- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2-456-635/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00584-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- T. M. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone
- Advokatai
- Audronė Grigelionienė, Eimantas Šriupša
- Kategorijos
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. (B.) patikslintą ieškinį atsakovui T. M. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone, ir atsakovo T. M. R. priešieškinį ieškovei S. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti dukters Y. (Y.) R. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) S. R. bei priteisti iš atsakovo T. M. R. nepilnametei dukteriai Y. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jos pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė nurodo, kad nepilnametės Y. R. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi jas abi sieja artimi emociniai ryšiai, atsakovas jai išvykus į Lietuvą nerodė pakankamos iniciatyvos bendrauti su dukra, dukteriai sukako 3 metai, todėl dukters interesai bus geriau apsaugoti jai gyvenant su ieškove.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio
Ieškovė prašydama priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nurodė, kad vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti yra reikalinga 450 Eur per mėnesį, šią sumą sudaro: išlaidos maistui per dieną apie 8 Eur, todėl per mėnesį maistui vidutiniškai reikalinga 240 Eur suma; išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 90 Eur, ši suma nustatyta atsižvelgiant į tai, kad vaikas aprangos ir apavo komplektus turi turėti įvairiems metų laikams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), taip pat sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį; kitos būtinos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, tai išlaidos vaistams, vitaminams, kosmetikos ir higienos priemonėms, kurios sudaro apie 120 Eur. Materialinį išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai proporcingai savo gaunamoms pajamoms. Ieškovė šiuo metu nedirba, gaunu paramą iš savo tėvų. Atsakovas yra dirbantis, jo gaunamas uždarbis per mėnesį, atskaičius mokesčius - 1500 Eur. Atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, atsakovas dukters išlaikymui turėtų teikti 300 Eur per mėnesį, o likusią - 150 Eur sumą dukters išlaikymui galėtų skirti ieškovė, remiama savo artimųjų. Reikia įvertinti ir tai, kad duktė auga, jos poreikiai keičiasi, neišvengimai ateityje atsiras naujų poreikių susijusių su mokslu, poilsiu, laisvalaikiu, kultūriniu vaiko ugdymu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nepilnametei Y. R. prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku
Kadangi atsakovas gyvena Nyderlanduose, o ieškovė su nepilnamete dukterimi Lietuvoje, ieškovė prašo nustatyti sekančią tėvo bendravimo su dukterimi tvarka: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, dalyvaujant ieškovei iki dukteriai sukaks 5 metai, iki 8 savaičių per metus, atvykęs į Lietuvą. Apie planuojamas atostogas bei ketinimą praleisti laiką su dukterimi atsakovas turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 10 d; 2) dukteriai sulaukus 5 metų, su sąlyga, jeigu atsakovas iki tol bus lankęs dukterį ir tarp jų esant emociniams ryšiams, atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, išsiveždamas ją į Nyderlandus iki 8 savaičių per metus. Bendravimo laikas gali tęstis ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės; 3) dukteriai sulaukus 5 metų, poriniais metais atsakovas turi teisę išsivežti dukterį Kūčių bei Kalėdų šventėms, o ne poriniais metais - Naujųjų metų sutikimui bei Velykų šventei į Nyderlandus.
II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai
Atsakovas gavęs ieškovės ieškinį, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko Y. R. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu (atsakovu) T. M. R. ir priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui po 275 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti atsakovą. Taip pat prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl nepilnamečio vaiko Y. R. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Atsakovas nepasitiki ieškove ir negali jai patikėti nepilnamečio vaiko nuolatinę priežiūrą bei globą dėl jos elgesio ir melagingų teiginių, kuriuos ji teikė atsakovui. Ieškovė nesilaikė susitarimo, kai ji išskrido kelioms savaitėms į Lietuvą 2019-02-02. Atsakovas manė, kad ieškovei po kelių savaičių atostogų sugrįžus su vaiku į Nyderlandus, jie spręs dėl skyrybų proceso, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip galės abu rūpintis vaiku, būdami Nyderlanduose. Atsakovui buvo svarbu, kad mažas vaikas ugdytų prisirišimą prie abiejų tėvų. Tačiau ieškovė nusprendė nebegrįžti. Atsakovas negalėjo numatyti, kad vaikas negrįš į Nyderlandus, nes Nyderlanduose buvo palikti visi vaiko ir ieškovės daiktai, iki 2019-02-12 buvo palaikomas normalus ryšys. Atsakovė atvykusi su vaiku į Lietuvą, išleido vaiką į darželį, užuot grąžinusi vaiką savo tėvui, seneliams. Atsakovas bandė tartis su ieškove susirašinėdamas su ja. 2020-02-28 atsakovas susisiekė su teisininku dėl nepilnametės Y. R. grąžinimo procedūros ir pateikė skyrybų prašymą, nes žinojo, kad ieškovė neketina grįžti. Atsakovas siūlė ieškovei ieškoti sprendimo, siūlė jai likti atsakovo namuose, kol pats bus pas tėvus. Tokiu būdu visi turėjo tinkamą gyvenamąją vietą ir galėjo būti su dukra. Ieškovė kartais rodė, kad ji nori susitarti taikiai, tik ji pateikė pasiūlymus, kurie nėra teisiškai įmanomi ar vykdytini. Dėl susiklosčiusios situacijos, atsakovo nuomone, ieškovė negali nuolat rūpintis dukra. Ieškovė draudė atsakovui matytis ir bendrauti su dukra, teikdama, kad reikia palaukti, kol bus nuspręsta teisinėmis priemonėmis ir nustatyta bendravimo tvarka. Atsakovas visada domėjosi dukros interesais. Kuo ilgiau vaikas neteisėtai gyvens Lietuvoje, tuo labiau ryšys tarp vaiko ir tėvo prastės, todėl atsakovas gali tik paprašyti visiškos globos, t.y. prašys teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo. Atsakovas gali užtikrinti, kad vaikas gyvens normalų gyvenimą ir palaikys ryšius, vaiku rūpintis padės jo draugė ir seneliai. Atsakovas negali būti su savo vaiku ten, kur jis neteisėtai laikomas. Tai paprasčiausiai atsakovą žemina ir skaudina. Tokiu būdu atsakovas praranda savo vaiką ir negali visiškai užtikrinti tėvo pareigų įgyvendinimo vaiko atžvilgiu. Kalbėti ir bendrauti su vaiku ateityje taip pat bus neįmanoma, nes atsakovas nemoka lietuvių kalbos. Vaikų tarnybos Lietuvoje taip pat padarė išvadą, kad vaikui grįžti į Nyderlandus yra saugu. Nyderlandų Karalystėje ieškovė gali turėti vizito teises 6 savaites ir jai leidžiama kalbėtis su dukra telefonu arba „skype“. Ji neturėtų mokėti vaiko išlaikymo, o gali panaudoti pinigus kelionei pamatyti savo vaiką. Pranešimas apie apsilankymą turėtų būti pateiktas per mėnesį iš anksto. Tai bus papildoma garantija, kad vaikui bus užtikrinta psichologo pagalba. Atsakovas yra emociškai pažeistas, vienintelis dalykas, kurio jis nori, tai būti su dukra ir sudaryti jai sąlygas gerai ir saugiai gyventi. Ieškovė klaidingai nurodė, kad atsakovas nesirūpino vaiku. Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, kadangi atsakovas turi visas galimybes rūpintis vaiku ir prižiūrėti vaiką. Vaiku atsakovui padės rūpintis atsakovo draugė (kuri turi specialųjį išsilavinimą) ir tėvai.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Atsakovas prašydamas priteisti išlaikymą dukrai po 275 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pateikė vaiko poreikių ir išlaidų Nyderlanduose paskaičiavimus. Per metus susidaro išlaidos: dienos priežiūra 3650 Eur; metinės išlaidos drabužiams 550 Eur; metinės išlaidos sauskelnėms 400 Eur; metinės išlaidos žaislams 300 Eur; metinės išlaidos laisvalaikiui (pvz. zoologijos sodas ar pramogų parkas) 600 Eur; metinės išlaidos santaupoms studijoms 1200 Eur; metinės išlaidos iš viso per metus 6700 Eur. 6700 Eur padalinta iš 2 = 3350 Eur. 3350 Eur padalinta iš 12 = 279,16 Eur, suapvalinant iki 275 Eur per mėnesį skiriant vaikui išlaikymui. Taip pat atsakovas pirko vaikui baldus miegamojo 500 Eur; automobilinę kėdutę 100 Eur, iš viso 600 Eur išlaidų. Iki vaikui sukaks 18 metų, sveikatos priežiūra Nyderlanduose yra nemokama. Ikimokyklinė ir vidurinė mokykla yra nemokama Nyderlanduose, išskyrus mokymo medžiagą, tokią kaip knygos. Nuo 18 metų arba kai pradedamos studijos universitete, privalu mokėti už mokslą.
III. Ieškovės atsiliepimo į priešieškinį argumentai
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais, prašo juos atmesti. Savo poziciją argumentuoja tuo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai, iš naujo, kelia vaiko išvežimo iš Nyderlandų Karalystės aplinkybes kadangi, šis klausimas jau išspręstas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-4246-467/2019. Vilniaus apygardos teismas 2019-11-22 nutartyje nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad 2019-02-02 ieškovė su nepilnamete dukra išvyko į Lietuvą šalių sutarimu. Taigi, iš esmės sutikimas išvežti dukrą į Lietuvos Respubliką atsakovo buvo duotas. Atsakovas žinojo ieškovės ketinimus pasilikti Lietuvoje su šalių dukra dėl nutraukiamos santuokos ir tokiems ketinimams neprieštaravo. Lietuvos apeliacinis teismas atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties atmetė. Atsakovas teigia, kad ieškovė tik išvykusi iš Lietuvos iš karto ėmėsi veiksmų, kad kuo greičiau adaptuotų vaiką gyvenimui Lietuvoje, užuot grąžinusi vaiką tėvui, seneliams. Įvykiai klostėsi priešingai, ieškovė tik 2019 m. balandžio mėnesį, nesulaukusi jokių skyrybų dokumentų iš atsakovo (nors jis žadėjo), kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo. Atsakovas, nepateikdamas jokių pagrįstų įrodymų, daro išvadas apie ieškovės psichinės sveikatos būklę, ir sprendžia, kad ieškovė negali nuolat rūpintis dukra, o jis, atsakovas yra pajėgus tai daryti. Atsakovas netgi nurodo, jog jam vaiku rūpintis padės jo draugė, kuri turi specialiojo mokymo diplomus ir taip bus užtikrinta psichologo pagalba. Tai liudija apie neteisingą atsakovo požiūrį į tėvų, kurie gyvena skyrium, vaidmenį vaiko auklėjime. Atsakovas melagingai teigia, kad ieškovė jam draudė matytis ir bendrauti su dukra. Atsakovas per visą laikotarpį, nuo 2019 m. vasario mėn., kai ieškovė išvyko su dukra į Lietuvą nė karto nepanoro dukters aplankyti. Netgi tuomet, kai jis buvo atvykęs į Vilniaus apygardos teismo posėdį, ieškovei kviečiant važiuoti aplankyti dukterį, atsisakė, motyvuodamas, kad jam skrydis į Olandiją ir neužteks laiko. Tai reiškia, kad atvykdamas į Lietuvą jis net neplanavo susitikimo su dukterimi. Atsakovas niekada nepageidauja pasikalbėti su dukterimi elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovas niekada nėra mokėjęs dukteriai išlaikymo nuo pat jos išvykimo dienos iš Nyderlandų. Tai liudija apie atsakovo neatsakingą požiūrį į savo pareigas vaiko atžvilgiu. Atsakovas pateikė įrodymus iš kurių matyti, kad jis gauna bedarbystės pašalpą, neaišku, kur šiuo metu gyvena atsakovas. Todėl darytina išvada, kad atsakovo finansinės ir materialinės sąlygos Nyderlanduose yra blogesnės nei ieškovės. Ieškovė gyvena tėvų gyvenamajame name, jai ir dukrai skirtos patalpos yra erdvios ir pakankamos patogiam dviejų asmenų gyvenimui, ieškovė dirba ir gauna pastovias pajamas, dukra lanko vaikų kūrybinę studiją „Minimukai“.
IV. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė
Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie atsakovą ir ieškovę nėra gavę informacijos dėl vaiko teisių pažeidimų. Ieškovė sudaro sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku, todėl manoma, kad šiuo metu atsižvelgiant į vaiko amžių ir geriausius vaiko interesus, ieškovės ieškinys turi būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Y. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. R. (buvusi B.), Lietuvos Respublikos pilietės, ir atsakovo T. M. R., Nyderlandų Karalystės piliečio, dukra. Bylos šalių dukrai suteikta Lietuvos pilietybė. Ieškovė nuo 2019-02-14 savo gyvenamąją vietą deklaravo pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019-02-21 ten pat deklaruota nepilnamečio vaiko Y. R. gyvenamoji vieta. Iš Valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad namas (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovės tėvui R. B.. Iš Valstybinės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė asmenine nuosavybės teise nuo 2013-06-10 valdo ½ žemės sklypo ir ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei ½ žemės sklypo, kurio plotas 5.2300 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos Valstybinės įmonės „Regitra“ pažymos apie transporto priemones matyti, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje apie asmens negautas pajamas nurodoma, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo. Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro 2019-04-09 pažymoje nurodyta, kad ieškovė su dukra nuo 2019-04-01 yra prisirašiusios Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centre. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu su atsakovu matyti, kad 2019-02-12 ieškovė užklausė atsakovą dėl ateities planų. Atsakovas 2019-02-12 atrašė ieškovei, kad: <..Santuokos nebėra...> <... Y. pusę laiko praleis su manimi. Nekantrauju ją vėl pamatyti...>. Taip pat ieškovė pateikė susirašinėjimo tekstinėmis žinutėmis su atsakovu ištrauką bendravimo programoje „Facebook Messenger“, iš kurio matyti, kad 2019-02-01 bylos šalis aptarinėja skyrybų detales ir bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas pateikė Nyderlandų valstybės institucijos Saugumo ir teisingumo ministerijos „Justis“ institucijos 2020-07-10 pažymą dėl geros reputacijos, kurioje nurodoma, kad neatskleista jokių kliūčių dėl kurių atsakovas negalėtų būti atsakingas už mažamečių vaikų prižiūrą. Atsakovo pateikė įrodymus apie gaunamą bedarbio pašalpą, iš kurių matyti, kad už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-05-31 jis gavo vidutiniškai per mėnesį 1227 Eur išmoką. Ieškovas pateikė savo motinos M. L. A. B.-D. rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji nurodo, kad atsakovas geba auginti vaikus, ji nematė anūkės 1,5 metų. Ji gali padėti atsakovui ir anūkei tiek psichologiškai, tiek finansiškai, tiek kitais būdais, kad anūkė gautų visą meilę ir geriausią aplinką, kokios ji nusipelnė. Atsakovas byloje taip pat pateikė susirašinėjimus su ieškove per bendravimo programėles, iš kurių matyti, kad šalys 2019 m. vasario mėn. pabaigoje ir kovo mėn. pradžioje aptarinėja savo santykius, apipusią savijautą, skyrybų detales ir bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas byloje pateikė savo esamos merginos P. W. C. rašytinius paaiškinimus, kuri nurodo, kad atsakovas labai išgyvena, kad negali matytis su dukra. Atsakovas byloje pateikė savo tėvo A. B. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad atsakovas yra pastovus žmogus, nevartojantis alkoholio ar kitų stimuliuojančių medžiagų, jis geba augintu vaiką.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų - vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo 2019-02-02 gyvena su ieškove Lietuvoje. Iki to laiko bylos šalys kartu gyveno Nyderlanduose. Ieškovė į Lietuvą atvyko, kai jos dukrai buvo 1 metai ir 10 mėnesių, nuo to laiko praėjo 1 metai ir 7 mėnesiai. Visą šį laikotarpį atsakovas nesimatė su Y. R.. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu, būtina atsižvelgti į vaiko amžių, jo šeiminius bei socialinius ryšius.
Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje kartu su ja, o atsakovas priešieškinyje prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo Nyderlanduose. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškovės savijauta nebuvo gera, todėl abipusiu susitarimu ieškovė išvyko su dukra iš Nyderlandų į Lietuvą. Tuo laikotarpiu ieškovė ir atsakovas sprendė tarpusavio santykių klausimus ir tolimesnio bendro gyvenimo perspektyvas, bendravimo su vaiku tvarką. Iš pateiktų tarpusavio susirašinėjimų matyti, kad ieškovei išvykus su dukra į Lietuvą, šalys sunkiai rado bendrą kalbą dėl galimybės taikai spręsti santuokos nutraukimo klausimą. Atsakovui pagrasinus kreiptis dėl dukros pagrobimo, abi šalys ėmėsi gynybinės pozicijos, kaltindami vienas kitą. Nėra duomenų kad iš esmės kurios nors šalies padėtis ar aplinkybės neleistų nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su juo. Atsakovo argumentai dėl dukters išvežimo į Lietuvą aplinkybių, negali būti pakankami ir prioritetiniai sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Susidariusioje situacijoje siekiant geriausių vaiko interesų užtikrinimo manytina, kad šiai dienai nepilnametei dukrai geriausiai būtų nustatyti gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į vaiko amžių ir jau nusistovėjusius socialinius ryšius, jų trukmę bei atsakovo nepakankamą aktyvumą bendraujant su vaiku ir siekiant nenutraukti ar sustiprinti socialinius ryšius. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, ieškinio reikalavimas nustatyti dukters, Y. R., gyvenamąją vietą su ieškove S. R. tenkintinas. Atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko Y. R. gyvenamąją vietą su atsakovu, atmestinas.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios – pasikeitus aplinkybėms gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo dydžio
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su visais, dalimi pareikštų reikalavimų. Atsakovas jokio nesutikimo su ieškovės nurodytomis išlaidomis vaikui neišreiškė. Tokiu atveju remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, ir tuo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardytų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų sumų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis).
Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių dukters amžių ir jos sąlygotus poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo amžių ir jo galimybę dirbti ir užsidirbti, ieškovės prašoma priteisti 300 Eur suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Atsakovui skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga jo poreikių tenkinimo ir atsakovės galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo T. M. R. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai Y. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
CK 3.170 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Atsakovas pateiktame priešieškinyje neišsakė savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad esminio ginčo dėl pačios bendravimo tvarkos nėra, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams ir kartu su vaiku negyvenančio tėvo teisėms. Bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką, tai yra : 1) atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, dalyvaujant ieškovei iki dukteriai sukaks 5 metai, iki 8 savaičių per metus, atvykęs į Lietuvą. Apie planuojamas atostogas bei ketinimą praleisti laiką su dukterimi atsakovas turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 10 d.; 2) dukteriai sulaukus 5 metų, su sąlyga, jeigu atsakovas iki tol bus lankęs dukterį ir tarp jų esant emociniams ryšiams, atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, išsiveždamas ją į Nyderlandus iki 8 savaičių per metus. Bendravimo laikas gali tęstis ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės; 3) dukteriai sulaukus 5 metų, poriniais metais atsakovas turi teisę išsivežti dukterį Kūčių bei Kalėdų šventėms, o ne poriniais metais - Naujųjų metų sutikimui bei Velykų šventei į Nyderlandus. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 98 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 2000 Eur atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, atstovės ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių. Taip pat ieškovė turėjo išlaidas už procesinių dokumentų ir priedų vertimą, iš viso 391,89 Eur.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-03-23 nutartimi ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtas kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Kiti ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinis atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei, mažinant dalimi sumokėta už santuokos reikalavimą, t. y. priteistina: 150 Eur (225 Eur – 75 Eur) žyminio mokesčio, 2000 Eur atstovavimo išlaidų ir išlaidas už procesinių dokumentų ir priedų vertimą 391,89 Eur, iš viso 2541,89 (CPK 93 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo palikta nenagrinėta, ši žyminio mokesčio dalis ieškovei nepriteisiama.
Valstybei iš atsakovo teismo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-09-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - šalių nepilnamečio vaiko nustatyta laikina gyvenamoji vieta su ieškove ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo, tai yra nuo 2019-04-03. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.65 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad bendroji taisyklė yra ta, kad teismui priėmus sprendimą dėl bylos esmės, kurioje sprendžiami šeimos teisės klausimai, laikinoji apsaugos priemonė netenka galios įstatymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Nuo sprendimo priėmimo dienos naikintina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-09-16 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo, o laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino gyvenamosios vietos nustatymo nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje, dienos. Pagal šią teismo nutartį išieškotas iš atsakovo išlaikymas įskaitytinas į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priešieškinį atmesti.
Nustatyti Y. (Y.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai Y. R., išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti S. R. nepilnametei dukrai Y. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo T. M. R. bendravimo su nepilnamete dukra Y. R. tvarką:
1) atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, dalyvaujant ieškovei iki dukteriai sukaks 5 metai, iki 8 savaičių per metus, atvykęs į Lietuvą. Apie planuojamas atostogas bei ketinimą praleisti laiką su dukterimi atsakovas turi pranešti ieškovei ne vėliau kaip prieš 10 dienų;
2) dukteriai sulaukus 5 metų, su sąlyga, jeigu atsakovas iki tol bus lankęs dukterį ir tarp jų esant emociniams ryšiams, atsakovas turi teisę bendrauti su dukterimi, išsiveždamas ją į Nyderlandus iki 8 savaičių per metus. Bendravimo laikas gali tęstis ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės;
3) dukteriai sulaukus 5 metų, poriniais metais atsakovas turi teisę išsivežti dukterį Kūčių bei Kalėdų šventėms, o ne poriniais metais - Naujųjų metų sutikimui bei Velykų šventei į Nyderlandus.
Iš atsakovo T. M. R. priteisti ieškovei S. R., 2541,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-09-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti :
– laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo T. M. R. nepilnametei dukrai Y. R., nuo šio sprendimo priėmimo dienos;
– laikiną Y. R. gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove S. R. nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.