareiškėjas laidavo už dukterį, kadangi tai asmeninė jo prievolė. Teismas dar pareiškimo priėmimo stadijoje turėjo nuspręsti, kad pareiškėjai negali bankrutuoti vienoje byloje, tačiau to nepadarė. Vadovaujantis FABĮ 41 straipsnio 3 punktu, teismas, nustatęs, kad bendras pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas, turėjo išskirti į atskirą bylą, to nepadaręs pažeidė FABĮ nuostatas.

39.2. Teismas neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei pareiškėjų paaiškinimus, nevertinęs pareiškėjams naudingų byloje esančių įrodymų bei jų paaiškinimų, nepagrįstai atsisakė pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

39.3. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjų nesąžiningumą įžvelgė tame, kad pareiškėjas nesikreipė į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, Prekybos ir amatų rūmus dėl kompensacijos už žuvusį derlių. Pažymi, kad apie tokią galimybę jis sužinojo tik vėliau, jau pasėliams žuvus, ir savalaikiai negalėjus surinkti tam patvirtinti reikalingų dokumentų iš atitinkamų institucijų bei juos pateikti Pramonės ir amatų rūmams. Jeigu būtų sužinojęs laiku, šia galimybe būtų pasinaudojęs, o gautas lėšas būtų panaudojęs atsiskaitymui su kreditoriais. Pareiškėjas nebuvo sąmoningai suinteresuotas negauti sau naudos. Be to, jo žemdirbiavimo teritorija nepakliuvo į nukentėjusiųjų nuo stichijų teritorijas ir netgi jeigu jis būtų teikęs paraišką, jokių išmokų nebūtų gavęs. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad kreipimasis dėl kompensacijos, kai trejus metus iš eilės žuvo derlius, net jei nebūtų ženkliai pagerinęs ūkio finansinės būklės, tačiau būtų palaikęs stabilią finansinę situaciją ir neleidęs jos ženkliai pabloginti.

39.4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjų nesąžiningumą, kadangi pareiškėjai nemokumo priežastimi nurodė žuvusį 2017 m. – 2019 m. derlių, nors nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių derlius žuvimo faktą. Pareiškėjas teismui niekuomet nenurodė aplinkybių, jog negavo derliaus 2017 m. – 2018 metais ir visas derlius žuvo. Pareiškėjas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad 2017 m. – 2019 m. derlius dėl liūčių ir sausrų buvo prastas, t. y. 2017 m. derlius paskendo, negalėjo pasėti žieminių kultūrų. Pavasarį pasėjus vasarines kultūras, viskas išdegė. Nukentėjo su vasarinėmis kultūromis, o žieminių buvo pasėta labai minimaliai. Antri metai buvo didelės liūtys, todėl nespėjo visko pasėti, o vasarinės labai nukentėjo. Pats teismas nustatė, kad 2017 m. – 2019 metais pareiškėjas gavo išmokas už pasėlius bei deklaravo pajamas. Negavus planuoto derliaus, pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo užsibrėžtų planų bei atsiskaityti su kreditoriais.

39.5. Teismas, įvertinęs pareiškėjų skolų sumą, darė išadą, kad planuojama kreditoriams skirti 85 Eur suma pagal mokėjimo atkūrimo planą yra iš esmės nesuderinama su kreditorių interesais, t. y. egzistuoja akivaizdi disproporcija tarp pareiškėjų ir jų kreditorių interesų. Apeliantai pažymi, kad iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tik teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, turi teise nustatyti būtinųjų išlaidų dydį. Be to, teismas nėra saistomas pareiškėjų prašomos nustatyti sumos, todėl įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei manydamas, jog pareiškėjų prašoma nustatyti suma yra per didelė, galėjo ją sumažinti. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovė nurodė, jog jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjų nurodoma būtinųjų poreikių suma yra per didelė, tuomet prašė teismo nustatyti būtinųjų poreikių dydį.

39.6. Teismas nepagrįstai kritikuoja pareiškėjų siekį uždirbti daugiau pajamų ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų nurodyti mokumo atkūrimo planai yra teoriniai. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo sveikatos būklę, nors tokie duomenys byloje pateikti. Apeliantai pažymi, kad neturi apyvartinių lėšų bei priemonių tokiai veiklai vykdyti. Pareiškėjas yra pensininkas ir kitokio darbo dirbti nemoka. Tuo tarpu jeigu kreditoriai sudarytų galimybę dirbti dar šiai dienai pareiškėjų disponuojamus žemės sklypus ir tam skirti apyvartinių lėšų bei nepardavinėtų likusios žemės ūkio technikos, jis vien tik iš pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų galėtų gauti ne mažiau nei 4000 Eur gryno pelno, o ne pajamų, kaip nurodė teismas. Be to kreditoriams sudarius galimybę disponuoti apyvartinėmis lėšomis, pareiškėjas galėtų išsinuomoti ir kitus žemės sklypus ir juos dirbti, ir taip gauti papildomo pelno, kuriuo būtų dengiami turimi kreditoriniai įsiskolinimai. Tuo tarpu neturint apyvartinių lėšų ir žemės ūkio technikos pareiškėjas neturi jokios realios galimybės vykdyti žemės ūkio veiklos, t. y. išdirbti žemės sklypų, jų apsėti ir nuimti pasėlių.

39.7. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra aišku, kodėl pareiškėjas neketina toliau teikti apmokamų atlygintinų paslaugų UAB „Ainuva“ ar kitiems asmenims, kad atkurtų ar iš esmės pagerintų savo mokumą, tačiau šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino. Pažymi, kad pajamos, uždirbtos iš UAB „Ainuva“, buvo gautos tretiesiems asmenims finansuojant pareiškėją, o be apyvartinių lėšų nėra galimybės užsiimti ūkio veikla.

39.8. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad pareiškėja J. J. visą atsakomybę perkelia valstybei, kad bus padidintas jos kaip pedagogės darbo užmokestis ir neketina imtis kitų nuo jos priklausančių priemonių (pvz., dirbti korepetitore, tobulinti (keisti) kvalifikaciją) padidinti galimybes gauti pajamų, kad būtų grąžinta bent dalis skolų, kurių bendra suma viršija 1 mln. eurų. Pažymi, kad pareiškėja tiesiog paaiškino, kad ji yra pedagogė, nuolat kelia savo kvalifikaciją bei stengiasi pasididinti darbo krūvį ir jos darbo užmokestis pastoviai auga. Darbas yra ne komercinio pobūdžio, ji yra pradinių klasių mokytoja, o jai atlyginimą skiria valstybė pagal nustatytus darbo įkainius, jos atlyginimo augimas tiesiogiai priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų švietimo biudžetui. Pareiškėja yra kvalifikuota specialistė ir kaip moteris ji gauna tikrai pakankamai nemažą darbo užmokestį – apie 1000 Eur. Tuo tarpu atsižvelgiant į jos amžių būtų ne tik, kad neįmanoma, bet ir būti neprotinga keisti kvalifikaciją.

39.9. Nepagrįstos teismo išvados dėl pareiškėjų žemės sklypų deklaravimo. Pažymi, kad iš Nacionalinės mokėjimo agentūros rašto matyti, jog dalį žemės sklypų pareiškėjas deklaravo pats. Tuo tarpu pareiškėjui iki byloje negavus rašto iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, nebuvo žinoma, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus deklaravo tretieji asmenys. Kodėl taip buvo padaryta, paaiškinti negali. Pažymi, kad UAB „Ainuva“ deklaravo žemės sklypus su pareiškėjo žinia ir už tai pareiškėjas gavo pajamas, kurias panaudojo veiklos sąnaudų dengimui. Pažymi, kad žemės ūkio veikla nebuvo vykdoma tyčia, kaip nurodo teismas, bet dėl to, kad antstoliai kiekvieną dieną pardavinėjo pareiškėjų žemės sklypus ir žemės ūkio techniką ir žemės ūkio techniką įsigiję asmenys atvažiuodavo jos pasiimti. Todėl tiek kreditoriai, tiek teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad visos pareiškėjo A. J. gautos pajamos buvo pelnas, kuris turėjo dengti kreditorinius įsiskolinimus.

39.10. Teismas nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas nurodydamas, kad iš gauto pelno dengė skolas fiziniams asmenims, nesugebėjo pagrįsti kam buvo panaudotos nurodytos grynojo pelno sumos. Pareiškėjas nurodo, kad fiziniai asmenys, kuriems pareiškėjas padengė savo įsiskolinimus, atsirado bylos nagrinėjimo metu vykdant pareiškėjui veiklą, kurią šie asmenys ir finansavo. Tuo tarpu fiziniai asmenys, finansavę pareiškėją, atsisakė būti paviešinti bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Todėl pareiškėjas ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių negalėjo pateikti šių duomenų.

39.11. Nepagrįstai teismas pareiškėjų nesąžiningumą įžvelgia vertinant jų elgesį bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad duomenys iš VĮ Registrų centro buvo išimti 2020 m. liepos mėnesį, tuo tarpu teismo nurodyti žemės sklypai antstolių buvo parduoti 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau apie tai, kad jie buvo realiai parduoti pareiškėjai neturėjo ir, rugsėjo mėnesį teikiant pareiškimą, negalėjo pateikti teismui šių duomenų. Be to, nurodomų žemės sklypų pardavimas tik padėjo padengti dalį turimų įsiskolinimų. Todėl teismas nepagrįstai laikė šį apsirikimą nesąžiningu bei sąlygojančiu atsisakymą iškelti bankroto bylą. Priešingai nei nustatė teismas, pareiškėjai stengėsi pateikti visus dokumentus, suvokę, kad yra trūkumai, juos taisė.

39.12. Teismas nepagrįstai iškreipė pareiškėjo paaiškinimus dėl pasekmių, jeigu pareiškėjams nebus iškelta bankroto byla, t. y. kad kreditoriai „nieko nelaimės“. Pažymi, kad mokumo atkūrimu pareiškėjai yra ne mažiau suinteresuoti nei kreditoriai, nes pareiškėjai banktutuodami praranda visą savo gyvenimo uždarbį bei sukauptą turtą.

39.13. Pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad „2020-04-18 portale „tv3.lt“ publikuotame straipsnyje ,,Pakaunės ūkininkai nebežino ko imtis: laukus niokoja dykinėjantys vairuotojai“ A. J., prisistatęs kaip ūkininkas, kalbėjo apie tai, kad po dirbamus laukus važinėja keturračiais. Minėtame portale nurodytas asmuo nėra pareiškėjas. Teismui nustačius tikrovės neatitinkančius faktus, liko neatskleista bylos esmė ir taip yra grubiai pažeistos pareiškėjų teisės į teisingą teismą.

39.14. Teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo A. J. elgesį 2018 m. laiduojant už dukters įsipareigojimus UAB „EDS Guarantee“ nesąžiningu. Pažymi, kad pareiškėjų dukra pradėjo ūkininkauti dar 2010 metais ir nuo to laiko pareiškėjo ir dukros ūkiai bendradarbiaudavo. Ūkininkaujant iš didžiųjų kreditorių pusės, tokių kaip UAB „Agrokoncernas“, UAB EDS GUARANTEE buvo reikalaujama arba įkeisti turimą turtą, arba pateikti kito asmens laidavimą nurodant, kad tai tik formalumas. Sandorių terminus taip pat išimtinai nurodydavo kreditoriai. Tokiu būdu vykdant veiklą pareiškėjas laiduodavo už dukters sandorius, o dukra laiduodavau už jo sandorius. Todėl laiduojant už dukrą pareiškėjas iš tiesų nesuvokė, kad laiduodamas už dukrą gali pakenkti savo mokumui, nes ir tuomet UAB „Agrokoncernas“ bei UAB „SME Finance“ (teisių perėmėjas UAB EDS GUARANTEE) nurodė, kad nesiims jokių priverstinių išieškojimų nei prieš pareiškėją, nei prieš jo dukrą ir leis dirbti. Jeigu pareiškėjas būtų suvokęs, kad dukters ūkio finansinė padėtis yra labai bloga ir ji neturės galimybės grąžinti prisiimtų įsiskolinimų, ir tuos įsipareigojimus reikės grąžinti pareiškėjui, jis jokiu būdu nebūtų laidavęs. Pažymi, kad laidavimas buvo atliktas 2018 metais, tai yra dar tuomet kai pareiškėjas nesuvokė, jog yra nemokus ir, kad netolimoje ateityje taps nemokus. Jeigu kreditoriai laiko, kad laidavimo sandoriai yra nesąžiningi, pareiškėjai sutinka juos panaikinti. Tokiu būdu pareiškėjo skola kreditoriui UAB „Agrokoncemas“ liktų jo atsakomybėje, o kreditoriaus EDS GUARANTEE liktų A. J. atsakomybėje. Tačiau dėl šių argumentų teismas nepasisakė ir kreditorių elgesio neanalizavo. Teismas vertindamas laidavimo sandorį nepagrįstai nevertino tai, kad pareiškėjui padengus dalį skolos pagal laidavimą, pareiškėjas įgis regreso teisę į A. J., ir iš jos gauti pinigai bus panaudoti pareiškėjų kreditoriniams reikalavimams dengti.

39.15. Teismas nepagrįstai nesąžiningu elgesiu laikė, kad su pareiškimu pareiškėjai nepateikė visų duomenų apie savo finansinę būklę. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems pateiktiems įrodymams. Pareiškėjai bendradarbiavo ir stengėsi pateikti visus prašomus dokumentus, kuriuos jie turėjo. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nei teismas, nei kreditoriai nenurodė kokių konkrečiai dar dokumentų reikėtų tam, kad išsamiai išnagrinėti bylą.

40. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

40.1. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje konstatuotų aplinkybių. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjai neapdairiai skolinosi pinigus iš skirtingų kreditorių, nevertindami, kad skolos ženkliai viršija pareiškėjų galimybes jas grąžinti. Pareiškėjas ūkininkauja ilgą laiką, todėl nepagrįstai nevertino rizikos dėl nepalankių oro sąlygų ir prasto derliaus. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kodėl pareiškėjas mato vienintelę – ūkininkavimo galimybę, kaip pajamų šaltinį. Pareiškėjai elgėsi nerūpestingai vis gilindami finansines problemas, todėl, iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, juo labiau, kad pareiškėjai gauna nuolatines pajamas. Visiškas skolų panaikinimas pažeistų skolininkų ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

41. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

41.1. Apeliantų elgesys nesąžiningas, kadangi jie skolindavosi pinigus, kurių neketino grąžinti. Pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu dar 2014 m. kovo 3 d. pasirašė skolos raštelį, kurio pagrindu skolą įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau skolos negrąžino, suinteresuotam asmeniui nepranešė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jos neįtraukė į kreditorių sąrašą.

42. Suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

42.1. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai neatitinka sąžiningo žmogaus, siekiančio bankrutuoti, standarto. Pareiškėjai vilkino dokumentų pateikimą teismui, juos teikė neišsamius, nepaisydami nei kreditorių, nei teismo galimybių laiku ir išsamiai su jais susipažinti. 2018 m. pareiškėjas A. J. sudarė didelės vertės laidavimo sandorį, kuriuo laidavo už savo dukrą, nors tuo metu tiek jo dukra, tiek pats pareiškėjas A. J. jau turėjo finansinių sunkumų. Be to, pagal byloje esančius pareiškėjų pateiktus buhalterinius dokumentus (išrašytų dokumentų sąrašus, pateiktus su pareiškėjų 2021 m. birželio 28 d. prašymu dėl papildomų duomenų pateikimo) matyti, kad 2019 m. pareiškėjas A. J. iš UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur grynaisiais pinigais, o 2020 m. – 161 391,55 Eur. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kam buvo panaudoti šie pinigai ir neinformavo antstolių apie šiuos gautus grynuosius pinigus, nors tuo metu pareiškėjui A. J. buvo taikytas turto areštas (2018 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-4992- 614/2018, teisminio proceso numeris 2-55-3-01869-2018-0 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones kreditoriaus UAB „SCANDAGRA“ reikalavimų užtikrinimui 175.477,88 Eur sumai, areštuojant nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant, ar esant nepakankamai – pinigines lėšas esančias pas A. J. ar trečiuosius asmenis). Tokio dydžio grynųjų pinigų cirkuliavimas apyvartoje, kai pareiškėjui A. J. tuo metu buvo taikomas turto ir piniginių lėšų areštas, suinteresuoto asmens nuomone, vertinamas kaip vykdymo proceso teisės normų, kreditorių teisių pažeidimas ir neabejotinas pareiškėjų nesąžiningumas. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie jų nemokumą sukėlusias priežastis. Neaišku kaip būtų atkuriamas pareiškėjų mokumas, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.

43. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „L. A.“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

43.1. Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos rašytinius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus ir remiantis jais padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo kelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą. Byloje nustatyta, kad 2017 m. pareiškėjas gavo 826 336 Eur pajamų ir padengus visas tų metų ūkio sąnaudas jam dar liko net 136 873 Eur grynojo pelno. Be to, tais pačiais metais pareiškėjas turėjo sumokėti 146 107,86 Eur įsiskolinimą AB „L. A.“ (kuris buvo įtrauktas į tų metų sąnaudas), tačiau to nepadarė. Tokiu būdu pareiškėjas 2017 m. laisvai disponavo ne mažesne nei 282 944,86 Eur suma (137 873 Eur pelnas + 146 107,86 Eur nesumokėta suma AB „L. A.“ = 282 944,86 Eur), bet nors ir turėdamas realias galimybes, pareiškėjas įsipareigojimų nedengė, o šias lėšas panaudojo savo neaiškiems tikslams ir nuo to laiko toliau tik didino skolas kreditoriams. Šios aplinkybės aiškiai parodo nuo kada ir kaip pareiškėjas pradėjo sąmoningai vengti vykdyti įsipareigojimus ir išaugino skolas kreditoriams. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. iš UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur, o 2020 m. – 161 391,55 Eur, tačiau iš šių sumų nebuvo skirta nei kiek kreditoriaus skolos dengimui. Nors pareiškėjas teigia, kad nuo 2017 metų yra sunkioje finansinėje situacijoje, tačiau per paskutinius savo tariamo nemokumo metus gavo net 423 331,04 Eur dydžio pajamas, šias lėšas toliau naudoja savo nuožiūra, todėl ketina vengti atsiskaitymo su kreditoriais ir fizinio asmens bankroto procedūros pagalba ketina išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo.

43.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl pareiškėjo nesikreipimo gauti kompensacijos už žuvusį derlių. Kaip teisingai nurodė teismas, byloje be pareiškėjų teiginių nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti patį derliaus žuvimo faktą. Pateikti pareiškėjų buhalterinės apskaitos dokumentai ir paaiškinimai posėdžio metu paneigia šiuos teiginius, nes 2017 metais pareiškėjo ūkis gavo ne tik įprasto dydžio pajamas – 826 336 Eur, bet ir pakankamai didelį pelną – 136 873 Eur. 2021-09-02 posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad geras metinis ūkio pelnas yra iki 200 000 Eur (01:29 – 01:30 posėdžio garso įrašas), todėl 2017 metų derlius nei supuvo, nei sugedo, o buvo įprasto dydžio, todėl pareiškėjui nebuvo jokio reikalo kreiptis dėl kompensacijos gavimo. Todėl aplinkybės dėl derliaus žuvimo neįrodytos.

43.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų būtinuosius poreikius ir jų ketinimus skirti po 85 Eur. Pareiškėjai planuojama mokėti kreditoriniams reikalavimams dengti 85 Eur palyginus su tuo, kad paskutiniais dvejais savo tariamo nemokumo metais gavo net 423 331,04 Eur dydžio pajamas, iš kurių jokia dalis nebuvo skirta atsiskaityti su kreditoriais, rodo pareiškėjo interesų ir kreditorių interesų disproporciją, o tokie pareiškėjo mokumo atkūrimo planai negali būti įvertini nei kaip nuoseklūs, nei kaip sąžiningi.

43.4. Nors apeliantai teigia, kad teismas girdėjo tik tai ką norėjo, o ne tai ką sakė pareiškėjai, suinteresuoto asmens vertinimu, teismas nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir palygino juos su pareiškėjų duotais paaiškinimais.

43.5. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjų sklypų deklaravimo, nes nėra nusistovėjusios praktikos domėtis ar kiti asmenys nenaudoja pareiškėjui priklausančių sklypų, o už UAB „Ainuva“ deklaruotus žemės sklypus buvo gautos pajamos sąnaudų dengimu, trečiųjų asmenų įsipareigojimams dengti, tačiau atsisakoma paviešinti šiuos asmenis. Pažymi, kad ketinantis bankrutuoti asmuo turi sąžiningai atskleisti visą informaciją apie savo turtinę padėtį, pajamas, sąnaudas, skolas ir galimybes vykdyti įsipareigojimus. Šiuo atveju nėra aišku, kokia tikroji pareiškėjo situacija, nes yra naudojamas jo turtas, gaunamos pajamos, tačiau kaip ir kokiu tikslu jos naudojamos, be pareiškėjo teiginių nėra jokių kitų įrodymų. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad gautas didžiules pajamas naudojo savo nuožiūra, tariamų kreditorių reikalavimams dengti, taip pažeisdamas atsiskaitymų eiliškumą, ignoruodamas kitus kreditorius, todėl teismas tinkamai įvertino tokį pareiškėjo elgesį kaip nesąžiningą.

43.6. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjų elgesį bylos nagrinėjimo metu, kaip nesąžiningą. Pažymi, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios duomenys apie pareiškėjo finansus, turtą ir pajamas buvo pateikti ne pačių pareiškėjų iniciatyva, o tik suinteresuotiems asmenims to primygtinai reikalaujant. Taip pat bylos nagrinėjimo metu vertinant įrodymus ir pareiškėjo teiginius iškilę klausimai taip ir nebuvo atsakyti, pareiškėjas atsisakė pateikti duomenis kaip ir kur naudojo gautas pajamas, atsisakė pateikti duomenis apie kitas savo skolas, kitus kreditorius, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai byloje nebuvo atviri ir sąžiningi, dėl ko nesant galimybės nustatyti tikrosios situacijos, nėra pagrindo iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą.

43.7. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo teiginį, jog kreditoriai nieko nelaimės, kaip atsainų požiūrį, nes pareiškėjas ketina toliau dirbti ir dengti skolas. Suinteresuoto asmens nuomone, toks teiginys yra nepagrįstas, nes atsainus pareiškėjo požiūris į kreditorius ir įsipareigojimus yra akivaizdus. Pareiškėjas ketina skirti 85 Eur per mėnesį kreditoriams, tačiau paskutiniais tariamo nemokumo metais yra gavęs daugiau nei 400 000 Eur pajamų, iš jų nei kiek neskyrė skolų kreditoriams dengimui, pinigus naudojo savo nuožiūra ir toliau byloje išsako poziciją, kad „kreditoriai nieko nelaimės“, toks pareiškėjo požiūris negali būti įvertintas kitaip.

44. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

44.1. Pareiškėjams pagrįstai neiškelta bankroto byla. Pareiškėjas A. J. nuolat vilkino skolų priteisimo procesus, skųsdamas žemesnės instancijos teismų priimtus sprendimus, nors ir skolų suinteresuotam asmeniui UAB „Agrochema“ neginčijo. A. S. V, vykdydama priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjo A. J., suinteresuoto asmens naudai išieškojo tik 398,68 Eur. Pareiškėjų skola visiems kreditoriams apie 2 mln Eur, yra labai didelė. Neaišku, kaip tokio dydžio skolos susidarė, kur dingo įsigytos prekės, kur buvo panaudoti gauti pinigai už išaugintus ir parduotus grūdus, kur buvo panaudoti gauti kreditai. Pareiškėjų skirtina 85,55 Eur kas mėnesį kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų padengimui suma yra per maža skirtina kreditorių reikalavimų patenkinimui. Pareiškėjai nėra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir gali susirasti geriau apmokamą darbą bei dėti visas pastangas, siekiant skolų kreditoriams sumažinimo, o ne bankroto išsikėlimo, turint kreditorinių reikalavimų nurašymo tikslą. Pareiškėjas nebuvo pateikęs suinteresuotam asmeniui jokio rašytinio pranešimo apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą jo ūkyje. Pareiškėjai nuslėpė faktą, kad turi daugiau turto, nei nurodė pareiškime. Suinteresuotas asmuo Vilniaus kredito unija savo atsiliepime nurodė, kad kredito unijoje šie asmenys turi papildomą pajinį įnašą sumoje 5 360,62 Eur. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai yra nesąžiningi. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. derlius supuvo, 2018 m. siautė sausra, o pareiškėjas neprašė Nacionalinės mokėjimo agentūros, kad jam būtų išmokėta/skirta kompensacinė išmoka už žuvusius žemės ūkio augalus. Tokie pareiškėjo veiksmai tik įrodo jo nesąžiningumą, kadangi pareiškėjas pasielgė neatsakingai kreditorių atžvilgiu, negaudamas kompensacijos už žuvusius pasėlius, iš kurios galėjo būti dengiami kreditoriniai reikalavimai. Be to, pareiškėjas nepateikė jokio įrodymo, kad pareiškėjo derlius 2017 m. supuvo, ar 2018 m. derlius buvo paveiktas sausros. Be to, pareiškėjas būdamas nemokus 2018 m. laidavo už savo dukrą A. J., taip didindamas savo įsipareigojimus kreditoriams, kas taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Pajamos buvo gaunamos grynaisiais pinigais, 260 000 Eur pareiškėjas gavo iš UAB „Ainuva“, kurioje pats dirba konsultantu. Pareiškėjas teigia, kad šiuos pinigus panaudojo skolų dengimui – kreditoriams fiziniams asmenims. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjų nemokumas nulemtas jų pačių neapdairaus, nepakankamai rūpestingo ir atsakingo elgesio, vykdant ūkininkavimo veiklą. Bankroto procesu pareiškėjai siekia ne atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, bet nurašyti skolas kreditoriams.

45. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS GUARANTEE“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

45.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai konstatavo pareiškėjų nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas labai aiškiai, konkrečiai ir pakankamai plačiai išaiškino dėl fizinio asmens (ne)sąžiningumo FABĮ prasme. Pareiškėjai siekia vienintelio tikslo – kuo mažesnėmis sąnaudomis išvengti prievolių grąžinti kreditoriams susidariusius įsiskolinimus, veikia nesąžiningai, atlyginimus už paslaugas gaudami grynaisiais pinigais, atsisakant teismui pateikti ir nurodyti, kam ir kur daugiau nei 420 000 Eur buvo panaudoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų siekis per penkerių metų laikotarpį skirti bankroto procedūroms 5100 Eur (85eur x 12 x 5), kuomet viso kreditorių reikalavimai sudaro beveik 2 000 000 Eur, iš esmės neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principo. Pareiškėjai viso procesu metu elgėsi nesąžiningai. Esminę reikšmingų rašytinių įrodymų dalį pareiškėjai į bylą pateikė tik po to, kai suinteresuoti asmenys (kreditoriai) teismui pateikė procesinius prašymu dėl konkrečių rašytinių įrodymų išreikalavimo. Pareiškėjai visą procesą slėpė informaciją, teikdavo prieš pat teismo posėdžius ar prieš teismo posėdį, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos. 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškime pareiškėjai nurodė, jog jiems priklauso 10 nekilnojamojo turto objektų. Teismo posėdžio iš esmės metu paaiškėjo, jog 2 iš 10 nekilnojamojo turto objektų dar iki pareiškimo, t. y. 2020-08-10 ir 2020-08-24 varžytynėse buvo parduoti pareiškėjams priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pareiškėjai melagingai pateikė informaciją apie tariamai jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, prieš pat baigiamąsias kalbas paaiškėjo, jog pareiškėjas turi ir daugiau atidarytų banko sąskaitų, į kurias gaudavo pajamų. Šią informaciją pareiškėjas pateikė ne gera valia, o pagal pareikalavimą. Pareiškėja teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog sutinka, kad tik trijų kreditorių prievolės yra solidarios, kurias pareiškėja yra pasiryžusi įvykdyti solidariai, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika analogiškose bylose, nėra pagrindo kelti fizinio asmens bankroto bylą pagal bendrą pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

47. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

48. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Dėl bendro sutuoktinių fizinio asmens bankroto

49. Atskiruoju skundu pareiškėjai nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjai L. J. vertinant, kad ne visos prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės, pareiškėjams nesiėmus jokių procesinių veiksmų dėl prievolių pobūdžio įrodinėjimo, šioje situacijoje negalima atskirai įvertinti pareiškėjos prievolių apimties ir jos nemokumo sąlygų bei mokumo atkūrimo. Todėl teismas sprendė, kad bendras pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas. Apeliantų nuomone, visos prievolės kreditoriams yra jų solidarios prievolės. Vienintelė prievolė, kurią pareiškėja laiko asmenine tai pareiškėjo A. J. iš laidavimo kilusi prievolė UAB „EDS Guarantee“.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, jog ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso), galinčiu būti nuosavybės teisės objektu. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, pareiškėjo vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir įmonė bei iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

51. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra sutuoktiniai. Pareiškėjų santuoka buvo sudaryta 1988-04-09. A. J. 2001-05-15 įregistravo ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini). Vadinasi ūkininko ūkis įregistruotas santuokos metu. Apeliantų teigimu, jų prievoliniai įsipareigojimai buvo sudaromi abiejų pareiškėjų (sutuoktinių) interesams tenkinti, todėl būtent abu pareiškėjai (sutuoktiniai) yra solidariai atsakingi už šių prievolių vykdymą. Tuo tarpu pareiškėja bylos nagrinėjimo metu tik patikslino, kad jai buvo žinomi tik keli kreditoriai, t. y. K. S., UAB „Intrum Lietuva“ (buvęs DNB bankas) ir UAB „L. A.“, apie kitus kreditorius ji nieko nežinojo, nes nedalyvavo ūkio veikloje. Tačiau kadangi ir likusios prievolės yra įgytos santuokoje, šeimos poreikiams tenkinti, pareiškėja jų neginčijo ir sutiko dėl solidariosios atsakomybės.

52. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl prievolių pobūdžio (asmeninės, dalinės ar solidarios), pareiškėjos L. J. skolinių įsipareigojimų sumos dydžio, jos nemokumo sąlygų bei mokumo atkūrimo, teismas kilusias abejones turėjo aiškintis bylos nagrinėjimo metu, o ne šių aplinkybių detaliai neišsiaiškinus konstatuoti, kad bendras pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas.

53. Be to, vadovaujantis FABĮ 41 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas nepriima fizinio asmens prašymo įstoti į bylą arba kelių asmenų pateiktą bendrą pareiškimą iškelti bankroto bylą išskiria į atskiras bylas, kai nusprendžia, kad šie bankrutuoti pagal vieną bylą siekiantys fiziniai asmenys nėra siejami bendro turto ir (ar) bendru prievolių kreditoriams.

54. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, vadinasi teismas nelaikė, kad pareiškėjai negali bankrutuoti bendru pareiškimu vienoje bankroto byloje. Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad jeigu teismas nustatė, jog bendras pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas, vadovaujantis FABĮ 41 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėjo pareiškėjų bendrą pareiškimą iškelti bankroto bylą išskirti į atskiras bylas, o to nepadarydamas, pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas. Pastebėtina ir tai, kad nors teismas konstatavo, kad bendras pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas vienoje byloje, tačiau konstatavo, kad pareiškėjos padėtis atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies kriterijų, t. y. konstatavo pareiškėjos nemokumą.

Dėl nemokumo ir pareiškėjų ne(sąžiningumo)

55. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iškelti bankroto bylą teisinis pagrindas.

56. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos A. T. 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis pareiškėjo A. J. neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai yra apie 1 850 842,49 Eur, t. y. suma viršija 25 MMA. Pagal pareiškėjos paaiškinimus, kad ji davė sutikimą prisiimti bendrus skolinius įsipareigojimus konkretiems kreditoriams (AB „L. A.“, K. S.), kurių bendra suma yra didesnė nei 25 MMA, teismas sprendė, kad pareiškėja taip pat atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies kriterijų. Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodomas gaunamas pajamas, turimą turtą, teismas darė išvadą, kad šiuo metu pareiškėjai negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, t. y. yra nemokūs.

58. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apeliantų nemokumo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), tačiau kilo ginčas dėl jų sąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantams iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

59. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

60. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos A. T. 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos A. T. 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

61. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, kad pareiškėjas (-jai) yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, priešingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų šalių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo šalies sąžiningumo prezumpciją. Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali išdėstyti poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo, savo pareiškimu įstoti į bylą tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesąžiningumą. Dėl to teismas vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl vertintinas laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų kartu su pareiškimu iškelti jiems bankroto bylą pateiktus duomenis bei kreditorių pateiktus duomenis, nenustatė, jog yra pagrindas neabejotinai teigti, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atliko nesąžiningus veiksmus galėjusius turėti reikšmingą įtaką jų nemokumui.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjų galimo nesąžiningumo, negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, kadangi turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui aktualiu laikotarpiu (per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo).

64. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors pareiškėjai ir nurodė, kad 2017 metais derlius supuvo, o 2018 metais ir 2019 metais siautė sausra, tačiau neprašė Nacionalinės mokėjimo agentūros, kad jiems būtų išmokėta/skirta kompensacinė išmoka už žuvusius žemės ūkio augalus. Todėl teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, jog toks pareiškėjų elgesys, kai patyrus nuostolius dėl prasto derliaus, esant galimybei gauti kompensacinę išmoką, jos neprašoma, laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu, kadangi gavus kompensaciją už žuvusius pasėlius, galėjo būti dengiami įsiskolinimai kreditoriams. Teismas kėlė abejones ar tikrai dalis derliaus nebuvo nuimta, ar derliaus nebuvo leista nuimti kitiems asmenims, iš ko pareiškėjas galėjo turėti pajamų, tačiau su kreditoriais neatsiskaitinėjo bei apie gautas pajamas duomenis nuslėpė.

66. Apeliantai su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigiant, kad teismas nepagrįstai pareiškėjų elgesį dėl kompensacinės išmokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti augalus gavimo nesikreipimo vertino kaip nesąžiningą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantų argumentais bei sprendžia, jog tai, kad pareiškėjas dėl nepalankių gamtos sąlygų patyręs nuostolius neprašė kompensacijos už prarastą derlių, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad jeigu pareiškėjas ir būtų kreiptasi dėl kompensacinės išmokos gavimo, tai dar nereiškia, kad kompensacija būtų suteikta.

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. TS-358 „Dėl Kauno rajono žemės ūkio subjektų atleidimo nuo žemės mokesčio“ nusprendė atleisti žemės ūkio subjektus, 2017 m. deklaravusius žemės ūkio pasėlius, nuo 2017 m. žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Kauno rajone, pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamą sąrašą, siekdama palengvinti žemės ūkio subjektų, deklaravusių žemės ūkio pasėlius Kauno rajone, patirtus nuostolius, bei atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr.781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkio sektoriui.

68. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantai sąmoningai, tyčiniais veiksmais (neveikimu) būtų nesikreipę dėl kompensacinės išmokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės ūkio augalus gavimo. Todėl negalima daryti neabejotinos išvados, jog nesikreipimas dėl kompensacinės išmokos gavimo turėjo lemiamos įtakos pareiškėjų nemokumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertinant šiuo aspektu aiškiai nenustatė (nenurodė) pareiškėjų nesąžiningų veiksmų, dėl kurių asmuo tapo nemokus, o iš esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiškėjų nesąžiningumo.

69. Pirmosios instancijos teismas apeliantų nesąžiningumą įžvelgė ir tame, kad po prastų 2016 m., žuvus 2017 m. derliui ir negavus pajamų, pareiškėjas 2018 m. laidavo už dukters A. J. piniginę prievolę UAB „EDS Guarantee“, t. y. prisiėmė pareigą įvykdyti skolinį įsipareigojimą, kurio dydis 161 449 Eur. Pareiškėjų dukra 2020 m. gegužės mėnesį taip pat kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kas teismo vertinimu tik patvirtina, jog 2018 metai pateko ir į jos trejų metų vertinamąjį laikotarpį. Teismas darė išvadą, kad minėtos aplinkybės tik patvirtina, jog tiek pareiškėjas, tiek jo dukra, jau turėdami finansinių sunkumų, sudarė didelės vertės sandorį, prisiimdami finansinius įsipareigojimus. Tuo tarpu apeliantai atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas, laiduodamas už dukrą UAB „EDS Guarantee“ naudai, nesuvokė, kad tokiu veiksmu gali pakenkti savo mokumui, nes pagal nusistovėjusius tarpusavio verslo santykius UAB „EDS Guarantee“ nurodė, kad nesiims jokių priverstinių išieškojimų nei prieš tėvą, nei prieš dukrą ir tai yra tik formalumas. Pažymėjo, jog vertinant laidavimo sandorį, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laidavimo sandoris atsirado pareiškėjos ir jos tėvo ūkiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais, o ne siekiant kokių nors nesąžiningų veiksmų, išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais. Tokie santykiai yra susiklostę dar nuo ūkininkavimo 2010 metais pradžios ir jie nebuvo atnešę jokių nuostolių.

70. Pirmosios instancijos teismas detaliai netyrė ir nepasisakė dėl laidavimo įsipareigojimų įtakos pareiškėjo sąžiningumui, todėl nepagrįstai darė išvadą, kad laidavimo sutarties sudarymas savaime reiškia pareiškėjo nesąžiningumą. Be to, pažymėtina ir tai, jog minėta laidavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m., dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2019 m. liepos 3 d. priimant nutarimą „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, kuri labiau tikėtina, jog turėjo lemiamą įtaką apelianto ūkinei veiklai, po 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkio sektoriui. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-825-924/2021, nagrinėdamas apeliantės A. J. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, vertino jos 2018 metais sudarytas laidavimo sutartis, kuriomis ji laidavo už savo tėvo A. J. (nagrinėjamoje byloje pareiškėjo) prisiimtas prievoles kreditoriams ir jose neįžvelgė pareiškėjos nesąžiningumo bei siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokie pareiškėjo veiksmai – laidavimas už dukters prievoles kreditoriams, susidūrus su finansiniais sunkumais, laikytini neapdairiu, gal net aplaidžius elgesiu, bet nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė reikšmingų argumentų, kodėl minėtas laidavimo įsipareigojimas laikytinas pareiškėjo nemokumą sukėlusiomis priežastimis ar pareiškėjo nesąžiningumo įrodymu.

71. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. pareiškėjas iš UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur grynaisiais pinigais, o 2020 m. – 161 391,55 Eur. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kur šie pinigai buvo panaudoti, nors pareiškėjams tuo metu buvo taikomas turto ir piniginių lėšų areštas. Todėl tokius pareiškėjų veiksmus teismas laikė vykdymo proceso teisės normų, kreditorių teisių pažeidimu ir neabejotinu pareiškėjų nesąžiningumu. Apeliantai, nesutikdami su tokiu teismo vertiniu, pažymi, kad iš gautų piniginių lėšų buvo atsiskaityta su fiziniais asmenimis, kuriems pareiškėjas padengė savo įsiskolinimus, kurie atsirado bylos nagrinėjimo metu vykdant pareiškėjui veiklą, kurią šie asmenys ir finansavo. Tuo tarpu fiziniai asmenys, finansavę pareiškėją, atsisakė būti paviešinti bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Todėl pareiškėjas ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių negalėjo pateikti šių duomenų.

72. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, jog minėti pareiškėjo veiksmai kelia abejones dėl jo sąžiningumo kreditorių atžvilgiu, tačiau minėtos sumos (261 939,49 Eur ir 161 391,55 Eur), atsižvelgus į visų pradelstų įsiskolinimų sumą kreditoriams (pirmosios instancijos teismo nustatyta 1 850 842,49 Eur suma), nelaikytinos tiek reikšmingomis, kad galima būtų konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusiu pareiškėjų nemokumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų (ne)sąžiningumo turėjo imtis aktyvių veiksmų (apklausti pareiškėjo nurodytus asmenis, kuriems buvo sumokėtos atitinkamos piniginės sumos, pareikalauti pateikti papildomus įrodymus byloje apie sudarytas paskolos sutartis ar paskolos raštelius, pinigų perdavimą patvirtinančius įrodymus), o ne tik apsiriboti konstatavimu, kad pareiškėjai turi (turėjo) dar daugiau kreditorių nei yra nurodyta pareiškime ir įtraukta šioje byloje, o jų skoliniai įsipareigojimai yra kur kas didesni, nei nurodė pareiškėjai. Teismas vertino, kad buvo pateikta galimai ne visa informacija apie kreditorius ir sandorius, tačiau detaliai to nesiaiškino. Todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas pateikė ne visą informaciją apie sudarytus sandorius ir kreditorius, kas sąlygojo jo nesąžiningumą kitų kreditorių atžvilgiu.

73. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apeliantų nesąžiningą elgesį patvirtina pareiškėjų elgesys kreipiantis į teismą ir viso teismo proceso metu, kadangi pareiškėjai nuolat nepateikdavo reikalaujamų duomenų, teismas kelis kartus turėjo pratęsti terminus, dėl ko buvo praleistas FABĮ numatytas pasirengimo nagrinėti bylą terminas, duomenys būdavo pateikiami dalimis prieš teismo posėdžius, visiškai nepaisant kreditorių ir teismo galimybių laiku ir išsamiai su jais susipažinti. Pastebėtina, kad pareiškėjų procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu negali būti sutapatinamas su pareiškėjų nesąžiningumu, nurodytu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, nagrinėjant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kitaip tariant pareiškėjų procesinis elgesys nėra priežastiniame ryšyje su pareiškėjų nemokumu.

74. Be to, nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nesąžiningumą įžvelgė ir tame, kad pareiškime buvo nurodyta, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurie, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo iš esmės metu, buvo parduoti varžytynėse dar prieš pareiškimo pateikimą teismui. Atskirajame skunde pareiškėjai nurodė, kad duomenys iš VĮ Registrų centro buvo išimti 2020 m. liepos mėnesį, tuo tarpu teismo nurodyti žemės sklypai antstolių buvo parduoti 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau apie tai, kad jie buvo realiai parduoti pareiškėjai neturėjo ir, rugsėjo mėnesį teikiant pareiškimą, negalėjo pateikti teismui šių duomenų. Apeliantai pažymėjo, kad nurodomų dviejų žemės sklypų pardavimas tik padėjo padengti dalį turimų įsiskolinimų. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). Pareiškėjai nurodo, jog pateikė visus turimus dokumentus, reikalingus bankroto bylai iškelti ir kurių prašė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertiniu, teismui laikant, kad trūksta duomenų nustatyti vienas ar kitas aplinkybes, pareiškėjams neturint galimybės jų gauti, teismas savo iniciatyva galėjo juos išsireikalauti. Todėl pareiškėjų negalėjimą pateikti visų dokumentų teismas nepagrįstai laikė jų nesąžiningumu.

75. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų nurodyti mokumo atkūrimo planai yra teoriniai. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę. Patikrinus bylos duomenimis, nustatyta, kad dar 2020 m. lapkričio 17 d. kartu su kitais pateiktais teismui papildomais duomenimis, buvo pateiktas ir medicinos išrašas, kuriame nurodyti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę ir nustatytas ligas. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra aišku už kokias pajamas pareiškėjas ketina nuomoti žemės sklypus, kokia technika juos dirbtų. Pastebėtina, kad sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir vertinant pareiškėjo galimybes vykdyti konkrečią veiklą, iš kurios gautas pajamas būtų galima panaudoti kreditorių reikalavimams padengti, kilus neaiškumų dėl mokumo atkūrimo planų, teismas turėjo pareigą detaliai išsiaiškinti minėtas aplinkybes, prieš konstatuojant, kad pareiškėjų nurodyti mokumo atkūrimo planai yra teoriniai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2019-2020 m. pareiškėjas teikęs atlygintinas paslaugas UAB „Ainuva“, už kurias sumokėta virš 260 000 Eur grynaisiais pinigais (pareiškėjo banko sąskaitose nėra duomenų apie tokius mokėjimų srautus), prasidėjus teismo procesui UAB „Ainuva“ dirba tik konsultantu vieną dieną per savaitę ir, atlikus atsiskaitymus, gauna apie 40 Eur. Konstatavus minėtas aplinkybes, teismui tapo neaišku, kodėl pareiškėjas neketina toliau teikti tokių ir tokiu dydžiu apmokamų atlygintinų paslaugų UAB „Ainuva“ ar kitiems asmenims, kad atkurtų ar iš esmės pagerintų savo mokumą, tačiau šių klausimų nekėlė ir nurodytų aplinkybių nesiaiškino bylos nagrinėjimo eigoje. Atskirajame skunde pareiškėjai nurodė, kad pajamos, uždirbtos iš UAB „Ainuva“ buvo gautos tretiesiems asmenims finansuojant pareiškėją, o be apyvartinių lėšų nėra galimybės užsiimti ūkio veikla.

76. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nesąžiningumą įžvelgė ir tame, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikus duomenis, paaiškėjo, kad pareiškėjų žemės sklypus deklaravo tretieji asmenys. Teismas darė prielaidą, kad pareiškėjai nedirbo žemės sklypų, kurių produkcija buvo įkeista kreditoriams, nėra duomenų, kad šie sklypai buvo nuomojami tam, kad būtų gautos pajamos. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad buvo tyčia nevykdoma veikla, jog nebūtų atsiskaitoma su kreditoriais, tuo tarpu gaunant dideles pajamas grynaisiais pinigais iš UAB „Ainuva“ ir jomis disponuojant. Pareiškėjai atskirajame skunde pripažino, kad UAB „Ainuva“ deklaravo žemės sklypus su pareiškėjo žinia ir už tai pareiškėjas gavo pajamas, kurias panaudojo veiklos sąnaudų dengimui. Todėl tiek kreditoriai, tiek teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad visos pareiškėjo A. J. gautos pajamos buvo pelnas, kuris turėjo dengti kreditorinius įsiskolinimus. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas pilnai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo žemės sklypų deklaravimu, o išvadą dėl pareiškėjų nesąžiningumo padarė vadovaudamasis tik prielaidomis.

77. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro 161,88 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir apie 40 Eur darbo užmokestis. Likusios sumos yra išieškomos priverstine tvarka. Pareiškėjos pajamas vidutiniškai sudaro apie 943,67 Eur per mėnesį. Taigi, pareiškėjų pajamos sudaro apie 1 145,55 Eur per mėnesį. Pareiškėjai turi nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 94 414,21 Eur. Taip pat jiems priklauso keturios transporto priemonės. Pareiškėjai nurodė, kad jų būtiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga 1 060 Eur suma. Likusią pajamų dalį – 85,55 Eur per mėnesį galėtų skirti kreditorinių reikalavimų ir administravimo išlaidų mokėjimui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų skolų suma, siekianti 1 850 842,49 Eur bei planuojama joms mokėti skirtina 85 Eur suma pagal mokėjimo atkūrimo planą yra iš esmės nesuderinama su kreditorių interesais, t. y. egzistuoja akivaizdi disproporcija tarp pareiškėjų ir jų kreditorių interesų. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Tačiau pastebėtina, kad Lietuvos A. T. taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai teikdami pareiškimą prašė nustatyti 1060 Eur sumą būtinosioms išlaidoms tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kokios yra būtinosios pareiškėjų išlaidos, t. y. nepateikta būtinųjų išlaidų detalizacija. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tik teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, turi teisę nustatyti būtinųjų išlaidų dydį. Be to, teismas nėra saistomas pareiškėjų prašomos nustatyti sumos, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei manydamas, jog pareiškėjų prašoma nustatyti suma yra per didelė, galėjo ją sumažinti, atitinkamai padidinant pajamų dalį, skirtiną kreditorių reikalavimų tenkinimui ir administravimo išlaidų apmokėjimui.

78. Kaip jau minėta civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl aiškiai nenustačius (nenurodžius) pareiškėjų nesąžiningų veiksmų, dėl kurių jie tapo nemokūs, o iš esmės tik iškėlus abejones dėl galimo pareiškėjų nesąžiningumo, negali būti atsisakoma iškelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų sąžiningumo, turėjo vertinti jų elgesį sąžiningumo aspektu kompleksiškai visų nurodytų aplinkybių kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjų veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).

79. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti apeliantams fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjai neįrodinėjo, o teismas detaliai nesiaiškino kada ir kokia apimtimi sumažėjo pareiškėjų galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kaip ir kokios konkrečios priežastys lėmė pareiškėjų finansinius sprendinius, kam konkrečiai buvo panaudotos pasiskolintos lėšos, kodėl buvo priimti sprendimai skolintis, kur buvo panaudojamos lėšos iš ūkininkavimo veiklos, kokių aktyvių veiksmų pareiškėjai ėmėsi situacijai suvaldyti. Pastebėtina, kad būtent tokių duomenų nebuvimą byloje ir jų neįvertinimą akcentavo savo procesiniuose dokumentuose suinteresuoti asmenys.

80. Suinteresuotas asmuo AB „L. A.“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą nurodė, kad 2017 m. pareiškėjas gavo 826 336 Eur pajamų ir padengus visas tų metų ūkio sąnaudas jam dar liko 136 873 Eur grynojo pelno. Byloje pareiškėjai turėjo įrodyti, o teismas įvertinti, kur šias lėšas pareiškėjas panaudojo, nes nuo to laiko skolos kreditoriams tik didėjo. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. iš UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur, o 2020 m. – 161 391,55 Eur. Pareiškėjams nurodžius, kad jie atsiskaitė su kreditoriais, kurie nenori būti viešinami, tuomet jie turėjo pateikti duomenis, kada ir kokio dydžio paskolas pareiškėjai gavo iš šių kreditorių ir kur šias lėšas panaudojo, kodėl pirmenybė atsikaitant buvo teikiama šiems kreditoriams. Todėl konstatuojama, kad dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

81. Apeliantai prašo apeliacinės instancijos teismo, panaikinus ginčijamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo tenkinti. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas pagal FABĮ normas priskirtinas pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo, kompetencijai, kuris priimdamas nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi išspręsti ir kitus su tuo susijusius klausimus (pvz. paskirti bankroto administratorių, nurodyti lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos ir kt., FABĮ 6 straipsnis). Todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjų fizinio asmeniui bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.